Tag: Gaisras

  • Liepsnos jūroje: Indonezijos kelte žuvo 5 žmonės, 41 dingo – kas nutiko ir kodėl vėl?

    Liepsnos jūroje: Indonezijos kelte žuvo 5 žmonės, 41 dingo – kas nutiko ir kodėl vėl?

    Gaisras kelte ir dingusieji

    Prie Indonezijos krantų jūroje užsidegus keleiviniam keltui, žuvo mažiausiai penki žmonės, dar 41 asmuo laikomas dingusiu. Indonezijos nacionalinė paieškos ir gelbėjimo agentūra Basarnas skelbia, kad dalis keleivių, mėgindami išsigelbėti, šoko į vandenį.

    Iš viso, pareigūnų duomenimis, iš kelto išgelbėti 225 žmonės. Nukentėjusieji buvo paimti į netoliese buvusį laivą, kuris pirmasis sureagavo į nelaimę ir pradėjo gelbėjimo darbus.

    Regioninė Surabajos paieškos ir gelbėjimo tarnyba nurodė, kad netoli įvykio vietos budėjo dar keturi laivai, tačiau jie negalėjo priartėti. Tam trukdė kelte buvę degūs kroviniai ir rizika, kad ugnis ar sprogimas gali išplisti.

    Kaip prasidėjo nelaimė

    Pasak pareigūnų, keltą valdanti bendrovė gavo kapitono pranešimą apie kilusį gaisrą, kai laivas plaukė maršrutu iš Rytų Javos Surabajos į Pietų Sulavesio Makasarą. Po pirmojo skambučio ryšys su kapitonu, kaip teigiama, nutrūko.

    Basarnas informavo, kad iš Surabajos į įvykio rajoną buvo siunčiamos didesnės pajėgos, tačiau kelionė iki nelaimės vietos gali užtrukti apie šešias valandas. Tokiais atvejais laikas ypač svarbus, nes žmonių išgyvenamumą mažina karštis, dūmai ir išsekimas vandenyje.

    Indonezijos transporto ministerijos atstovas Muhammadas Masyhudas pareiškė, kad pagal pirminę informaciją keleiviai laukė evakuacijos netoliese esančiuose laivuose. Jis pabrėžė, kad prioritetas yra keleivių ir įgulos saugumas, o institucijos koordinuoja veiksmus, kad evakuacija vyktų kuo greičiau ir saugiau.

    Kodėl Indonezijoje nelaimių daugėja

    Indonezija yra archipelagas, turintis daugiau nei 17 000 salų, todėl keltai čia yra vienas svarbiausių susisiekimo būdų. Tačiau jūrų nelaimės šalyje kartojasi dėl kelių veiksnių: intensyvaus judėjimo, permainingų oro sąlygų, saugos reikalavimų nesilaikymo ir laivų techninės būklės skirtumų.

    Pastaraisiais mėnesiais šalyje fiksuota ir daugiau incidentų: pranešta apie nuskendusį keltą netoli Selajaro salos, kai paieškos ir gelbėjimo operacijoms pasibaigus dalis žmonių buvo rasti žuvę, o dalis liko dingę. Tokie atvejai atkreipia dėmesį į būtinybę griežčiau kontroliuoti perkrovimą, gelbėjimo priemonių būklę ir evakuacijos planus.

    Gelbėtojai tęsia paiešką, o dingusiųjų skaičius gali keistis, tikslinant keleivių sąrašus ir renkant informaciją iš išgelbėtų žmonių. Pareigūnai taip pat aiškinasi gaisro priežastį ir tai, kokie degūs kroviniai buvo gabenti kelte.

