CP v2

Tag: G20

  • Anglijos banko vadovas įspėja: nauji DI modeliai gali sukelti chaosą finansams visame pasaulyje

    Anglijos banko vadovas įspėja: nauji DI modeliai gali sukelti chaosą finansams visame pasaulyje

    Anglijos banko vadovas ir Finansinio stabilumo tarybos (FSB) pirmininkas Andrew Bailey perspėjo, kad naujos kartos dirbtinis intelektas gali tapti rimtu išbandymu pasaulio finansų stabilumui ir ekonomikos augimui. Pasak jo, sparčiai tobulėjantys modeliai didina kibernetinių incidentų tikimybę ir gali išplėsti jų mastą iki sisteminio lygio.

    Šis įspėjimas išdėstytas laiške, kurį Andrew Bailey rugpjūčio 28 dieną išsiuntė G20 finansų ministrams ir centrinių bankų vadovams prieš jų susitikimą Asheville, JAV. Laiške akcentuojama, kad daugelyje šalių vis dar trūksta pakankamai aiškių protokolų, kaip saugiai diegti ir valdyti pažangius DI sprendimus kritinėje infrastruktūroje.

    DI ir kibernetinė rizika finansams

    Andrew Bailey pabrėžė, kad pažangiausi DI modeliai gali padidinti kibernetinės rizikos greitį, mastą ir kaštų struktūrą, o tai ypač pavojinga, kai finansų sektorius priklauso nuo kelių labai didelių trečiųjų šalių paslaugų teikėjų. Tokia koncentracija reiškia, kad vienas pažeidžiamumas gali sukelti grandininę reakciją daugelyje institucijų vienu metu.

    „Pažangiausias DI gali reikšmingai pakeisti kibernetinės rizikos greitį, mastą ir ekonomiką, o tai gali pakirsti pasitikėjimą rinkomis visos sistemos mastu, ypač dėl labai koncentruotų trečiųjų šalių paslaugų teikėjų“, – rašė Andrew Bailey.

    Jo teigimu, įmonės ir institucijos turi ruoštis aplinkai, kurioje pažeidžiamumų bus daugiau, o pataisymų diegimo tempas turės būti gerokai greitesnis nei įprasta. Tai reiškia investicijas į kibernetinę higieną, incidentų valdymą, atsargines sistemas ir atsigavimo planus, kurie realiai veiktų didelio masto sutrikimų metu.

    Kodėl problema peržengia sienas?

    FSB vadovas atkreipė dėmesį, kad DI kuriamos ir diegiamos technologijos nepaiso nacionalinių sienų, todėl incidentas vienoje jurisdikcijoje gali akimirksniu paveikti kitų šalių bankus, mokėjimų sistemas ir rinkas. Skirtingi teisiniai režimai, nevienodas pasirengimas bei atkūrimo pajėgumai gali tapti papildomu silpnumu, kuriuo pasinaudoja kenkėjai.

    „DI nepaisys nacionalinių sienų, todėl incidento pasekmės gali peržengti šalį, kurioje jis prasidėjo“, – pažymėjo Andrew Bailey.

    Jis ragino prioritetu laikyti saugų ir atsakingą modelių išleidimą bei diegimą pasauliniu mastu, nes tai būtų naudinga visiems ekonomikos sektoriams. Pasak jo, suderintos taisyklės ir bendra praktika mažintų riziką, kad silpniausia grandis taps atvira durimi plataus masto atakai.

    Rinkų fonas: nestabilumas ir spaudimas kainoms

    Įspėjimas skamba platesnio nestabilumo kontekste, kai rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius konfliktus, energijos kainų svyravimus ir infliacijos rizikas. Andrew Bailey laiške taip pat nurodė, kad dideli investicijų srautai į DI infrastruktūrą gali prisidėti prie papildomo kainų spaudimo, ypač kai auga energijos ir skaičiavimo išteklių paklausa.

    FSB – tai tarptautinė institucija, koordinuojanti finansų sektoriaus reguliavimo kryptis ir rizikų stebėseną tarp didžiausių pasaulio ekonomikų. Šios organizacijos rekomendacijos nėra tiesiogiai privalomos, tačiau jos dažnai tampa pagrindu centrinių bankų, priežiūros institucijų ir vyriausybių sprendimams.

