CP v2

Tag: Galiojimo terminas

  • Praėjo terminas? Šiuos produktus geriau išmesti net po 24 valandų – įspėja ekspertai

    Praėjo terminas? Šiuos produktus geriau išmesti net po 24 valandų – įspėja ekspertai

    Kai kuriuos greitai gendančius produktus vartoti gali būti rizikinga net praėjus vos parai po ant pakuotės nurodyto termino. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad pavojų dažnai sukelia ne skonis ar kvapas, o sparčiai besidauginančios bakterijos ir jų išskiriami toksinai.

    Didžiausios rizikos grupei paprastai priskiriama šviežia ir malta mėsa, žuvis bei jūros gėrybės, minkštieji sūriai ir uogos. Šiuose produktuose mikroorganizmai gali daugintis itin greitai, o dalis jų sukelia ūmias žarnyno infekcijas, ypač jei laikymo sąlygos buvo netinkamos.

    Atsargiai su „suvartoti iki“

    Ant pakuočių dažniausiai nurodomi du skirtingi terminai, tačiau jų reikšmė nevienoda. Žyma „suvartoti iki“ siejama su sauga, todėl pasibaigus šiam terminui greitai gendančių produktų valgyti nerekomenduojama, net jei jie atrodo „normaliai“.

    Tuo metu „geriausias iki“ dažniau apibūdina kokybę, o ne saugą. Tinkamai laikomi ilgai negendantys produktai, pavyzdžiui, kruopos ar konservai, po šio termino kartais dar gali būti vartojami, tačiau jų skonis ir tekstūra gali būti pakitę.

    Šaltis padeda, bet neapsaugo visada

    Šaldytuvas lėtina bakterijų dauginimąsi, tačiau jo poveikis ribotas, ypač jei maistas dažnai paliekamas kambario temperatūroje. Praktikoje svarbu šaldytuve palaikyti ne aukštesnę nei 5 laipsnių temperatūrą ir greitai gendančius produktus laikyti taip, kad jų sultys nepatektų ant paruošto maisto.

    Žalią mėsą ir žuvį rekomenduojama laikyti sandariame inde apatinėje lentynoje, o pagamintą maistą, kurio neketinama suvalgyti iš karto, atvėsinti ir per maždaug 2 valandas padėti į šaldytuvą arba užšaldyti. Jei produktas pažymėtas „suvartoti iki“, saugesnė taktika yra užšaldyti dar nepasibaigus terminui ir pasižymėti užšaldymo datą.

    Kodėl nepakanka pauostyti

    Vien kvapas ar išvaizda ne visada parodo, ar produktas saugus. Kai kurios pavojingos bakterijos nepalieka aiškių gedimo požymių, todėl ragavimas ar „patikrinimas nosimi“ nėra patikimas būdas įvertinti, ar maistas tinkamas.

    Ypač atsargiai reikėtų vertinti išsipūtusias pakuotes, pažeistus įpakavimus arba maistą, kuris nežinia kiek laiko buvo laikytas šilumoje. Tokiais atvejais rizika išauga, nes net trumpas laikas netinkamoje temperatūroje gali sudaryti palankias sąlygas daugintis mikroorganizmams.

    Kam rizika didžiausia ir ką daryti

    Sunkesnė maistu plintančių infekcijų eiga dažniau pasitaiko mažiems vaikams, senjorams, nėščiosioms ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Šioms grupėms abejotino produkto „gelbėjimas“ dažniausiai neatsiperka, nes komplikacijų tikimybė didesnė.

    Dažniausi apsinuodijimo maistu požymiai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir pakilusi temperatūra. Svarbu gerti pakankamai skysčių, o jei simptomai stiprūs, nepraeina, atsiranda atūdeņėjimo požymių arba bloga savijauta kamuoja rizikos grupių žmones, vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

  • Kosmetikos revizija namuose: ženklai, kad dar galite naudoti, o šiuos produktus būtina išmesti

    Kosmetikos lentynoje dažnai atsiranda priemonių, dėl kurių kyla klausimas: ar dar saugu naudoti, ar jau metas atsisveikinti. Kremas atrodo normaliai, kvapas nepasikeitė, tačiau nebeprisimenate, kada jį atidarėte, o toninis kremas dar pilnas, nors dozatorius nebeveikia.

    Ne viską, kas seniau atidaryta ar atrodo beveik tuščia, reikia skubiai išmesti. Tačiau yra produktų, su kuriais geriau neeksperimentuoti, nes rizika odai ir ypač akims gali būti didesnė nei sutaupyta suma.

    Pirmiausia ieškokite atviros dėžutės ženklo

    Ant daugelio kosmetikos priemonių pakuočių yra atviros dėžutės simbolis su žyma, pavyzdžiui, 6M, 12M ar 24M. Tai nurodo, kiek mėnesių produktą rekomenduojama naudoti po atidarymo, jei laikomasi gamintojo laikymo sąlygų.

