Tag: FSB

  • Ukrainiečiai smogė simboliškai: nuskandintas rusų laivas „Izumrud“, šaudęs 2018 metais

    Ukrainiečiai smogė simboliškai: nuskandintas rusų laivas „Izumrud“, šaudęs 2018 metais

    Ukrainos pajėgos pranešė sunaikinusios Rusijos pasienio tarnybos laivą „Izumrud“, kuris, pasak Kyjivo, anksčiau dalyvavo 2018 metais Kerčės sąsiaurio incidente. Ukrainos pusė šį smūgį vadina ne tik kariniu, bet ir simboliniu atsaku.

    2018 metų lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos Kerčės sąsiauryje sulaikė tris Ukrainos karinius laivus, plaukusius iš Odesos į Mariupolį per Juodąją ir Azovo jūras. Ukraina teigia, kad būtent iš „Izumrud“ buvo apšaudytas artilerinis kateris „Berdjansk“, o po to įgulos buvo sulaikytos.

    To paties incidento metu fiksuotas ir neįprastas epizodas: bandydamas blokuoti ukrainiečių laivus, „Izumrud“ susidūrė su kitu Rusijos patruliniu laivu „Don“, ir abi pusės patyrė korpuso pažeidimų. Kyjivas taip pat skelbė, kad „Izumrud“ buvo naudojamas dengiant darbus, susijusius su neteisėtu smėlio kasimu Ukrainos vandenyse.

    Kas buvo „Izumrud“

    „Izumrud“ pastatytas Sankt Peterburge ir nuleistas į vandenį 2013 metais, o į tarnybą priimtas 2015 metais. Laivas buvo priskiriamas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pasienio padaliniams ir bazavosi okupuotame Kryme.

    Ukrainos pateikiamais duomenimis, laivo ilgis siekė apie 62,5 metro, o greitis galėjo būti iki 27 mazgų. Taip pat nurodoma, kad laive buvo įrengta aikštelė sraigtasparniui, todėl jis galėjo vykdyti platesnio spektro patruliavimo ir paramos užduotis.

    Beįguliai smūgiai keičia karo jūroje logiką

    Jeigu pranešimai apie „Izumrud“ sunaikinimą pasitvirtins, tai bus dar vienas atvejis, kai Ukraina sėkmingai smogia Rusijos pajėgoms Juodojoje jūroje pasitelkdama beįgules jūrines sistemas. Tokie smūgiai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Ukrainos būdų spausti Rusijos laivyną, riboti jo manevrus ir kelti riziką net toliau nuo fronto linijos.

    Ukrainos komunikate, primenant 2018 metų įvykius, pabrėžta, kad atsakomybė esą neišvengiama ir operacijos tęsis. Tokie pareiškimai dažnai yra ir informacinės kampanijos dalis, kuria siekiama parodyti ilgalaikį spaudimą Rusijos kariniams pajėgumams regione.

    Ką žinome apie „Sargan-3000“

    Pranešimuose teigiama, kad atakai galėjo būti panaudota beįgulė jūrinė platforma „Sargan-3000“, tačiau oficialios techninės detalės išlieka ribotos. Ukraina skelbė, kad tai daugiafunkcė jūrinė kovos platforma, tačiau esminiai parametrai, sensoriai ir ginkluotės sprendimai viešai neatskleidžiami.

    Kariniai analitikai dažniausiai vertina tokias sistemas pagal netiesioginius požymius ir ankstesnių operacijų pobūdį, todėl dalis skelbiamos informacijos lieka prielaidomis. Dažniausiai minima modulinė konstrukcija, žemas siluetas, ryšys per palydovines sistemas ir galimybė prisitaikyti prie skirtingų užduočių, tačiau Ukraina šių detalių patvirtinusi nėra.

  • ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    Europos Sąjunga liepos 13 dieną išplėtė kibernetinių sankcijų sąrašą ir į jį įtraukė asmenis bei subjektus, siejamus su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kuruojamomis ilgalaikėmis kibernetinio šnipinėjimo operacijomis. ES teigimu, šios kampanijos buvo nukreiptos į ES valstybes nares ir Ukrainą, o dalis veiklos fiksuojama nuo 2010 metų.