    Kitas G20 finansų vadovų susitikimas numatytas gruodžio 14–15 dienomis Majamyje, JAV. Tikėtina, kad DI ir kibernetinio atsparumo klausimai ten bus vieni svarbiausių, nes finansų sektoriaus skaitmenizacija didėja greičiau nei vienodai brandūs saugumo standartai.

  • Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 3 proc.: JAV spaudžia kelti palūkanas

    Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 3 proc.: JAV spaudžia kelti palūkanas

    Riba, kurios nebuvo 30 metų

    Japonijos 10 metų trukmės valstybės obligacijų pajamingumas rugsėjo 1 dieną trumpam pasiekė 3 proc. ribą. Tai aukščiausias lygis nuo 1996 metų ir dar vienas ženklas, kad ilgametė itin pigių pinigų era Japonijoje baigiasi.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį ne tik į patį skaičių, bet ir į judėjimo greitį: per maždaug dvejus metus šis pajamingumas daugiau nei patrigubėjo. Kartu aukštumose laikėsi ir trumpesnių terminų Japonijos skolos vertybiniai popieriai, rodantys, kad spaudimas apima visą kreivę.

    Kodėl pajamingumai šauna į viršų?

    Pagrindinis veiksnys yra Bank of Japan krypties pasikeitimas: bazinė palūkanų norma Japonijoje šiuo metu siekia 1 proc. ir rinkos laukia tolesnio griežtinimo. Investuotojai obligacijų kainomis iš esmės diskontuoja tikimybę, kad artimiausiame posėdyje palūkanos gali būti didinamos iki 1,25 proc.

    Prie pajamingumų kilimo prisideda ir infliacijos rizikos, ir diskusijos dėl viešųjų finansų tvarumo, ypač kai politikoje girdimi fiskalinės plėtros signalai. Kai investuotojai ima reikalauti didesnės grąžos už riziką, obligacijų kainos krenta, o jų pajamingumas kyla.

    G20 fone – JAV spaudimas Tokijui

    G20 finansų susitikimo metu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai leido suprasti, kad Vašingtonas norėtų greitesnio Japonijos pinigų politikos griežtinimo. Jo teigimu, sprendimai, vedantys į stipresnę jeną, būtų tikėtini, o rinka tai jau įkainoja.

    „Manau, kad rinka tai dabar jau įkainoja“, – sakė Scottas Bessentas, atsakydamas į klausimą, ar turi omenyje didesnes palūkanų normas.

    Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama po susitikimų akcentavo valiutos kurso tvarkos ir stabilumo svarbą, tačiau tvirtino, kad pinigų politika nebuvo aptarinėjama. Tuo pat metu Japonijos pareigūnai pabrėžia, kad Bank of Japan sprendimus priima pagal vidaus ekonomikos sąlygas, o ne pagal užsienio partnerių lūkesčius.

    Valiutos klausimas išlieka jautriausias: jena pastaruoju metu svyravo ties lygiu, kurį rinka neretai laiko riba galimai intervencijai. Silpnesnė jena brangina importą ir gali didinti infliacinį spaudimą, o tai dar labiau stiprina argumentus dėl aukštesnių palūkanų.

    Pasaulinis obligacijų išpardavimas nesibaigia

    Japonijos judėjimas vyksta platesnio suverenių obligacijų išpardavimo kontekste, kai daugelyje šalių pajamingumai kyla dėl užsitęsusios infliacijos rizikų ir griežtesnės centrinių bankų retorikos. Tokiose sąlygose jautriausiai reaguoja ilgo termino skolos vertybiniai popieriai, nes jų kainos labiau priklauso nuo ateities palūkanų normų trajektorijos.

    Rinkoms svarbiausia žinia artimiausiomis savaitėmis bus Bank of Japan sprendimas ir jo komunikacija apie tolimesnį kursą. Nuo jos priklausys ne tik obligacijų pajamingumai, bet ir jenos kryptis bei platesnės rizikos nuotaikos Azijos finansų rinkose.

