CP v2

Tag: Gaisrų prevencija

  • Šį virtuvės prietaisą paliekate įjungtą? Ekspertai įspėja: tai gali baigtis gaisru

    Daugelis virtuvėje palieka smulkią buitinę techniką nuolat įjungtą į rozetę, kad būtų patogiau. Tačiau toks įprotis gali kainuoti ne tik didesnes sąskaitas už elektrą, bet ir sukelti rimtą saugumo riziką, ypač jei prietaisas lieka be priežiūros.

    Specialistai atkreipia dėmesį į vadinamąjį budėjimo režimą, kai įrenginys, nors ir nenaudojamas, vis tiek vartoja elektrą. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, budėjimo režimas namų ūkiuose gali sudaryti reikšmingą dalį suvartojamos energijos, o senesni ar prastesnės būklės prietaisai neretai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Vienas dažniausiai minimų virtuvės prietaisų yra skrudintuvas. Nors jis atrodo paprastas, jo viduje esantys kaitinimo elementai dirba didelės temperatūros režimu, o trupiniai ir riebalų likučiai gali tapti užsidegimo šaltiniu, jei įrenginys perkaista ar įvyksta gedimas.

    Prie rizikos prisideda ir tai, kad dalis žmonių skrudintuvą palieka prijungtą prie elektros nuolat, o kartais net uždengia ar pastumia į ankštą vietą. Tokiose situacijose blogėja ventiliacija, lengviau kaupiasi šiluma, o netikėtas trumpasis jungimas ar kibirkščiavimas gali turėti itin nemalonių pasekmių.

    Ne mažiau svarbus ir prailgintuvų bei ilgiklių naudojimas. Vienu metu prijungus kelis didelės galios prietaisus, galima viršyti leidžiamą apkrovą, dėl ko kaista laidai ir jungtys, o tai didina gaisro tikimybę, ypač senesniuose būstuose su senomis elektros instaliacijomis.

    Ekspertai rekomenduoja paprastą taisyklę: po naudojimo didelės galios virtuvės prietaisus atjunkite iš rozetės, o prailgintuvus rinkitės tik su apsauga nuo perkrovos. Taip ne tik sumažinsite bereikalingą elektros vartojimą, bet ir sumažinsite riziką, kad gedimas įvyks tada, kai namuose nieko nėra.

  • Šios augalų rūšys gali tapti gyva apsauga: kaip prie namų susikurti buferį nuo gaisro

    Ilgėjant sausroms ir dažnėjant karščio bangoms, gaisro rizika namų aplinkoje auga net ir ten, kur anksčiau ji atrodė menka. Išdžiūvusi žolė, sukritę lapai ar dervingi spygliuočiai gali tapti greitai įsidegančiu kuru, o pakanka ir mažos kibirkšties.

    Vis dažniau kalbama apie buferines zonas aplink pastatus, kurios padeda sulėtinti ugnies plitimą. Tai nebūtinai reiškia kiemo užbetonavimą, nes dalį šios apsaugos gali suteikti tinkamai parinkti, mažiau degūs augalai ir tvarkingai prižiūrėta aplinka.

    Kas iš tiesų yra atsparūs ugniai augalai?

    Svarbu suprasti, kad visi augalai gali apdegti ar sudegti esant dideliam karščiui. Tačiau skiriasi tai, kaip greitai augalas užsiliepsnoja ir ar jis prisideda prie vadinamosios ugnies kopėčių, kai liepsna nuo žemės dangos persimeta į krūmus, o vėliau į medžių lajas.

    Prie namų ypač vertingi žemi, tankūs, drėgmę kaupiantys augalai, kurie sudaro ištisinį kilimą ir slopina piktžolių augimą. Kai mažiau sausų stiebų ir lengvai užsiliepsnojančios masės, ugniai sunkiau rasti kelią.

    Mažesnį degumą dažniausiai lemia didesnė vandens dalis audiniuose ir mažesnis lakiųjų aliejų kiekis. Dėl to sukulentai ir kai kurie kiliminiai augalai paprastai užsidega lėčiau nei sausa žolė ar spygliuočių paklotė.

    Augalai, kurie kuria buferį

    Vienas dažniausiai rekomenduojamų pasirinkimų yra šilokai, nes jie kaupia vandenį lapuose, pakenčia karštį ir skurdžią dirvą. Jie tinka pakraščiams, šlaitams, vietoms prie takelių ir zonoms, kuriose sunku užtikrinti reguliarų laistymą.