  • Gaisras Briuselio statybvietėje: liepsnos liftų šachtose galėjo įkalinti žmones, ieškoma dingusiųjų

    Gaisras Briuselio statybvietėje: liepsnos liftų šachtose galėjo įkalinti žmones, ieškoma dingusiųjų

    Briuselio centre, statybvietėje Place de Brouckère aikštėje, kilęs gaisras pražudė kelis žmones, o dalis darbuotojų dar laikomi dingusiais, pranešė Belgijos institucijos. Nelaimė įvyko renovuojamame Oxy pastate – daugiafunkciame komplekse, kuris pastaraisiais metais buvo pertvarkomas.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad objekte tuo metu galėjo dirbti apie 250 žmonių. Ugniagesiai iš pastato išgelbėjo dalį darbuotojų, tačiau gelbėjimo operacija tęsėsi, nes pareigūnai manė, kad mažiausiai šeši asmenys gali būti įstrigę arba nepasiekiami.

    Pagal pirminę įvykių seką gaisras kilo ryte ir, kaip skelbta, iš pradžių atrodė suvaldytas. Vis dėlto liepsnos persimetė į dvi liftų šachtas ir vėliau pasiekė požeminę pastato dalį, kur įsiplieskė antrasis židinys, apsunkinęs paiešką ir žmonių evakuaciją.

    Vietos pranešimuose taip pat minėta, kad du liftai galėjo nukristi žemyn, o ugniagesiams pavyko padaryti nedidelę angą viename lifte ir pamatyti kelis kūnus. Tuo metu buvo dedamos pastangos atverti abu liftus, tačiau iš karto nebuvo aišku, ar kitame lifte gali būti daugiau dingusių žmonių.

    Gaisro priežastis tiriama, o pareigūnai vertina, kodėl ugnis išplito į vertikalias šachtas, kurios tokiuose objektuose laikomos viena pavojingiausių vietų dėl greito dūmų ir karščio plitimo. Statybvietėse papildomą riziką didina laikinos instaliacijos, statybinės medžiagos ir ribotos evakuacijos trajektorijos, todėl incidento aplinkybės bus tikrinamos detaliai.

    Šis pastatas buvo pastatytas 1971 metais ir anksčiau veikė kaip Belgijos pašto operatoriaus Bpost būstinė bei Briuselio miesto administracinės patalpos. Iki 2022 metų jis buvo naudojamas biurams, o vėliau parduotas pertvarkymui.

    Šiuo metu Oxy pastatas projektuojamas kaip daugiafunkcis kompleksas su keturių žvaigždučių viešbučiu, butais, biurų erdvėmis, stogo baru ir restoranais. Pranešta, kad 2024 metų balandį ant statomo komplekso stogo jau buvo kilęs gaisras, tačiau tuomet žmonės nenukentėjo.

  • Dar vienas gaisras Kinijos gamykloje: žuvo 28, Xi Jinpingas pripažįsta rimtas saugos spragas

    Kinijos Fudziano provincijoje esančiame Dzindziango mieste kilęs gaisras avalynės gamykloje nusinešė mažiausiai 28 žmonių gyvybes. Apie nelaimę pranešė valstybinė žiniasklaida, o įvykis tapo dar vienu signalu dėl gamybos saugos problemų šalyje.

    Gaisras, pirminiais duomenimis, įsiplieskė dieną gamyklos pirmame aukšte. Ugnis sparčiai plito dėl lengvai užsiliepsnojančių klijų ir kitų avalynės gamyboje naudojamų medžiagų, todėl situacija greitai tapo nekontroliuojama.

    Skelbiama, kad incidento metu teritorijoje buvo 239 žmonės, o gelbėtojams pavyko evakuoti 213. Dalis aukų mirė jau po to, kai buvo pristatytos į ligoninę, o daugiau kūnų rasta gaisravietėje.

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas, cituojamas valstybinių šaltinių, pripažino, kad šiemet šalyje fiksuota daug rimtų nelaimių, susijusių su gamybos sauga. Jis paragino institucijas daryti išvadas ir stiprinti prevenciją, kad tokie atvejai nesikartotų.

    Valstybinėje žiniasklaidoje paviešintuose vaizduose matyti, kaip liepsnos apėmė kelių aukštų pastatą, o į dangų kilo tiršti juodi dūmai. Pranešama, kad dalis darbuotojų bandė gelbėtis traukdami ant stogo, o ugniagesiai žmones pasiekė kopėčių technika.

