Tag: Gaisrų prevencija

  • Už lapų deginimą – bauda iki 3 700 eurų: ką daryti su lapais, kad virstų auksine trąša

    Rudenį daugelis sklypų savininkų susiduria su tuo pačiu klausimu: kur dėti susikaupusius lapus, jei jų deginti negalima. Deginimas laikomas aplinką ir sveikatą žalojančia praktika, o už taisyklių pažeidimus gali grėsti didelės baudos.

    Degant lapams į orą patenka smulkiosios kietosios dalelės, anglies monoksidas ir kiti junginiai, galintys dirginti kvėpavimo takus. Be to, ugnis lengvai išplinta, ypač sausu ir vėjuotu oru, todėl išauga gaisrų rizika, o kaimynystėje kyla konfliktų.

    Už sausos augalijos deginimą baudos dydis priklauso nuo aplinkybių ir vietos: griežčiau vertinami atvejai saugomose teritorijose ar sukėlus gaisrą. Perskaičiavus dažniausiai minimus dydžius, baudos gali siekti maždaug nuo 70 iki 150 eurų, o sunkesniais atvejais augti iki maždaug 2 200–3 700 eurų.

    Kodėl lapus verta kompostuoti

    Užuot rizikavus baudomis ir teršus orą, lapus galima paversti naudingu dirvožemio priedu. Lapų kompostas dažnai vadinamas lapų žemėmis: jis nėra toks „stiprus“ kaip mėšlas, tačiau puikiai gerina dirvos struktūrą ir drėgmės sulaikymą.

    Lapų masė suyra lėčiau, todėl verta pasirūpinti oro patekimu ir pakankama drėgme. Jei lapai labai sausi, komposto krūvoje ar talpoje procesas stringa, o drėgnesnė masė ir smulkesni lapai kompostuojasi greičiau.

    Paprasti būdai sutvarkyti lapus

    Vienas praktiškiausių sprendimų – kompostavimas maišuose. Drėgni lapai supilami į tvirtus maišus, padaromos kelios skylutės vėdinimui ir paliekama pavėsyje, o po 1–2 metų galima turėti purų, tamsų dirvožemio priedą.

    Kitas variantas – įprastas komposto krūvos formavimas, kai lapų sluoksniai maišomi su žole, virtuvės augalinėmis atliekomis ar subrendusiu kompostu. Azoto šaltinis, pavyzdžiui, nedidelis kiekis karbamido, gali pagreitinti irimo procesą, tačiau svarbu nepadauginti.

    Mulčias ir šiltos lysvės

    Lapai gali tapti mulčiu, kuris saugo dirvą nuo išdžiūvimo ir šalčio, o pavasarį padeda pristabdyti pirmąsias piktžoles. Dažniausiai jais dengiami vaismedžių pomedžiai, uogakrūmiai ir žieminiai sodinimai, tačiau svarbu, kad mulčio sluoksnis nebūtų per tankus ir neimtų pelyti.

    Lapai taip pat tinka šiltoms lysvėms: į gilesnę tranšėją dedamas storesnis lapų sluoksnis, užpilama žemėmis, įmaišoma komposto ir gerai palaistoma. Skilimo metu išsiskirianti šiluma pavasarį gali padėti greičiau įšildyti žemę ir anksčiau pradėti sodinimo darbus.

    Kada lapų geriau nenaudoti tiesiogiai

    Ne visi lapai vienodai saugūs mulčiui ar paviršiniam kompostavimui. Jei medžiai ar krūmai sezono metu sirgo grybinėmis ligomis, lapuose gali likti užkrato, todėl juos geriau kompostuoti taip, kad masė gerai įkaistų, arba perduoti tvarkymui į tam skirtas kompostavimo aikšteles.

    Atsargumo reikia ir su graikinių riešutmedžių lapais, nes juose esanti medžiaga gali slopinti kai kurių augalų augimą. Tokius lapus verta kompostuoti atskirai ir naudoti tik ten, kur jų poveikis nebus žalingas.

  • Artėja šildymo sezonas: šių malkų į krosnį nemeskite – rizikuojate kaminu ir namais

    Kai šildomasi krosnimi, klaidos brangiai kainuoja

    Artėjant šalčiams, dalis gyventojų vėl grįžta prie krosnių, židinių ar kietojo kuro katilų, ypač ten, kur norima turėti atsarginį šilumos šaltinį. Tačiau netinkamai parinktos malkos ir bandymai kūrenti tuo, kas „pasitaikė po ranka“, didina gaisro bei apsinuodijimo smalkėmis riziką.

    Prieš sezoną specialistai primena paprastą taisyklę: namų krosnyje turi degti tik tam skirta, sausa, nedažyta ir neimpregnuota mediena. Kitaip kaminas greitai apsineša degimo nuosėdomis, prastėja trauka, o užsiliepsnojusi suodžių sankaupa gali pažeisti dūmtraukį ir konstrukcijas.