    Taip pat naudingi perkūnropės, formuojančios žemas, mėsingas rozetes, kurios priglunda prie dirvos ir sudaro tankų dangos sluoksnį. Jos dažnai pasirenkamos alpinariumams, gėlynų apvadams ir vietoms arčiau pastato, kur norisi mažai priežiūros reikalaujančios žalumos.

    Jei norisi žydinčios dangos, dažnai pasirenkamos delospermos, kurios sudaro tankų kilimą ir vizualiai atrodo itin dekoratyviai saulėtose vietose. Vis dėlto renkantis konkrečią veislę verta atsižvelgti į žiemos atsparumą, nes skirtingos rūšys skiriasi ištverme šalčiui.

    Pusiau pavėsyje gerai pasiteisina šliaužiančios, tankiai augančios rūšys, pavyzdžiui, šliaužiančioji jonažolė ar šliaužiančioji ajuga, dažnai vadinama šliaužiančiąja dąbravka. Tokie augalai padeda uždengti dirvą ir mažina sausų piktžolių kiekį, kuris per sausrą tampa pavojingas.

    Kaip suplanuoti saugesnę zoną?

    Svarbiausia taisyklė yra paprasta: kuo arčiau pastato, tuo mažiau degių medžiagų turi likti aplinkoje. Prie pat namo ypač svarbu reguliariai pašalinti sausas šakas, lapus, pernykštę žolę ir kitas organines sankaupas, kurios užsidega greičiausiai.

    Prie pastato dažnai pasirenkamos nedegios dangos, pavyzdžiui, žvyras ar akmens skaldelė, o augalai sodinami taip, kad nesikauptų sausa masė. Toliau nuo namo galima palikti daugiau žalumos, tačiau verta vengti ištisinių, tankių želdinių juostų, kurios gali sudaryti nenutrūkstamą ugnies kelią.

    Priežiūra čia ne mažiau svarbi nei pats augalų pasirinkimas. Net ir tinkamas augalas praras privalumus, jei aplink jį bus susikaupę sausi lapai, spygliai ar neprižiūrėta, peraugusi žolė.

    Renkantis sprendimus verta įvertinti sklypo ypatumus, vyraujančius vėjus, reljefą ir kaimynystėje esančią augmeniją. Saugiausias rezultatas pasiekiamas tuomet, kai augalai, danga ir reguliari tvarka veikia kaip viena sistema.

  • Ugniagesiai giria žalią barjerą prie namų: šie augalai lėtina ugnį ir sulaiko kibirkštis

    Ugniagesiai giria žalią barjerą prie namų: šie augalai lėtina ugnį ir sulaiko kibirkštis

    Didėjant karščių ir sausrų rizikai, vis dažniau kalbama ne tik apie gaisrų prevenciją miškuose, bet ir apie tai, kaip apsaugoti namus. Specialistai pabrėžia, kad lemiamą vaidmenį dažnai suvaidina pirmieji metrai aplink pastatą: čia prasideda arba nutrūksta liepsnos kelias.

    Ugniagesių praktikoje daugiausia problemų kelia išdžiūvusi žolė, sukritę lapai, smulkios šakelės ir dervingi, lengvai užsiliepsnojantys augalai. Vis dėlto aplink namą nebūtina palikti pliko grunto, nes dalį rizikos gali sumažinti mažai degūs, drėgmę kaupiantys augalai, sudarantys žemą, tankų dangos sluoksnį.

    Augalai, kurie mažina riziką

    Tinkamai parinkti žemi augalai veikia kaip natūralus buferis: dėl didesnio vandens kiekio audiniuose jie dega lėčiau, o tanki danga padeda sulaikyti vėjo nešamas žarijas. Svarbu, kad augalai būtų be sumedėjusių, sausų stiebų ir be didelio kiekio eterinių aliejų, kurie per karščius gali didinti degumą.

    Dažniausiai rekomenduojami sukulentai ir kitos sausrai atsparios dangos formos. Tarp jų išskiriami šilropiai (sedumai), kurie kaupia vandenį lapuose ir net esant kaitrai išlieka mėsingi, taip pat šilokai, tinkantys saulėtoms, skurdesnėms vietoms prie takų ar šlaitų.

