CP v2

Tag: Galiojimo terminas

  • Kiek iš tiesų galioja gazuotas gėrimas: ekspertai įvardijo terminus ir klaidas laikant

    Gazuoti gaivieji gėrimai, ypač skardinėse, dažnai atrodo beveik amžini, tačiau jų kokybė laikui bėgant keičiasi. Nors ant pakuotės nurodytas „geriausias iki“ terminas pirmiausia susijęs su skoniu ir burbuliukų intensyvumu, o ne staigia gedimo riba, gėrimas po jo gali būti pastebimai prastesnis.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad skardinėse laikoma kola ar panašūs gėrimai paprastai išlaiko skonį ir karbonizaciją dar kelis mėnesius po nurodytos datos. Dažniausiai minimas intervalas yra maždaug 3–9 mėnesiai, tačiau trukmė priklauso nuo laikymo sąlygų ir paties produkto sudėties.

    Kas trumpina galiojimą?

    Didžiausi kokybės „priešai“ yra šiluma, saulės šviesa ir temperatūros svyravimai. Vėsioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje laikomas gėrimas burbuliukus ir skonį išlaiko ilgiau nei paliktas karštame sandėliuke ar vasarą įkaistančiame garaže.

    Taip pat svarbu pakuotė: skardinės paprastai geriau saugo gėrimą nuo deguonies poveikio, todėl karbonizacija laikosi stabiliau. Plastikiniai buteliai dažniau praleidžia dujas, todėl gėrimas greičiau „išsikvepia“ ir praranda įprastą skonį.

    Skirtumų gali būti ir pagal sudėtį: gėrimai su saldikliais neretai keičiasi greičiau, nes kai kurie saldikliai laikui bėgant gali irti, o skonis tampa mažiau švarus ir labiau kartus. Dėl to dietiniai variantai kai kada praranda pageidaujamą skonį greičiau nei pilno cukraus gėrimai.

    Kaip atpažinti, kad nebeverta gerti?

    Pagrindiniai ženklai dažniausiai akivaizdūs: gėrimas tampa „plokščias“, sirupiškas, gali atsirasti metalo poskonis. Jei atidarius skardinę nebegirdėti įprasto šnypštimo, tai dažnai reiškia, kad karbonizacija jau gerokai susilpnėjusi.

    Ypatingą dėmesį verta skirti pačiai tarai. Jei skardinė ar butelis yra stipriai įlenktas, išsipūtęs ar matyti pažeidimų, tokio gėrimo vartoti nerekomenduojama, nes didėja užteršimo rizika ir gali būti pažeistas sandarumas.

    Ką daryti su „išsikvėpusiu“ gėrimu?

    Jei tara nepažeista, bet gėrimas tiesiog praradęs burbuliukus, jis dar gali praversti virtuvėje, kur karbonizacija nėra lemiama. Pavyzdžiui, kola ar kiti saldūs gazuoti gėrimai kartais naudojami desertų padažams ar kepinių tešlai, o nedidelis „išsikvėpimas“ dažniausiai nepakenkia rezultatui.

    Be to, dėl rūgštingumo gazuoti gėrimai gali būti panaudojami buityje, pavyzdžiui, kalkių nuosėdoms tirpdyti. Vis dėlto, jei pakuotė pažeista arba kyla bent menkiausia abejonė dėl saugumo, gėrimo geriau nevartoti nei maistui, nei gėrimui.

  • Neberagaukite: 3 produktai, kuriuos pasibaigus galiojimui reikia iškart išmesti

    Pasibaigęs galiojimo terminas nėra smulkmena, ypač kalbant apie produktus, kuriuose greitai dauginasi pavojingi mikroorganizmai. Specialistai pabrėžia, kad kai kurių maisto produktų saugumo neįmanoma patikimai įvertinti nei pagal kvapą, nei pagal skonį.

    Didžiausia rizika kyla dėl bakterijų, galinčių sukelti apsinuodijimą maistu ar sunkesnes infekcijas. Tarp dažniausiai minimų yra salmonelės, listerijos ir žarninės lazdelės, o dalis jų gali būti pavojingos net ir nedideliais kiekiais.

    Minkšti sūriai ir pieno produktai

    Minkšti sūriai ir kiti švieži pieno produktai pasibaigus galiojimo terminui turėtų keliauti į šiukšliadėžę, net jei atrodo įprastai. Tokiuose produktuose mikroorganizmai gali daugintis greitai, o vizualūs pokyčiai ne visada pasireiškia.

    Rizika ypač aktuali vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Bakterijų augimą pagreitina dažnas produkto traukimas iš šaldytuvo, laikymas šaldytuvo durelėse ir netolygus atšaldymas.

    Įspėjamieji ženklai gali būti aitrus rūgštus kvapas, gleivėtas ar lipnus paviršius, pelėsis, neįprastai kartus skonis ar išsipūtusi pakuotė. Vis dėlto vien to nebuvimas negarantuoja, kad produktas saugus.

    Mėsa ir jūros gėrybės

    Mėsa ir jūros gėrybės priskiriamos greitai gendantiems produktams, kuriuos pavojinga vartoti pasibaigus galiojimo terminui arba jei buvo pažeistas laikymo režimas. Dėl didelio drėgmės ir baltymų kiekio tai itin palanki terpė bakterijoms daugintis.

    Net jei produktas atrodo ar kvepia normaliai, tai nebūtinai reiškia, kad jis saugus. Kai kurios bakterijos ir jų išskiriamos medžiagos gali nesukelti aiškių skonio ar kvapo pokyčių, tačiau vis tiek sukelti apsinuodijimą.

    Virti ryžiai ir makaronai

    Virtuose ryžiuose ypatingą dėmesį verta skirti bakterijai Bacillus cereus: jos sporos gali išgyventi verdant. Jei patiekalas ilgiau stovi šilumoje, bakterijos gali greitai daugintis ir gaminti toksinus, kurių pakartotinis pašildymas ne visada sunaikina.

    Makaronams rizikos mechanizmas panašus, nors jis dažnai laikomas kiek mažesniu. Esminis veiksnys yra laikas kambario temperatūroje: kuo ilgiau virtas maistas stovi ne šaldytuve, tuo labiau didėja sveikatos sutrikimų tikimybė.

    Maisto saugos praktikoje dažnai akcentuojama, kad paruoštas maistas kambario temperatūroje neturėtų stovėti ilgiau nei 2 valandas, o karštomis dienomis šis laikas dar trumpėja. Jei kyla abejonių, saugiausia tokį maistą išmesti, o ne ragauti.