    Kodėl spygliuočiai kelia daugiausia bėdų

    Pušis ir eglė dažnai vilioja tuo, kad lengvai užsidega ir greitai įkaitina pakurą. Vis dėlto spygliuočių malkos turi daug sakų, kurie degdami sudaro daugiau lipnių nuosėdų, dar vadinamų kreozotu, ir jos ypač greitai nusėda ant dūmtraukio sienelių.

    Susikaupus kreozotui, dūmtraukio pralaidumas mažėja, o tai silpnina trauką ir skatina dūmų patekimą į patalpas. Dar blogiau, kad nuosėdos yra degios: užsidegus suodžiams, dūmtraukyje gali susidaryti itin aukšta temperatūra, kuri gadina mūrą, deformuoja metalines dalis ir didina gaisro tikimybę.

    Šlapios malkos ir „trūniena“: daugiau dūmų nei šilumos

    Šviežiai kirsta arba prastai išdžiovinta mediena turi daug drėgmės, todėl didelė šilumos dalis sunaudojama vandeniui išgarinti. Praktikoje tai reiškia mažesnį patalpų šildymo efektyvumą, daugiau dūmų ir greičiau apsinešantį kaminą.

    Degant drėgnai medienai dažniau susidaro kondensatas ir rūgščios nuosėdos, kurios ilgainiui ardo dūmtraukio vidų ir jungtis. Be to, krentant degimo temperatūrai prastėja trauka, o tai didina smalkių patekimo į būstą riziką, todėl ypač svarbu turėti veikiančius dūmų ir smalkių detektorius.

    Dažyta mediena, baldai ir statybinės atliekos – griežtai ne

    Vienas pavojingiausių įpročių yra kūrenti dažytomis lentomis, laminatu, medžio drožlių ar plaušo plokštėmis, senais baldais ar kitomis po remonto likusiomis atliekomis. Tokiose medžiagose būna klijų, lakų, dervų ir impregnantų, kurie degdami išskiria toksiškas medžiagas ir gali sukelti ūmų kvėpavimo takų dirginimą.

    Be to, deginant apdorotą medieną krosnis ir dūmtraukis greitai apsitraukia sunkiai išvalomomis nuosėdomis, kurios ne tik mažina efektyvumą, bet ir didina užsidegimo tikimybę. Jei kyla abejonių, ar mediena „švari“, saugiausia jos nenaudoti kūrenimui namuose.

    Saugiausiam ir švaresniam kūrenimui dažniausiai rekomenduojamos sausos lapuočių malkos, laikytos vėdinamoje vietoje tiek, kad pasiektų mažą drėgnumą. Prieš sezoną verta patikrinti krosnį, sklendes ir dūmtraukį, o jei kaminas seniai nevalytas, pasirūpinti profesionaliu valymu.

  • Elektrinė antklodė grįžta į madą, bet klaidos kainuoja brangiai: 5 dalykai, kurių nedarykite

    Elektrinė antklodė grįžta į madą, bet klaidos kainuoja brangiai: 5 dalykai, kurių nedarykite

    Elektrinės antklodės šiandien vėl populiarėja, nes padeda greitai sušilti vėsesniuose namuose ir gali sumažinti šildymo poreikį pereinamaisiais sezonais. Vis dėlto tai yra elektros prietaisas, todėl saugus naudojimas išlieka esminė taisyklė, nepaisant to, kad modernūs modeliai turi daugiau apsaugų nei anksčiau.

    Pirmieji tokio tipo gaminiai pradėti naudoti dar XX amžiaus pradžioje, o vėliau paplito buityje. Dabartinės elektrinės antklodės dažniausiai turi termostatus, automatinio išsijungimo laikmačius ir apsaugas nuo perkaitimo, tačiau net ir pažangios funkcijos nekompensuoja netinkamų įpročių.

    Kaip veikia ir kam ji naudinga?

    Elektrinė antklodė nuo įprastos skiriasi tuo, kad jos audinyje integruoti ploni kaitinimo elementai, tolygiai paskirstantys šilumą. Temperatūra paprastai reguliuojama valdikliu, o dalis modelių leidžia nustatyti ir veikimo trukmę, kad prietaisas pats išsijungtų.

    Tokios antklodės dažnai pasirenkamos norint sušildyti lovą prieš miegą arba palengvinti diskomfortą, kai vargina raumenų įtampa ar sąnarių maudimas. Vis dėlto ji nėra gydymo priemonė, todėl užsitęsus skausmams ar tirpimui verta pasitarti su gydytoju.