    Kita grupė – rojnikai, sudarantys kompaktiškas rozetes ir gerai ištveriantys tiek sausrą, tiek šaltį. Dar vienas pasirinkimas – ledo gėlės (delospermos), kurios formuoja žemą kilimą ir gali būti dekoratyvios, tačiau jų žiemojimas priklauso nuo veislės ir svarbiausia sąlyga yra laidus, neužmirkstantis dirvožemis.

    Kaip suformuoti saugesnę zoną?

    Svarbiausia zona yra prie pat sienų, po langais, aplink terasas, prie garažo, takų ir įvažiavimo. Čia verta rinktis žemus, tankiai užsiveisiančius augalus, kurie neauga į aukštį ir nesukaupia daug sausos biomasės, galinčios tapti kuru ugniai.

    Praktikoje rekomenduojama atsisakyti degių mulčių, pavyzdžiui, pušų žievės, ypač arti pastato. Vietoj jos labiau tinka mineralinis mulčias, pavyzdžiui, žvyras ar skaldelė, kurie mažina užsidegimo tikimybę ir padeda palaikyti tvarkingą, lengviau prižiūrimą paviršių.

    Tankiam kilimui suformuoti sodinukai paprastai sodinami gana glaudžiai, kad kuo greičiau uždengtų dirvą. Sodinimą patogiau planuoti vėsesniu metų laiku, kai dirvožemyje daugiau natūralios drėgmės, o augalai lengviau įsišaknija ir rečiau reikalauja laistymo.

    Priežiūra per sausrą

    Tokio tipo želdiniai vertinami dėl mažų poreikių, tačiau priežiūra vis tiek svarbi. Reikia reguliariai pašalinti piktžoles, surinkti nudžiūvusius lapus ir šakeles, o po žydėjimo, jei reikia, švelniai apkarpyti, kad nesikauptų sausos dalys.

    Laistymas turi būti saikingas: sukulentams pavojingesnė užsitęsusi drėgmė ir šaknų puvinys nei trumpalaikė sausra. Žalias kilimas nėra stebuklingas sprendimas, todėl kartu būtina palaikyti švarą kieme ir nepalikti lengvai užsiliepsnojančių medžiagų arti pastato.

    Gaisrų prevencijos specialistai primena, kad saugumas priklauso nuo visumos: augalai gali prisidėti prie rizikos mažinimo, tačiau svarbiausi išlieka tvarkinga aplinka, tinkamos medžiagos ir apgalvotas sklypo suplanavimas.

  • Išvykstate atostogų? Ugniagesiai įspėja: šį prietaisą būtinai išjunkite iš lizdo

    Išvykstate atostogų? Ugniagesiai įspėja: šį prietaisą būtinai išjunkite iš lizdo

    Ilgesnė išvyka atostogų ar komandiruotė yra tinkamas metas peržiūrėti, kurie namų prietaisai neturėtų likti įjungti į elektros tinklą. Ugniagesiai gelbėtojai pabrėžia, kad atjungimas ne tik mažina elektros suvartojimą, bet ir sumažina gedimų, trumpųjų jungimų ar gaisro riziką.

    Vasarą šis įprotis tampa dar aktualesnis, nes aukštesnė oro temperatūra gali prisidėti prie kai kurių prietaisų perkaitimo. Nors kritinės karščio bangos dažniau siejamos su pietų Europa, pastaraisiais metais jos vis dažniau pasiekia ir mūsų regioną, o tai didina apkrovas elektros prietaisams ir tinklams.

    Vienas dažniausiai minimų rizikos šaltinių virtuvėje yra skrudintuvas. Jo apačioje ir viduje kaupiasi duonos trupiniai, kurie išdžiūvę gali lengviau užsidegti, jei patenka arti įkaitusių kaitinimo elementų arba prietaisas pradeda veikti netinkamai.

    Ugniagesiai rekomenduoja skrudintuvą išjungti iš lizdo ne tik prieš išvykstant, bet ir po kiekvieno naudojimo. Taip pat patariama reguliariai iškratyti trupinius iš tam skirtos talpos ar prietaiso dugno ir periodiškai jį išvalyti, kad nešvarumai nekauptų papildomos šilumos.