    Į įvykio vietą buvo sutelktos didelės pajėgos: nurodoma, kad dirbo apie 200 ugniagesių ir 35 gaisrinės mašinos, pasitelktas ir sraigtasparnis. Tuo pat metu aiškinamasi, dėl ko kilo gaisras ir ar buvo laikomasi privalomų saugos reikalavimų.

    Dzindziangas neretai vadinamas Kinijos avalynės pramonės centru, o miestas siejamas su reikšminga pasaulinės sportinės avalynės gamybos dalimi. Tokiose pramonės zonose didelę riziką didina tankus užstatymas, intensyvus pamaininis darbas ir dideli degių medžiagų kiekiai.

    Pastaraisiais metais Kinijoje ne kartą fiksuoti dideli pramoniniai gaisrai ir kitos avarijos, po kurių valdžia žada griežtesnę kontrolę. Ekspertai dažniausiai akcentuoja tas pačias silpnąsias vietas: evakuacinių kelių užstatymą, nepakankamas priešgaisrines priemones, netinkamą chemikalų sandėliavimą ir formaliai vykdomus patikrinimus.

    Šis atvejis dar kartą parodo, kad gamybos apimtys ir greitas tiekimo terminų spaudimas negali tapti pasiteisinimu saugos standartams. Nuo tyrimo rezultatų priklausys, ar bus imtasi realių sisteminių pokyčių, ar tai liks dar vienu tragišku epizodu statistikoje.

  • Gaisras AB „Linas“ Panevėžyje: gyventojams pataria likti patalpose ir išjungti vėdinimą

    Panevėžyje kilo gaisras AB „Linas“ teritorijoje, todėl gyventojams rekomenduojama laikinai vengti buvimo lauke ir sandariai uždaryti langus bei orlaides. Panevėžio miesto savivaldybė ragina stebėti situaciją ir laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų, kol gaisras bus lokalizuotas.

    Gyventojams, kurie namuose naudoja mechanines vėdinimo sistemas ar rekuperaciją, patariama šias sistemas išjungti, kad į patalpas nepatektų dūmai ar galimi teršalai. Savivaldybė pabrėžia, kad dėl vyraujančių vėjų didesnį dėmesį saugumo priemonėms turėtų skirti pietrytinės Panevėžio miesto dalies gyventojai.

    Ko vengti, kol gaisras nevaldytas?

    Kol dūmai išlieka aplinkoje, patariama neatidaryti langų ir neventiliuoti patalpų, ypač jei lauke matomas tamsus dūmų šleifas arba jaučiamas specifinis kvapas. Jei vis dėlto tenka išeiti, rekomenduojama pasirinkti maršrutą prieš vėją, kad dūmai neplūstų į veidą.

    Gyventojams, gyvenantiems ar dirbantiems arčiau gaisro vietos, patariama laikyti uždarytas duris ir langus, o automobiliais važiuojantiems pro teritoriją sandariai uždaryti automobilio langus. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti augintiniais ir nepalikti jų lauke.

    Kada būtina kreiptis į medikus?

    Dūmai ir ore esančios dalelės gali sukelti ūmius simptomus, tarp jų akių, nosies ir gerklės dirginimą, kosulį ar dusulį. Didesnė rizika kyla jautresniems žmonėms, taip pat sergantiems kvėpavimo takų ligomis, nes galimas ligų paūmėjimas.

    Jei pajutote dusulį, stiprėjantį kosulį ar ryškų gleivinių dirginimą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Savivaldybė nurodo, kad informacija apie situaciją bus pildoma, todėl gyventojams patariama sekti oficialius pranešimus.

