CP v2

Tag: FTB

  • „ShinyHunters“ skelbia pavogę tūkstančių FTB darbuotojų duomenis: biuras tiria galimą įsilaužimą

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė tiriantis galimą įsilaužimą į savo internetinį darbo portalą po to, kai kibernetinių nusikaltėlių grupė „ShinyHunters“ viešai pareiškė pavogusi FTB personalo asmens duomenis.

    FTB nurodo, kad yra susipažinęs su pranešimais apie neleistiną veiklą, galėjusią paveikti FBIjobs.gov, ir šiuo metu aiškinasi aplinkybes. Tuo metu pats portalas daliai naudotojų buvo laikinai nepasiekiamas, rodant sistemos sutrikimo pranešimą.

    Kas teigiama nutekėjime

    „ShinyHunters“ tvirtino pasisavinę ypač jautrią informaciją apie didelę dalį FTB darbuotojų, taip pat kandidatų, teikusių paraiškas darbui biure, duomenis. Grupė neatskleidė, kokius konkrečiai vidinius registrus ar sistemas esą pasiekė, ir nenurodė, kokį laikotarpį apima nutekėjusi informacija.

    Žiniasklaidai pateiktame pavyzdiniame rinkinyje minimi keli tūkstančiai įrašų, kuriuose esą yra vardai, namų adresai, telefono numeriai ir šeimos narių duomenys. Net ir riboto masto tokio pobūdžio nutekėjimas gali kelti tiesioginę riziką pareigūnams bei jų artimiesiems.

    Galima spraga ir ankstesni incidentai

    Su tyrimu susipažinę šaltiniai nurodo, kad įsilaužimui galėjo būti išnaudota spraga „Oracle“ „PeopleSoft“ sistemoje, kuri dažnai naudojama žmogiškųjų išteklių procesuose. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar buvo pasitelkta anksčiau nežinoma spraga, ar pasinaudota neatnaujinta, jau ištaisyta pažeidžiamumo versija.

    Incidentas minimas platesniame kontekste, nes šiais metais viešojo sektoriaus institucijos JAV jau susidūrė su keliomis didelio masto kibernetinėmis atakomis. Tokie atvejai ypač jautrūs dėl kontržvalgybinių rizikų, kai identifikuojami pareigūnai ir jų ryšiai.

    Kodėl tai svarbu ir kas toliau

    Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad pareigūnų asmens identifikavimo duomenys gali būti panaudoti priekabiavimui, šantažui, tikslinėms apgaulės kampanijoms ar net fizinėms grėsmėms. Tokia informacija taip pat gali dominti užsienio žvalgybos tarnybas ir organizuotas nusikalstamas grupuotes.

    „Tai labai bloga situacija“, – sakė su incidentu susipažinęs asmuo, kalbėjęs anonimiškai dėl temos jautrumo.

    Kol tyrimas tęsiasi, institucijoms įprastai tenka ne tik nustatyti pažeidžiamumo kelią, bet ir įvertinti duomenų apimtį, informuoti potencialiai nukentėjusius asmenis bei skubiai peržiūrėti prieigos valdymo ir sistemų atnaujinimo procesus.

  • Las Vegaso verslininkui už 22 mln. eurų kripto apgaulę gresia iki 280 metų: kaip veikė schema

    Las Vegaso verslininkui už 22 mln. eurų kripto apgaulę gresia iki 280 metų: kaip veikė schema

    Las Vegase dirbęs verslininkas Brentas C. Kovar JAV federaliniame teisme pripažintas kaltu dėl didelio masto sukčiavimo, susijusio su kriptovaliutų bendrove „Profit Connect“. Prisiekusieji nustatė, kad jis apgaulės būdu iš investuotojų išviliojo apie 22 mln. eurų.

    JAV Nevados apygardos prokuratūra pranešė, kad B. C. Kovar nuteistas dėl 11 elektroninio sukčiavimo epizodų, dviejų pašto sukčiavimo epizodų ir dviejų pinigų plovimo epizodų. Už šiuos nusikaltimus jam teoriškai gresia iki 280 metų laisvės atėmimo, tačiau galutinę bausmę nustatys teisėjas.

    Prokuratūros duomenimis, „Profit Connect“ veikė nuo 2017 metų pabaigos iki 2021 metų liepos. Per šį laikotarpį, kaip teigiama, į schemą įsitraukė mažiausiai 400 investuotojų.

    B. C. Kovar, anot kaltinimo, investuotojams aiškino, kad įmonė naudoja dirbtinis intelektas pagrįstą programinę įrangą ir superkompiuterį, kurie esą padeda kasti kriptovaliutas bei tikrinti sandorius. Šis technologinis pasakojimas buvo naudojamas kaip pagrindinis argumentas, kodėl investicijos turėtų būti stabiliai pelningos.