    Prieš paliekant namus ilgesniam laikui verta peržvelgti ir kitus virtuvės bei buities prietaisus, kuriems nebūtinas nuolatinis maitinimas. Atskira rizika siejama su vasaros audromis, kai dėl žaibų ar tinklo sutrikimų galimi įtampos šuoliai, galintys sugadinti elektroniką.

    Dėl to dažnai patariama atjungti televizorius, kompiuterius, žaidimų konsoles ir interneto maršrutizatorius, ypač jei būsto elektros apsauga nėra sustiprinta viršįtampių ribotuvais. Kelios minutės prieš išvykstant gali padėti išvengti nemalonių staigmenų grįžus ir sumažinti brangių gedimų tikimybę.

  • „Fabryka Bezpieczeństwa“ ir Lodzės politechnika kuria DI, kuris įspės apie saulės elektrinių gaisrus

    „Fabryka Bezpieczeństwa“ ir Lodzės politechnika kuria DI, kuris įspės apie saulės elektrinių gaisrus

    Lenkijoje startuoja projektas, kuriuo siekiama sukurti skaitmeninę sistemą, galinčią iš anksto perspėti apie gaisro riziką saulės elektrinėse ir energijos kaupikliuose. Prie sprendimo dirba „Fabryka Bezpieczeństwa“ kartu su Lodzės politechnika.

    Idėja paprasta, bet ambicinga: vietoje vien reakcijos į jau įvykusį gedimą kuriamas modelis, kuris riziką aptiktų dar iki matomų požymių. Tai ypač aktualu augant saulės elektrinių ir kaupiklių skaičiui, kai vienas incidentas gali reikšti ne tik finansinius nuostolius, bet ir grėsmes saugai.

    Kaip veiktų ankstyvas perspėjimas?

    Kuriama platforma remsis nuolatiniu daugiataškiu stebėjimu ir DI analize, kuri ieškos net menkų anomalijų. Numatyta sujungti temperatūros, elektrinių parametrų ir elektromagnetinio lauko matavimus, o tuomet iš jų sudaryti rizikos vertinimo modelius.

    Projekto kūrėjai akcentuoja, kad dabartinės apsaugos priemonės dažnai suveikia tik tada, kai jau fiksuojamas staigus temperatūros šuolis, trumpasis jungimas ar realus užsidegimas. Predikcinė diagnostika turėtų leisti operatoriams anksčiau atjungti probleminį modulį, suvaldyti apkrovas ar pakeisti dėvimą komponentą.

    „Naujos kartos predikcinė platforma sujungs jutiklių duomenis su hibridiniais dirbtinio intelekto modeliais, kad būtų parengtas prototipas bandymams realiomis sąlygomis“, – sakė Lodzės politechnikos atstovė dr. hab. inž. Ewa Raj.

    Kiek kainuoja projektas ir kas finansuoja?

    Bendra projekto vertė siekia apie 1 580 000 eurų. Didžioji dalis, maždaug 1 340 000 eurų, skiriama iš Europos Sąjungos lėšų, o likusi suma tenka partnerių indėliui.

    Projektas įgyvendinamas pagal programą Fundusze Europejskie dla Nowoczesnej Gospodarki 2021–2027. Skelbiama, kad kuriamas prototipas būtų universalaus pritaikymo ir po bandymų galėtų būti diegiamas ne tik Lenkijos rinkoje, bet ir užsienyje.

    Kodėl ši tema aktuali visam sektoriui?

    Saulės energetikos plėtra Europoje reiškia ir didesnę atsakomybę už eksploatacinę riziką, ypač kai vis dažniau šalia modulių diegiami baterijų kaupikliai. Praktikoje incidentų priežastys neretai siejamos su įrangos degradacija, netinkamais sujungimais, perkaitimu ar izoliacijos pažeidimais.

    Kūrėjų teigimu, DI padėtų atskirti triukšmą matavimuose nuo realių anomalijų, kurios signalizuoja apie artėjantį gedimą. Jei prototipas pasiteisins, tokios sistemos galėtų tapti papildomu saugos sluoksniu tiek namų mikroinstaliacijoms, tiek komerciniams saulės parkams.