  • Panevėžyje AB „Linas“ teritorijoje kilęs gaisras suvaldytas: tarnybos skelbia naujausią situaciją

    Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad AB „Linas“ teritorijoje S. Kerbedžio gatvėje kilęs gaisras yra likviduotas. Į įvykio vietą operatyviai išsiųstos gausios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, kurios atliko gesinimo darbus ir užkirto kelią ugnies plitimui.

    Pasak savivaldybės, situacija šiuo metu suvaldyta, o aktyvus gaisro židinys užgesintas. Tarnybos tęsia įprastus poįvykinius veiksmus, kai vertinama, ar nėra paslėptų smilkimo vietų ir kitų rizikų, galinčių sukelti pakartotinį užsidegimą.

    Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, padidėjusi oro tarša mieste nefiksuojama. Tai reiškia, kad stebėsenos metu nebuvo nustatyta požymių, jog gaisras būtų sukėlęs reikšmingą papildomą teršalų koncentracijų šuolį gyvenamosiose teritorijose.

    Miesto savivaldybė padėkojo ugniagesiams gelbėtojams ir visoms įvykio vietoje dirbusioms tarnyboms už greitą ir profesionalų darbą. Dėl gaisro priežasčių ir tikslių aplinkybių paprastai sprendžiama po pirminės apžiūros ir tyrimo, kai įvertinami techniniai duomenys bei liudytojų informacija.

  • Avarija „MOL“ gamykloje Vengrijoje: sprogo neeksploatuojamas angliavandenilių vamzdynas

    Rytų Vengrijoje, Tisauivaroše esančioje „MOL“ valdomoje pramoninėje aikštelėje įvyko avarija, per kurią žuvo vienas žmogus, o dar septyni buvo sužeisti. Apie incidentą penktadienį pranešė Vengrijos energetikos grupės vadovas Žoltas Hernadis, pabrėžęs, kad šiuo metu nėra duomenų apie išorinį įsikišimą.

    Pasak įmonės vadovo, ugniagesiai pranešimą gavo 8.41 valandą. Pirminė versija – sprogo angliavandenilių vamzdynas, kuris tuo metu nebuvo eksploatuojamas ir jame vyko priežiūros darbai, skirti prailginti įrangos tarnavimo laiką.

    „Tai nelaimingas atsitikimas, nėra jokių išorinio įsikišimo pėdsakų ir nereikėtų daryti tokių prielaidų“, – sakė Žoltas Hernadis.

    Įmonės teigimu, tiriamos visos incidento aplinkybės, vertinama techninė įrangos būklė ir vykdytų darbų eiga. Tokiais atvejais įprastai analizuojami slėgio pokyčiai, galimi nuotėkiai, korozijos židiniai bei darbų saugos procedūrų laikymasis, nes priežiūros metu vamzdynuose išlieka padidintos rizikos veiksnių.

    Konferencijoje dalyvavęs Vengrijos ekonomikos ir energetikos ministras Ištvanas Kapitanis nurodė, kad incidentas neturėtų paveikti degalų tiekimo šalies viduje. Jo teigimu, gamyklos veikla bus atnaujinama palaipsniui, o labiausiai nukentėjęs asmuo sraigtasparniu buvo pergabentas į karinę ligoninę Budapešte – jo būklė, pasak ministro, nebekelia pavojaus gyvybei.

    Tisauivarošo meras Džerdžis Fülöpas kreipėsi į gyventojus, pabrėždamas, kad papildomų saugumo priemonių mieste imtis nereikia. Savivaldybė teigia palaikanti nuolatinį ryšį su krizių valdymo pareigūnais ir „MOL“ vadovybe, o situacija stebima realiu laiku.

    Vietos valdžios ir įmonės pateiktais duomenimis, kilęs gaisras jau užgesintas. Tolimesni veiksmai priklausys nuo tyrimo išvadų, tačiau pramonės praktikoje po tokių incidentų dažniausiai atliekami papildomi techniniai patikrinimai, laikinai peržiūrimos darbų leidimų sistemos ir atnaujinamos rizikų valdymo procedūros, kad panašūs atvejai nepasikartotų.

