CP v2

Tag: Galindezo sala

  • Galindezo saloje pingvinai išsikraustė rekordiškai vėlai: mokslininkai paaiškino, kas nutiko

    Ukrainos poliarininkai, dirbantys Akademiko Vernadskio stotyje Galindezo saloje, šį sezoną užfiksavo neįprastą reiškinį: pingvinai iš salos migravo rekordiškai vėlai, palyginti su ankstesniais stebėjimų metais. Pasak tyrėjų, dalis paukščių saloje laikėsi net ir Antarktidos žiemos įkarštyje, kai įprastai kolonijos jau būna gerokai išretėjusios.

    Ukrainos Nacionalinis Antarktidos mokslinis centras pranešė, kad paskutiniai pingvinai iš Galindezo pasitraukė tik visai neseniai, o tai laikoma vėliausia registruota migracija per visą stoties stebėsenos laikotarpį. Palyginimui, ankstesniais metais paukščiai salą dažniausiai palikdavo dar pirmoje gegužės pusėje.

    Mokslininkai pagrindine priežastimi įvardija neįprastai švelnią žiemą. Iki liepos pabaigos prie stoties nebuvo fiksuojami ilgalaikiai stiprūs šalčiai, o vandens temperatūra išliko pakankamai aukšta, kad akvatorijoje nesiformuotų storas, stabilus ledas.

    Tai pingvinams buvo palanku dėl maisto: kol jūra neužsitraukė ledu, paukščiai galėjo lengviau pasiekti pagrindinius mitybos šaltinius, įskaitant krilį ir smulkias žuvis. Tokios sąlygos mažina energijos sąnaudas maisto paieškoms, todėl kolonija neskuba trauktis į kitus rajonus.

    Situacija ėmė keistis, kai aplink Galindezą pradėjo formuotis ledas, o medžioklės sąlygos vandenyje staiga pablogėjo. Tuomet saloje liko tik mažos grupelės ir pavieniai individai, o netrukus vaizdo stebėjimo kameros bei ekspedicijos nariai pingvinų nebefiksavo.

    Tyrėjų teigimu, staigesnis atšalimas tiesiogiai paveikia pingvinų kasdienę rutiną: kai ledo daugėja, paukščiams sudėtingiau pasiekti atvirus vandens plotus, o maisto paieškos užtrunka ilgiau ir tampa mažiau efektyvios.

    Biologai aiškina, kad pingvinai paprastai pasitraukia į šiaurę, tai yra į kiek šiltesnius rajonus, kur žiemą lengviau rasti maisto. Svarbu ir tai, kad pasibaigus veisimosi sezonui paukščiai nebeprisirišę prie konkrečios kolonijos, todėl gali judėti tarp gretimų salų ir maitinimosi teritorijų.

    Nors pingvinai migruoja, jie dažniausiai neiškeliauja labai toli už savo regiono ribų ir linkę laikytis Antarktidos pusiasalio šiauresnėse salose. Poliarininkai prognozuoja, kad pavasarį, prasidedant naujam veisimosi sezonui, paukščiai į Galindezą sugrįš.

    Ilgesnių stebėjimų duomenys rodo, kad Galindezo kolonijų gausumas pastaraisiais metais apskritai auga. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie svyravimai kaip vėluojanti migracija yra svarbus signalas, leidžiantis vertinti, kaip kintančios oro ir ledo sąlygos veikia gyvūnų elgseną ir maitinimosi galimybes.

  • Netoli stoties Akademikas Vernadskis užsnūdęs jūrų dramblys priminė: jų miegas vandenyje yra neįprastas

    Prie Ukrainos poliarininkų Antarktidoje, netoli Galindezo saloje veikiančios stoties Akademikas Vernadskis, krantą pasiekė jaunas jūrų dramblys ir ramiai užsnūdo visai šalia žmonių. Nacionalinis Antarkties mokslo centras pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame gyvūnas miega užsimerkęs, kartkartėmis trumpam pramerkdamas akis.

    Tyrėjų teigimu, sausumoje jūrų drambliai paprastai renkasi pakrantę ir gali miegoti maždaug 10 valandų. Tačiau vandenyje jų poilsis būna gerokai trumpesnis ir turi išskirtinį bruožą, susijusį su saugumu bei energijos taupymu.

    Stebėjimai ir ankstesni moksliniai tyrimai rodo, kad užmigę jūroje šie žinduoliai kurį laiką išsilaiko paviršiuje, o tada apsiverčia galva žemyn ir pradeda leistis gilyn. Dažnai jie grimzta spirale, tarsi įsuktų kūną į lėtą „sraigtą“, o vėliau vėl pakyla į paviršių įkvėpti oro.

    Manoma, kad toks miego būdas gali padėti sumažinti riziką susidurti su plėšrūnais, ypač su orkomis, kurios dažniau medžioja arčiau paviršiaus. Tyrėjai yra fiksavę, kad tokiais „spiraliniais“ intervalais per parą gyvūnai gali sukaupti apie 2 valandas miego, nors tikslūs skaičiai priklauso nuo rūšies, amžiaus ir sąlygų.

    Antarktidoje aptinkami pietiniai jūrų drambliai yra didesni už šiaurinius giminaičius ir laikomi didžiausiais ruoniais pasaulyje. Suaugę patinai gali užaugti iki maždaug 6 metrų ilgio ir sverti iki 5 tonų, o šiauriniai paprastai būna mažesni.

    Mokslo centro atstovai pabrėžia, kad įrašytame vaizdo įraše, tikėtina, matomas jaunas gyvūnas, kuriam dar teks gerokai paaugti. Būtent tokie „paaugliai“ prie stoties pakrantės pasirodo dažniau, kartais trumpam atsigula pailsėti prieš grįždami į vandenį.

    Pastaruoju metu Antarktidos regione mokslininkai taip pat vis dažniau kalba apie klimato kaitos ženklus, galinčius keisti gyvūnų elgseną ir sezoninius ritmus. Pavyzdžiui, šiltesni orai žiemą gali paveikti kai kurių paukščių migraciją ir maitinimosi sąlygas, o ilgainiui keisti ir visos ekosistemos pusiausvyrą.

  • Šiltesnė žiema prie Galindezo salos keičia pingvinų migraciją: dalis pasiliko ilgiau nei įprasta

    Tai fiksuoja Ukrainos stotis Akademik Vernadskij ir Nacionalinis antarktinis mokslo centras, kurio biologai stebi, kaip šiltesni orai keičia paukščių elgseną. Tyrėjų teigimu, atvira vandens juosta aplink salą pingvinams reiškia prieigą prie maisto, todėl išvykimas šiemet užsitęsė.

    Biologai skaičiuoja, kad nuo gegužės vidurio pingvinų Galindeze sparčiai mažėjo: iš kelių tūkstančių liko nedidelė, atspariausia grupė. Birželio pradžioje saloje buvo stebimos masiškai į nakvynės vietas parplaukiančios paukščių būriai, tačiau bendras jų skaičius jau buvo aiškiai sumažėjęs.

    Pasak tyrėjų, net ir šiltą žiemą pingvinai negali likti visam sezonui, jei pakrantė užšąla taip, kad neįmanoma medžioti. Kol aplink salą dar yra neužšalusių vandens plotų, paukščiai gali maitintis kriliu ir žuvimi, tačiau mažėjant atviros vandens zonos plotui jie pamažu traukiasi šiauriau.

    Mokslininkai kelia versiją, kad keliolika ar kelios dešimtys individų gali vėluoti dėl individualių biologinių ciklų. Viena tikėtinų priežasčių yra vėlyvesnis šėrimasis ar plunksnų keitimas, dėl kurio paukščiai kurį laiką tampa mažiau mobilūs.

    Vis dėlto esminis veiksnys įvardijamas šiltesnis sezonas: kai ledas nesusiveržia įprastu metu, migracijos „grafikas“ pasislenka. Tai nereiškia, kad pingvinai renkasi žiemoti bet kokiomis sąlygomis, tačiau rodo, kad riba, kada verta trauktis, šiemet atėjo vėliau.

    Ukrainos mokslininkai pabrėžia, kad pingvinų migracijos ir paplitimo pokyčiai vertinami kaip vienas iš biologinių signalų, leidžiančių sekti klimato kaitą regione. Subantarktiniai pingvinai laikomi šiltesnėms sąlygoms palankesne rūšimi, todėl jų gausėjimas tam tikrose vietose gali sutapti su ilgalaikėmis atšilimo tendencijomis Vakarų Antarktidoje.

    Tyrėjai primena, kad iki 2000-ųjų vidurio subantarktiniai pingvinai Galindeze apskritai neperėjo perėti, o pastaraisiais metais jų skaičius sezono pike augo. Vienu iš rekordinių laikotarpių maždaug 1 kvadratinio kilometro ploto saloje buvo suskaičiuota apie 11 000 šių paukščių.

    Prie stoties Akademik Vernadskij kartais užklysta ir rūšys, kurioms šis rajonas nėra būdingas. Mokslininkai mini atvejį, kai netikėtai pasirodė imperatorinis pingvinas, paprastai gyvenantis gerokai šaltesnėse Antarktidos vietovėse.

    Toks apsilankymas laikomas retu, nes artimiausios šios rūšies kolonijos yra šimtus kilometrų nuo stoties, o pakrantė aplink Galindezą jiems paprastai yra per šilta. Mokslininkai tokius epizodus taip pat registruoja kaip dalį platesnių ekosistemų stebėjimų.