    Pagrindinis sankcijų taikinys – su valstybės remiama grupe Turla siejami veikėjai. ES institucijų vertinimu, ši grupė buvo naudojama žvalgybai ir kenkėjiškoms operacijoms prieš valstybines institucijas, strategines pramonės šakas bei kritinę infrastruktūrą, o dalis atakų galėjo sukelti sutrikimų ir finansinių nuostolių.

    Ką reiškia kibernetinės sankcijos?

    Pagal ES kibernetinių sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o jiems patiems – draudimas atvykti į ES. Be to, ES subjektams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas ar ekonominius išteklius įtrauktiems asmenims ir organizacijoms.

    Šis režimas ES lygmeniu taikomas nuo 2020 metų ir palaipsniui plečiamas, reaguojant į atakas, kurias Bendrija priskiria Rusijos valstybinėms struktūroms ar su jomis susijusiems tinklams. Pastaraisiais metais ES sankcijas vis dažniau sieja su platesnėmis vadinamosiomis hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant sabotažą ir dezinformaciją.

    Prancūzija: bus kviečiamas Rusijos ambasadorius

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot pranešė, kad dėl įvardytų kibernetinių kampanijų Prancūzija ketina iškviesti Rusijos ambasadorių. Paryžius viešai sieja Turla veiklą su incidentais, apėmusiais valstybinių institucijų sistemas ir strateginiams sektoriams svarbias organizacijas.

    „Šios operacijos nukreiptos į kariškius, įmones ir operatorius – siekiama perimti komunikaciją arba trikdyti veiklą, pavyzdžiui, infrastruktūrą“, – sakė Jeanas-Noël Barrot.

    Taikiniai – nuo valstybinių sistemų iki infrastruktūros

    ES pareiškimuose pabrėžiama, kad atakos buvo vykdomos ne vien tiesiogiai: operacijose galėjo būti pasitelkiami kibernetiniai nusikaltėliai, privačios bendrovės ir vadinamieji hacktivistai. Toks modelis, ekspertų vertinimu, leidžia maskuoti tikruosius užsakovus, išskaidyti vykdytojus ir apsunkinti techninį bei teisinį priskyrimą.

    Be asmenų, sankcijos taip pat palietė Rusijos technologijų bendroves, kurios, ES vertinimu, teikė paramą žvalgybos struktūroms. Tai reiškia, kad joms bus užkirstas kelias vykdyti verslą su ES partneriais, o tai gali turėti tiesioginį poveikį tiekimo grandinėms ir technologijų paslaugų pirkimui Europoje.

    Lygiagrečiai apie naują sankcijų paketą paskelbė ir Jungtinė Karalystė, taikydama ribojimus asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Toks derinimas tarp sąjungininkų didina sankcijų efektyvumą, nes ribojimai apima platesnę finansinių ir kelionių kanalų geografiją.

  • Lenkija nuteisė buvusį Rusijos opozicijos aktyvistą ir jo žmoną: teismas įžvelgė FSB šnipinėjimą

    Lenkija nuteisė buvusį Rusijos opozicijos aktyvistą ir jo žmoną: teismas įžvelgė FSB šnipinėjimą

    Nuosprendis ir kaltinimai

    Lenkijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes buvusiam Rusijos opozicijos aktyvistui ir jo žmonai, pripažinęs juos kaltais dėl šnipinėjimo Maskvai. Teismo dokumentuose nurodoma, kad Rusijos pilietis Igoris R. nuteistas septyneriems metams, o jo žmona Irina – trejiems.

    Byla nagrinėta Katovicuose, pietų Lenkijoje, o procesas vyko už uždarų durų. Varšuva tai aiškino nacionalinio saugumo interesais.

    „Nacionalinio saugumo sumetimais teismo posėdžiai šioje byloje buvo nevieši“, – nurodė Lenkijos institucijų poziciją perteikę šaltiniai.

    Ką, anot prokurorų, rinko ir kam perdavė

    Lenkijos pareigūnų teigimu, nuteistasis esą rinko informaciją apie Rusijos opozicijos atstovus ir juos remiančias organizacijas Lenkijoje. Anot bylos medžiagos, ši informacija buvo renkama Rusijos Federalinei saugumo tarnybai.