    5 klaidos, kurių geriau nedaryti

    Pirma, nejunkite antklodės, kai ji sulankstyta ar stipriai suspausta. Suspaudus kaitinimo elementai gali kaisti netolygiai, o tai didina perkaitimo ir audinio pažeidimo riziką.

    Antra, neskalbkite antklodės kartu su prijungtu maitinimo laidu ar valdikliu. Prieš skalbimą šiuos elementus būtina atjungti, nes jie neturi liestis su vandeniu.

    Trečia, niekada nejunkite į elektros tinklą drėgnos ar ką tik išskalbtos antklodės. Ji turi būti visiškai sausa, geriausia džiovinama patiesus lygiai, vengiant džiovinimo ant radiatorių ar naudojant karšto oro srautą.

    Ketvirta, nenaudokite antklodės, jei matote aiškius pažeidimus: nutrintą audinį, deformacijas, įplyšimus ar įtartinai įkaitusias vietas. Tokiais atvejais saugiausia prietaiso nebejungti ir kreiptis dėl patikros ar remonto, o jei to nenumatyta, antklodę pakeisti nauja.

    Penkta, nelaikykite antklodės prispaustos sunkiais daiktais ir nepalikite jos ilgai stipriai susuktos. Laikymo metu gali būti pažeisti vidiniai laidai, todėl prieš padėdami į spintą leiskite antklodei atvėsti, o vėliau sulankstykite laisvai, nespausdami.

    Ką dar verta įsivertinti prieš perkant?

    Renkantis elektrinę antklodę svarbu atkreipti dėmesį į automatinio išsijungimo funkciją, temperatūros lygius ir aiškias priežiūros instrukcijas, įskaitant skalbimo sąlygas. Taip pat pravartu įsitikinti, kad prietaisas turi gamintojo numatytas saugos sistemas ir aiškiai nurodytą naudojimo trukmę.

    Ekspertai primena, kad elektrinė antklodė neturėtų pakeisti bazinių šilumos taupymo sprendimų, tokių kaip sandarūs langai ar tinkamas patalpų vėdinimas. Tačiau kaip trumpalaikė komforto priemonė ji gali būti praktiška, jei naudojama atsakingai.

  • Elektrikai įspėja: taip naudojamas ritininis prailgintuvas gali perkaitti ir sukelti gaisrą

    Elektrikai įspėja: taip naudojamas ritininis prailgintuvas gali perkaitti ir sukelti gaisrą

    Ritininis prailgintuvas patogus garaže, sode ar remonto metu, tačiau viena dažna klaida gali baigtis pavojingai. Kai prie būgno prijungiamas didesnę galią naudojantis prietaisas, o laidas lieka susuktas, kabelis gali smarkiai įkaisti.

    Kaitimas atsiranda todėl, kad tekant didesnei srovei laidininkas išskiria šilumą, o susuktoje ritėje ji prasčiau pasišalina į aplinką. Kuo daugiau laido sluoksnių vienas ant kito, tuo sunkiau jam atvėsti, todėl temperatūra gali kilti greitai.

    Kodėl susuktas laidas pavojingesnis?

    Gamintojai ant būgno ar etiketėje dažnai nurodo dvi skirtingas leistinas apkrovas: kai laidas susuktas ir kai išvyniotas. Tai nėra formalumas, nes reali leistina galia susukto kabelio atveju paprastai būna gerokai mažesnė.

    Didžiausią riziką kelia prietaisai, kurie vartoja daug elektros energijos ilgiau nei kelias minutes. Tokie gali būti elektriniai šildytuvai, galingi elektriniai įrankiai ar dalis sodo technikos, kai prailgintuvas naudojamas kaip nuolatinis maitinimo sprendimas.

    Paprasta taisyklė: tikrinkite leistiną apkrovą

    Saugiausia praktika paprasta: prieš jungiant galingesnį prietaisą verta patikrinti, kokia maksimali apkrova leidžiama konkrečiam būgnui. Jei planuojate didesnę apkrovą, laidą reikėtų išvynioti iki galo, kad šiluma galėtų pasišalinti.

    Taip pat svarbu nevertinti saugumo vien pagal tai, kad prailgintuvas turi kelis lizdus. Reikšmę turi bendra vienu metu prijungtų prietaisų galia, todėl keli vidutiniai prietaisai kartu gali sukurti tokią pačią riziką kaip vienas galingas.

    Į ką dar atkreipti dėmesį?

    Prailgintuvo negalima uždengti daiktais ar laikyti po kilimu, nes tai dar labiau blogina aušinimą ir didina perkaitimo tikimybę. Jei kištukas, lizdas ar pats kabelis tampa neįprastai karštas, naudojimą reikia nutraukti ir įvertinti būklę.

