Tag: G7

  • HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    Italija, dar 1992 metais laikyta Europos finansų „pavyzdžiu, kaip nereikia“, šiandien netikėtai minima kaip galimas kelrodis kitoms turtingiausioms pasaulio ekonomikoms. Banko „HSBC“ vyriausioji ekonomistė Janet Henry teigia, kad visoms G7 narėms gali tekti sekti Italijos pavyzdžiu ir siekti vadinamojo pirminio biudžeto pertekliaus, jei jos nori stabilizuoti augančią skolą.

    Apie tai praneša „Euronews“: ekonomistės argumentas remiasi paprasta aritmetika – kai valstybės skolos palūkanų norma ilgą laiką viršija ekonomikos augimo tempą, skola didėja, nebent biudžetas (neįskaičiuojant palūkanų) tampa perteklinis.

    Italija tokią pamoką, kaip primenama tekste, išmoko „skaudžiai“. Po 1992 metų krizės šalis daugiau nei tris dešimtmečius dažnai rinkdavo daugiau pajamų, nei išleisdavo, dar neskaičiuodama palūkanų mokėjimų – tai ir vadinama pirminiu pertekliumi.

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, nuo 1992 metų Italija pirminį perteklių turėjo 28 iš 34 metų. Dabar „HSBC“ perspėja, kad panašaus pobūdžio ilgalaikio „diržų veržimo“ gali prireikti ir kitoms G7 valstybėms, nes skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    Kas yra pirminis perteklius ir kodėl jis svarbus

    Pirminis biudžeto balansas parodo, ar valstybė surenka daugiau pajamų nei išleidžia kasdienėms reikmėms – dar iki skolos aptarnavimo išlaidų. Kai palūkanos didelės, būtent šis rodiklis tampa vienu pagrindinių svertų, leidžiančių bent pristabdyti skolos augimą, vertinant ją kaip dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

    Janet Henry savo pastaboje „Turning Italian?“ pabrėžia, kad Italija nėra „pavyzdinė mokinė“ – jos skola išlieka didelė. Tačiau skirtumas, pasak jos, tas, kad Roma daug metų iš eilės laikėsi pirminio pertekliaus krypties, kai dalis kitų šalių tokio prisitaikymo net nepradėjo.

    Ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį, kad lengvų išeičių mažėja: valdžios sektoriui ne taip paprasta drastiškai mažinti išlaidas, o produktyvumo šuolis dėl dirbtinio intelekto nebūtinai automatiškai reiškia didesnes mokesčių pajamas.

    TVF skaičiai: Italija išsiskiria iš G7

    Naujausi TVF „Fiscal Monitor“ skaičiai rodo, kad Italija šiemet turėtų pasiekti maždaug 1 proc. BVP pirminį perteklių, o 2027 metais – apie 1,2 proc. BVP. Pagal šią prognozę ji yra vienintelė G7 ekonomika, kuriai numatomas pirminis perteklius.

    Tuo metu Prancūzijai prognozuojamas 2,9 proc. BVP pirminis deficitas, Vokietijai – 3,4 proc., JAV – 4,9 proc., Kanadai – 2,6 proc. BVP. Japonijai ir Jungtinei Karalystei numatomas maždaug 1,2 proc. BVP pirminis deficitas.

    Tekste taip pat minimas vertinimas, skelbtas TVF žurnale „Finance & Development“: ekonomisto Zsolto Darvaso skaičiavimu, Prancūzijai ir JAV skolos stabilizavimui reikėtų apie 1,3 proc. BVP pirminio pertekliaus, o JK – 1,8 proc. BVP.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad pati Italija lieka viena labiausiai įsiskolinusių: TVF prognozuoja, jog Italijos valdžios sektoriaus skola šiemet sieks 137,9 proc. BVP, o Prancūzijos – 118,5 proc. BVP.

    Rinkų signalas: Italija skolinasi pigiau nei Prancūzija

    Vienas ryškiausių straipsnyje minimų pokyčių – obligacijų rinkų požiūris. Pirmadienį, 10 metų Italijos vyriausybės obligacijų pajamingumas siekė 4,43 proc., o Prancūzijos analogiškų obligacijų – 4,93 proc.

    Tai reiškia, kad Italija dešimtmečiui skolinasi maždaug puse procentinio punkto pigiau nei Prancūzija. Tekste nurodoma, kad skirtumas buvo išaugęs iki 50 bazinių punktų – didžiausio Italijos pranašumo prieš Prancūziją bent nuo 1999 metų.

    Taip pat pažymima, kad metų pradžioje vaizdas buvo priešingas: 2025 metų pradžioje Italija skolinosi brangiau nei Prancūzija, o kreivės susikirto 2025 metų rugsėjį ir nuo to laiko atotrūkis Italijos naudai didėjo.

    Italija, kaip rašoma, tuo pat metu skolinasi pigiau ir už Jungtinę Karalystę (10 metų pajamingumas – 5,35 proc.), ir už JAV (5,12 proc.).

    Meloni 2027 metų biudžetas ir artėjantys rinkimai

    Italijos situaciją, pasak teksto, gali pakeisti vidaus politika. Giorgios Meloni vyriausybė spalio 28 dieną patvirtino 2027 metų biudžetą – maždaug 26 mlrd. eurų paketą, kuris svarstomas Parlamente.

    Didelė dalis priemonių numato mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, tik 2027 metams siūloma 33 proc. pajamų mokesčio tarifo ribą išplėsti iki 55 000 eurų pajamų (nuo 50 000 eurų), taip pat numatyti atskiras lengvatas daliai jaunų darbuotojų ir kai kuriems darbo užmokesčio padidėjimams.

    Savivaldžiai dirbantiems asmenims siūloma leisti likti fiksuoto tarifo režime iki 100 000 eurų apyvartos (nuo 85 000 eurų). Taip pat numatomos priemonės dėl automobilio mokesčio (vienam apdraustam automobiliui iki 80 kW) ir 100 eurų per mėnesį neapmokestinama išmoka mamoms, auginančioms du ar daugiau vaikų, jeigu pajamos neviršija 40 000 eurų.

    Dalį paketo planuojama finansuoti didinant pelno mokesčio tarifą bankams ir draudikams dviem metams, taip pat didinant kai kuriuos kitus mokesčius, tarp jų – finansinių sandorių mokestį iki 0,8 proc.

    Italijos Valstybės audito institucija (Court of Auditors) lapkričio 9 dieną įspėjo, kad nemaža dalis lengvatų baigiasi 2027 metų pabaigoje, o apie 70 proc. finansavimo nepasikartos, todėl našta gali tekti kitam Parlamentui.

    Biudžetas svarstomas Italijai artėjant prie visuotinių rinkimų, numatytų iki 2027 metų rudens, nors Romoje kalbama ir apie galimą balsavimą pavasarį. Straipsnyje minimos apklausos rodo labai nedidelę persvarą centro kairei – skirtumas telpa paklaidos ribose.

  • Černobylio reaktoriaus gaubtą po dronų atakos reikia skubiai taisyti: kaina – bent 500 mln. eurų

    Černobylio atominėje elektrinėje esanti sugadinto ketvirtojo reaktoriaus apsauginė konstrukcija turi būti skubiai remontuojama – kitaip per kelerius metus rizika gali išaugti. Skaičiuojama, kad darbai kainuos mažiausiai 500 milijonų eurų.

    Apie būtinybę kuo greičiau imtis remonto skelbia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), o informaciją pateikė „Politico“. Pasak banko, galutinė suma gali būti ir didesnė.

    Kalbama apie milžinišką plieninę konstrukciją, dengiančią 1986 metų katastrofos metu sugriauto reaktoriaus liekanas. Jos paskirtis – neleisti radioaktyviosioms medžiagoms patekti į aplinką ir sudaryti sąlygas saugiai vykdyti darbus elektrinės viduje.

    Konstrukcija buvo pažeista 2025 metais per Rusijos dronų ataką. Šiuo metu, kaip pabrėžiama, svarbiausia – sutvarkyti gaubtą dar iki tol, kol pažeidimai dėl drėgmės ir korozijos pradės sparčiai didėti.

    ERPB: tai ne tik Ukrainos problema

    ERPB vadovė Odile Renaud-Basso interviu pabrėžė, kad Černobylio saugumas nėra vien Ukrainos vidaus reikalas. Pasak jos, branduolinė sauga turi tarptautinę reikšmę, todėl į rizikas turėtų rimtai žiūrėti visos valstybės.

    Banko vertinimu, jei reikiami darbai nebūtų atlikti iki 2030 metų, drėgmė ir korozija galėtų lemti tolesnį konstrukcijos nykimą. Tokiu atveju radioaktyviųjų medžiagų izoliavimas taptų sudėtingesnis ir brangesnis.

    Kiek lėšų jau pažadėta ir kada planuojami darbai

    Nurodoma, kad G7 šalys spalį įsipareigojo skirti 260 milijonų eurų – tai kiek daugiau nei pusė minimalaus poreikio. Likusią sumą ERPB siekia surinkti artimiausiais metais.

    Planuojama, jog remonto darbai galėtų prasidėti 2028 metais ir trukti apie dvejus metus. Tuo pat metu pažymima, kad bankas nesitiki, jog Rusija tiesiogiai apmokės atakos padarytą žalą, nors neatmetama, kad ateityje išlaidos galėtų būti įtrauktos į karo reparacijų klausimą.

    Šiuo metu pranešimų apie naują radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrimą nėra. Vis dėlto pagrindinė rizika siejama su pažeista apsauga, kurią būtina sutaisyti, kol jos būklė dar labiau nepablogėjo.

  • JAV atmetė Prancūzijos siūlymą dėl G7 DI saugos priežiūros: „nereikalinga biurokratija“

    JAV atmetė Prancūzijos siūlymą dėl G7 DI saugos priežiūros: „nereikalinga biurokratija“

    JAV administracija sustabdė Prancūzijos pastangas, kad G7 šalys bendrai koordinuotų pažangaus dirbtinio intelekto (DI) saugą ir rizikų valdymą. Baltųjų rūmų pareigūnas Prancūzijos pasiūlymą įvertino kaip „nereikalingą biurokratiją“.

    Prancūzijos skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Hénanff Prancūzijos Senate trečiadienį sakė, kad rugsėjį ir spalį vyko du ministrų lygio susitikimai, kuriuose siekta G7 įsipareigojimų sukurti aukšto lygio darbo grupę. Jos užduotis būtų testuoti vadinamuosius „frontier“ modelius – pažangiausias DI sistemas – ir dalintis informacija apie rizikas bei incidentus.

    Pasak ministrės, iniciatyva „nepasiekė sėkmingos pabaigos“, nes JAV norėjo eiti savu keliu. Anot jos, Vašingtonas šiuo etapu nėra pasirengęs pasirašyti bendro pareiškimo su kitomis šešiomis G7 valstybėmis ir paprašė palaukti jų pačių vertinimo rezultatų.

    Prancūzija teigė, kad dėl to apgailestauja, tačiau žada tęsti darbą europiniu lygmeniu. Tai svarbu ir dėl artėjančių politinių sprendimų: Prancūzija 2026 metais perima rotuojančią G7 pirmininkystę.

    Skirtingi požiūriai į koordinavimą

    Anonimiškumo paprašęs Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad Prancūzija siūlė „prastai apibrėžtą“ instituciją bendradarbiavimui DI srityje, o JAV baiminosi, jog tai sukurs papildomą biurokratinį sluoksnį.

    Vietoj to JAV atstovai akcentavo prezidento Donaldo Trumpo inicijuotą „Super Intelligence Force“ – formatą, kuriame, kaip teigiama, kartu dirba valdžios institucijos ir pramonė, siekiant spartinti inovacijas ir užtikrinti saugų modelių diegimą.

    Prancūzijos ministrė savo ruožtu nurodė, kad šalis planuoja grįžti prie derybų ir yra pasiūliusi jas atnaujinti gruodį.

    G7 – be bendro pareiškimo

    Pranešama, kad po spalio 20 dieną įvykusio nuotolinio G7 technologijų ministrų susitikimo Prancūzija, kaip susitikimo pirmininkaujanti šalis, paskelbė pirmininko santrauką. Joje pažymėta, kad ministrai svarstė glaudesnį koordinavimą identifikuojant rizikas, dalijantis informacija apie incidentus ir galimą atskirą aukšto lygio grupę.

    Vis dėlto tai nebuvo bendras pareiškimas, kuriam pritartų visos G7 narės.

    Augančios rizikos ir Prancūzijos planai

    DI saugos klausimai G7 darbotvarkėje skamba ne pirmą kartą: gegužę ministrai buvo sutarę aptarti saugų DI ir rizikos vertinimą, o po to G7 lyderiai susitiko kitą mėnesį Évian mieste.

    Tuo pat metu, didėjant pažangių DI sistemų kibernetiniams gebėjimams, auga ir praktinis spaudimas rasti tarptautinių koordinavimo formų. Tekste minimi ir atvejai, kai autonominiai DI agentai buvo siejami su įsilaužimu, o vėliau pranešta apie modelių gebėjimą apeiti kontrolės priemones kibernetinio saugumo testuose.

    A. Le Hénanff teigė, kad Prancūzija ir toliau stums šią temą, remdamasi tokiais resursais kaip INESIA – Prancūzijos nacionalinis DI vertinimo ir saugos institutas – bei Inria, viešuoju skaitmeninių mokslų ir technologijų tyrimų institutu.

    JAV atstovas pabrėžė, kad, prezidento D. Trumpo vadovaujama, Amerika „toliau pirmaus pasaulyje“ vadinamosios „super intelligence“ inovacijose.

    Tekste taip pat minima, kad D. Trumpas rugsėjo pabaigoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pradėjo aktyviau vartoti terminą „super intelligence“ vietoj „artificial intelligence“, o po savaitės nurodė federalinėms agentūroms naudoti naują terminą.

  • IEA skambina pavojaus varpais: prašo skubiai pilti dyzelį iš atsargų – kas bus su kainomis?

    IEA skambina pavojaus varpais: prašo skubiai pilti dyzelį iš atsargų – kas bus su kainomis?

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prieš šią savaitę vyksiantį valdančiosios tarybos posėdį paragino nares imtis skubių veiksmų dėl įtemptos dyzelino pasiūlos pasaulyje. Agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis kreipėsi į vyriausybes, ragindamas paspartinti jau anksčiau sutartus strateginių atsargų išleidimus, pirmenybę teikiant būtent dyzelinui.

    Pasak IEA, dalis šalių dar nėra iki galo įvykdžiusios įsipareigojimų, prisiimtų kovo mėnesį, kai buvo sutarta į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos. Agentūra prašo likusias apimtis išleisti greičiau, o kai kurios valstybės, kaip pažymima, jau yra pateikusios daugiau, nei buvo pažadėjusios.

    Be to, šalys narės paprašytos įvertinti, ar reikalingi papildomi dyzelino išleidimai iš strateginių rezervų. Jei taip, vyriausybės raginamos pateikti aiškų planą, kokius kiekius galėtų pasiūlyti ir kokiu grafiku tai būtų padaryta.

    Kas stumia dyzelino kainas aukštyn

    Dyzelino kainas pastaruoju metu kelia keli vienu metu susidėję veiksniai: sutrikęs žaliavinės naftos gabenimas, rafinavimo pajėgumų ribojimai ir geopolitiniai konfliktai. Straipsnyje minimi trikdžiai Persijos įlankos regione ir rafinerijų pažeidimai reiškia, kad net ir atsigavus žaliavos srautams, degalų pasiūla gali atsilikti nuo paklausos.

    Rinkos dalyviai akcentuoja ir struktūrinę problemą: dyzelino rinka dažnai būna jautresnė nei benzino, nes dyzelinas plačiai naudojamas logistikoje, pramonėje ir žemės ūkyje. Kai pasiūla susitraukia, kainų šuoliai greičiau persiduoda prekių transportui ir galiausiai vartotojų kainoms.

    Ką svarstys IEA ir G7

    IEA valdančioji taryba šiuos klausimus turėtų aptarti spalio 15 dieną. Iki posėdžio agentūra siekia gauti patvirtinimus, kad likusios kovo mėnesio kvotos bus įgyvendintos, o prireikus būtų galima susitarti ir dėl papildomų dyzelino išleidimų.

    G7 jau anksčiau skelbė apie planus išleisti iki 100 mln. barelių naftos, siekiant suvaldyti energijos kainas. Vis dėlto straipsnyje minimas vidinis dokumentas rodo, kad šios apimtys iš esmės būtų skirtos ne naujai priemonei, o neįvykdytų ankstesnių įsipareigojimų užbaigimui, todėl rinkai tai gali reikšti mažesnį efektą, nei tikisi vartotojai.

    Dokumente teigiama, kad iš 400 mln. barelių plano jau buvo išleista 326 mln. barelių, o dėl kai kurių šalių perteklinio įvykdymo G7 įvardytas 100 mln. barelių kiekis teoriškai tilptų į tą patį ankstesnį veiksmų paketą, jei visos valstybės įvykdytų pažadus.

    Sankcijos, Rusijos dyzelinas ir poveikis Europai

    IEA pareiškimas pasirodė po žinių apie Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui, leidžiant jo prekybą ir pristatymą iki 2027 metų balandžio 7 dienos, įskaitant importą į Jungtines Amerikos Valstijas. Maskva paskelbė esanti pasirengusi tiekti naftą ir naftos produktus pasaulinėms rinkoms.

    „Esu įsitikinęs, kad tai teigiamai paveiks visą pasaulio ekonomiką“, – sakė Vladimiras Putinas, cituojamas Rusijos pusės pranešime.

    Europos sankcijos, kaip nurodoma, išlieka, tačiau bet koks papildomas dyzelino kiekis pasaulinėje rinkoje teoriškai galėtų mažinti kainų spaudimą. Vis dėlto realus poveikis priklausys nuo to, kiek dyzelino Rusija pajėgs pagaminti ir pristatyti, nes rafinerijų pažeidimai riboja gamybą.

    Tuo metu etaloninės „Brent“ naftos kaina, kaip skelbiama, išliko virš 100 JAV dolerių už barelį ribos. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 92 eurus už barelį, o Europos dyzelino ateities sandoriai smuko apie 3 proc., iki maždaug 1 437 JAV dolerių už toną, tai yra apie 1 320 eurų už toną.

    IEA tikisi, kad koordinuotas strateginių atsargų panaudojimas galėtų sumažinti šoką rinkoje, tačiau pabrėžia, kad sprendimų efektyvumą lems greitis ir tai, ar visos šalys realiai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus.

  • „Saudi Aramco“ įspėja: pasaulis ant naftos ribos, atsargoms atkurti gali prireikti 2 metų

    „Saudi Aramco“ įspėja: pasaulis ant naftos ribos, atsargoms atkurti gali prireikti 2 metų

    Didžiausios pasaulyje naftos bendrovės „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseris perspėja, kad pasaulinė naftos tiekimo sistema pasiekė ribą, o komercinės atsargos yra pavojingai sumažėjusios. Pasak jo, dabartinė situacija reiškia, kad nauji sutrikimai galėtų greitai peraugti į kainų šoką.

    Kalbėdamas energetikos sektoriaus konferencijoje Londone, „Saudi Aramco“ vadovas teigė, kad karas tarp JAV ir Irano išsekino atsargas, kurios paprastai veikia kaip saugiklis netikėtų tiekimo nutrūkimų atvejais. Jo vertinimu, rinka vis labiau remiasi ribotais likučiais, kuriuos realiai galima greitai pateikti pirkėjams.

    „Pasaulio tiekimo atsparumo pagalvė tapo bauginamai plona“, – sakė Aminas Nasseris.

    Didžiausias smūgis, anot jo, siejamas su faktiniu Hormūzo sąsiaurio uždarymu ir sutrikusia laivyba. Šis siauras kelias įprastai yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet koks trikdis greitai persiduoda kainoms ir infliacijai.

    Ne visos atsargos yra pasiekiamos

    A. Nasseris pabrėžė, kad viešai skelbiami atsargų skaičiai ne visada parodo, kiek naftos iš tiesų galima nedelsiant nukreipti į rinką. Dalis atsargų yra privalomas minimalus kiekis, reikalingas infrastruktūrai ir logistikos grandinėms palaikyti, todėl jos nėra laisvai naudojamos.

    Jo teigimu, krizės pradžioje pasaulinės atsargos siekė apie 10 mlrd. barelių, tačiau per konfliktą netekta maždaug 3 mlrd. barelių tiekimo. Siekiant kompensuoti praradimus, iš atsargų jau panaudota daugiau kaip 1 mlrd. barelių, daugiausia iš sausumoje laikomų komercinių rezervų.

    „Tai paskutinis didelis įrankis įrankių dėžėje“, – sakė „Saudi Aramco“ vadovas, kalbėdamas apie komercinius rezervus.

    Jis taip pat įspėjo, kad net ir koordinuotas G7 šalių sprendimas kartu su Tarptautine energetikos agentūra į rinką išleisti 100 mln. barelių dyzelino ir žalios naftos problemos neišsprendžia iš esmės. Tokia priemonė, anot jo, gali laikinai sumažinti įtampą, tačiau neatkuria ilgalaikės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros.

    Atsargoms atkurti gali prireikti dvejų metų

    Pasak A. Nasserio, atsargų naudojimas suteikia rinkai laiko, bet nekuria tvaraus sprendimo, jei trikdžiai užsitęsia. Jo vertinimu, likę kiekiai galėtų padėti išgyventi vieną žiemą, tačiau jie nėra ilgalaikė išeitis, ypač jei pasaulinė paklausa išliks aukšta.

    „Saudi Aramco“ vadovas prognozavo, kad net visiškai atstačius Hormūzo sąsiaurio pralaidumą, atsargų atkūrimas gali užtrukti iki dvejų metų. Toks laikotarpis reikštų, kad energijos kainos ir toliau būtų jautrios bet kokioms naujoms geopolitinėms įtampoms ar infrastruktūros incidentams.

    Eksportas atsigauna, bet rizika išlieka

    Tuo pat metu rinkoje matyti prisitaikymo ženklų: dalis Persijos įlankos eksportuotojų didina srautus alternatyviais maršrutais, daugiau naftos nukreipiama vamzdynais, o dalis krovinių jūroje perkraunama į kitus tanklaivius. Vis dėlto tokios schemos dažnai brangesnės ir sudėtingesnės, todėl ilgainiui gali spausti kainas.

    „Saudi Aramco“ tikina vykdanti klientams prisiimtus įsipareigojimus, pasitelkdama tarptautines saugyklas ir spartų pažeistos infrastruktūros remontą. Bendrovė taip pat ieško papildomų eksporto kelių ir naujų saugojimo pajėgumų užsienyje, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno maršruto.

  • G7 šalys paleidžia iki 100 mln barelių dyzelino ir naftos atsargų: ko tikėtis degalinėse

    G7 valstybių lyderiai sutaria koordinuotai išleisti į rinką iki 100 mln barelių naftos ir dyzelino iš strateginių atsargų. Sprendimas priimtas po nuotolinio susitikimo, kurį inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o įgyvendinimą koordinuos Tarptautinė energetikos agentūra.

    Išleidimas turėtų prasidėti nedelsiant ir trukti apie keturis mėnesius, didžiausią dalį dyzelino į rinką tiekiant pirmosiomis savaitėmis. G7 pabrėžia, kad šalys nesieks riboti energijos produktų ir degalų prekybos tarp partnerių, kad pasiūla rinkoje nemažėtų dirbtinai.

    Kas iš tiesų sprendžiama?

    Pastaruoju metu dyzelino rinka yra jautresnė nei žalios naftos, nes svarbus ne vien išgavimas, o perdirbimo pajėgumai ir logistikos grandinės. Kai kuriose šalyse dyzelino kainų šuolius labiau lemia ribota rafinavimo pasiūla ir atsargų lygis, o ne vien naftos kaina biržose.

    Prancūzijos prezidentas teigia, kad atsargų atlaisvinimas turėtų padėti pilniau išnaudoti rafinerijų pajėgumus ir sumažinti įtampą tiekimo grandinėje. Tokia priemonė rinkoje dažniausiai veikia per lūkesčius: didesnė pasiūla trumpuoju laikotarpiu mažina kainų spaudimą, ypač didmeniniame segmente.

    JAV spaudimas ir politinis fonas

    Sprendimą lydėjo ir Vašingtono spaudimas Europos sąjungininkams, tarp jų Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai, prisidėti dyzelino atsargomis. JAV taip pat akcentavo, kad dyzelino kainos ir jų poveikis infliacijai daro tiesioginę įtaką gyventojams bei verslui, ypač transporto sektoriui.

    „Europa ką tik sutiko išleisti didelį kiekį savo dyzelino atsargų. Procesas prasidės nedelsiant“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Ko laukti kainose ir Lietuvoje?

    Strateginių atsargų išleidimas paprastai greičiausiai matomas didmeninėje rinkoje, o degalinių kainose pokytis atsiranda su kelių dienų ar kelių savaičių vėlavimu. Galutinei kainai degalinėse įtaką daro ir mokesčiai, biokuro priedai, logistikos kaštai bei regioninė konkurencija, todėl poveikis skirtingose šalyse gali būti nevienodas.

    Lietuvoje dyzelino kainą labiausiai veikia situacija Europos didmeninėje rinkoje ir tiekimo grandinės regione, todėl bet koks papildomas srautas iš strateginių atsargų gali mažinti kainų kilimo riziką. Vis dėlto ši priemonė dažniausiai laikoma laikina, todėl ilgalaikė kryptis priklausys nuo perdirbimo pajėgumų, paklausos ir geopolitinių veiksnių.

  • 22 valstybės ragina DI palikti žmogaus kontrolėje: siūloma kurti pasaulinę priežiūros instituciją

    22 valstybės ragina DI palikti žmogaus kontrolėje: siūloma kurti pasaulinę priežiūros instituciją

    22 valstybės Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos savaitės paraštėse priėmė deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad dirbtinis intelektas turi likti žmogaus krypties, priežiūros ir kontrolės rėmuose. Dokumente DI įvardijamas kaip galintis gerinti gyvenimą ir stiprinti ekonomiką, tačiau kartu perspėjama dėl sparčiai tobulėjančių pažangiausių modelių keliamų saugumo rizikų.

    Iniciatyva pristatyta tuo metu, kai pasaulio dėmesys krypsta į JAV ir Kinijos lyderių susitikimą Vašingtone. Nei JAV, nei Kinija prie deklaracijos neprisijungė, tačiau jos rengėjai tikisi, kad tekstas sukurs politinį impulsą ir paskatins platesnį sutarimą dėl tarptautinių apsaugos taisyklių.

    Vienas pagrindinių iniciatyvos veidų, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, teigė, kad abiem didžiausioms DI ekosistemoms būtų naudingi aiškūs saugikliai.

    „Mūsų žinutė paprasta: reikia žmogaus įsikišimo, todėl žmonės turi likti atsakingi“, – sakė Alexanderis Stubbas.

    Deklaracijoje siūloma stiprinti bendrus standartus ir skaidrumą, įskaitant rimtų saugumo incidentų pranešimų dalijimąsi tarp valstybių. Taip pat raginama įpareigoti DI bendroves turėti aiškius saugos protokolus, atlikti privalomus testus prieš diegimą ir sudaryti sąlygas nepriklausomam vertinimui, suteikiant vertintojams pakankamą prieigą rizikoms įvertinti.

    Ypatingas dėmesys skiriamas vadinamiesiems pažangiausiems DI modeliams, kurių gebėjimai gali būti pritaikyti tiek teisėtiems, tiek žalingiems tikslams. Pastarųjų mėnesių diskusijas papildė ir realūs incidentai skaitmeninėje erdvėje, kai DI agentų automatizavimas kėlė papildomų rizikų kibernetiniam saugumui.

    Nors deklaracija nekviečia stabdyti ar pristabdyti DI plėtros, jos autoriai akcentuoja rizikų valdymą ir aiškesnę atsakomybės architektūrą. Tai atitinka vis dažniau tarptautinėse diskusijose skambančią kryptį: technologijų raidos nestabdyti, bet užtikrinti, kad sauga, atsekamumas ir atskaitomybė būtų įdiegti dar prieš sprendimams pasiekiant masinį naudojimą.

    Vienas ambicingiausių siūlymų yra tarptautinės institucijos sukūrimas, kuri prižiūrėtų DI saugą panašiai, kaip atskirose srityse veikia specializuotos tarptautinės agentūros. Deklaracijos rengėjai mini variantą tokį mechanizmą kurti Jungtinių Tautų sistemoje, tačiau palieka atvirą formatą, kad iniciatyva būtų priimtinesnė platesniam valstybių ratui.

    Prie deklaracijos prisijungė dalis Europos valstybių, tačiau tarp didžiųjų žaidėjų Europoje paramos žemėlapis nevienodas. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas iniciatyvą palaiko, o Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos parašų kol kas nėra, kaip nėra ir Jungtinės Karalystės, nors raginama, kad klausimą aktyviau keltų ir G7 bei G20.

    Argumentuodami būtinybę didinti priežiūrą, iniciatoriai įvardija tris grėsmių kryptis: biologinių grėsmių stiprinimą, automatizuotas kibernetines atakas ir mirtinų autonominių ginklų riziką. Tuo pat metu jie pabrėžia, kad teisingai valdant DI, potenciali nauda gali būti didžiulė, nuo medicinos proveržių iki produktyvumo augimo ir efektyvesnių viešųjų paslaugų.

  • OECD duomenys: namų ūkių pajamos auga lėčiau nei BVP, o Graikijoje ir Austrijoje smunka

    OECD duomenys: namų ūkių pajamos auga lėčiau nei BVP, o Graikijoje ir Austrijoje smunka

    Pajamos atsilieka nuo ekonomikos

    Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenys rodo didėjantį atotrūkį tarp ekonomikos augimo ir realios gyventojų finansinės padėties. Nors dalyje šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) didėja, namų ūkių realios disponuojamos pajamos vienam gyventojui kyla gerokai lėčiau.

    OECD skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį realios namų ūkių disponuojamos pajamos vienam gyventojui šiose šalyse vidutiniškai padidėjo 0,2 proc. Tai lėtesnis augimas nei 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai fiksuotas 0,6 proc. didėjimas.

    Tuo pat metu realus BVP vienam gyventojui 2026 metų pirmąjį ketvirtį paaugo 0,3 proc., palyginti su 0,2 proc. 2025 metų pabaigoje. OECD pabrėžia, kad BVP labiau atspindi bendrą ekonominį aktyvumą, o pajamos parodo, kiek lėšų realiai pasiekia namų ūkius vartojimui ar taupymui.

    Kur pajamos kilo, o kur krito

    Iš 21 šalies, kurioms pateikti palyginami duomenys, 13 fiksuotas realių pajamų augimas, o 8 šalyse – kritimas. Tai rodo, kad bendras OECD vidurkis slepia ryškius nacionalinius skirtumus.

    Tarp G7 valstybių realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutiniškai padidėjo 0,2 proc., tačiau dinamika išsiskyrė. Italijoje po 2025 metų pabaigoje buvusio 0,9 proc. kritimo pajamos atšoko 0,8 proc., o realus BVP vienam gyventojui išliko augęs 0,3 proc.

    Kanadoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose realios pajamos vienam gyventojui augo po 0,2 proc., kai ankstesnį ketvirtį šie rodikliai buvo silpnesni arba neigiami. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje pajamos sumažėjo 0,8 proc., nors realus BVP vienam gyventojui ūgtelėjo 0,6 proc., taip nutraukdamas du ketvirčius trukusį sąstingį.

    Didžiausią realių pajamų augimą tarp kitų OECD šalių demonstravo Vengrija ir Čilė. Vengrijoje namų ūkių pajamų šuolį daugiausia siejo darbuotojų atlygio didėjimas, o Čilėje pajamoms teigiamą įtaką darė tiek atlygis, tiek nuosavybės pajamos.

    Graikija ir Austrija – ryškiausi kritimai

    Didžiausi realių namų ūkių disponuojamų pajamų vienam gyventojui kritimai 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuoti Graikijoje ir Austrijoje. Graikijoje rodiklis smuko 3,6 proc., o Austrijoje – 2,8 proc., ir tai buvo ryškiausi nuosmukiai tarp šalių, kurioms OECD pateikė duomenis.

    OECD aiškina, kad Graikijos atveju kritimą daugiausia lėmė mažėjusios grynosios nuosavybės pajamos, tokios kaip palūkanos, dividendai ir investicinės pajamos, taip pat sumažėję grynieji socialiniai pervedimai namų ūkiams. Panašios priežastys minimos ir Austrijos atveju, kur pajamų nuosmukis taip pat siejamas su silpnesnėmis nuosavybės pajamomis ir socialinių išmokų dinamika.

    Šie skirtumai atkreipia dėmesį į tai, kad augantis BVP ne visada reiškia augančią perkamąją galią. Jei pajamų augimą nusveria infliacija, mokesčių pokyčiai ar mažėjantys socialiniai pervedimai, namų ūkiai gali jausti spaudimą net ir esant geresniems makroekonominiams rodikliams.

  • Zelenskis atskleidė: Trumpas gali perkelti Patriot raketų gamybą į Ukrainą – kas pasikeistų

    Zelenskis atskleidė: Trumpas gali perkelti Patriot raketų gamybą į Ukrainą – kas pasikeistų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas esą pasirengęs remti licencijuotos „Patriot“ raketų gamybos perkėlimą į Europą ir Ukrainą. Pasak jo, tai leistų greičiau papildyti perėmėjų atsargas ir mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo.

    V. Zelenskis teigė, kad apie tai kalbėta po Didžiojo septyneto (G7) susitikimo, kuriame buvo aptarti Ukrainos oro gynybos poreikiai. Jo žodžiais, techninės galimybės pradėti gamybą Europoje ir Ukrainoje egzistuoja, o esminis klausimas dabar yra JAV licencijų suteikimas.

    „Prezidentas Trumpas planuoja paprašyti JAV gynybos įmonių pradėti licencijuotą oro gynybos raketų gamybą Europoje ir Ukrainoje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ši tema išryškėjo tuo metu, kai Ukraina jaučia nuolatinį „Patriot“ perėmėjų stygių, o Rusija tęsia masines atakas balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis. „Patriot“ sistemos laikomos vienomis efektyviausių prieš balistines grėsmes, tačiau jų veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo pakankamo raketų kiekio.

    Kontraktas su Vokietija ir licencijų reikšmė

    Ukrainos vadovas taip pat nurodė, kad Ukraina pasirašė sutartį su Vokietija dėl 600 „Patriot“ raketų įsigijimo. Vokietija tam tikras „Patriot“ raketas gamina pagal JAV licenciją, todėl licencijavimo klausimas tampa kertiniu ir Ukrainos ambicijoms pradėti gamybą ar surinkimą savo teritorijoje.

    G7 lyderiai baigiamajame pareiškime buvo išreiškę pasirengimą svarstyti licencijų suteikimą, kuris leistų didinti Ukrainos vidaus karinės pramonės gamybą. Jei licencijos būtų suteiktos, tai galėtų sutrumpinti tiekimo grandines, supaprastinti remontą ir planuoti gamybą pagal fronto poreikius, tačiau sprendimai priklausytų nuo politinių ir eksporto kontrolės procedūrų Vašingtone.

    Kodėl „Patriot“ raketų trūkumas tapo kritinis

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos oro gynybą papildyti sunku dėl ribotų gamybos pajėgumų ir didelės paklausos sąjungininkų arsenaluose. Perėmėjų stoką didina ir tai, kad tokios raketos yra brangios, sudėtingos gamyboje, o jų gamybos apimčių didinimas paprastai užtrunka.

    V. Zelenskis viešai pabrėžė, kad licencijuota gamyba būtų vienas būdų mažinti priklausomybę nuo politinių sprendimų dėl tiekimo ir nuo sandėlių likučių Europoje bei JAV. Kartu jis akcentavo, kad be JAV leidimų net ir turint gamybinius pajėgumus sprendimas į priekį nepajudės.

    „Mums reikia licencijos iš Jungtinių Valstijų, o dabar pakanka asmeninio prezidento Trumpo sprendimo“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Europos sostinėse pastaroji savaitė priminė diplomatijos sprintą: nuo G7 susitikimo Prancūzijos Eviane iki įkaitusio Briuselio, kur Europos Vadovų Taryba derino pozicijas dėl Ukrainos karo, sankcijų ir tolesnių saugumo garantijų. Šį kartą užkulisiuose išryškėjo dvi linijos: Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangos sutelkti sąjungininkus ir naujas ES bandymas neprarasti balso kalbantis apie galimas derybas.

    G7 susitikime Eviane vienu iš svarbiausių rezultatų tapo politinis signalas, kad parama Ukrainai išlieka darbotvarkės centre, o spaudimas Rusijai nemažėja. Europos diplomatai tai vertino kaip bandymą išvengti ankstesnių viršūnių susitikimų scenarijaus, kai nesutarimai tarp sąjungininkų nustelbdavo bendrus sprendimus.

    Greta Ukrainos temos ryškėjo ir platesnis kontekstas: energetikos rinkų jautrumas geopolitinėms įtampoms ir didžiųjų valstybių noras užkirsti kelią naujam eskalacijos ratui Artimuosiuose Rytuose. Tokie sprendimai Europai svarbūs ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, nes naftos bei dujų kainų svyravimai tiesiogiai atsiliepia infliacijai ir pramonės konkurencingumui.

    Netikėtas kanalas su Maskva

    Didžiausią diskusiją Briuselyje sukėlė žinia, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa inicijavo diplomatinį kontaktą su Rusija, o apie jį iš anksto nebuvo plačiai informuotos visos ES valstybės narės. Nors pats kontaktas formaliai nereiškia derybų pradžios, daliai sostinių jis pasirodė kaip nukrypimas nuo po plataus masto invazijos į Ukrainą įtvirtintos praktikos riboti ryšius su Kremliumi.

    ES diplomatijoje tokie kanalai dažnai vertinami kaip instrumentas, o ne nuolaida: jie gali būti reikalingi krizių valdymui, apsikeitimui technine informacija ar signalų perdavimui, ypač kai sprendžiami Europos saugumo architektūros klausimai. Kita vertus, bet koks kontaktas su Maskva tampa politiškai jautrus, nes Rusija jį gali išnaudoti propagandiškai, pateikdama kaip Vakarų „nuovargio“ ar spaudimo mažėjimo įrodymą.

    Kodėl laikas dabar?

    Diskusijos dėl kontaktų su Rusija atsinaujino ir dėl pasikeitusio tarptautinio fono: JAV politika Rusijos atžvilgiu gali būti mažiau nuspėjama, o europiečiai vis dažniau akcentuoja, kad sprendimai dėl taikos Europoje negali būti priimami be Europos. Tai reiškia, kad ES ieško būdų turėti ne tik poziciją, bet ir realius svertus bei komunikacijos mechanizmus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais taip pat ragino partnerius išlaikyti spaudimą Rusijai ir kartu būti pasirengusiems procesams, kurie leistų patikrinti Maskvos ketinimus. Tokia taktika siekia vieno tikslo: parodyti, ar Rusija iš tiesų pasirengusi rimtam dialogui, ar tik ieško pauzės persigrupuoti.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai yra pabrėžusi, kad bet kokie svarstymai apie derybų mandatą galimi tik tuomet, jei procesą veda Ukraina ir jei jis neprieštarauja jos saugumo interesams. Briuselyje tai verčiama į praktinį klausimą: kas ES vardu turėtų sėdėti prie stalo, jei derybų formatas apskritai atsirastų.

    Kas kalbės Europos vardu?

    Ši dilema nėra vien protokolinė. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atstovauja 27 valstybių narių politinei krypčiai, ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas koordinuoja bendrą užsienio politiką, o didžiosios Europos valstybės, turinčios karinių pajėgumų ir galinčios prisidėti prie saugumo garantijų, neišvengiamai siekia lemiamo vaidmens.

    Tokioje sandaroje Costa inicijuotas kontaktas tapo katalizatoriumi viešai diskusijai, kuri anksčiau dažnai vykdavo tik kabinetuose. Pagrindinis klausimas, kurį kelia diplomatai, lieka tas pats: kokiam tikslui ES naudos komunikacijos kanalą, kaip išvengs vidinių nesutarimų ir kaip užtikrins, kad bet koks procesas stiprintų, o ne silpnintų paramą Ukrainai.

    Kol kas Briuselis siunčia signalą, kad kontaktas savaime nėra krypties keitimas. Tačiau jis rodo, jog ES rengiasi scenarijams, kuriuose vien sankcijų ir paramos paketų nepakaks, o reikės ir koordinuotos politinės strategijos, apimančios spaudimą, atgrasymą ir aiškų planą, kas ir kaip atstovaus Europai, jei skambučiai taps reguliaria praktika.

    „Atidaryti diplomatinį kanalą nereiškia pradėti derybas, tačiau be kanalo Europa rizikuoja būti nustumta į šalį“, – sakė ES diplomatinėse diskusijose dalyvaujantis pareigūnas.