  • Lenkijos finansų ministras G20: deregulacija, skaitmenizavimas ir dialogas su verslu turi stumti augimą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis G20 finansų ministrų susitikime Asheville, Šiaurės Karolinoje, akcentavo, kad ekonomikos augimą labiausiai spartina deregulacija, skaitmenizavimas ir glaudi valdžios partnerystė su verslu.

    Pasak ministro, Lenkija per kelis dešimtmečius nuėjo kelią nuo centralizuotai planuotos ekonomikos iki didelės rinkos ekonomikos, o augimas esą nėra atsitiktinė politikos pasekmė, bet sąmoningas tikslas, į kurį turi būti orientuotos reformos.

    Beveik 200 reformų paketas

    A. Domańskis teigė, kad 2025 metais Lenkija įgyvendino didžiausią nuo ekonominės transformacijos deregulacijos paketą, apėmusį beveik 200 reformų, rengtas įtraukiant verslo atstovus.

    Ministro žinutė G20 kontekste siejosi su platesne diskusija apie tai, kaip valstybės gali didinti produktyvumą, mažinti administracinę naštą ir pritraukti investicijų, kartu išlaikydamos finansinį stabilumą.

    Trys prioritetai G20 darbotvarkei

    Kalbėdamas apie G20 darbotvarkę, Lenkijos finansų ministras išskyrė tris kryptis: tolesnį reguliavimo supaprastinimą įmonėms, pragmatišką energetikos transformaciją bei investicijas į švietimą.

    Jis pabrėžė, kad energetikos pokyčiai turi derinti klimato tikslus su pramonės konkurencingumu ir ekonominiu saugumu, o švietimo srityje daugiau dėmesio reikėtų skirti tiksliems mokslams, technologijoms ir DI.

    „Transformacija turi atsižvelgti į visuomenę; pokyčiai turi būti vykdomi dialoge, stiprinant pasitikėjimą ir plačią paramą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ką pabrėžė JAV ir Lenkijos centrinis bankas

    Susitikime Lenkija buvo minima kaip vienas pavyzdžių, apie kuriuos kalbant siekta atverti diskusiją dėl augimo. JAV finansų ministras Scottas Bessentas, kaip skelbta, šalia Lenkijos minėjo ir kitas šalis, pateiktas kaip augimo istorijų pavyzdžiai.

    G20 kontekste pasisakė ir Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapińskis. Pagal banko pranešimą, jis taip pat akcentavo deregulacijos svarbą ir pabrėžė, kad tvariam augimui būtina centrinio banko nepriklausomybė, siejama su ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Lenkijos centrinis bankas taip pat nurodė, kad šalis, jų vertinimu, neturi ryškių išorinių disbalansų, o eksporto augimas, lydėjęs didesnį konkurencingumą, vyko kartu su didesniais realiais atlyginimais ir augančia vidaus paklausa.

  • G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    Pirmadienį ir antradienį Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje, renkasi G20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai. Susitikimą rengia JAV, tačiau foną temdo dvi priešingos kryptys: Vašingtonas ragina partnerius griežtinti finansinę izoliaciją Iranui, kartu didindamas prekybos įtampą tarifais.

    Oficialioje darbotvarkėje numatyti ekonomikos augimo, pasaulinių disbalansų, suverenių skolų restruktūrizavimo, bankų reguliavimo ir energetinio saugumo klausimai. Vis dėlto daug dėmesio prognozuojama skiriant viešosios skolos tvarumui ir infliacijos rizikoms, kurios gali grįžti į centrinių bankų sprendimų centrą.

    Ašvilis pasirinktas neatsitiktinai. Miestą 2024 metų rugsėjį smarkiai nuniokojo uraganas „Helene“: žuvo daugiau nei 250 žmonių, o ekonominiai nuostoliai, vertinant JAV mastu, siekė apie 69 mlrd. eurų.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas šį foną įvardija kaip simbolinę vietą diskusijoms apie augimą ir atstatymą. Tuo pat metu dalyviams teks spręsti, kaip suderinti fiskalinę drausmę, investicijas į energetinį saugumą ir didėjančias skolų aptarnavimo išlaidas, ypač jei palūkanų normos išliks aukštesnės ilgiau.