    Prieš darbą verta apžiūrėti laidą per visą ilgį, ypač jei jis ilgai gulėjo garaže ar buvo naudotas lauke. Pažeista izoliacija, apsilydymai, klibantys kontaktai ar aiškūs perkaitimo pėdsakai reiškia, kad tokio prailgintuvo naudoti nebesaugu.

    Jei prailgintuvas reikalingas lauko sąlygomis, svarbu įsitikinti, kad jis tam pritaikytas ir turi tinkamą apsaugą nuo dulkių bei drėgmės. Tinkamai parinktas ir teisingai naudojamas prailgintuvas sumažina perkaitimo riziką ir padeda išvengti incidentų.

  • Šių 8 prietaisų nejunkite į vieną ilgintuvą: perkrova gali baigtis perkaitimu ir gaisru

    Šių 8 prietaisų nejunkite į vieną ilgintuvą: perkrova gali baigtis perkaitimu ir gaisru

    Ilgintuvas ar maitinimo lizdų juosta savaime nėra pavojingi, tačiau rizika išauga, kai į vieną vietą sujungiami keli didelės galios prietaisai. Tuomet laidai ir kontaktai gali būti perkraunami, kaisti, o ilgainiui tai didina izoliacijos pažeidimų ir gaisro tikimybę.

    Kasdieniams, nedaug elektros naudojantiems įrenginiams lizdų juostos dažniausiai tinka. Į jas įprasta jungti stalines lempas, įkroviklius, maršrutizatorius, kompiuterius ar televizorių priedėlius, jei bendra apkrova nedidelė.

    Problema prasideda tada, kai vienu metu naudojami keli šildantys ar vandenį kaitinantys prietaisai. Tokie įrenginiai per trumpą laiką paima daug galios, todėl perkrova gali įvykti net ir tuomet, kai pati juosta turi daug lizdų.

    Didžiausią riziką keliantys prietaisai

    Prie įrenginių, kurių nereikėtų jungti į tą patį ilgintuvą kartu su kitais galingais vartotojais, pirmiausia priskiriami elektriniai šildytuvai. Jie dažnai veikia ilgai, o nuolatinė didelė apkrova ypač smarkiai kaitina laidą ir kištuką.

    Taip pat rizikingi virduliai ir kavos aparatai, kurie vandens kaitinimo metu trumpam pasiekia didelę galią. Jei tuo pačiu metu toje pačioje juostoje įjungiamas dar vienas kaitinantis prietaisas, riba gali būti viršyta labai greitai.

    Į tą pačią grupę patenka mikrobangų krosnelės, orkaitės ar stalviršiniai elektriniai griliai. Nors jų naudojimas dažnai trumpesnis, startinė ir darbinė apkrova gali būti pakankama perkaitimui, ypač jei ilgintuvas senas arba plono laido.

    Atskirai verta paminėti plaukų džiovintuvus ir tiesintuvus, nes jie taip pat naudoja daug galios, o dažnai jungiami vonios patalpose. Drėgmė, prastesni kontaktai ir perkrova yra pavojingas derinys, todėl tokiems prietaisams saugiausia rinktis sieninį lizdą.

    Dar viena rizikos zona yra skalbyklės, džiovyklės ir indaplovės, ypač kai jos vienu metu šildo vandenį. Tokius prietaisus įprasta jungti į atskirus, tam numatytus lizdus, o ne į bendrą juostą su kitais vartotojais.

    Ką reiškia 10 ir 16 A žymėjimas

    Dažnai kartojama taisyklė, kad buitinių ilgintuvų nereikėtų apkrauti daugiau nei 1 800 vatų galia. Vis dėlto tai nėra universalus skaičius, nes reali riba priklauso nuo konkretaus gaminio ir jo konstrukcijos.

    Daug ilgintuvų būna pažymėti 10 arba 16 amperų srovės riba. Esant 230 voltų įtampai, 16 amperų riba teoriškai atitinka apie 3 680 vatų, tačiau praktikoje svarbu įvertinti laido skerspjūvį, kontaktų kokybę, naudojimo trukmę ir tai, ar prietaisai įsijungia vienu metu.

    Reikėtų prisiminti, kad didesnis lizdų skaičius nereiškia didesnės leistinos galios. Svarbiausia yra bendra visų tuo pačiu metu prijungtų prietaisų apkrova, o ne tai, kiek fiziškai yra skylių kištukams.

    Kaip sumažinti perkrovos riziką

    Saugiausia didelės galios prietaisus jungti tiesiai į sieninį lizdą ir vengti kelių galingų įrenginių viename ilgintuve. Jei vis dėlto ilgintuvo reikia, svarbu patikrinti jo techninius parametrus, maksimalų leistiną apkrovimą ir laidų būklę.

