Tag: Ftalatai

  • Mokslininkai rado 300 chemikalų vaikų dantyse: kai kurių ryšys su autizmu kelia klausimų

    Mokslininkai rado 300 chemikalų vaikų dantyse: kai kurių ryšys su autizmu kelia klausimų

    Ką parodė tyrimas

    Pieniniai dantys gali „užfiksuoti“ cheminę ekspoziciją dar nėštumo metu ir pirmaisiais gyvenimo metais, todėl jie tampa savotišku biologiniu archyvu. Tuo pasinaudoję mokslininkai palygino vaikų, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, ir vaikų be šios diagnozės pieninių dantų mėginius.

    Tyrimas paskelbtas mokslo žurnale Neurotoxicology and Teratology. Jame analizuoti 38 vaikų mėginiai: 22 vaikų su autizmo spektro sutrikimu ir 16 vaikų kontrolinėje grupėje.

    Mokslininkai dantyse aptiko daugiau nei 300 skirtingų cheminių medžiagų. Toliau jie susitelkė į 60 junginių, kurie buvo randami bent pas pusę visų dalyvių.

    Kokios medžiagos aptiktos

    Tyrėjų vertinimu, 57 iš 60 detaliau analizuotų medžiagų koncentracijos buvo didesnės autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų dantyse nei kontrolinėje grupėje. Vis dėlto statistiškai reikšmingais pripažinti 19 skirtumų.

    Tarp aptiktų junginių minimi ftalatai, organofosfatiniai esteriai, benzenkarboksirūgštys ir jų esteriai. Šios grupės siejamos su plačiu pramoniniu naudojimu, tačiau jų savybės skiriasi, todėl vieno bendro poveikio vertinti kaip vienodos rizikos nebūtų tikslu.

    Ypatingo dėmesio sulaukė benzilo benzoatas: tyrime jo koncentracija autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų dantyse buvo 722 proc. didesnė nei kontrolinėje grupėje. Šis junginys gali būti naudojamas, pavyzdžiui, parfumerijoje, kosmetikoje ir kai kuriuose kituose vartojimo produktuose.

    Autoriai taip pat pažymi, kad dalis aptiktų medžiagų gali migruoti iš medžiagų, naudojamų kasdieniuose gaminiuose. Tarp galimų šaltinių įvardijami kūdikių buteliukai, čiulptukai, su maistu besiliečiančios medžiagos ir įvairios interjero detalės.

    Ką tai reiškia tėvams

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai neįrodo priežastinio ryšio, jog konkrečios aptiktos medžiagos sukelia autizmą. Danties analizė neleidžia tiksliai nustatyti, iš kur ir kokiu keliu medžiaga pateko į organizmą, o reikšmę turi ir dozė, ir poveikio trukmė, ir individualus jautrumas.

    Autizmo spektro sutrikimai laikomi sudėtingais neurovystymosi sutrikimais, kurių kilmėje svarbūs genetiniai veiksniai, o aplinkos įtaka tiriama kaip viena iš galimų dėlionės dalių. Tokie darbai padeda geriau suprasti, kokie ankstyvo gyvenimo veiksniai gali būti susiję su raidos skirtumais, tačiau vieno tyrimo duomenų nepakanka plačioms išvadoms.

    Diagnozė nėra nustatoma vienu kraujo tyrimu ar vaizdinimo metodu. Įprastai vertinama vaiko raida, elgesys ir komunikacija, renkami duomenys iš tėvų ar globėjų, stebimos socialinės sąveikos ir pasikartojantys elgesio modeliai, o prireikus taikomi standartizuoti vertinimo instrumentai.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas atpažinimas gali padėti greičiau parinkti individualiai pritaikytą pagalbą. Tuo pat metu mokslininkai ragina tyrimų apie aplinkos veiksnius neišversti į paprastus kaltinimus konkretiems produktams, kol nėra patikimų, didelės apimties patvirtinančių duomenų.

  • Onkologai ragina atsisakyti namų oro gaiviklių: kuo pavojingi kvapai ir kaip vėdinti saugiau

    Dalis žmonių vėžio riziką sieja tik su genetika ar rūkymu, tačiau specialistai vis dažniau primena ir apie kasdienius veiksnius namuose. Vienas jų – patalpų oras ir tai, ką į jį išskiria buitinės priemonės, ypač kvapikliai.

    Gydytojai onkologai pabrėžia, kad tikslas nėra gąsdinti ar teigti, jog vienas papurškimas sukelia ligą. Esmė – mažinti ilgalaikę, nuolat pasikartojančią cheminių medžiagų ekspoziciją, kuri metų metus kaupiasi kaip papildoma našta organizmui.

    Purškiami, į elektros lizdą įstatomi ar automobiliui skirti oro gaivikliai dažnai veikia ne „gaivinimo“, o kvapų maskavimo principu. Malonus aromatas neretai reiškia, kad į patalpų orą patenka lakiųjų organinių junginių mišinys.

    Medicinos ir visuomenės sveikatos institucijos yra ne kartą atkreipusios dėmesį, kad patalpų oro tarša gali būti reikšminga, ypač blogai vėdinamose erdvėse. Tokia tarša siejama su kvėpavimo takų dirginimu, astmos paūmėjimu ir kitais ilgalaikiais poveikiais, o kai kurios medžiagos klasifikuojamos kaip kancerogeninės.

    Didžiausia problema – ne vienas konkretus prekės ženklas, o tai, kad kvapikliuose gali būti medžiagų grupių, kurios kelia klausimų dėl saugumo. Tarp jų minimi ftalatai (kvapo „ilgaamžiškumui“) ir terpenai, kurie ore gali reaguoti su kitais junginiais.

    Taip pat aptariamos tokios medžiagos kaip formaldehidas ar benzenas, kurios siejamos su sveikatos rizika ir yra griežtai vertinamos tarptautinių agentūrų. Net kai koncentracijos būna nedidelės, svarbus tampa pasikartojimas ir bendra ekspozicija per ilgą laiką.

    Onkologai ir visuomenės sveikatos specialistai dažniausiai siūlo paprastą principą: ne užmaskuoti kvapą, o pašalinti jo šaltinį. Tam pirmiausia padeda reguliarus vėdinimas, ypač po maisto gaminimo, valymo ar naudojant chemines priemones.

    Jei namuose norisi „gaivos“, saugesnė kryptis – neutralizuoti kvapus neį orą išskiriančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda ar aktyvinta anglimi. Taip pat padeda drėgmės kontrolė, nes pelėsis ir drėgnos patalpos yra vienas dažniausių užsitęsusio kvapo šaltinių.

    Ekspertai primena, kad kvapikliai yra tik viena dėlionės dalis: patalpų oro kokybei įtakos turi baldų ir apdailos medžiagų išskiriami junginiai, dažai, tirpikliai, intensyvūs valikliai. Dėl to verta rinktis mažiau kvapius produktus, o po remonto ar dažymo – ilgiau ir dažniau vėdinti.

    Galiausiai, onkologinės rizikos mažinimas dažniausiai remiasi visuma: nerūkymas, sveika kūno masė, fizinis aktyvumas, saulės spinduliuotės kontrolė ir dalyvavimas patikrose pagal amžių. Tačiau ir kasdieniai sprendimai namuose, tokie kaip atsisakymas kvapiklių, gali būti racionalus žingsnis mažinant nereikalingą cheminių medžiagų foną.