Tag: Gaisrai

  • Tragiškas gaisras name: paryčiais rasti dviejų brolių kūnai, aiškinasi prokuratūra

    Lenkijoje, Kamionkos valsčiuje esančiame Kreivas Dombas kaime, paryčiais kilo vienbutinio namo gaisras. Gelbėtojai pranešimą gavo ryte, tačiau žmonėms, buvusiems pastate, padėti jau buvo per vėlu. Gesinimo metu gaisravietėje rasti dviejų vyrų kūnai.

    Kaip skelbia vietos pareigūnai, į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųstos ugniagesių pajėgos, greitosios medicinos pagalbos ekipažai ir policija. Policijos pareigūnai užtikrino teritorijos apsaugą, kad ugniagesiai galėtų saugiai dirbti, o pašaliniai nesiartintų dėl galimo konstrukcijų griūties pavojaus.

    Gaisras įsiplieskė paryčiais

    Pranešimas apie degantį gyvenamąjį namą gautas apie 6 valandą ryto. Pasak pareigūnų, ugnis plito sparčiai ir smarkiai nuniokojo namo vidų dar iki visiško jos suvaldymo.

    „Šiandien, tuoj po 6 valandos ryto, budėtojas gavo pranešimą apie degantį gyvenamąjį pastatą Kamionkos valsčiuje. Į vietą nedelsiant išsiųstos gelbėjimo tarnybos ir policijos patrulis“, – teigiama policijos pranešime.

    Rasti dviejų vyrų kūnai

    Ugnį suvaldžius ir ugniagesiams galėjus patekti į pastato vidų, viename iš kambarių aptikti dviejų vyrų kūnai. Atvykęs medikas galėjo tik konstatuoti jų mirtį.

    Pirminiais duomenimis, sudegusiame name gyveno du broliai, todėl manoma, kad rasti kūnai gali būti jų. Vis dėlto galutinę tapatybių patikrą turėtų patvirtinti identifikavimo procedūros.

    Tyrimą kontroliuoja prokuratūra

    Po gaisro vietoje dirba kriminalistai ir tyrėjai, veiksmus koordinuoja prokuroras. Atliekamos įvykio vietos apžiūros, fiksuojami gaisro padariniai, renkami liudytojų paaiškinimai.

    Prie tyrimo turėtų prisidėti ir gaisrų ekspertas, kurio užduotis yra nustatyti tikėtiną gaisro židinį ir priežastį. Tokiuose tyrimuose paprastai vertinamos elektros instaliacijos, šildymo įrenginiai, dūmtraukiai bei kiti galimi užsidegimo šaltiniai.

  • Szczecine padegė „Stokrotka“: po kelių dienų sugrįžo ir užtvindė parduotuvę dvoku

    Szczecine į teismą perduota byla dėl dviejų išpuolių prieš vieną ir tą pačią „Stokrotka“ parduotuvę. Tyrėjai skelbia, kad pirmiausia buvo išdaužtas vitrinos stiklas ir padegtas vidus, o po kelių dienų į patalpas mestas itin aitrų kvapą skleidęs cheminis skystis. Nuostoliai, prokuratūros vertinimu, siekė šimtus tūkstančių zlotų, tai yra apie 47 000 eurų.

    Szczecin-Zachód apylinkės prokuratūra pranešė, kad į teismą pateiktas kaltinamasis aktas dviem miesto gyventojams: 39 metų Pawelui W. ir 27 metų Mikołajui K. Jie kaltinami, kad veikė kartu ir iš anksto susitarę, o jų veiksmai buvo nukreipti prieš konkrečią prekybos vietą.

    Pirmasis išpuolis, kaip nurodo tyrėjai, įvyko 2026 metų gegužės 2 dieną. Įtariama, kad vyrai išdaužė parduotuvės langą, į vidų supylė degų skystį ir jį padegė, sukeldami greitai išplitusį gaisrą.

    Gaisras nuniokojo įrangą

    Prokuratūros duomenimis, liepsnos apėmė prekybinę įrangą ir prekes, buvo suniokoti alkoholio lentynų segmentai, reklaminės konstrukcijos, šaldymo vitrinos su įranga, apšvietimo elementai bei kasų zonos dalys. Vertinama, kad gaisras kėlė realią grėsmę didelės vertės turtui.

    Žala „Stokrotka“ bendrovei įvertinta daugiau nei 200 000 zlotų, tai yra apie 47 000 eurų. Tokie nuostoliai paprastai apima ne tik sudegintą turtą, bet ir veiklos sustabdymą, patalpų atstatymą bei papildomas saugumo priemones.