  • Šio užkandžio jokiu būdu nekeptkite karšto oro gruzdintuvėje – gresia dūmai ir gaisras

    Karšto oro gruzdintuvės daugeliui tapo kasdieniu pagalbininku virtuvėje, tačiau ne viskas joje saugu. Specialistai įspėja, kad spragėsių ruošimas šiuo prietaisu gali baigtis ne tik sugadintu užkandžiu, bet ir dūmais ar net gaisru.

    Didžiausia problema ta, kad karštas, sausas oras prietaiso viduje cirkuliuoja dideliu greičiu. Dėl to lengvi kukurūzų grūdai gali būti pakelti nuo dugno, pradėti blaškytis ir patekti į vietas, kurios nėra skirtos maistui.

    Įkaitimo elementai ir ventiliatorius karšto oro gruzdintuvėje yra jautrūs svetimkūniams. Įstrigę grūdai gali perkaisti, pradėti smilkti, skleisti aitrų kvapą, o blogiausiu atveju tapti užsidegimo priežastimi.

    Ypač rizikinga į karšto oro gruzdintuvę dėti mikrobangų krosnelei skirtą spragėsių maišelį. Tokia pakuotė sukurta visai kitokiam kaitinimo principui, todėl karšto oro sraute ji gali perkaisti, deformuotis ir užsiliepsnoti.

    Net jei gaisro pavyktų išvengti, rezultatas dažniausiai nuvilia. Karšto oro gruzdintuvė nėra pritaikyta staigiam ir tolygiam grūdų kaitinimui, todėl realybėje dažnai gaunamas mišinys iš pridegusių spragėsių ir nemažos dalies neiššovusių grūdų.

    Saugesni pasirinkimai yra įprasti ir patikimi: mikrobangų krosnelė, puodas ant viryklės arba specialus karšto oro spragėsių aparatas. Jie sukurti taip, kad kaitinimas būtų valdomas, o rizika, jog dalys perkais ar užsidegs, būtų gerokai mažesnė.

    Jei namuose vis dėlto kilo įtarimų, kad prietaisas pradėjo smilkti, svarbu jį nedelsiant išjungti ir atjungti nuo elektros tinklo, o dangčio neatidarinėti skubotai. Praktinė taisyklė paprasta: karšto oro gruzdintuvė tinka daugeliui patiekalų, bet spragėsiams ji nėra saugus pasirinkimas.

  • Dūmų detektorių montuoja bet kur? Šios klaidos kainuoja brangiai – kur dėti, kad suveiktų laiku

    Dūmų detektorių montuoja bet kur? Šios klaidos kainuoja brangiai – kur dėti, kad suveiktų laiku

    Dūmų detektorius yra vienas paprasčiausių būdų padidinti namų saugumą, tačiau vien jo įsigijimo nepakanka. Netinkamai parinkta vieta gali lemti, kad prietaisas sureaguos per vėlai arba, atvirkščiai, nuolat kels klaidingus aliarmus.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia suprasti dūmų judėjimą patalpoje. Gaisro metu šiltesni dūmai greitai kyla į viršų, todėl montavimo aukštis ir atstumas nuo kampų turi tiesioginę įtaką detektoriaus jautrumui.

    Kur geriausia montuoti?

    Optimaliausia vieta dūmų detektoriui yra lubos, geriausiai kuo arčiau patalpos centro. Tokia padėtis padeda greičiau užfiksuoti dūmų sluoksnį ir laiku įjungti signalą, kai kiekviena minutė gali būti lemiama.

    Jeigu ant lubų pritvirtinti nepavyksta, detektorių galima montuoti aukštai ant sienos, paliekant maždaug 15–30 centimetrų atstumą iki lubų. Tačiau jo nereikėtų tvirtinti prie pat kampų, nes ten oro cirkuliacija dažnai būna silpnesnė ir aptikimas gali vėluoti.

    Kokių vietų geriau vengti?

    Dažniausiai rekomenduojama detektorius įrengti koridoriuose, vedančiuose į miegamuosius, prie laiptų ir kiekviename namo aukšte. Didesniuose būstuose verta pagalvoti ir apie papildomą įrenginį svetainėje ar kitose patalpose, kuriose žmonės praleidžia daugiausia laiko.

    Virtuvė ir vonios kambarys daugeliu atvejų nėra geriausias pasirinkimas klasikiniam dūmų detektoriui. Garai, riebalų dalelės ir intensyvesnė drėgmė gali sukelti klaidingus suveikimus, o tai ilgainiui mažina budrumą ir skatina ignoruoti signalus.

