Europos Parlamentas Strasbūre balsavimu panaikino italų centro dešinės europarlamentaro Fulvio Martusciello parlamentinę neliečiamybę. Tai atveria kelią Belgijos teisėsaugai tęsti tyrimą dėl galimos korupcijos, siejamos su Kinijos technologijų bendrove „Huawei“.
Belgijos tyrėjai aiškinasi įtarimus, kad Europos Parlamente galėjo būti vykdoma aktyvi korupcija, klastojami dokumentai ir galimai plaunami pinigai. Prokuratūra nurodo, kad galimas neteisėtas poveikis būtų buvęs naudingas „Huawei“, o pati bendrovė šiuos kaltinimus neigia.
Kas sprendžiama panaikinus neliečiamybę
Parlamentinė neliečiamybė pati savaime nereiškia kaltės pripažinimo, tačiau ji riboja nacionalinių institucijų galimybes atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Panaikinus apsaugą, Belgijos prokuratūra gali pilnai taikyti įprastas procedūras, įskaitant apklausas ir papildomų finansinių srautų patikrą.
Prieš balsavimą F. Martusciello kreipėsi į kolegas, teigdamas, kad prokurorų įtarimai paremti aplaidumu ir paviršutiniškumu. Jis aiškino, kad banko pervedimai, kuriuos tyrėjai sieja su „Huawei“, esą buvo paskolos grąžinimas, o pats politikas neigė bet kokius pažeidimus.
Kiti europarlamentarai neliečiamybę išsaugojo
Tuo pačiu balsavimu Europos Parlamentas nusprendė nepanaikinti neliečiamybės dar trims europarlamentarams iš Maltos, Italijos ir Bulgarijos. Sprendimas priimtas atsižvelgus į teisininkų išvadą, kad pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti analogiškam tyrimo išplėtimui jų atžvilgiu.
Ši byla vyksta jautriame kontekste, kai ES institucijos vis griežčiau vertina interesų konfliktus ir lobistinę veiklą, ypač susijusią su geopolitinę riziką keliančiomis technologijomis. Pastaraisiais metais didesnis dėmesys skiriamas ryšiams su trečiųjų šalių įmonėmis, jų įtakos bandymams ir skaidrumo užtikrinimui priimant sprendimus.
Tyrimą lydi kritika dėl klaidų
Kartu europarlamentarai viešai reiškė nepasitenkinimą dėl, jų vertinimu, tyrime pasitaikiusių Belgijos institucijų klaidų. Tarp minėtų epizodų buvo atvejai, kai veiksmai priskirti ne tam asmeniui dėl sutampančių pavardžių, taip pat situacijos, kai procedūros pradėtos neįvertinus, ar asmuo tuo metu išvis turėjo europarlamentaro statusą.
Vis dėlto šie nesklandumai nepanaikina pagrindinio klausimo, kurį dabar turės atsakyti tyrimas: ar Europos Parlamente buvo mėginta daryti neteisėtą įtaką sprendimams, o jei taip, kokie asmenys ir kokiais kanalais galėjo būti įtraukti.