    JAV planas dėl Irano

    JAV pusė žada dvišaliuose susitikimuose ieškoti platesnės paramos Teherano finansiniam spaudimui. Pranešta, kad šią savaitę gali būti paskelbtos papildomos priemonės, susijusios su dar vienu banku, tačiau konkretus pavadinimas viešai neįvardytas.

    Vašingtonas taip pat pasiūlė taisyklę, kuri apribotų Egipto banko „Banque Misr“ padalinių Jungtiniuose Arabų Emyratuose prieigą prie JAV finansų sistemos. Tokia priemonė vertinama kaip signalas, kad JAV siekia didinti spaudimą per finansines grandines, bet kartu vengia plataus masto žingsnių, kurie smarkiai paliestų didžiuosius prekybos partnerius.

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad dėl Irano naftos eksporto ir pirkimų grandinių bus svarstomi įvairūs scenarijai, įskaitant griežtesnį požiūrį į valstybes, kurios tęsia sandorius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, draudikams ir logistikos grandinėms, nes sankcijų režimai vis dažniau taikomi ne tik tiesioginiams adresatams, bet ir tarpininkams.

    Tarifai ir palūkanų normų šešėlis

    Susitikimą lydi ir prekybos trintis, ypač tarp JAV ir Kanados, kai derybose kilo aklavietė. Tarifų grėsmė kelia papildomą neapibrėžtumą verslui, o kartu didina kainų spaudimo riziką, kuri gali persiduoti į infliacijos rodiklius.

    Papildomą toną nustato ir JAV Federalinio rezervo vadovas Kevinas Warshas, į susitikimą atvykstantis po griežtesnių signalų dėl infliacijos. Rinkoms tai svarbu, nes bet koks užuominas apie palūkanų normų didinimą gali paveikti skolinimosi kainą visame pasaulyje, ypač besivystančiose ekonomikose, kurios jautresnės kapitalo srautų svyravimams.

    Šios diskusijos laikomos įžanga į G20 lyderių susitikimą, numatytą gruodžio 14 ir 15 dienomis Majamyje, „Trump National Doral“ komplekse. Artimiausiomis savaitėmis dėmesį gali papildomai kaitinti ir JAV bei Kinijos aukšto lygio kontaktai, kurie tradiciškai daro įtaką prekybos, valiutų ir žaliavų rinkų lūkesčiams.

    Kas atstovauja Europai

    Europos Sąjungai šiame G20 formate atstovauja Airijos finansų ministras Simonas Harrisas, nes Airija nuo 2026 metų liepos 1 dienos pirmininkauja ES Tarybai. Taip pat dalyvauja Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde ir Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.

    Europos pusė akcentuoja tarptautinį finansinį stabilumą ir energetinį saugumą, ypač dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose. ES prioritetu laikomas tiekimo atsparumas ir patikimos energijos grandinės, nes kainų šokai energetikoje tiesiogiai veikia infliaciją, pramonės konkurencingumą ir namų ūkių perkamąją galią.

    Susitikime planuojami ir dvišaliai pokalbiai su kitų G20 narių atstovais. Tikėtina, kad pagrindinė įtampa suksis apie tai, kaip suderinti griežtesnį sankcijų režimą Iranui, prekybos politikos priemones ir augimo tikslus, kai pasaulio ekonomika vis dar prisitaiko prie aukštesnių palūkanų normų ir didesnių geopolitinių rizikų.

  • Lenkija tarp G20 lyderių: eksportas auga, bet ekspertai įspėja – be aiškios šalies „markės“ neužteks

    Lenkijos siekis įsitvirtinti tarp dvidešimties svarbiausių pasaulio ekonomikų tampa realiu politinės ir ekonominės darbotvarkės klausimu. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose diskutuota, kad vien augantis eksportas nepakaks, jei šalis nesukurs atpažįstamos, nuoseklios ir pasitikėjimą keliančios nacionalinės „markės“.

    Diskusijoje apie ekonominę diplomatiją akcentuota, jog valstybės vaidmuo vis dažniau matuojamas ne tik BVP ar investicijų statistika. Lygiai taip pat svarbu, kaip šalis pristato savo verslą užsienyje, kiek efektyviai telkia institucijas ir ar geba pasiūlyti aiškų pasakojimą apie tai, kuo yra išskirtinė.