    Antras smūgis po kelių dienų

    Tyrimas taip pat nustatė, kad 2026 metų gegužės 5 dieną įvyko antras išpuolis prieš tą pačią parduotuvę. Šį kartą, prokuratūros teigimu, į patalpas buvo įmestas itin intensyvaus kvapo cheminis preparatas, paprastai naudojamas gyvūnams atbaidyti.

    Fetoras esą buvo toks stiprus, kad patalpos tapo netinkamos naudoti, todėl parduotuvę teko uždaryti ir atlikti ozonavimą. Šio incidento nuostoliai įvertinti daugiau nei 2 000 zlotų, tai yra apie 470 eurų.

    Prisipažinimas ir recidyvas

    Per ikiteisminį tyrimą abu kaltinamieji pripažino kaltę ir pateikė trumpus paaiškinimus. Prokuratūra pabrėžia, kad jie veikė recidyvo sąlygomis, o tai gali turėti reikšmės teismui skiriant bausmę.

    Kaltinimai apima gaisro sukėlimą, kai kyla pavojus didelės vertės turtui, taip pat turto sugadinimą ar pavertimą netinkamu naudoti per antrą išpuolį. Galutinį sprendimą dėl vyrų atsakomybės ir bausmės priims teismas.

  • Vilnius skaičiuoja gaisrus: per 9 mėnesius jų 1 130, sužeistųjų šoktelėjo – kas kelia didžiausią riziką?

    Gaisrų daugiau, sužeistųjų – dar sparčiau

    Per devynis 2026 metų mėnesius Vilniaus mieste užregistruota 1 130 gaisrų. Tai 2,4 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį, kai fiksuoti 1 104 gaisrai.

    Per šį laiką tragiškuose gaisruose žuvo 3 žmonės. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, vienas žmogus žuvo dėl elektros instaliacijos ar elektros prietaisų gedimų individualiame name, vienas – dėl neatsargaus rūkymo daugiabutyje, dar vienas – dėl neatsargaus elgesio atviroje teritorijoje.

    Kur kyla daugiausia gaisrų

    Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 246, tai sudaro 21,8 proc. visų gaisrų. Lyginant su pernai, tokių gaisrų sumažėjo 15 proc., tačiau šiltuoju sezonu ši kategorija išlieka itin problemiška.

    Iš atvirų teritorijų gaisrų 64 kartus degė pievos, 26 kartus – miškas ar miško paklotė, o 153 kartus fiksuoti gaisrai kitose atvirose vietose. Gyvenamosiose patalpose užgesinti 168 gaisrai, arba 14,9 proc. visų atvejų, ir čia, palyginti su 2025 metais, gaisrų skaičius padidėjo 7 proc.

    Transporto priemonės per devynis mėnesius liepsnojo 102 kartus, kai pernai tuo pačiu metu fiksuoti 112 atvejų. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 5 gaisrai, o pagalbinio ūkio paskirties statiniuose užgesinti 18 gaisrų.

    Priežastys ir gelbėtojų darbo mastas

    Dažniausia gaisrų priežastis – pašalinis ugnies šaltinis: 401 atvejis, arba 35,4 proc. Antroje vietoje – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, 132 atvejai, arba 11,7 proc.

    Tarp reikšmingų priežasčių taip pat minimi elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimai – 90 atvejų, arba 8 proc., bei neatsargus rūkymas – 80 atvejų, arba 7,1 proc. Fiksuoti ir 62 transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai, o 161 gaisro priežastys dar tiriamos.

    Per devynis mėnesius Vilniuje gaisruose sužeista 30 žmonių, kai 2025 metais per tą patį laikotarpį sužeistųjų buvo 22. Daugiausia nukentėjusiųjų, 24 žmonės, sužaloti gyvenamosiose patalpose, o tai yra ryškus šuolis, palyginti su pernai fiksuotais 12 atvejų.

    Iš gaisrų ugniagesiai gelbėtojai išvadavo 25 žmones ir išgelbėjo 16 gyvūnų. Taip pat nurodoma, kad pavyko apsaugoti 11 transporto priemonių ir 12 statinių nuo ugnies išplitimo.

    Be gaisrų gesinimo, Vilniaus ugniagesiai per šį laikotarpį atliko 1 242 gelbėjimo darbus, tai 3,9 proc. daugiau nei pernai. Dažniausiai jie teikė pagalbą gyventojams buityje, talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, vyko į autoavarijas ir dirbo vandenyje, taip pat likvidavo cheminius incidentus.

    Gelbėjimo darbų metu iš viso išgelbėti 34 gyventojai. Tarnyba taip pat skelbia, kad darbų autoįvykiuose metu buvo išlaisvintas vienas žuvęs asmuo, o vandenyje vykdytų darbų metu iš vandens telkinių ištraukti 4 nuskendę žmonės.

    Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikta statistika rodo, kad didžiausios rizikos išlieka susijusios su žmogaus elgesiu, rūkymu ir elektros ūkio būkle. Ugniagesiai nuolat primena, kad dūmų detektoriai, saugi elektros instaliacija ir atsargus elgesys su atvira ugnimi tiesiogiai mažina tragiškų pasekmių tikimybę.

  • Neįtikėtina: Australijoje plėšrieji paukščiai ugnies nebijo – prie liepsnų skuba medžioti

    Neįtikėtina: Australijoje plėšrieji paukščiai ugnies nebijo – prie liepsnų skuba medžioti

    Dauguma gyvūnų, kilus gaisrui, stengiasi sprukti kuo toliau. Tačiau Australijos šiaurinėse savanose stebėtas priešingas elgesys: kai kurie plėšrieji paukščiai liepsnas naudoja kaip progą lengviau susimedžioti grobį.

    Tokias išvadas pateikė mokslininkų komanda, aprašiusi stebėjimus, atliktus per kontroliuojamus, palyginti nedidelio intensyvumo deginimus. Tyrimas paskelbtas kaip išankstinė publikacija bioRxiv, todėl dar nėra praėjęs recenzavimo.

    Tyrėjų teigimu, ugnis grobį daro labiau pastebimą ir lengviau pagaunamą: vabzdžiai ir smulkūs stuburiniai priversti judėti iš degančios teritorijos, o plėšrūnams atsiveria trumpas, bet ypač palankus medžioklės langas.

    „Gaisrai, panašu, pritraukia plėšriuosius paukščius, nes grobį tampa lengviau pamatyti ir pagauti“, – rašė tyrimo autoriai.

    Stebėjimų metu dažniausiai prie ugnies būriuodavosi juodieji pesliai ir baltakrūčiai kregždūnai: jų gausa deginimų metu buvo atitinkamai 23 ir 20 kartų didesnė nei tada, kai ugnies nebuvo. Vidutiniškai plėšrieji paukščiai grobį gaudė maždaug 10 kartų dažniau per kontroliuojamus deginimus.

    Didžioji dalis grobio buvo vabzdžiai, ypač žiogai, tačiau fiksuoti ir atvejai, kai juodieji pesliai sučiupdavo rupūžes, gyvatę, o viena mažoji plėšriųjų paukščių rūšis pasigavo driežą. Tyrėjai pastebėjo, kad paukščiai dažniau medžioja priešais ugnies frontą, ne visai išdegusioje zonoje, kur grobis yra išbaidomas.

    „Atrodė, kad plėšrieji paukščiai dažniausiai ieško grobio priešais judančią ugnį, kur gyvūnai greičiausiai yra išstumti iš slėptuvių“, – teigė mokslininkai.

    Kas yra kontroliuojami deginimai?

    Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su vietos reindžeriais, kurie ankstyvuoju sausu sezonu savanose degina nedidelius plotus, kad sumažintų degių medžiagų sankaupas. Tokia praktika siejama su ilgametėmis vietinių bendruomenių žiniomis apie kraštovaizdžio priežiūrą ugnimi.

    Šie mažesnio intensyvumo deginimai skiriasi nuo didelių, nekontroliuojamų gaisrų: jie paprastai juda lėčiau, dega vėsiau ir palieka daugiau prieglobsčio gyvūnams. Būtent tokiomis sąlygomis plėšrieji paukščiai, panašu, išmoksta išnaudoti situaciją savo naudai.

    Ar paukščiai patys platina ugnį?

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau aptarinėti pasakojimai apie vadinamuosius ugnies vanagus, kai kai kurie plėšrieji paukščiai esą perneša degančias šakas ir taip gali prisidėti prie ugnies plitimo. Vis dėlto naujajame darbe tokio elgesio tyrėjai nefiksavo, o dėmesį sutelkė į medžioklę šalia liepsnų.

    Pasak autorių, šiuo metu svarbiausia yra atskirti, kas yra sistemingai patvirtintas elgesys, o kas dar remiasi pavieniais liudijimais. Jie pabrėžia, kad reikėtų daugiau struktūruotų stebėjimų ir natūralių miškų gaisrų metu, nes tokie gaisrai daug kuo skiriasi nuo kontroliuojamų deginimų.

    Ką keičia dažnėjantys gaisrai?

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad klimato kaita siejama su dažnesniais ir intensyvesniais gaisrais daugelyje regionų, įskaitant Australiją. Tai kelia klausimą, ar plėšrieji paukščiai, išnaudojantys mažesnio intensyvumo deginimus, gebės prisitaikyti prie vis ekstremalesnių sąlygų.

    Kita vertus, šiandien turimi duomenys pirmiausia rodo aiškų ryšį: ten, kur ugnis yra kontroliuojama ir prognozuojama, daliai plėšriųjų paukščių ji tampa ne grėsme, o labai efektyvia medžioklės strategija.