    Įkaitęs kištukas, juntamas svilėsių kvapas, mirgantis apšvietimas ar išsijungiantys saugikliai yra signalai, kad grandinė perkrauta arba kontaktai prasti. Tokiais atvejais prietaisus reikėtų nedelsiant atjungti ir įvertinti, ar nereikia elektriko apžiūros.

  • Šie kiemo medžiai gali pristabdyti gaisrą: ekspertai įspėja, ko vengti prie namo

    Šie kiemo medžiai gali pristabdyti gaisrą: ekspertai įspėja, ko vengti prie namo

    Gaisro sustabdyti vien augalais neįmanoma, tačiau tinkamai suplanuotas kiemas gali tapti papildomu barjeru liepsnai ir karščiui. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne vien medžio rūšis, o atstumai, augalų išdėstymas ir nuolatinė priežiūra.

    Praktikoje geriausiai pasiteisina lapuočiai, kurių lapijoje ir audiniuose būna daugiau drėgmės, o šakose bei žievėje mažiau degių sakų. Tokie medžiai dažniau sulėtina ugnies plitimą, sumažina šiluminę spinduliuotę ir padeda sukurti drėgnesnį mikroklimatą.

    Kurie medžiai laikomi palankesniais?

    Kaip palankesni gaisro rizikai mažinti dažnai minimi platanai, įvairios klevų rūšys, kaštonai, beržai ir ąžuolai. Jų tankesnė lapija gali suteikti pavėsį ir sumažinti įkaitusių paviršių temperatūrą, o tai karštomis dienomis tampa svarbiu veiksniu.

    Taip pat kartais pasirenkami dekoratyviniai medžiai ar krūmai, kurie neturi daug dervingų medžiagų ir geba išlaikyti daugiau drėgmės. Vis dėlto, renkantis augalus verta įvertinti vietos sąlygas, nes sausros ir karščio bangos regione dažnėja, o tai didina bendrą gaisringumą.

    Klaida, kuri panaikina naudą

    Net ir tinkamas medis nepadės, jeigu kieme kaupiasi sausa biomasė. Pagrindinė taisyklė yra reguliariai šalinti nudžiūvusias šakas, sugrėbtus lapus ir kitas lengvai užsiliepsnojančias liekanas, ypač šalia pastato sienų ir terasų.

    Svarbu, kad medžių šakos nekabotų virš stogo ir nebūtų pernelyg arti pastato konstrukcijų. Praktikoje riziką didina ir per tankiai susodintos žaliosios juostos, nes ugnis gali lengviau persimesti nuo vieno augalo prie kito.

    Greitai augantys medžiai: privalumai ir rizikos

    Norint greičiau sukurti pavėsį, dažnai vilioja sparčiai augančios rūšys, kurios per sezoną gali paūgėti 1–2 metrus. Tačiau jos neretai reikalauja intensyvesnio genėjimo ir kontrolės, nes neprižiūrėtos greitai priartėja prie stogo, elektros linijų ar medinių pastatų.

    Ekspertai pataria kiemą planuoti taip, kad želdiniai būtų tik viena iš apsaugos grandžių, o ne vienintelis sprendimas. Svarbiausia išlieka bendras priešgaisrinis pasirengimas: švari aplinka prie namo, tvarkingi statinių paviršiai ir atsakinga priežiūra viso sezono metu.

  • „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia į nemokamus renginius: elnių baubimas ir šventė Neringoje

    „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia į nemokamus renginius: elnių baubimas ir šventė Neringoje

    Rugsėjį „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia gyventojus ir svečius į daugiau nei 30 nemokamų renginių įvairiuose šalies regionuose, skirtų Miškininko dienai. Organizatoriai žada ne tik pažintines veiklas miške, bet ir progas iš arti pamatyti, kaip prižiūrimi bei atkuriami valstybės miškai.

    Šių metų renginių žinutė – „Nepraeik pro šalį“. Ji skatina į mišką pažvelgti atidžiau ir pastebėti tai, kas dažnai lieka už kasdienio pasivaikščiojimo ribų: gyvūnų pėdsakus, buveines, senuosius medžius, miško atkūrimo etapus ir miškininkų darbus, kurių rezultatai ne visada matomi iš karto.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Viena labiausiai laukiamų patirčių – rudeniniai vakarai miške, kai galima išgirsti tauriųjų elnių baubimą ir kitus rudenėjančios gamtos garsus.

    Tokie klausymų ir pažintiniai susitikimai planuojami skirtinguose regionuose, kad juose galėtų dalyvauti kuo daugiau žmonių. „Valstybinių miškų urėdija“ pabrėžia, kad tai proga ne tik patirti įspūdingą gamtos reiškinį, bet ir sužinoti apie gyvūnų elgseną bei tai, kaip žmogaus veikla miške derinama su gamtos apsauga.