  • Šepetos durpyno gaisras suvaldytas: padėka ugniagesiams, šauliams ir savanoriams už darbą paromis

    Šepetos durpyno gaisras suvaldytas: padėka ugniagesiams, šauliams ir savanoriams už darbą paromis

    Po įtemptų ir pavojingų dienų Šepetos durpyno gaisro gesinimo darbai pasiekė lūžio tašką, o operacija, pareikalavusi nuolatinio budėjimo ir didelių pajėgų, buvo suvaldyta. Kupiškio rajono bendruomenė ir atsakingos tarnybos viešai dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie gaisro stabdymo, žmonių saugumo ir gamtos apsaugos.

    Padėka skiriama Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai, Panevėžio, Utenos, Rokiškio, Visagino, Šiaulių ir Vilniaus priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms bei jų pareigūnams, taip pat Utenos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Prie gesinimo prisidėjo ir Lietuvos šaulių sąjungos Kupiškio Stasio Lozoraičio 505-osios kuopos šauliai, savanoriai, vietos verslo atstovai.

    „Šiomis itin sudėtingomis ir pavojingomis dienomis parodėte, kas yra tikroji atsakomybė, vienybė ir meilė savo kraštui“, – sakoma padėkoje gaisrą gesinusiems žmonėms.

    Durpynų gaisrai laikomi vienais sudėtingiausių: ugnis gali skverbtis į gilesnius sluoksnius, o iš pažiūros prislopintas židinys vėl atsinaujinti pasikeitus vėjui ar išaugus temperatūrai. Dėl to gesinimo operacijos dažnai trunka ilgai, reikalauja nuolatinės stebėsenos, vandens tiekimo ir pakartotinio perliejimo.

    Akcentuojama, kad šiuo atveju teko dirbti ekstremaliomis sąlygomis, kai sprendimus reikėjo priimti greitai, o darbas vyko ištisomis paromis. Dėkojama ir „KN Energies“ padaliniui Subačiaus skystųjų energijos produktų terminalui, taip pat UAB „Durpeta“ vadovams ir darbuotojams už įsitraukimą, koordinavimą ir pagalbą gesinimo metu.

    „Kovoti su tokiu gaisru, esant stipriam vėjui, sausrai ir itin sudėtingoms aplinkybėms, buvo nepaprastai sunku“, – pabrėžiama padėkoje, pažymint komandinio darbo ir susitelkimo reikšmę.

    Ugniagesių ir talkininkų darbas tokiuose gaisruose paprastai nesibaigia vien užgesinus matomą liepsną: dar kurį laiką vykdomas židinių perkasimas, kaitros stebėjimas ir teritorijos patikra, siekiant išvengti atsinaujinimo. Gyventojams primenama, kad pastebėjus dūmus, degėsių kvapą ar naujus įsidegimo požymius būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

    Padėkos tekste atskirai išskiriamas žmoniškumas ir pasiaukojimas tų, kurie „neskaičiavo darbo valandų, budėjo ištisas paras, dirbo dūmuose, karštyje ir nuovargyje“. Bendruomenei tai tapo ne tik ekstremalios situacijos suvaldymu, bet ir ryškiu solidarumo pavyzdžiu, kai dėl bendro tikslo susivienijo tarnybos, organizacijos ir savanoriai.

  • Gaisras Šepetos durpyne traukiasi: aktyvūs židiniai liko 4 hektaruose, savivaldybėje – ekstremali situacija

    Gaisras Šepetos durpyne traukiasi: aktyvūs židiniai liko 4 hektaruose, savivaldybėje – ekstremali situacija

    2026 metų gegužės 5 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl gaisro Šepetos durpyne. Savivaldybė praneša, kad situacija gerėja, o pajėgos koncentruojamos į likusius aktyvius židinius.

    Įvertinus dūmų plitimo riziką ir vėjo kryptį, mero potvarkiu ekstremalioji situacija paskelbta visoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje. Pasitarime dalyvavo savivaldybės vadovai, ugniagesių gelbėtojų atstovai ir aplinkosaugininkai.

