Centrinėje Anatolijoje, Yazılıkaya–Midasa tvirtovės apylinkėse, archeologai aptiko iki šiol nematytą gynybinės sienos fragmentą. Ten, kur anksčiau buvo fiksuojami tik uoloje iškirsti pėdsakai, dabar atidengta reali mūro dalis, išlikusi pirminėje vietoje.
Kaip skelbia kasinėjimus vykdančios komandos vadovas Yusufas Polatas, sienos fragmentas siekia apie 2,6 metro aukštį. Konstrukciją sudaro keturi kruopščiai apdorotų akmens blokų sluoksniai, leidžiantys vertinti ne tik bendrą planą, bet ir statybos technologiją.
Ypač reikšminga mūro vieta: siena buvo pastatyta tarp natūralių uolinių darinių ir užvėrė siaurą praėjimą, kuris laikytas silpnesne plokščiakalnio gynybos grandimi. Tai rodo, kad frygai ne visada statė vientisą akmeninį perimetrą, o gynybą projektavo išnaudodami stačias uolas ir gilius slėnius.
Kaip mūras keičia tyrimų kryptį
Mokslininkai jau anksčiau žinojo apie tvirtovės sienas iš uoloje matomų įrėžų, lizdų ir paruoštų paviršių. Vis dėlto trūko didesnio, aiškiai identifikuojamo sienos fragmento, kuris leistų patikrinti hipotezes apie konstrukcijos storį, blokų jungimą ir pritaikymą prie reljefo.
Naujasis radinys suteikia galimybę lyginti duomenis iš uoloje išlikusių pėdsakų su realia mūro sandara. Tokie palyginimai dažnai padeda patikslinti, ar sienos buvo perstatomos, stiprinamos, ar priklausė skirtingiems statybos etapams.
Kasinėjimų vietoje aptikta ir keramikos, datuojamos VIII ir VII amžiumi prieš mūsų erą. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nereiškia, jog pats mūras būtinai pastatytas tuo pačiu laikotarpiu, tačiau radiniai gali padėti tiksliau nustatyti tvirtovės stiprinimo ir uždarymo fazes.
Ne vien karinis objektas
Yazılıkaya laikoma ne tik gynybine, bet ir religine frygų erdve. Plokščiakalnyje gausu uoloje iškirstų altorių, nišų, cisternų ir kitų su kulto praktikomis siejamų vietų, o regiono kraštovaizdis buvo pritaikytas tiek ritualams, tiek kontrolei.
Žinomiausias paminklas šiame komplekse yra vadinamasis Midasa paminklas, monumentalus uolinis fasadas su geometriniais motyvais ir senąja frygų inskripcija, kurioje minimas valdovo vardas. Tokie objektai rodo, kad šioje vietovėje persipynė politinė įtaka, tikėjimas ir strateginė gynyba.
Be to, Yazılıkaya slėnyje aptikta ir daugiau įtvirtintų taškų, išdėstytų taip, kad būtų galima kontroliuoti per regioną ėjusius maršrutus. Todėl naujai atidengtas mūras tampa svarbiu įrodymu, jog frygai nuosekliai derino natūralias kraštovaizdžio kliūtis su tiksliai parinktose vietose statomais akmeniniais įtvirtinimais.