    Aktyvesnio laisvalaikio mėgėjų lauks pažintiniai ir orientavimosi žygiai miško takais. Kai kur numatyti maršrutai ves per rečiau lankomas vietas, kuriose atsiveria ir gamtos, ir istorinio paveldo sluoksniai, todėl dalyviai galės pažinti ne tik kraštovaizdį, bet ir vietovių istoriją.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį. 2026 metais pagrindinė profesinės šventės programa numatyta rugsėjo 19 dieną Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu.

    Renginyje žadamos edukacijos, diskusijos ir pažintinės veiklos, supažindinančios su miško priežiūra bei miškininko profesija. Programos pabaigoje planuojamas koncertas, kuriame pasirodys Giedrė, o vėliau Andrius Mamontovas su grupe.

    Kaip užauga miškas?

    Dalis renginių skirta miškininkystės užkulisiams: lankytojai galės sužinoti, kaip nuo sėklos užauginamas sodmuo ir kaip planuojamas miško atkūrimas. Numatomos ekskursijos medelynuose, kur aiškinama, kaip paruošiami medeliai būsimiems miškams, o kai kur bus galima pamatyti ir specializuotą infrastruktūrą, naudojamą sėkloms paruošti.

    Taip pat planuojamos veiklos, susijusios su miškų apsauga nuo gaisrų: pristatoma stebėjimo, prevencijos ir gesinimo technika bei miškininkų darbo specifika. Organizatoriai primena, kad vis dažniau pasitaikant sausringiems laikotarpiams miškų gaisrų rizika auga, todėl prevencija ir gyventojų sąmoningumas tampa vis svarbesni.

    Šeimoms su vaikais numatytos kūrybinės ir pažintinės dirbtuvės, o kai kur suplanuotos ir edukacijos apie laukinių gyvūnų gyvenimą. „Valstybinių miškų urėdija“ tikisi, kad tokios veiklos padės jauniesiems lankytojams mišką suvokti ne tik kaip pasivaikščiojimų vietą, bet ir kaip sudėtingą ekosistemą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas visuose renginiuose nemokamas, tačiau daugelyje jų reikalinga išankstinė registracija dėl riboto dalyvių skaičiaus. Prieš vykstant rekomenduojama įvertinti renginio trukmę, sudėtingumą, vietą, oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga bei avalyne.

    Miškininko dienai skirti renginiai skirtinguose Lietuvos regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki rugsėjo 25 dienos. „Valstybinių miškų urėdija“ ragina išsirinkti artimiausią veiklą ir šį rudenį mišką pamatyti iš arčiau.

  • Vilniaus rajono ugniagesys atskleidė, kas gelbsti sekundėmis: treniruotės ir nauji iššūkiai

    Vilniaus rajono ugniagesys atskleidė, kas gelbsti sekundėmis: treniruotės ir nauji iššūkiai

    Lenkijos Korycino valsčiuje surengtos ugniagesių sporto varžybos tapo tarptautinio bendradarbiavimo dalimi, kurioje komandos tikrino jėgą, greitį ir veiksmų tikslumą. Tokie renginiai ugniagesiams svarbūs ne vien kaip sportas, bet ir kaip praktinė repeticija situacijoms, kai sprendimus tenka priimti per kelias sekundes.

    Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Paberžės ugniagesių komandos vairuotojas-ugniagesys Vladislavas Liudkevičius sako, kad varžybos leidžia ne tik pasilyginti su kitomis komandomis, bet ir greičiau pastebėti silpnąsias vietas. Pasak jo, tik nuolatinės treniruotės padeda kritinėse situacijose veikti užtikrintai ir be panikos.

    „Kai realiame iškvietime nėra laiko svarstymams, treniruotėse išmokti veiksmai suveikia automatiškai“, – sakė Vladislavas Liudkevičius.

    Vienas svarbiausių varžybų elementų buvo vadinamasis kovinis išsidėstymas, kai komanda turi kuo greičiau parengti gesinimo įrangą darbui. Praktikoje tai reiškia vandens siurblio paruošimą, žarnų linijų sujungimą, skirstytuvo parengimą ir taikinių numušimą vandens srove, o sėkmę dažniausiai lemia ne vien greitis, bet ir susikalbėjimas.

    Tokio tipo rungtys yra artimos realiam darbui gaisre, kai klaidos kainuoja laiką ir saugumą. Ugniagesiams svarbu ne tik tiksliai sujungti įrangą, bet ir gebėti dirbti kaip vienam mechanizmui, nes kiekvienas komandos narys atlieka aiškiai apibrėžtą funkciją.

    Kasdienybėje ugniagesių darbas seniai neapsiriboja vien gaisrais: didelę dalį iškvietimų sudaro eismo įvykiai ir gelbėjimo darbai, kai reikia išlaisvinti žmones iš sumaitotų automobilių. Tokiais atvejais itin svarbus saugus nukentėjusiųjų iškėlimas, naudojant imobilizavimo priemones ir specialią gelbėjimo įrangą, kad būtų išvengta papildomų traumų.