    Jei atidarymo datos neprisimenate, šis ženklas padeda orientuotis, bet jis nėra vienintelis kriterijus. Praktinis sprendimas paprastas: ant pakuotės užsirašykite mėnesį ir metus, kada priemonę atidarėte, ypač jei tai kasdien naudojama kosmetika.

    Pasikeitęs kvapas ar tekstūra yra signalas

    Svarbiausias saugumo indikatorius dažnai matomas ir užuodžiamas: jei kremas ima kvepėti kitaip, keičia spalvą, gelsta, atsiskiria sluoksniais ar tampa grūdėtas, tokio produkto geriau nebenaudoti. Tai gali reikšti, kad pakito formulė, suiro konservantai arba produktas užsiteršė.

    Dekoratyvinei kosmetikai galioja tos pačios taisyklės: jei toninis kremas atsiskiria, tampa netolygus, neįprastai tirštas ar, priešingai, pernelyg skystas, rizika odai didėja. Ypač atsargiai vertinkite priemones, kurios kontaktuoja su gleivinėmis ar pažeista oda.

    Su akių kosmetika ir SPF geriau nerizikuoti

    Blakstienų tušas laikomas viena jautriausių priemonių, nes naudojamas arti akių, o šepetėlis kiekvieną kartą kontaktuoja su blakstienomis ir grįžta į tūbelę. Jei tušas pradėjo aitriau kvepėti, tapo neįprastai sausas, gumuliuojasi ar dirgina akis, saugiau jį pakeisti nauju.

    SPF priemonėms galiojimo terminas ypač svarbus, nes jų užduotis yra ne tik drėkinti, bet ir užtikrinti numatytą apsaugą nuo UV spinduliuotės. Jei apsauginis kremas pasenęs, laikytas karštyje ar tiesioginėje saulėje, geriau jo nebenaudoti, nes reali apsauga gali neatitikti to, ko tikitės.

    Kaip neišmesti gero produkto dėl sugedusio dozatoriaus

    Kartais problema ne priemonės kokybėje, o pakuotėje: dozatorius nebeveikia, o atrodo, kad viduje liko dar nemažai produkto. Paprastas triukas yra kelioms minutėms padėti pakuotę „aukštyn kojomis“, kad likučiai sutekėtų arčiau angos.

    Jei tai tūbelė ar pakuotė, kurią galima saugiai atidaryti, kartais padeda atsargiai nukirpti galą ir švariu įrankiu išimti likutį. Vis dėlto tai verta daryti tik tuomet, kai produktą sunaudosite greitai, nes kontaktas su oru ir aplinka didina užteršimo riziką.

    Vandeniu „atgaivinti“ išdžiūvusios kosmetikos nereikėtų, ypač blakstienų tušo, kremų ar serumų. Vanduo gali pakeisti sudėtį, sudaryti palankesnes sąlygas mikroorganizmams ir padidinti dirginimo tikimybę, todėl saugiau rinktis naują priemonę.

    Galiausiai, svarbu ir laikymo sąlygos: ilgalaikis karštis, tiesioginė saulė bei drėgna aplinka gali greitinti produkto irimą. Jei kyla abejonių, įvertinkite, kada priemonę atidarėte, ar ji nepasikeitė, ir ar tai nėra produktas, su kuriuo geriau nerizikuoti, pavyzdžiui, akių kosmetika ar SPF.

  • Kiek iš tiesų galioja gazuotas gėrimas: ekspertai įvardijo terminus ir klaidas laikant

    Gazuoti gaivieji gėrimai, ypač skardinėse, dažnai atrodo beveik amžini, tačiau jų kokybė laikui bėgant keičiasi. Nors ant pakuotės nurodytas „geriausias iki“ terminas pirmiausia susijęs su skoniu ir burbuliukų intensyvumu, o ne staigia gedimo riba, gėrimas po jo gali būti pastebimai prastesnis.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad skardinėse laikoma kola ar panašūs gėrimai paprastai išlaiko skonį ir karbonizaciją dar kelis mėnesius po nurodytos datos. Dažniausiai minimas intervalas yra maždaug 3–9 mėnesiai, tačiau trukmė priklauso nuo laikymo sąlygų ir paties produkto sudėties.

    Kas trumpina galiojimą?

    Didžiausi kokybės „priešai“ yra šiluma, saulės šviesa ir temperatūros svyravimai. Vėsioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje laikomas gėrimas burbuliukus ir skonį išlaiko ilgiau nei paliktas karštame sandėliuke ar vasarą įkaistančiame garaže.

    Taip pat svarbu pakuotė: skardinės paprastai geriau saugo gėrimą nuo deguonies poveikio, todėl karbonizacija laikosi stabiliau. Plastikiniai buteliai dažniau praleidžia dujas, todėl gėrimas greičiau „išsikvepia“ ir praranda įprastą skonį.