    Taip pat nerekomenduojama montuoti šalia langų, ventiliacijos angų, oro tiekimo difuzorių, kondicionierių ar ventiliatorių. Stiprus oro judėjimas gali išpūsti dūmus nuo jutiklio ir trukdyti jam greitai sureaguoti.

    Priežiūra svarbi ne mažiau

    Daugelis šiuolaikinių detektorių tvirtinami varžtais ir kaiščiais arba gamintojo rekomenduojamomis montavimo juostomis, tačiau prieš montuojant būtina perskaityti konkretaus modelio instrukciją. Skirtingi tipai gali turėti skirtingas rekomendacijas dėl atstumų, vietos ar montavimo krypties.

    Sumontavus būtina įdėti bateriją arba prijungti maitinimą ir atlikti bandymą testavimo mygtuku. Vėliau patariama bent kartą per mėnesį paspausti testavimo mygtuką, reguliariai nuvalyti dulkes nuo korpuso ir neatidėlioti baterijų keitimo, jei prietaisas apie tai perspėja.

    Dalis detektorių turi ribotą eksploatacijos laiką, dažnai apie 10 metų, po kurio sumažėja jutiklio patikimumas. Pasibaigus gamintojo nurodytam laikotarpiui saugiausia sprendimą priimti nedelsiant ir prietaisą pakeisti nauju.

  • Naudojate ilgintuvą kasdien? Ekspertai įspėja: ši klaida gali baigtis trumpuoju jungimu

    Naudojate ilgintuvą kasdien? Ekspertai įspėja: ši klaida gali baigtis trumpuoju jungimu

    Ilgintuvas daugeliui tapo įprasta išeitimi, kai namuose trūksta elektros lizdų. Tačiau energetikos specialistai primena, kad tai nėra universalus sprendimas visiems prietaisams, o netinkamas naudojimas gali baigtis perkaitimu, trumpuoju jungimu ar net gaisru.

    Pagrindinė problema ta, kad dauguma ilgintuvų yra pritaikyti tik tam tikrai maksimaliai apkrovai. Kai į vieną ilgintuvą sujungiami keli didelės galios prietaisai, laidai ir kontaktai kaista, o ilgainiui tai spartina nusidėvėjimą ir didina gedimų riziką.

    Kas dažniausiai sukelia riziką?

    Dažniausios klaidos yra kelių ilgintuvų jungimas tarpusavyje ir bandymas vienu metu maitinti daug energijos vartojančius įrenginius. Tokiais atvejais apkrova gali viršyti leidžiamas ribas, o prastėjantis kontaktas tampa papildomu šilumos šaltiniu.

    Dar viena rizika kyla, kai ilgintuvas naudojamas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, prispaudžiamas baldais, uždengiamas kilimu ar paliekamas susuktas. Tokios sąlygos blogina šilumos išsisklaidymą, todėl perkaitimas gali įvykti greičiau, net jei bendra galia iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelė.

    Kokius prietaisus geriau jungti tiesiai?

    Specialistai pataria didelės galios prietaisus jungti tiesiai į sieninį lizdą, ypač jei jie ilgai veikia be pertraukų. Prie tokių įrenginių dažniausiai priskiriami elektriniai šildytuvai, virduliai, mikrobangų krosnelės, orkaitės ar kiti kaitinimo elementus turintys prietaisai.

    Jei kyla abejonių, verta pasižiūrėti prietaiso etiketėje nurodytą galią vatais ir įvertinti, kiek įrenginių vienu metu bus prijungta. Svarbu ir tai, kad ilgintuvas turėtų aiškiai nurodytą maksimalią leidžiamą apkrovą, o neaiškios kilmės ar be žymėjimų gaminių geriau vengti.

    Ką verta patikrinti namuose?

    Praktinis žingsnis, kurį rekomenduoja elektrikai, yra reguliariai apžiūrėti laidus ir kištukus. Jei matyti įtrūkimai, izoliacijos pažeidimai, lydyto plastiko kvapas ar kištukas lizde laikosi laisvai, tokį ilgintuvą reikėtų nedelsiant pakeisti.