    Prie iššūkių prisideda ir ekstremalūs orai, kurie pastaraisiais metais dažniau lemia iškvietimus šalinti nuvirtusius medžius, sutvarkyti vėjo apgadintas konstrukcijas ar padėti atkurti saugų eismą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiems darbams reikia ne tik fizinio pasirengimo, bet ir aiškaus rizikų vertinimo, ypač kai šalia yra elektros linijos ar nestabilūs statiniai.

    Artėjant šildymo sezonui ugniagesiai primena apie prevenciją: viena dažniausių gaisrų priežasčių vis dar susijusi su netvarkingais ar neprižiūrimais šildymo įrenginiais ir dūmtraukiais. Reguliari priežiūra ir dūmtraukių valymas išlieka paprasta, bet itin veiksminga priemonė, padedanti sumažinti nelaimių riziką.

    Atskirą kryptį ugniagesių pasirengime vis dažniau užima elektromobilių gaisrai, kurių gesinimas skiriasi nuo įprastų transporto priemonių incidentų. Didžiausias pavojus kyla dėl aukštos įtampos baterijų, o gesinimas neretai užtrunka ilgiau, nes svarbiausia tampa ilgalaikis baterijos aušinimas ir situacijos stebėsena, kad neįvyktų pakartotinis užsidegimas.

    V. Liudkevičius pabrėžia, kad čia būtini specializuoti mokymai ir praktinės pratybos, nes technologijos keičia ir gelbėjimo taktiką. Kai kuriose šalyse taikomi sprendimai, kai deganti transporto priemonė aušinama specialiuose konteineriuose, tačiau tam reikalinga papildoma technika ir aiškūs veiksmų protokolai.

    Pašnekovas teigia, kad Lietuvos ugniagesių pasirengimą gerai atspindi tiek kasdieniai darbai, tiek rezultatai įvairiose varžybose. Tarptautiniai susitikimai ir bendros pratybos svarbios dar ir todėl, kad leidžia perimti kitų komandų patirtį, palyginti metodikas ir greičiau diegti efektyvesnius sprendimus tarnyboje.

    Pasak jo, tokie renginiai ugniagesių bendruomenėje atlieka ir dar vieną funkciją: stiprina tarpusavio pasitikėjimą bei bendradarbiavimą. Kai prireikia veikti realioje nelaimėje, komandiniai įgūdžiai, išgryninti treniruotėse ir varžybose, dažnai tampa lemiančiu veiksniu, padedančiu išsaugoti gyvybes.

    Tekstas parengtas pagal Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos pateiktą informaciją.

  • Įjungėte ir išėjote iš namų? Ekspertai įspėja: šie 3 prietaisai gali brangiai kainuoti

    Įjungėte ir išėjote iš namų? Ekspertai įspėja: šie 3 prietaisai gali brangiai kainuoti

    Šiuolaikiniai buities prietaisai vis dažniau veikia automatiškai, todėl žmonės neretai palieka juos įjungtus ir išeina iš namų. Tačiau ekspertai primena, kad dalis technikos gedimo atveju gali sukelti didelių nuostolių, ypač jei niekas laiku nepastebi problemos. Didžiausia rizika dažniausiai susijusi su vandeniu, elektra ir karščiu.

    Vienas dažniausių pavyzdžių yra skalbyklė. Skalbimo metu dirba variklis, siurblys, elektronika, o įrenginyje nuolat cirkuliuoja vanduo, todėl netikėtas žarnos trūkimas ar sandarumo problema gali greitai užlieti patalpą. Jei namuose yra žmogus, jis dažniausiai gali operatyviai užsukti vandenį ir sumažinti žalą.

    Ne mažiau rizikinga ir indaplovė, nors iš pirmo žvilgsnio ji atrodo saugi dėl sandariai užsidarančių durelių. Vis dėlto ji taip pat naudoja vandenį ir elektros energiją, o gedimai, pavyzdžiui, pratekėjimas ar siurblio problemos, gali būti pastebėti tik jau po to, kai žala padaryta. Ypač tai aktualu butuose, kur vanduo gali patekti ir pas kaimynus.

    Trečias prietaisas, kurio nerekomenduojama palikti veikti be priežiūros, yra džiovyklė. Joje naudojama aukšta temperatūra, o filtre ir ventiliacijos kanaluose kaupiasi pūkai bei audinių plaušeliai, todėl blogai prižiūrima įranga padidina gaisro riziką. Ugniagesių ir gaisrų prevencijos specialistai akcentuoja, kad reguliarus filtro valymas ir techninės būklės stebėjimas yra viena svarbiausių saugumo priemonių.