    Skirtumų gali būti ir pagal sudėtį: gėrimai su saldikliais neretai keičiasi greičiau, nes kai kurie saldikliai laikui bėgant gali irti, o skonis tampa mažiau švarus ir labiau kartus. Dėl to dietiniai variantai kai kada praranda pageidaujamą skonį greičiau nei pilno cukraus gėrimai.

    Kaip atpažinti, kad nebeverta gerti?

    Pagrindiniai ženklai dažniausiai akivaizdūs: gėrimas tampa „plokščias“, sirupiškas, gali atsirasti metalo poskonis. Jei atidarius skardinę nebegirdėti įprasto šnypštimo, tai dažnai reiškia, kad karbonizacija jau gerokai susilpnėjusi.

    Ypatingą dėmesį verta skirti pačiai tarai. Jei skardinė ar butelis yra stipriai įlenktas, išsipūtęs ar matyti pažeidimų, tokio gėrimo vartoti nerekomenduojama, nes didėja užteršimo rizika ir gali būti pažeistas sandarumas.

    Ką daryti su „išsikvėpusiu“ gėrimu?

    Jei tara nepažeista, bet gėrimas tiesiog praradęs burbuliukus, jis dar gali praversti virtuvėje, kur karbonizacija nėra lemiama. Pavyzdžiui, kola ar kiti saldūs gazuoti gėrimai kartais naudojami desertų padažams ar kepinių tešlai, o nedidelis „išsikvėpimas“ dažniausiai nepakenkia rezultatui.

    Be to, dėl rūgštingumo gazuoti gėrimai gali būti panaudojami buityje, pavyzdžiui, kalkių nuosėdoms tirpdyti. Vis dėlto, jei pakuotė pažeista arba kyla bent menkiausia abejonė dėl saugumo, gėrimo geriau nevartoti nei maistui, nei gėrimui.

  • Neberagaukite: 3 produktai, kuriuos pasibaigus galiojimui reikia iškart išmesti

    Pasibaigęs galiojimo terminas nėra smulkmena, ypač kalbant apie produktus, kuriuose greitai dauginasi pavojingi mikroorganizmai. Specialistai pabrėžia, kad kai kurių maisto produktų saugumo neįmanoma patikimai įvertinti nei pagal kvapą, nei pagal skonį.

    Didžiausia rizika kyla dėl bakterijų, galinčių sukelti apsinuodijimą maistu ar sunkesnes infekcijas. Tarp dažniausiai minimų yra salmonelės, listerijos ir žarninės lazdelės, o dalis jų gali būti pavojingos net ir nedideliais kiekiais.

    Minkšti sūriai ir pieno produktai

    Minkšti sūriai ir kiti švieži pieno produktai pasibaigus galiojimo terminui turėtų keliauti į šiukšliadėžę, net jei atrodo įprastai. Tokiuose produktuose mikroorganizmai gali daugintis greitai, o vizualūs pokyčiai ne visada pasireiškia.

    Rizika ypač aktuali vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Bakterijų augimą pagreitina dažnas produkto traukimas iš šaldytuvo, laikymas šaldytuvo durelėse ir netolygus atšaldymas.

    Įspėjamieji ženklai gali būti aitrus rūgštus kvapas, gleivėtas ar lipnus paviršius, pelėsis, neįprastai kartus skonis ar išsipūtusi pakuotė. Vis dėlto vien to nebuvimas negarantuoja, kad produktas saugus.

    Mėsa ir jūros gėrybės

    Mėsa ir jūros gėrybės priskiriamos greitai gendantiems produktams, kuriuos pavojinga vartoti pasibaigus galiojimo terminui arba jei buvo pažeistas laikymo režimas. Dėl didelio drėgmės ir baltymų kiekio tai itin palanki terpė bakterijoms daugintis.

    Net jei produktas atrodo ar kvepia normaliai, tai nebūtinai reiškia, kad jis saugus. Kai kurios bakterijos ir jų išskiriamos medžiagos gali nesukelti aiškių skonio ar kvapo pokyčių, tačiau vis tiek sukelti apsinuodijimą.

    Virti ryžiai ir makaronai

    Virtuose ryžiuose ypatingą dėmesį verta skirti bakterijai Bacillus cereus: jos sporos gali išgyventi verdant. Jei patiekalas ilgiau stovi šilumoje, bakterijos gali greitai daugintis ir gaminti toksinus, kurių pakartotinis pašildymas ne visada sunaikina.

    Makaronams rizikos mechanizmas panašus, nors jis dažnai laikomas kiek mažesniu. Esminis veiksnys yra laikas kambario temperatūroje: kuo ilgiau virtas maistas stovi ne šaldytuve, tuo labiau didėja sveikatos sutrikimų tikimybė.

    Maisto saugos praktikoje dažnai akcentuojama, kad paruoštas maistas kambario temperatūroje neturėtų stovėti ilgiau nei 2 valandas, o karštomis dienomis šis laikas dar trumpėja. Jei kyla abejonių, saugiausia tokį maistą išmesti, o ne ragauti.