  • Daugelis tai laiko rūsyje: už kelis daiktus gresia didelės baudos ir Lietuvoje

    Daugiabučių rūsys ar sandėliukas daugeliui tampa namų tęsiniu: čia nugula sezoniniai daiktai, konservai, baldai ar likučiai po remonto. Tačiau būtent rūsiai ir bendri koridoriai dažnai kelia didžiausią gaisro riziką, todėl jiems taikomi griežti priešgaisriniai reikalavimai.

    Priešgaisrinės saugos logika paprasta: rūsyje paprastai yra prastesnė ventiliacija, daugiau degių medžiagų, o dūmai ir liepsna gali greitai atkirsti evakuacijos kelius. Dėl to dalis daiktų, ypač susijusių su degiomis dujomis ar lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais, rūsyje laikomi ypač pavojingi.

    Kas rūsyje kelia didžiausią riziką?

    Vienas dažniausių pažeidimų yra dujų balionai, įskaitant turistinius ar skirtus propanui ir butanui. Net ir tuščias balionas gali kelti pavojų, o nuotėkio atveju dujos, būdamos sunkesnės už orą, kaupiasi prie grindų ir sudaro sprogų mišinį.

    Ne mažiau probleminės yra lengvai užsiliepsnojančios medžiagos: dalis tirpiklių, acetono tipo priemonių, kai kurie dažai ar kuras. Tokios medžiagos greičiau užsidega, o užsiliepsnojus gaisras plinta agresyviau ir tampa sunkiau suvaldomas, ypač uždarose rūsio patalpose.

    Riziką kelia ir pirotechnika, signalinės priemonės ar kiti sprogūs gaminiai, jei jie laikomi netinkamai. Nors dalis gyventojų juos sandėliuoja „iki progos“, incidento atveju tai gali sustiprinti gaisrą ir apsunkinti gelbėjimo darbus.

    Bendras koridorius nėra sandėlis

    Dar viena dažna problema – daiktai rūsio koridoriuose ir kituose bendro naudojimo praėjimuose. Ten palikti seni baldai, dėžės, vežimėliai ar dviračiai ne tik didina gaisro apkrovą, bet ir gali blokuoti evakuacijos kelią, kai matomumas dėl dūmų sumažėja iki minimumo.

    „Taisyklės draudžia laikyti degias medžiagas evakuacijai skirtuose praėjimuose ir palikti daiktus taip, kad jie mažintų reikiamą praėjimo plotį ar aukštį“, – pabrėžia priešgaisrinės saugos specialistai, primindami, kad bendros erdvės pirmiausia turi būti pritaikytos saugiam žmonių judėjimui.

    Padangos, akumuliatoriai ir kita: kas iš tiesų leidžiama?

    Gyventojai dažnai ginčijasi, ar sandėliuke galima laikyti padangas, sporto inventorių ar senus baldus. Paprastai tokie daiktai privačiame sandėliuke nėra savaime draudžiami, tačiau problema prasideda, kai jie pernešami į bendras patalpas arba kai pažeidžiamos konkretaus namo vidaus taisyklės.

    Akumuliatoriai taip pat nėra automatiškai prilyginami dujų balionams, tačiau rizika išauga, jei jie kraunami rūsyje ar laikomi pažeisti. Kraunant gali išsiskirti dujos, o netinkama elektros instaliacija ar kibirkštis uždaroje erdvėje gali turėti ypač skaudžių pasekmių.

    Kokios baudos gresia ir ką daryti praktiškai?

    Už priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o pakartotiniai ar šiurkštūs pažeidimai neretai baigiasi griežtesnėmis sankcijomis. Praktikoje tai gali reikšti ne tik baudą, bet ir papildomas problemas draudžiant turtą ar siekiant gauti išmoką po gaisro, jei nustatoma, kad buvo nesilaikoma saugos reikalavimų.

    Prieš naują sezoną verta peržiūrėti rūsį ir sandėliuką: degias chemines priemones, pirotechniką ar kitus pavojingus likučius geriausia perduoti atliekų tvarkytojams, o ne laikyti „ateičiai“. Jei kyla abejonių, saugiausias kelias – pasitikrinti namo administratoriaus ar bendrijos taisykles ir laikytis principo, kad evakuacijos keliai turi likti visiškai laisvi.

  • Gaisras Lenkijos dronų gamykloje: prokuratūra įtaria tyčinį padegimą, sureagavo ir NATO

    Lenkijoje kilęs gaisras dronų komponentus gaminančiame „Grupa WB“ padalinyje Skaržysko-Kamienoje, prokuratūros teigimu, greičiausiai buvo sukeltas tyčia. Tyrėjai nurodo, kad po įvykio surinkti duomenys leidžia įtarti sąmoningą padegimą, o incidentas vertinamas kaip galimas sabotažas.