    Praktinis patarimas prieš ilgesnį išėjimą paprastas: išjunkite iš tinklo mažąją virtuvės techniką ir šildymo prietaisus, kurie gali perkaisti ar sukelti trumpąjį jungimą. Dažniausiai minimi skrudintuvai, kavos aparatai, mikrobangų krosnelės, elektriniai virduliai, karšto oro gruzdintuvės, nešiojamieji šildytuvai, taip pat įkrovikliai. Tuo metu šaldytuvas ir šaldiklis yra suprojektuoti nuolatiniam darbui, todėl jų išjunginėti be reikalo nereikėtų.

    Specialistai taip pat pataria atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus: neįprastus kvapus, stipriai kaistančias korpuso vietas, keistus garsus ar dažnai išmušamus automatinius jungiklius. Tokiais atvejais saugiausia prietaisą išjungti ir kreiptis į servisą, o ne laukti, kol problema pasikartos.

  • Nepraeik pro šalį: rugsėjį nemokami miško žygiai ir elnių baubimas – finalas Neringoje

    Rugsėjį Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia į daugiau nei 30 nemokamų Miškininko dienai skirtų renginių visoje Lietuvoje. Lankytojams žadama proga mišką pamatyti kitaip: ne tik pasivaikščioti, bet ir suprasti, kaip jis prižiūrimas, atkuriamas bei saugomas.

    Šių metų renginių žinutė – Nepraeik pro šalį. Ji ragina atidžiau pastebėti tai, kas miške dažnai lieka nematoma: gyvūnų pėdsakus, buveinių įvairovę, senų medžių vertę, miško atkūrimo procesus ir sezoninius darbus, kurie daromi ilgalaikiam rezultatui.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Skirtinguose regionuose vyks pažintiniai pasivaikščiojimai, orientavimosi žygiai ir susitikimai su miškininkais, kurie paaiškins, kaip vertinamos miško būklės ir rizikos.

    Viena laukiamiausių patirčių rudenį – tauriųjų elnių baubimo klausymas. Tokie vakariniai renginiai planuojami keliuose šalies kraštuose, nes būtent rugsėjį dažniausiai sutampa rujos metas ir didžiausias gyvūnų aktyvumas, o miško garsai tampa tarsi natūralus rudens koncertas.

    Dalis veiklų atvers ir rečiau lankomas vietas, kuriose galima susipažinti su gamtos bei istorijos paveldu. Kai kur bus pasakojama apie senas fortifikacijas miškuose, kitur – apie sengirių ypatybes ir tai, kodėl tam tikrose teritorijose svarbu išlaikyti atvirą smėlį, reikalingą retoms rūšims.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį, o 2026 metais ji bus švenčiama rugsėjo 19 dieną. Pagrindinė šventė vyks Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu, kviečiant kurorto svečius ir vietos bendruomenę pažinti mišką kaip kraštovaizdžio, rekreacijos ir biologinės įvairovės dalį.

    Neringoje numatytos edukacijos, žaidimai ir pokalbiai apie miškų priežiūrą, taip pat veiklos, kurios priartina prie kasdienės miškininkų praktikos. Organizatoriai žada, kad programoje bus vietos ir ramesnėms patirtims, skirtoms sąmoningam buvimui gamtoje.

    Dienos programą užbaigs koncertas: scenoje pasirodys dainininkė Giedrė, o vėliau – Andrius Mamontovas su grupe. Organizatorių teigimu, muzika greta Kuršių marių turėtų tapti vienu ryškiausių šventės akcentų.

    Kaip užauga miškas ir kodėl reikia registruotis?

    Renginių dalis skirta miškininkystės „užkulisiams“ – lankytojai galės pamatyti kelią nuo sėklos iki sodmens medelynuose ir sužinoti, kaip paruošiama jaunuolynams skirta medžiaga. Tokios ekskursijos padeda suprasti, kad miško atkūrimas yra ilgas procesas, kuriame svarbūs ir genetiniai ištekliai, ir vietos sąlygos, ir priežiūra pirmaisiais metais.

    Taip pat pristatoma miškų priešgaisrinė apsauga ir gaisrų stebėjimo bei gesinimo darbai, ypač aktualūs šiltėjant klimatui ir dažnėjant sausringiems laikotarpiams. Miškininkai aiškins, kaip veikia prevencija, kuo svarbūs stebėjimo bokštai, technika ir greitas reagavimas.

    Visi renginiai yra nemokami, tačiau dėl riboto dalyvių skaičiaus dalyje veiklų būtina išankstinė registracija. Planuojama, kad Miškininko dienos renginiai įvairiuose regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki 25 dienos, o dalyviams rekomenduojama įvertinti oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga.