Tag: Gaivinimas

  • Kruvina drama Krokuvoje: slaugytoja Iwona gelbėjo sužeistuosius, jos dukra baiminosi dėl mamos

    Krokuvoje įvykęs kruvinas išpuolis sukrėtė Lenkiją – 24 metų Michał O. pradėjo šaudyti į praeivius, žuvo šeši žmonės, dar keliolika buvo sužeisti.

    Tarp pirmųjų į pagalbą nukentėjusiesiems skubėjo slaugytoja Iwona iš Didžiosios Lenkijos vaivadijos Jarocino. Moteris nė akimirkos nesudvejojo ir pradėjo gaivinti sužeistuosius.

    Kol Iwona kovojo dėl aukų gyvybių, dramą iš kitos pusės išgyveno jos dukra – ji baiminosi dėl mamos saugumo, kai ši atsidūrė šaudynių vietoje.

    Ši istorija išryškino, kaip tokiose situacijose civiliai medikai ir kiti praeiviai gali tapti lemtingais žmonių gelbėtojais, tačiau kartu rizikuoja savo pačių gyvybe.

    Slaugytoja nedelsdama pradėjo gaivinimą

    Kaip skelbia lenkų portalas „Super Express“, Iwona, dirbanti slaugytoja, pamačiusi sužeistuosius ėmėsi veiksmų iš karto – ji pradėjo reanimuoti užpultuosius.

    Pranešime pabrėžiama, kad moteris buvo atvykusi ne iš Krokuvos – ji kilusi iš Jarocino, tačiau kritiniu momentu reagavo kaip profesionalė, nesvarstydama apie asmeninę riziką.

    Dukros nerimas dėl mamos saugumo

    Slaugytojos artimiesiems ši situacija tapo itin įtempta – dukra nerimavo, ar mama nebus sužeista ir ar jai pavyks saugiai pasitraukti iš pavojingos vietos.

    Tokios aplinkybės dažnai lieka už kadro, tačiau jos parodo, kad didvyriški veiksmai krizių metu paliečia ne tik pačius gelbėtojus, bet ir jų šeimas.

  • Klaipėdos rajone prasideda GAIVINA: 1 000 žmonių mokys gaivinti ir naudotis defibriliatoriumi

    Ar žinotumėte, ką daryti, jei šalia esančiam žmogui staiga sustotų širdis? Klaipėdos rajone startuoja socialinė iniciatyva Klaipėdos rajonas GAIVINA, kurios tikslas – iki 2026 metų pabaigos apmokyti 1 000 gyventojų atlikti pradinį gaivinimą ir naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi.

    Medikai pabrėžia, kad staigaus širdies sustojimo atveju lemiamos yra pirmosios minutės, o iki atvykstant greitajai pagalbai dažniausiai padėti gali tik šalia esantys žmonės. Todėl kampanijos dėmesys skiriamas ne vien teorijai, bet ir praktikai, kad dalyviai įgytų pasitikėjimo veikti realioje situacijoje.

    Kodėl svarbi kiekviena minutė

    Gaivinimo sėkmę stipriai didina greitai pradėti krūtinės ląstos paspaudimai ir ankstyvas defibriliatoriaus panaudojimas, jei jis reikalingas. Praktiniuose mokymuose žmonės mokomi atpažinti, kad žmogus nereaguoja ir nekvėpuoja normaliai, kviesti pagalbą telefonu 112 ir nedelsiant pradėti gaivinimą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad automatiniu išoriniu defibriliatoriumi naudotis paprasčiau, nei daug kas įsivaizduoja, nes prietaisas pateikia aiškias balso komandas ir nurodo veiksmų seką. Mokymuose dalyviai šiuos veiksmus išbando su manekenais ir mokomaisiais defibriliatoriais.

    Pirmieji nemokami mokymai rajone

    Pirmasis nemokamas praktinis renginys vyks spalio 24 dieną 15 valandą Gargždų kultūros centre. Užsiėmimus ves Greitosios medicinos pagalbos tarnybos specialistai, o dalyviai po demonstracijos patys atliks gaivinimo veiksmus praktiškai.

    Kiti praktiniai mokymai numatyti lapkričio 7 dieną 15 valandą Priekulės meno ir kultūros centre ir lapkričio 21 dieną 15 valandą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokykloje Trušeliuose. Organizatoriai nurodo, kad renginiai pritaikomi ir žmonėms su negalia.

    Galimybė mokytis mažose grupėse

    Gyventojai, kuriems netinka viešų renginių datos, kviečiami registruotis į mažoms grupėms iki 12 žmonių skirtus mokymus Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Vieno susitikimo trukmė – 2 akademinės valandos, jose derinama teorija ir praktiniai užsiėmimai.

    Iniciatyvą įgyvendina Klaipėdos rajono savivaldybė ir Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, partneriai – Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir rajono kultūros bei švietimo įstaigos. Projekto tikslas – kad kuo daugiau žmonių kritinę akimirką nepasimestų ir imtųsi veiksmų, galinčių išgelbėti gyvybę.

  • Įsidėmėkite nelaimės atvejui: 15 paprastų taisyklių, kurios vieną dieną gali išgelbėti gyvybę

    Ekstremalioje situacijoje net ir ramiausi žmonės gali sutrikti, todėl iš anksto žinomos pirmosios pagalbos ir saugaus elgesio taisyklės padeda laimėti brangaus laiko. Vis dėlto jos nepakeičia medikų ar gelbėtojų darbo, tad kilus realiai grėsmei sveikatai ar gyvybei pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu ir skambinkite telefonu 112.

    Jei žmogus nekvėpuoja arba kvėpuoja nenormaliai, svarbiausia kuo greičiau įvertinti būklę ir pradėti gaivinimą. Skubios pagalbos dispečeris gali telefonu nurodyti veiksmų seką, todėl ryšį verta palaikyti įjungus garsiakalbį.

    Stipriai kraujuojant svarbiausia yra nuolatinis spaudimas žaizdai, nes būtent kraujo netekimas per kelias minutes gali tapti kritinis. Jeigu tvarstis permirksta, jo nenuiminėkite, o dėkite papildomą sluoksnį ir toliau spauskite.

    Jei žmogus praradęs sąmonę, bet kvėpuoja, jį reikėtų paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kad kvėpavimo takai išliktų atviri ir žmogus neužspringtų. Išimtis yra situacijos, kai įtariama stuburo trauma, pavyzdžiui, po kritimo iš aukščio ar eismo įvykio.

    Gaisro metu išeinant iš patalpų, jei tik įmanoma, duris už savęs verta uždaryti, nes tai lėtina ugnies ir dūmų plitimą. Jei patalpoje daug dūmų, judėkite kuo arčiau grindų, o liftu nesinaudokite.

    Užuodus dujas negalima junginėti elektros prietaisų ir kurti kibirkšties, todėl šviesos jungiklių geriau neliesti. Saugiausia išeiti į lauką, perspėti aplinkinius ir skambinti 112 iš saugios vietos.

    Perkaitimo ar šilumos smūgio atveju žmogų būtina kuo greičiau perkelti į pavėsį arba vėsią patalpą, atsegti veržiančius drabužius ir pradėti vėsinti. Jei būklė sunki, žmogus prastai reaguoja ar netenka sąmonės, būtina skubi medikų pagalba.

    Įlūžus ledui svarbu nepanikuoti ir bandyti išsilaikyti paviršiuje remiantis krūtine į ledo kraštą. Patikimiausia ropoti į tą pusę, iš kurios atėjote, nes ten ledas jau buvo išlaikęs jūsų svorį, o išlipus būtina šliaužti ar ropoti toliau nuo eketės.

    Jeigu automobilis atsidūrė vandenyje, nereikėtų laukti, kol salonas prisipildys, nes tuomet atidaryti duris bus daug sunkiau. Pirmiausia atsekite diržą, pabandykite atidaryti langą ir kuo greičiau evakuokitės, o vaikų atveju pirmiausia atsekite ir iškelkite juos.

    Įkandus galimai nuodingai gyvatei, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo mažiau judinti įkandimo vietą, kad nuodai lėčiau plistų. Nerekomenduojama žaizdos pjauti ar siurbti, o geriausias sprendimas yra kuo skubiau kreiptis medicininės pagalbos.

    Įtariant apsinuodijimą nežinoma medžiaga, savarankiškai sukelti vėmimo nereikėtų, nes tai gali pabloginti būklę. Skambinant 112 verta tiksliai pasakyti, kas ir kada galėjo būti suvartota, kiek sveria žmogus ir kokie simptomai pasireiškė.

    Anglies monoksidas yra itin pavojingas, nes neturi kvapo ir gali greitai sukelti sąmonės netekimą. Įtariant apsinuodijimą smalkėmis būtina nedelsiant išeiti į gryną orą ir pagalbą kviesti jau iš lauko, negrįžtant atgal į patalpas.

    Perkūnijos metu nesaugu slėptis po pavieniu medžiu ar būti atvirose vietose, ypač šalia vandens telkinių. Patikimiausia slėptuvė yra pastatas arba automobilis, o jei tokios galimybės nėra, reikėtų pritūpti žemiau ir vengti kontaktų su metaliniais daiktais.

    Jei giliai įsmigo žvejybos kabliukas, jo negalima staigiai rauti, nes galima dar labiau sužaloti audinius. Žaizdą reikėtų pridengti ir kreiptis į medikus, ypač jei kabliukas yra veido, akies ar rankos sąnario srityje.

    Patekus į atgalinę jūros srovę, plaukti tiesiai į krantą prieš srovę dažnai reiškia greitai išsekti. Saugiau plaukti lygiagrečiai krantui, kol išplauksite iš srovės, ir tik tada sukti kranto link.

    Jei iš elektros lizdo ar kištuko sklinda svilėsių kvapas, jo liesti nereikėtų, nes gali kilti gaisras arba ištikti elektros smūgis. Jei tai galima padaryti saugiai, atjunkite elektrą skydelyje ir kvieskite kvalifikuotą specialistą.

    Gelbėjimo tarnybos nuolat pabrėžia, kad kritiniais atvejais didžiausia klaida yra delsti ir bandyti viską išspręsti pačiam. Kuo tiksliau nurodyta vieta, aiškiai apibūdinti simptomai ir ramus veiksmų vykdymas pagal dispečerio instrukcijas dažnai lemia rezultatą.

  • Alytaus rajone ugniagesiai atnaujino pirmosios pagalbos įgūdžius: nuo gaivinimo iki masyvaus kraujavimo

    Alytaus rajone ugniagesiai atnaujino pirmosios pagalbos įgūdžius: nuo gaivinimo iki masyvaus kraujavimo

    Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai praėjusią savaitę surengė pirmosios pagalbos mokymus savivaldybės įstaigose. Keturias dienas praktiniai užsiėmimai vyko Priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, kur dalyvavo visos aštuonios ugniagesių gelbėtojų komandos.

    Mokymų metu daugiausia dėmesio skirta veiksmams, kurie nelaimės vietoje lemia pirmąsias minutes: saugios aplinkos įvertinimui, nukentėjusiojo būklės atpažinimui ir skubios pagalbos iškvietimui. Ugniagesiai kartojo gaivinimo algoritmą, įskaitant krūtinės paspaudimų ir įpūtimų santykį 30 ir 2.

    Praktinėse dalyse dalyviai mokėsi naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi ir tiksliai vykdyti jo komandas, kad būtų sumažinta delsimo rizika. Taip pat akcentuotas kraujavimo stabdymas, įskaitant masyvų kraujavimą, kai ypač svarbus greitas spaudžiamojo tvarsčio parinkimas ir teisingas jo uždėjimas.

    Dar viena mokymų tema buvo traumų valdymas, kai tenka ne tik suteikti pirmąją pagalbą, bet ir saugiai paruošti žmogų transportavimui. Ugniagesiai treniravosi imobilizacijos veiksmus bei nukentėjusiojo išgabenimą, kad būtų išvengta papildomų sužalojimų.

    Mokymai buvo orientuoti į realias situacijas, todėl instruktoriai kūrė scenarijus, artimus ugniagesių kasdienybei. Buvo imituojami sužalojimai po elektros iškrovos, apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis ir kiti atvejai, kai pirmosios pagalbos veiksmai turi būti atliekami greitai, bet tiksliai.

    „Priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją, nes mūsų darbe kiekviena sekunde ir priimami sprendimai gali būti lemtingi. Pirmosios pagalbos mokymai buvo itin vertingi dėl pateiktų konkrečių pavyzdžių, praktinių užsiėmimų ir realioms situacijoms artimų simuliacijų. Tokie mokymai stiprina ugniagesių gelbėtojų pasirengimą ir tiesiogiai prisideda prie rajono gyventojų saugumo užtikrinimo. Džiaugiamės bendradarbiavimu su Visuomenės sveikatos biuru, jų aukšta kvalifikacija ir mokėjimu dalintis žiniomis ir sukaupta patirtimi“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Vaidas Zajančkauskas.

    Pirmosios pagalbos mokymai tęsėsi ir kitose įstaigose. Antradienį, balandžio 21 dieną, užsiėmimai vyko VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykloje, kur programa buvo pritaikyta mažesnės patirties grupei, tačiau išliko orientuota į praktinius įgūdžius.

    Organizatorių teigimu, tokie mokymai padeda suvienodinti veiksmus, kai į incidentą reaguoja skirtingų komandų nariai, ir mažina klaidų tikimybę. Įstaigų atstovai taip pat sutarė toliau tęsti bendradarbiavimą, dalintis patirtimi ir turimais resursais, kad pirmosios pagalbos gebėjimai būtų nuolat atnaujinami.