    Eksporto augimas ir nauji įrankiai

    Lenkijos valdžios atstovai pabrėžė, kad eksporto dinamika išlieka viena stipriųjų šalies pusių, o įmonės vis drąsiau plečia veiklą už Europos ribų. Tam pasitelkiami valstybiniai eksporto skatinimo mechanizmai ir ekonominės misijos, kurios padeda rasti partnerių bei mažina įėjimo į naujas rinkas riziką.

    Konferencijoje išskirta Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH veikla, prisidedanti prie sutarčių ir projektų pritraukimo. Kartu akcentuota, kad rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo atskirų priemonių, bet ir nuo to, ar verslui suteikiamas vientisas „vieno langelio“ principu paremtas palaikymas.

    Team Poland: „viena komanda“ užsienyje

    Vienu ryškiausių pokyčių įvardyta iniciatyva Team Poland, kuri apjungia kelias institucijas, dirbančias su užsienio plėtra ir investicijomis. Idėja paprasta: ne įmonė turi pati susigaudyti sistemoje, o institucijos turi aktyviai surasti potencialą turinčius eksportuotojus ir juos lydėti.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad tokia schema keičia santykį su verslu: vietoje deklaruojamos „pagalbos“ akcentuojama partnerystė ir bendras tikslas auginti nacionalinio kapitalo įmones. Tai ypač aktualu rinkose, kur valstybės atstovų dalyvavimas, kontaktai ir politinis svoris vis dar lemia durų atsidarymą.

    „Tai pokytis, nes verslas jaučiasi prižiūrėtas: daugelis įmonių net neįtaria, kad jų eksporto potencialas jau yra pakankamas, kol jo neįvardija ekspertai ir institucijos“, – sakė PAIH atstovas.

    Kodėl nacionalinė „markė“ tampa kritinė?

    Ekspertai iš akademinės ir verslo bendruomenės akcentavo, kad šiandien ekonomikoje didelę dalį sprendimų lemia emocijos ir patirtis, o ne vien kainos ar techniniai parametrai. Stipri šalies reputacija padeda pritraukti užsienio investicijas, talentus, didina pasitikėjimą produktais ir mažina rizikos suvokimą.

    Pasak diskusijos dalyvių, Lenkijos problema ne ta, kad šalis neturi stiprių argumentų, o tai, kad jie dažnai pateikiami fragmentiškai. Vietoje kelių aiškių atraminių temų atsiranda daug skirtingų asociacijų, kurios tarptautinei auditorijai ne visada susiklijuoja į vieną suprantamą paveikslą.

    „Nacionalinė „markė“ yra asociacijų sistema: jei kitos šalys siejamos su keliais aiškiais ramsčiais, Lenkija kol kas primena gerą, bet dar nesutvarkytą bigosą – reikia sudėlioti aiškius, tvirtus pagrindus“, – sakė prof. Barbara Mróz-Gorgoń.

    Pažymėta, kad tokiai „markei“ sukurti neužtenka vien reklamos kampanijų. Reikia ilgalaikio darbo, bendros krypties tarp valdžios, verslo ir kūrybinių industrijų, taip pat nuoseklaus šalies prisistatymo per prekybą, investicijas, mokslą, inovacijas ir saugumo politiką.

    Buvęs Lenkijos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose Jakubas Sławekas pabrėžė, kad didesnis ekonominis svoris reiškia ir didesnius lūkesčius: tarptautiniai partneriai tikėsis aiškios pozicijos energetikos, investicijų, gynybos ir užsienio politikos klausimais. Jo teigimu, įsitvirtinimas G20 lygyje yra ne finišas, o naujo etapo pradžia.

    Diskusijoje taip pat skambėjo argumentas, kad Lenkijos ekonominė transformacija ir augimo istorija gali tapti stipriu tarptautiniu pasakojimu, tačiau jis turi būti komunikuojamas drąsiau ir nuosekliau. Kitaip tariant, auganti ekonomika turi būti paversta atpažįstama reputacija, kuri dirbtų verslui kasdien, ne tik per atskiras misijas ar renginius.