    Teismas nurodė, kad šnipinėjimas, kaip teigiama, vyko nuo 2022 metų vasario iki 2022 metų rugpjūčio. Byloje minima, kad duomenys buvo perduodami šifruotame įrenginyje, o vėliau juos turėjo perimti žmona ir perduoti Rusijos žvalgybos pareigūnams.

    Epizodas dėl siuntos su sprogmenimis

    Prokurorai taip pat kaltino, kad 2024 metų liepą, veikdamas kartu su dar keliais asmenimis, Igoris R. esą organizavo siuntos su sprogmenimis išsiuntimą ir jos paėmimą per kurjerių bendrovę. Lenkijos saugumo tarnybos, kaip teigiama, siuntą perėmė sandėlyje Lodzės regione.

    Pora suimta ir laikoma sulaikyta nuo sulaikymo prieš dvejus metus. Kaltinimai ir nuosprendis pateikiami platesniame Lenkijos perspėjimų fone apie galimus Rusijos sabotažo veiksmus, kurie, pasak Varšuvos, suintensyvėjo po plataus masto karo Ukrainoje pradžios.

    Aktyvisto praeitis ir kontekstas

    Lenkijos pusė teigė, kad nuteistasis anksčiau buvo siejamas su antikremline veikla, įskaitant judėjimą Open Russia. Žiniasklaida taip pat skelbė, kad jis anksčiau dirbo su velionio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno aplinka.

    Pasak Lenkijos žiniasklaidos, teisme vyras pasirodė laikydamas plakatą su šūkiais prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžią. Ši detalė, institucijų vertinimu, nepaneigė kaltinimų, kad jis galėjo veikti Rusijos specialiųjų tarnybų interesais.

  • Ukrainos dronai smogė FSB bazei okupuotame Chersono regione: pranešama apie 100 aukų

    Ukrainos dronai smogė FSB bazei okupuotame Chersono regione: pranešama apie 100 aukų

    Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos pranešė įvykdžiusios masinę dronų ataką laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, nusitaikius į Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) infrastruktūrą. Pasak Ukrainos pusės, operaciją atliko elitinis specialiųjų operacijų padalinys, o smūgis buvo suduotas į kelis objektus vienu metu.

    Teigiama, kad taikinys buvo išplėtotas FSB kompleksas Arabato nerijos rajone, netoli okupuoto Heničesko. Ukrainos pateikiamoje versijoje nurodoma, jog dronai atakavo ne tik pastatų stogus, bet ir skriejo į vidų per langus, sukeldami didelę žalą ir gaisrus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai nurodė, kad atakos padariniai Rusijai buvo reikšmingi: esą apie 100 kariškių ir pareigūnų žuvo arba buvo sužeisti. Nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga, tačiau Ukraina pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia nuotolinių smūgių geografiją okupuotose teritorijose.

    Ukrainos pranešime taip pat teigiama, kad per smūgį sunaikinta Rusijos oro gynybos sistema „Pancyr-S1“, turėjusi dengti objektą nuo panašių atakų. Tokie teiginiai, jei pasitvirtina, rodo ne tik konkretaus taikinio praradimą, bet ir mažėjančią kai kurių svarbių objektų apsaugą, ypač ten, kur vienu metu vyksta daug dronų atakų.

    Ataka, kaip skelbiama, įvyko gegužės 17 dieną, o jos pėdsakus fiksavo ir palydoviniai stebėjimai. NASA FIRMS gaisrų stebėsenos sistema užfiksavo ryškius šilumos židinius smūgių vietoje, kas dažnai sutampa su didesnio masto gaisrais po sprogimų ar degančios infrastruktūros.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokio tipo operacijos turi ir karinį, ir psichologinį tikslą: sutrikdyti valdymą, logistiką bei parodyti, jog užnugaryje esantys objektai nėra saugūs. Kartu tai atspindi platesnę karo tendenciją, kai dronai tampa vienu svarbiausių įrankių smūgiams prieš infrastruktūrą, štabus ir oro gynybos elementus okupuotose teritorijose.

    Volodymyras Zelenskis taip pat kartojo, kad Ukraina tęs nuotolinius smūgius, kol, jo žodžiais, Rusija pajus būtinybę užbaigti karą. Kremlius tokius išpuolius paprastai vadina terorizmu, o informacinėje erdvėje abiejų pusių pareiškimai dėl nuostolių dažnai smarkiai skiriasi.