    Apie gaisrą viešai kalbėję šalies vadovai pabrėžė, kad per pastarąsias dienas fiksuoti bent du panašūs incidentai skirtinguose objektuose. Vienas jų – Skaržysko-Kamienos gamykloje, kitas – Liubline esančioje gamybinėje ir sandėliavimo halėje, kur gaminami elementai skraidantiems objektams.

    „Kalbant apie gaisrus dviejuose objektuose – Liubline ir Skaržysko-Kamienoje – Skaržysko-Kamienos atveju nekyla jokių abejonių, kad tai buvo tyčinis padegimas, tai yra sabotažo aktas“, – sakė Lenkijos premjeras.

    „Grupa WB“ yra vienas svarbiausių privačių Lenkijos gynybos pramonės žaidėjų, siejamas su bepilotėmis sistemomis ir jų komponentais. Bendrovė pranešė, kad gaisras buvo nedidelis, o jį pavyko greitai užgesinti, todėl didesnės žalos gamybai esą išvengta.

    Pasak bendrovės atstovų, gaisrą naktį užfiksavo stebėjimo sistema. Dar iki atvykstant ugniagesiams, vienas darbuotojų pradėjo gesinimo darbus, o atvykus tarnyboms situacija buvo galutinai suvaldyta.

    Prokuratūros atstovas Przemysławas Nowakas viešai patvirtino, kad surinkti įrodymai rodo tyčinį padegimą. Tuo pat metu teisėsauga tęsia tyrimą ir tikslina, kaip galėjo būti sukeltas gaisras, ar buvo naudotos padegimo priemonės ir ar egzistuoja ryšys su kitais pastarojo meto incidentais.

    Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Marcinas Kierwińskis teigė, kad padegimo versija yra itin reali. Jo vertinimu, tyrėjai jau turi duomenų, kurie gali reikšmingai pakeisti įvykio vertinimą ir padėti nustatyti atsakingus asmenis.

    „Su labai didele tikimybe galime pasakyti, kad taip – susidūrėme su padegimu“, – sakė Marcinas Kierwińskis.

    Į situaciją sureagavo ir NATO, platesniame kontekste primindama apie išaugusį hibridinių veiksmų mastą Europoje. Aljanso pozicija – stebėti rizikas ir stiprinti atsparumą, nors šiuo metu tiesioginės karinės atakos grėsmė, NATO vertinimu, nėra fiksuojama.

    „NATO išlieka budri ir pasirengusi įvairioms grėsmėms. Šiuo metu nematome tiesioginės atakos grėsmės“, – teigiama NATO komentare.

    Pastaraisiais metais Europos šalys vis dažniau kalba apie kritinės infrastruktūros ir su gynyba susijusių įmonių saugumo stiprinimą, ypač didėjant bepilotes sistemas kuriančio sektoriaus reikšmei. Tyrimas Lenkijoje turėtų atsakyti, ar šis atvejis tėra pavienis nusikaltimas, ar platesnių hibridinių veiksmų dalis.

  • Kijeve pablogėjo oro kokybė po karščio ir gaisrų: kas padeda sumažinti taršos poveikį

    Kijeve fiksuojamas laikinas oro kokybės pablogėjimas, kurį sustiprino alinanti kaitra ir gaisrai po masinės Rusijos atakos. Apie situaciją pranešė Kijevo miesto valstybinė administracija, nurodydama, kad teršalai susikaupė arčiau žemės paviršiaus.

    Pasak miesto institucijų, ryte buvo registruojamas padidėjęs pažemio ozono ir smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis. Būtent šie teršalai dažniausiai lemia prastesnį savijautos foną per karščio bangas, ypač jautresnėms grupėms.

    Pažemio ozonas nėra tiesiogiai išmetamas į orą kaip dūmai ar dulkės, jis susidaro cheminių reakcijų metu, kai kaitra ir saulės spinduliuotė „suaktyvina“ transporto ir pramonės išmetamas dujas. Todėl per karščius didmiesčiuose ozono koncentracija gali augti net ir be naujų gaisrų.

    Tuo pat metu gaisrų dūmai didina smulkiųjų dalelių koncentraciją, o silpnas vėjas ir didesnė drėgmė gali lemti, kad teršalai ilgiau užsilaiko žemiausiame oro sluoksnyje. Tokios sąlygos ypač nepalankios, kai mieste daug transporto srautų ir ribota oro apykaita.

    Kol oro kokybė negerėja, gyventojams patariama laikyti uždarytus langus ir riboti ilgesnį buvimą lauke, ypač intensyvaus eismo vietose. Jei būtina išeiti, verta rinktis trumpesnes keliones ir vengti fizinio krūvio.