    Gaisro mastas sumažėjo

    Pranešimas apie gaisrą Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė 2026 metų gegužės 4 dieną apie 13.30 valandą. Atvykus ugniagesiams nustatyta, kad dega durpynas, o pirminiais duomenimis ugnis apėmė apie 15 hektarų.

    Per naktį gaisro perimetras buvo išaugęs iki maždaug 164 hektarų, tačiau antradienio rytą situacija, institucijų teigimu, ženkliai pagerėjo. Šiuo metu aktyvūs pavieniai židiniai likę maždaug 4 hektarų plote.

    Pagrindiniai židiniai fiksuojami dviejose vietose: viename lauke dega sukrautos šakų ir kelmų atliekų rietuvės, taip pat arčiau miško nustatytas paviršinis durpių degimas. Tarnybos pabrėžia, kad lokalizacija reiškia gaisro plitimo sustabdymą į naujas teritorijas.

    Gesinimą apsunkino vandens trūkumas

    Ugniagesiai nurodo, kad gaisro zonoje trūko vandens šaltinių, todėl nuspręsta pasitelkti papildomas automobilines siurblines. Vanduo buvo pumpuojamas iš atvirų šaltinių į kanalus tarp durpyno laukų, taip sudarant sąlygas efektyvesniam gesinimui.

    Gesinimo darbuose dalyvavo apie 90 žmonių, tarp jų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, durpyno įmonės atstovai, savanoriai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Darbai vyko visą naktį be pertraukų.

    Specialistų vertinimu, giluminio durpių degimo kol kas nenustatyta, fiksuojamas paviršinis degimas. Tarnybos aiškina, kad toks degimas gali suaktyvėti paveikus vandens srove, todėl gaisravietėje būtinas nuolatinis stebėjimas ir perliejimas.

    Stebima oro tarša, gyventojams primintos rekomendacijos

    Gyventojų perspėjimo sistema buvo aktyvuota, kai dūmai sklido Šepetos kaimo kryptimi, o pranešimai išsiųsti maždaug 15 kilometrų spinduliu esančių vietovių gyventojams. Vėliau atlikus matavimus Papilių ir Kinderių kaimuose nustatyta, kad kietųjų dalelių koncentracija neviršijo pavojingų normų.

    Situacija dėl oro taršos ir galimo poveikio aplinkai stebima bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Evakuacija nevykdoma, tačiau institucijos pabrėžia, kad situacija vertinama nuolat.

    „Šiuo metu nėra galutinio žalos aplinkai vertinimo, jis bus atliekamas vėliau, kai gaisras bus visiškai likviduotas“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Neringa Urbonienė.

    Gyventojams rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti patalpose, uždaryti langus ir duris, o jei vėdinimo sistemos traukia orą iš lauko, jas laikinai išjungti. Taip pat patariama vengti fizinio aktyvumo lauke, saugoti vaikus ir gyvūnus, o pajutus dūmų kvapą ar sudirginimą kreiptis į medikus.

    Savivaldybė teigia, kad darbai tęsiami iki visiško gaisro likvidavimo, o informacija gyventojams bus atnaujinama pagal situacijos pokyčius. Pajėgos išlieka sutelktos į likusių židinių užgesinimą ir perimetro kontrolę.

  • Šepetos durpyne kilo gaisras: degimo židiniai apie 15 ha, gyventojai raginami saugotis dūmų

    Šepetos durpyne kilo gaisras: degimo židiniai apie 15 ha, gyventojai raginami saugotis dūmų

    Gegužės 4 dieną Šepetos durpyne kilo gaisras. Į įvykio vietą sutelktos gausios ugniagesių pajėgos, o situacija, pareigūnų teigimu, šiuo metu yra valdoma.