    Kaip nurodė prokurorai, investuotojams buvo žadama fiksuota 15–30 proc. metinė grąža ir net 100 proc. pinigų grąžinimo garantija. Taip pat buvo tvirtinama, kad įmonė turi šimtų milijonų vertės kriptovaliutų rezervus.

    Valdžios institucijų teigimu, realybė buvo kitokia: „Profit Connect“ nebuvo pelninga, neturėjo žadėtų rezervų ir nepajėgė išmokėti deklaruotų grąžų ar įvykdyti garantijų. Prokuratūra taip pat nurodė, kad investuotojams buvo pateikiami klaidinantys pareiškimai apie neva taikomą indėlių draudimą.

    Tyrime dalyvavę pareigūnai akcentavo, kad nukentėjusieji tikėjo investuojantys į pažangą ir naujos kartos finansines technologijas, tačiau tai esą tebuvo apgaulė. Kriptovaliutų rinkoje tokios schemos dažnai remiasi sudėtingais techniniais terminais, dideliais pažadais ir skubos jausmu, kad žmonės mažiau tikrintų faktus.

    Teismas B. C. Kovar bausmę turėtų paskelbti 2026 metų lapkričio 30 dieną. Nors maksimalus įstatymų numatytas terminas skamba įspūdingai, praktikoje bausmės dydį lemia nusikaltimų aplinkybės, žalos mastas, nukentėjusiųjų skaičius ir kiti faktoriai, kuriuos vertina federalinis teisėjas.

  • Iš kiemo po krūmais ištraukė akmenį: paaiškėjo, kad tai dingęs 2 000 metų romėnų antkapis

    Iš kiemo po krūmais ištraukė akmenį: paaiškėjo, kad tai dingęs 2 000 metų romėnų antkapis

    Tvarkydami užžėlusį kiemą Naujajame Orleane (JAV) sutuoktiniai aptiko marmuro plokštę su lotynišku įrašu. Iš pradžių ji atrodė kaip dekoracija, tačiau antropologei Daniellai Santoro užkliuvo frazė Dis Manibus, dažna romėnų antkapiniuose įrašuose.

    Radus akmenį, porai trumpam kilo baimė, kad tai gali būti susiję su palaidojimu, todėl jie nusprendė kreiptis į specialistus. Įrašą įvertino keli mokslininkai, tarp jų Tulane universiteto archeologė Susann Lusnia ir Naujojo Orleano universiteto antropologas D. Ryan Gray, o informacija buvo pasidalinta su kitais kolegomis.

    Įrašas atskleidė romėnų kario istoriją

    Iššifravus tekstą paaiškėjo, kad plokštė skirta romėnų kariui Sextus Congenius Verus, kilusiam iš Trakijos. Antkapyje nurodoma, kad jis mirė būdamas 42 metų, o kariuomenėje tarnavo 22 metus, o paminklą užsakė jo įpėdiniai Atilius Carus ir Vettius Longinus.

    Tokie epigrafiniai paminklai istorikams ir archeologams vertingi tuo, kad pateikia tikslius asmens duomenis, socialinį kontekstą ir kariuomenės tarnybos detales. Romėnų imperijoje laidotuvių įrašai buvo plačiai paplitę, o Dis Manibus dedikacija laikoma vienu atpažįstamiausių antkapių formulių elementų.

    Paaiškėjo, kad artefaktas jau buvo registruotas

    Tyrėjai nustatė, kad plokštė nėra nežinomas radinys: XX amžiaus pradžioje ji buvo dokumentuota Civitavecchia nacionalinio archeologijos muziejaus (Italija) rinkiniuose. Antrojo pasaulinio karo metais muziejus smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų 1943–1944 metais, o dalis eksponatų dingo arba buvo išblaškyti.

    Vėliau antkapis buvo įtrauktas į dingusių vertybių sąrašus, o jo išmatavimai ir aprašymai sutapo su Naujajame Orleane rastu akmeniu. Tokios situacijos nėra išskirtinės: karai ir okupacijos Europoje paliko ilgalaikį paveldo praradimų pėdsaką, o dingusių kultūros vertybių paieškos dažnai tęsiasi dešimtmečiais.

    Kelionė iš karo nuniokotos Italijos į JAV

    Nustatyti, kaip artefaktas atsidūrė JAV, padėjo ankstesnių namo savininkų pasakojimai. Pagal surinktą informaciją plokštė anksčiau priklausė kariškiui Charles Paddock Jr., kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo dislokuotas Italijoje, o vėliau akmuo šeimoje buvo perduodamas kaip dekoratyvinis objektas.