    Miesto administracija taip pat ragina palaikyti skysčių balansą ir gerti pakankamai vandens, nes karštis didina organizmo apkrovą. Turint oro valytuvą, rekomenduojama jį įjungti stipriausiu režimu, ypač patalpose, kuriose miegama ar būnama daugiausia.

    Jei jaučiamas akių, gerklės dirginimas, dusulys, spaudimas krūtinėje ar paūmėja astma, gyventojams patariama kuo greičiau sumažinti kontaktą su lauko oru ir, esant poreikiui, kreiptis į medikus. Didžiausia rizika paprastai tenka vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ligomis.

    Apie padidėjusią taršą taip pat signalizuoja viešai skelbiami oro kokybės indeksai, kurie kai kuriose miesto vietose pasiekė vidutinį ar aukštą lygį. Kijeve labiausiai minimos vietovės, kuriose situacija prastesnė, yra Sviatošyno rajonas ir dalis Ševčenkos rajono.

    Specialistai primena, kad indeksai gali skirtis net ir tame pačiame mieste, todėl verta stebėti duomenis pagal konkrečią gyvenamąją vietą. Oro kokybės rodikliai ypač greitai kinta keičiantis vėjui, temperatūrai ir gaisrų situacijai.

    Pastarosiomis valandomis Kijevas ir jo apylinkės patyrė masinę ataką, po kurios mieste užfiksuoti gaisrai. Vietos institucijos skelbė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, o dalis žalos susijusi su užsidegusiais pastatais.

    Tokiais atvejais oro tarša dažnai sustiprėja ne tik dėl dūmų, bet ir dėl degančių statybinių medžiagų, kurios gali išskirti sveikatai pavojingų junginių. Dėl to rekomendacijos riboti buvimą lauke ir uždaryti langus tampa aktualios net tiems, kurie įprastai jautrumo taršai nejaučia.

  • Černobylio zonoje užgesintas dvi savaites degęs gaisras: gelbėtojai įvertino radiacijos foną

    Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad Kyjivo srities gelbėtojai kartu su kitomis tarnybomis nuolat dirbo gesindami liepsnas, kurios apėmė miško paklotę ir sausuolius.

    Kas vyko gesinimo metu?

    Anot gelbėtojų, pagrindinis uždavinys buvo suvaldyti ugnį ir neleisti jai išplisti į didelius plotus. Tarnybos teigė, kad pavyko sustabdyti gaisro plitimą ir išvengti didesnės žalos jautriose teritorijose.

    Tokio pobūdžio gaisrai pavojingi tuo, kad sausos miško paklotės ir vėjai gali greitai pakeisti gaisro kryptį, o dūmai pasiekia gyvenamas vietoves. Dėl to operacijose paprastai derinami žemės pajėgų veiksmai, židinių stebėjimas ir nuolatinis situacijos vertinimas.

    Ką skelbiama apie radiaciją?

    Gelbėjimo tarnyba nurodė, kad reguliariai matuojant radiacijos foną per visą gaisro laikotarpį rodikliai išliko natūralių reikšmių ribose ir neviršijo leistinų normų.

    Černobylio regione radiacijos klausimas įprastai stebimas ypač atidžiai, nes gaisrų metu dūmai ir pelenai teoriškai gali pakelti į orą užterštas daleles. Vis dėlto pateiktoje tarnybų informacijoje pabrėžiama, kad šį kartą fiksuota situacija atitiko įprastą foną.

    Oro kokybė ir dūmai regione

    Pastarosiomis birželio pabaigos dienomis Kyjive buvo fiksuojamas smogas, sietas su didelio masto miškų gaisrais Černobylio zonoje. Meteorologai anksčiau aiškino, kad dėl vykstančio gesinimo ir oro sąlygų sostinėje bei aplinkiniuose rajonuose gali laikinai pablogėti oro kokybė.

    Gelbėtojams paskelbus apie gaisro likvidavimą, tikimasi, kad dūmų poveikis regionui mažės, tačiau oro kokybę ir toliau lems vėjo kryptis, krituliai ir likusių smilkstančių židinių rizika. Tarnybos paprastai ragina sekti oficialius pranešimus ir rekomendacijas, jei smogas pasikartoja.

  • Kyjivo srityje blogėja oro kokybė: Višnevėje po smūgių fiksuojamas padidėjęs CO2 ir kietųjų dalelių lygis

    Kyjivo srityje, Višnevės bendruomenėje, po rusų smūgių ir kilusių gaisrų fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas. Vietos administracija skelbia, kad ore išaugo anglies dioksido (CO2) ir smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.

    Padidėję rodikliai siejami su degimo produktais, kurie į atmosferą patenka gaisrų metu. Dūmai ir smulkios dalelės gali pabloginti savijautą, ypač jautresnėms gyventojų grupėms.

    „Gaisrų metu į orą patenka degimo produktai ir smulkios kietosios dalelės, kurios gali neigiamai veikti savijautą“, – teigiama Kyjivo srities karinės administracijos pranešime.

    Specialistai rekomenduoja kuo ilgiau nelaikyti atvirų langų ir riboti buvimą lauke, kol užterštumo lygis mažės. Taip pat patariama gerti daugiau vandens, o turint oro valytuvą jį naudoti didžiausiu režimu.

    Didžiausią riziką paprastai patiria žmonės, sergantys kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat vaikai, senjorai ir nėščiosios. Jei atsiranda dusulys, akių perštėjimas ar stiprus kosulys, patariama likti patalpose ir prireikus kreiptis į medikus.

    Administracija nurodo, kad kituose Kyjivo srities miestuose ir gyvenvietėse, kur vykdoma stebėsena, leistinų cheminių ir biologinių medžiagų normų viršijimų kol kas nefiksuota. Taip pat pažymima, kad gama spinduliuotės fonas regione atitinka įprastą natūralų lygį.

    Oro būklė Kyjivo srityje stebima 16-oje stebėjimo postų, įrengtų skirtingose gyvenvietėse. Tarp jų minima ir Višnevė, kur šiuo metu situacija vertinama kaip jautresnė dėl gaisrų poveikio.

    Šis pranešimas pasirodė po masinės kombinuotos atakos, kurią rusų pajėgos surengė liepos 6 dienos naktį, atakuodamos Ukrainą raketomis ir dronais. Dėl sprogmenų detonavimo rizikos Višnevėje ir Kriukovščinoje buvo paskelbta evakuacija norintiems išvykti.

    Vėliau pranešta, kad pavojingų objektų detonavimas Višnevėje buvo sustabdytas, iš teritorijos evakuota daugiau nei 600 žmonių. Per smūgį Višnevėje žuvo trys žmonės, dar 26 sužeisti, tarp jų du vaikai.

  • Ekologas apie Kinburno neriją: karo žaizdos pakeitė ekosistemą, o atsigavimas truks dešimtmečius

    Kinburno nerija šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje ilgą laiką buvo laikoma vienu unikaliausių gamtos kampelių regione, tačiau karo poveikis jau pakeitė šią teritoriją neatpažįstamai. Ekologas Valentynas Ščerby­na pabrėžia, kad matomi gaisrų plotai ir sprogimų krateriai yra tik dalis žalos, o svarbiausi pokyčiai vyksta ekosistemos viduje.

    Specialisto teigimu, pats pavadinimas Kinburno nerija dažnai klaidina: geografiškai tai tik Kinburno pusiasalio dalis, o gamtiniu požiūriu kalbama apie didelį, tarpusavyje susietą kompleksą. Ši vieta išsiskiria tuo, kad čia susitinka Juodoji jūra, Dnipro upė ir Dnipro–Bugo limanas, todėl vienoje teritorijoje persipina jūrinės, limaninės, gėlavandenės ir sausumos ekosistemos.

    Pasak V. Ščerbynos, net per kelis šimtus metrų Kinburne gali kardinaliai pasikeisti kraštovaizdis: nuo smėlingų stepių ir judančių kopų iki pelkėtų žemumų, druskingų dirvų, sūrių ir gėlų ežerėlių, taip pat nedidelių ąžuolynų bei užliejamų teritorijų. Toks mozaikiškumas sukuria sąlygas didelei biologinei įvairovei, o kai kurie vandens telkiniai veikia kaip atskiros mažos ekosistemos, jautrios net menkiems druskingumo ar vandens lygio pokyčiams.

    Ekologas akcentuoja, kad Kinburno pusiasalis iki plataus masto karo išliko reta vieta, kur gamta buvo palyginti mažai pakeista intensyvios ūkinės veiklos. Daugelyje Europos pakrančių panašios teritorijos per dešimtmečius buvo urbanizuotos, nusausintos, paverstos kurortais arba smarkiai fragmentuotos infrastruktūros.

    Be to, teritorijoje veikia keli skirtingo statuso saugomi gamtos objektai, o tai rodo tarptautinę šio kraštovaizdžio vertę. V. Ščerbynos vertinimu, svarbiausia Kinburno stiprybė yra ne pavieniai įspūdingi gamtos elementai, o jų tarpusavio ryšiai, leidžiantys visai sistemai funkcionuoti kaip vienam organizmui.

    Pasak specialisto, karo žala nėra vien sudegę plotai ar nulaužti medžiai, nes tai galima palyginti su paviršiniais nudegimais. Kur kas pavojingesni pokyčiai, kurie iš pradžių nepastebimi, bet ilgainiui ardo ekosistemos atsparumą ir gebėjimą atsinaujinti.

