Pietų Ispanijoje, Puente Genil miestelyje esančio Fuente Álamo archeologinio komplekso tyrėjai skelbia radę patalpą, kuri, jų vertinimu, galėjo veikti kaip seniausia iki šiol žinoma biblioteka Iberijos pusiasalyje. Tokia išvada pateikta moksliniame straipsnyje, publikuotame Journal of Mediterranean Archaeology, kurį parengė Kordobos ir Granados universitetų mokslininkai.
Iki šiol manyta, kad vadinamoji dešimtoji patalpa buvo mitraizmui skirtas šventovės tipo kambarys, siejamas su dievu Mitra. Tačiau nauja analizė rodo, kad vėlyvuoju Romos laikotarpiu patalpa galėjo būti perplanuota ir pritaikyta knygų ar ritinių saugojimui bei darbui su tekstais.
Kas rasta Fuente Álamo komplekse
Fuente Álamo kompleksas iš pradžių, dar apie I amžių prieš Kristų, veikė kaip pirtys, o vėliau buvo apleistas ir, kaip nurodo tyrėjai, apie III amžių po Kristaus pertvarkytas į gyvenamąją vilą. Manoma, kad didžiausią klestėjimą valda pasiekė per kelis vėlesnius šimtmečius, o VI amžiuje vėl buvo reikšmingai perstatyta.
Bibliotekos funkcijai priskiriama patalpa išsiskiria architektūriniais sprendimais, kurie labiau primena romėnų bibliotekų, o ne kulto šventovių struktūrą. Tyrėjai pabrėžia, kad vien tik radinių interpretavimas nėra pakankamas, todėl buvo taikoma metodika, leidžianti sistemiškai įvertinti erdvės planavimo logiką.
Kodėl tai laikoma biblioteka
Mokslininkai naudojo vadinamąją formos gramatikos metodiką, kuri padeda analizuoti, kaip tarpusavyje dera architektūriniai elementai ir kokias funkcijas jie tikėtinai atliko. Fuente Álamo atveju nurodoma apsidė, stačiakampės nišos, kurios galėjo būti skirtos lentynoms, pusapvalės nišos, pakyla ir gretimos patalpos, galėjusios tarnauti kaip darbo ar saugyklos erdvės.
Tyrėjų vertinimu, būtent šių požymių kombinacija leidžia argumentuoti ne vien hipotetinę paskirtį, o tikėtiną specializuotos bibliotekos tipo patalpos egzistavimą. Jei interpretacija pasitvirtintų, tai būtų ne tik seniausia tokio pobūdžio erdvė Iberijos pusiasalyje, bet ir vienas toliausiai į Vakarus pasislinkusių Romos imperijos bibliotekinių objektų.
Ką toks radinys reiškia šiandien
Romėnų bibliotekos dažniausiai siejamos su didžiaisiais miestais ir viešosiomis institucijomis, tačiau archeologija vis dažniau rodo, kad knygų ir raštijos infrastruktūra galėjo egzistuoti ir privačiose vilose. Tokie atradimai padeda tikslinti, kaip Romos elitai organizavo mokymąsi, administravimą ir kultūrinį gyvenimą provincijose.
Pastaraisiais metais archeologiniuose tyrimuose vis labiau įsitvirtina skaitmeninės analizės, 3D dokumentavimas ir pažangūs erdviniai modeliai, leidžiantys naujai interpretuoti seniai žinomus objektus. Fuente Álamo atvejis rodo, kad net ir anksčiau kitaip aiškintos patalpos, pritaikius naujus metodus, gali atskleisti netikėtą funkciją ir išplėsti supratimą apie Romos laikų kasdienybę.