    „Kai pamačiau lotynišką tekstą, supratau, kad tai nėra eilinis daiktas“, – sakė Daniella Santoro.

    Istorija baigiasi tuo, kad radinys grįžta į Italiją: JAV institucijos, įskaitant FTB Meno nusikaltimų komandą, koordinuoja artefakto repatriaciją Civitavecchia nacionalinio archeologijos muziejui. Tokie grąžinimai pastaraisiais metais tampa vis dažnesni, nes muziejai ir teisėsauga aktyviau tikrina kilmę, o visuomenė jautriau vertina neteisėtą kultūros vertybių judėjimą.

  • 22 metų kalifornietis nuteistas 70 mėnesių: kaip buvo plaunami 263 mln. dolerių kriptovaliutų vagysčių pinigai

    22 metų kalifornietis nuteistas 70 mėnesių: kaip buvo plaunami 263 mln. dolerių kriptovaliutų vagysčių pinigai

    JAV federalinis teismas skyrė 70 mėnesių laisvės atėmimo bausmę 22 metų Kalifornijos gyventojui Evanui Tangemanui, kuris, prokurorų teigimu, padėjo plauti lėšas, susijusias su kelių valstijų masto kriptovaliutų vagysčių tinklu. JAV Teisingumo departamentas nurodė, kad iš aukų buvo pavogta maždaug 263 milijonų dolerių vertės skaitmeninio turto.

    Bylą nagrinėjo Kolumbijos apygardos teismas Vašingtone, o nuosprendį paskelbė apygardos teisėja Colleen Kollar-Kotelly. Be įkalinimo, Tangemanui skirta trejų metų priežiūra po paleidimo.

    Kaip veikė pinigų plovimo schema

    Teismo dokumentuose teigiama, kad Tangemanas internete naudojo kelias pravardes, o jo vaidmuo buvo susijęs su pavogtų kriptovaliutų pavertimu grynaisiais pinigais per didelių sumų konvertavimo kanalus. Prokurorai skelbia, kad tokiu būdu jis padėjo paversti pinigais bent apie 3,2 milijono eurų vertės pavogtą turtą.

    Taip pat nurodoma, kad jis prisidėjo prie prabangaus gyvenimo būdo infrastruktūros kūrimo: naudodamas netikrus vardus nuomojo prabangius būstus kitiems grupės nariams. Pasak tyrėjų, tokie veiksmai padėjo slėpti tikrąją naudotojų tapatybę ir apsunkino turto kilmės atsekimą.

    Vagystės, prabanga ir įkalčių naikinimas

    Prokuratūra tvirtina, kad dalis neteisėtai gautų lėšų buvo leidžiama prabangai: naktinių klubų išlaidoms, brangiems laikrodžiams ir automobiliams. Tyrimo metu pareigūnai iš Tangemano namų paėmė 2022 metų „Rolls-Royce Ghost“ ir „Porsche GT3 RS“.

    „Tai buvo schema, sukurta iš įžūlaus godumo, o po sulaikymų bandymai naikinti įkalčius rodo sąmoningą kaltės suvokimą“, – sakė Kolumbijos apygardos prokurorė Jeanine Ferris Pirro.

    Bylos medžiagoje teigiama, kad po dalies bendrininkų sulaikymo 2024 metais Tangemanas koordinavo įrodymų naikinimą. Toks elgesys, prokuratūros vertinimu, buvo papildomas nusikalstamos veiklos slėpimo elementas.

    Platesnis tinklas ir tyrimo tęsinys

    Teisingumo departamentas skelbia, kad grupė formavosi iš pažinčių internetinių žaidimų platformose, o nariai veikė keliose JAV valstijose ir užsienyje. Tyrėjai aprašė darbo pasidalijimą: nuo duomenų vagysčių ir taikinių atrankos iki skambučių aukoms apsimetant kriptovaliutų keityklų ar „Google“ pagalbos tarnybomis.

    Viena didžiausių žinomų vagysčių siejama su 2024 metų rugpjūčiu, kai iš vienos aukos Vašingtone buvo pasisavinta daugiau nei 4 100 bitkoinų. Tyrime minimi ir kiti įtariamieji, o teisėsauga pabrėžia, kad procesas nėra baigtas.

    Tyrimą vykdo FTB Vašingtono padalinys kartu su IRS kriminalinių tyrimų pareigūnais. Prokuratūra nurodo, kad byla išlieka aktyvi, todėl gali būti pateikta ir daugiau kaltinimų kitiems įtariamiesiems.