    V. Ščerbyna aiškina, kad gaisrai ir sunkiosios technikos judėjimas naikina augalijos dangą, o ji Kinburne atlieka kritinę funkciją: šaknys sutvirtina smėlį ir padeda stabilizuoti reljefą. Kai augalija sunaikinama dideliuose plotuose, vėjas ima aktyviau pernešti smėlį, keičiasi kopų forma, o kartu kinta sąlygos augalams ir gyvūnams.

    Dar viena problema susijusi su mažais ežerais ir pakrančių žemumomis, kurių vandens režimas priklauso nuo subtilios pusiausvyros tarp jūros, limano, požeminio vandens ir smėlingų dirvožemių. Net nedideli reljefo pakeitimai dėl sprogimų ar įtvirtinimų gali sutrikdyti vandens judėjimą, todėl dalis telkinių gali sekti, sūrėti arba prarasti įprastą sezoninį ritmą.

    Ekologas taip pat įspėja dėl buveinių fragmentacijos, kai tranšėjos, minų laukai, išdegę ruožai ir nuolatinio pavojaus zonos suskaldo vientisą kraštovaizdį į izoliuotas dalis. Tai apsunkina gyvūnų migraciją teritorijos viduje, mažina populiacijų genetinę įvairovę ir ilgainiui daro rūšis labiau pažeidžiamas ligoms, klimato svyravimams bei naujiems gaisrams.

    Prie rizikų prisideda ir tarša, atsirandanti po sprogimų: į aplinką patenka junginiai, kurie gali būti pernešami vandeniu tarp ežerų, limanų ir jūros. Tokie padariniai neretai pasireiškia pavėluotai, nes dalis teršalų linkę kauptis, o jų poveikis ekosistemoms gali išryškėti tik po kelerių metų.

    V. Ščerbynos teigimu, Kinburnas turi didelę reikšmę migruojantiems paukščiams, nes yra svarbi Juodosios jūros migracijos koridoriaus stotelė. Čia paukščiai ilsėdavosi ir papildydavo energijos atsargas prieš tolesnius ilgus skrydžius, o tokios vietos migracijos maršrutuose veikia kaip būtinos „tarpinės stotys“.

    Karo metu net ir ten, kur maisto ištekliai dar išlieka, gyvūnų elgseną keičia nuolatinis trikdymas: sprogimai, technikos judėjimas, dronų skrydžiai ir žmonių buvimas. Ekologas pabrėžia, kad paukščiai tokių vietų ima vengti, todėl maršrutai persitvarko, o tai didina energijos sąnaudas ir mažina išgyvenimo tikimybę, ypač jaunikliams ir nusilpusiems individams.

    Specialistas priduria, kad dalies teritorijų gaisrai jau paveikė tūkstančius hektarų, o kartu tikėtina ir tiesioginė žūtis dėl ugnies, sprogimų bei lizdaviečių sunaikinimo. Kita dalis rūšių buvo priverstos pasitraukti į kitas buveines, keisdamos įprastus arealus.

    Ekologo vertinimu, svarbu nesukurti klaidingo lūkesčio, kad po karo gamta „grįš kaip buvusi“. Pakrančių ekosistemos iš tiesų turi didelį prisitaikymo potencialą, tačiau jis nėra beribis, o peržengus tam tikrą ekologinį slenkstį sistema ima funkcionuoti pagal naujas taisykles.

    V. Ščerbyna prognozuoja, kad smėlingų stepių augalija kai kur gali atsigauti per kelerius metus, o atskirais atvejais per laikotarpį iki 10 metų. Vis dėlto kopų stabilizacija užtrunka ilgiau, nes reljefą nuolat keičia vėjas, o jam „sutvirtinti“ reikia, kad augalija vėl įsitvirtintų ir pradėtų efektyviai sulaikyti smėlį.

    Sudėtingiausia, pasak jo, bus atkurti hidrologinį režimą ir vadinamąjį funkcinį vientisumą, kai rūšys gali laisvai judėti tarp skirtingų buveinių, o visa sistema išlaiko stabilumą. Tokie procesai gali trukti dešimtmečius, todėl po teritorijos susigrąžinimo kertinis klausimas bus ne tik kas išliko, bet ar ekosistema dar turi pakankamai pajėgumų atsinaujinti.

    Ekologas pabrėžia, kad net jei atskiri gamtos simboliai, pavyzdžiui, seni medžiai, išliks, tai dar nereiškia, kad aplink juos išliks tas pats kraštovaizdis. Jo teigimu, Kinburno pusiasalis greičiausiai suformuos naują pusiausvyros būseną, su kuria ateityje teks dirbti gamtosaugos ir atkūrimo priemonėmis.