    15.50 valandą paskelbta atnaujinta informacija: bendras durpyno plotas siekia apie 50 hektarų, o preliminariais duomenimis gaisro židiniai gesinami maždaug 15 hektarų teritorijoje. Gaisravietėje dirba apie 30 pareigūnų ir 10 automobilinių cisternų.

    Siekiant tiksliau įvertinti situaciją ir nustatyti aktyviausius degimo plotus, numatyta atlikti žvalgybą iš oro pasitelkiant dronus. Toks stebėjimas padeda greičiau įvertinti gaisro plitimo kryptį ir parinkti efektyviausią gesinimo taktiką, ypač kai matomumą blogina dūmai.

    Dėl stipraus vėjo į aplinką kyla tiršti dūmai, kurie gali pasklisti į gretimas vietoves. Gyventojai raginami užsidaryti langus, vengti būti lauke ir, jei įmanoma, neplanuoti buvimo gaisro zonos apylinkėse.

    Specialistai primena, kad dūmai gali dirginti kvėpavimo takus, o jautresniems žmonėms, ypač vaikams, senjorams ir sergantiems kvėpavimo ligomis, rekomenduojama papildomai riboti fizinį aktyvumą lauke. Apie situacijos pokyčius žadama informuoti papildomai.

  • Dūmų stulpas virš Dombrovos Gurničos: „ArcelorMittal“ plieno gamykloje įvyko šlako išmetimas

    Penktadienio vakarą Lenkijos mieste Dombrovoje Gurničoje gyventojai pirmiausia išgirdo garsų dundėjimą, o netrukus virš miesto pamatė kylantį dūmų stulpą. Kaip patvirtino tarnybos ir įmonė, incidentas kilo „ArcelorMittal“ plieno gamykloje, kurioje neseniai vėl pradėjo veikti trečiasis didysis krosnies agregatas.

    Valstybinė priešgaisrinė tarnyba pranešė, kad įvyko šlako išmetimas iš šlako granuliavimo įrenginio. Tai technologinė grandis, kurioje aukštakrosnėse susidaręs šlakas apdorojamas ir aušinamas, todėl bet koks sutrikimas gali sukelti staigų karštų medžiagų išsiveržimą ir dūmų debesį.

    Įmonė: gamyba nestabdyta

    Incidentą patvirtinusi „ArcelorMittal“ nurodė, kad žmonės nenukentėjo, o įrenginiai nebuvo sustabdyti. Pasak bendrovės, padarinių neišvengta gamyklos teritorijoje, kur nuo karščio buvo apdeginti keli ten stovėję automobiliai.

    „Prieš 19 valandą Dombrovos Gurničos gamykloje įvyko aukštakrosnių šlako išmetimas. Niekas nenukentėjo, tačiau buvo apdeginti keli automobiliai; gesinimo darbuose dalyvavo mūsų gamyklos ugniagesiai ir valstybinės tarnybos. Nebuvo poreikio stabdyti įrenginių, taip pat nebuvo išlaisvintos pavojingos medžiagos“, – teigė įmonė.

    Gesinimo darbai, kuriuose dalyvavo tiek gamyklos, tiek valstybiniai ugniagesiai, buvo baigti dar iki vidurnakčio. Šiuo metu aiškinamos incidento priežastys ir vertinama, ar reikės papildomų techninių patikrų.

    Kontekstas: ką tik atnaujintas darbas

    Šis įvykis įvyko netrukus po to, kai gamykloje buvo atnaujintas trečiosios aukštakrosnės darbas. Anksčiau jos veikla buvo pristabdyta dėl sudėtingos rinkos situacijos, o balandžio pabaigoje įrenginys vėl paleistas, siekiant grįžti prie įprastų gamybos apimčių.

    Pramonės ekspertai atkreipia dėmesį, kad po ilgesnės prastovos paleidimo laikotarpis yra jautresnis: temperatūros režimai, medžiagų srautai ir aušinimo procesai turi būti tiksliai suvaldyti. Vis dėlto galutines incidento priežastis paprastai nustato vidiniai tyrimai ir atsakingų tarnybų vertinimai.