    Saugumą didina ir elementarios taisyklės: nenaudoti pažeistų laidų, nejungti ilgintuvų grandinėmis, neperkrauti vieno lizdo, o kilus klausimams pasitarti su specialistu. Tai ypač aktualu senesniuose būstuose, kur elektros instaliacija gali būti nepritaikyta didesnei šiuolaikinių prietaisų apkrovai.

  • Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpose birželio 3 dieną surengta viktorina Būk saugus, mokiny, į kurią susirinko aštuonių Kupiškio rajono mokyklų komandos. Renginys jau antrus metus iš eilės ugniagesių tarnybą trumpam paverčia ne tik darbo, bet ir praktinių saugumo žinių erdve.

    Mokiniai netradicinėje aplinkoje tikrino žinias apie civilinę saugą, gaisrų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėse situacijose. Dalis užduočių buvo skirta tam, kaip atpažinti rizikas ir kokių veiksmų imtis kilus incidentui ar ekstremaliajai situacijai.

    Kas buvo svarbiausia viktorinoje?

    Organizatorių teigimu, ypač daug dėmesio skirta elgesiui krizės metu: ką reiškia perspėjimo signalai, kaip pasiruošti galimam pavojui ir kur ieškoti patikimos informacijos. Tokios temos tampa vis aktualesnės, nes civilinės saugos klausimai siejami ne tik su gaisrais, bet ir su platesniu pasirengimu nenumatytiems įvykiams.

    Viktorinoje aptarti ir praktiniai gaisrų prevencijos principai, kurie aktualūs namuose ir mokykloje: saugus elektros prietaisų naudojimas, atsakingas elgesys su atvira ugnimi, reagavimo seka pastebėjus dūmus ar liepsną. Mokiniai turėjo progą žinias pritaikyti situacijų pavyzdžiuose.

    Bendruomenės įsitraukimas ir prizai

    Renginyje dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika. Savivaldybė prisidėjo prie organizavimo ir įsteigė prizus visoms dalyvavusioms komandoms, taip skatindama mokinių įsitraukimą ir dėmesį saugumui.

    Po viktorinos komandos buvo vaišinamos picomis, kurias, kaip nurodoma, taip pat skyrė vicemeras. Organizatoriai dėkojo mokiniams, mokytojams ir partneriams už aktyvumą bei bendrą tikslą stiprinti saugesnės bendruomenės įgūdžius.

  • Rajone ruošiamasi maudymosi sezonui: pirmieji vandens tyrimai gegužės 21 dieną

    Rajone ruošiamasi maudymosi sezonui: pirmieji vandens tyrimai gegužės 21 dieną

    Savivaldybėje surengtas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kuriame aptarti svarbiausi artėjančio maudymosi sezono darbai. Didžiausias dėmesys skirtas pasirengimui maudykloms ir priemonėms, kurios padėtų mažinti žmonių žūtis vandenyje.

    Pranešta, kad trijose pagrindinėse rajono maudyklose ir devyniose papildomose maudymosi vietose pirmieji vandens užterštumo tyrimai bus atlikti gegužės 21 dieną. Vėliau tyrimai vyks reguliariai iki rugpjūčio 27 dienos, o jų rezultatai bus skelbiami viešai.

    Pasak posėdžio dalyvių, maudymosi vietos seniūnijose yra aprūpintos gelbėjimosi ratais, o prie populiariausių vietų atliekami aplinkos tvarkymo darbai. Atnaujinamas smėlis, pradedami šienavimo ir kiti paruošiamieji darbai, kad prasidėjus sezonui maudymosi vietos būtų saugesnės ir patogesnės gyventojams.

    Posėdyje taip pat aptartas gaisrų atvirose teritorijose ir miškuose pavojus, ypač šiltuoju metų laiku, kai išauga rizika dėl neatsargaus elgesio. Savivaldybė primena, kad pernykštės žolės deginimas kelia grėsmę žmonėms, turtui ir gamtai, todėl prevencinė informacija bus ir toliau aktyviai skleidžiama.

    Gyventojams pristatyta ir kasmet rengiama akcija „Saugi vasara“, kurios tikslas – priminti apie atsakingą elgesį prie vandens ir gamtoje. Akcentuojama, kad net ir tvarkinga maudykla nepanaikina rizikų, todėl būtina laikytis saugaus elgesio taisyklių, ypač prižiūrint vaikus.