CP v2

Tag: Galios rinka

  • „Tauron“ užbaigė 910 MW bloko modernizaciją Jaworzne: investicija turėtų sustiprinti elektros sistemos saugumą

    Energetikos grupė „Tauron“ pranešė užbaigusi 910 MW galios bloko modernizaciją elektrinėje Nowe Jaworzno. Darbų vertė siekė apie 67 milijonus eurų, o pagrindinis tikslas buvo padidinti įrenginio patikimumą, sumažinti gedimų riziką ir užtikrinti didesnį bloko prieinamumą elektros gamybai.

    Pasak bendrovės, tai buvo pirmasis kapitalinis šio bloko remontas, apjungtas su platesne technologinių sistemų modernizacija. Atnaujinti svarbiausi technologiniai mazgai ir valdymo sistemos, o kartu atlikti tyrimai leido detaliau įvertinti įrangos techninę būklę ir suplanuoti tolimesnį eksploatacijos režimą.

    Kas pasikeitė po darbų?

    „Tauron“ nurodė, kad modernizacijos programa per planinį stabdymą reikšmingai viršijo standartinio remonto apimtį. Bendrovė akcentavo, kad darbai turėtų padėti stabiliau išnaudoti bloko technines galimybes ir sumažinti neplanuotų sustojimų tikimybę, kuri ankstesniais metais kėlė riziką tiek gamybai, tiek sistemos balansavimui.

    Po remonto blokas vėl sinchronizuotas su Lenkijos nacionaline elektros sistema ir grįžo į įprastą veikimą. Bendrovės teigimu, dirbdamas pilna galia šis blokas gali pagaminti apie 6,5 TWh elektros per metus, o tai yra reikšminga apimtis šaliai, kuri vis dar remiasi didelės galios šiluminiais generacijos pajėgumais.

    Saugumo argumentas ir galios rinkos vaidmuo

    „Tauron“ vadovybė pabrėžė, kad projektas svarbus ne tik pačiai grupei, bet ir visos sistemos patikimumui. Tokie blokai ypač reikalingi tada, kai atsinaujinančių išteklių gamyba krenta, o vartojimas išlieka aukštas, todėl sistemoje reikia valdomų ir greitai planuojamų pajėgumų.

    „Ši investicija stiprina ne tik mūsų turtą, bet ir nacionalinės elektros sistemos saugumą“, – sakė „Tauron“ atstovas Michałas Orłowskis.

    Bendrovė taip pat priminė, kad 910 MW blokas turi ilgalaikį galios rinkos kontraktą iki 2035 metų. Tai reiškia, kad be pajamų už pagamintą elektrą blokas gauna ir papildomą atlygį už pasirengimą užtikrinti galią sistemoje, o toks modelis Lenkijoje naudojamas siekiant palaikyti tiekimo patikimumą pereinamuoju energetikos transformacijos laikotarpiu.

    Kontekstas: sudėtinga bloko eksploatacijos pradžia

    Nowe Jaworzno 910 MW blokas buvo pradėtas eksploatuoti 2020 metais, tačiau vėliau patyrė techninių problemų ir laikinų sustabdymų. „Tauron“ buvo įsivėlęs į ilgą ginčą su pagrindiniu projekto rangovu „Rafako“ dėl gedimų priežasčių, o galutinė taikos sutartis pasiekta 2023 metais.

    Bendrovė nurodė, kad 2024 metais blokas buvo praėjęs operatoriaus reikalaujamus bandymus ir laikytas parengtu komercinei veiklai be papildomų eksploatacinių apribojimų. Dabartinė modernizacija turėtų tapti dar vienu žingsniu siekiant, kad įrenginys veiktų stabiliau ir prognozuojamiau ateinančiais metais.

    Energetikos rinkoje toks atnaujinimas vertinamas kaip bandymas sumažinti techninę riziką tuo metu, kai Europoje didėja tinklų apkrovos, o sistemos patikimumas vis dažniau siejamas su balansavimo pajėgumais, atsargomis ir greitu reagavimu į svyravimus. „Tauron“ teigimu, atnaujintas blokas turėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo Lenkijos energetikos sistemoje.

  • Lenkijos energetikos sistema spaudžiama: brangsta ne tik elektra, tinklai nebespėja su atsinaujinančia energetika

    Sistemos saugumas tampa iššūkiu

    Lenkijoje spartėjanti energetikos transformacija kelia vis daugiau išbandymų nacionaliniam elektros tinklui. Augant vėjo ir saulės elektrinių daliai, sistema turi veikti lankščiau, tačiau vis dažniau susiduriama su tinklų perkrovomis, prijungimo ribojimais ir mažėjančiu patikimų galių rezervu.

    Apie tai, kaip tokiomis sąlygomis išlaikyti patikimą elektros tiekimą, diskutavo energetikos sektoriaus atstovai renginyje Energy Days. Ekspertai sutaria, kad vien kainų tema yra tik dalis bendro paveikslo, o svarbiausi sprendimai slypi tinklų modernizacijoje ir naujuose lankstumo šaltiniuose.

    Kainos ir reguliavimas: kur riba?

    Diskusijoje skambėjo kritika dėl elektros skirstymo bendrovių kapitalo grąžos ir jos įtakos galutinėms sąskaitoms. Prezidento patarėja Wanda Buk atkreipė dėmesį, kad skirstymo veikloje investuoto kapitalo grąža, jos teigimu, siekia 9–13 proc., todėl kyla klausimas, ar reguliuojamoje monopolio aplinkoje tokia grąža yra pagrįsta.

    „Skirstymo bendrovės pasiekia 9–13 proc. investuoto kapitalo grąžą. Tai itin patrauklu natūralaus monopolio sąlygomis, kai investicijų rizika minimali“, – sakė Wanda Buk.

    Kita pusė priminė, kad skirstymo tarifai sudaro tik dalį galutinės namų ūkių sąskaitos, o investicijų poreikis didžiulis. Energa-Operator vadovas Robertas Świerzyńskis pabrėžė, kad skirstymo dedamoji dažnai siekia apie 20 proc., o likusią dalį lemia elektros energijos kaina ir įvairūs mokesčiai.

    Lygiagrečiai aptartas ir planas nuo 2027 metų didinti pelno mokesčio tarifą energetikos įmonėms iki 30 proc. Diskusijoje nuskambėjo vertinimas, kad tai gali mažinti tinklų operatorių investicines galimybes ir taip dar labiau apsunkinti būtinas pertvarkas.

    Atsinaujinanti energetika auga, bet tinklai tampa siaurąja vieta

    Didėjant atsinaujinančios energetikos gamybai, elektros tinklams tenka vis didesnė našta, nes gamyba priklauso nuo oro sąlygų ir ne visada sutampa su vartojimu. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad po teisinių pakeitimų buvo „pravalyta“ prijungimo paraiškų eilė ir iš jos dingo dalis projektų, kurie rezervavo pajėgumus, bet realiai nebuvo pasirengę įgyvendinimui.

    Vis dėlto verslas įspėja apie šalutinį efektą: mažesniems projektams, ypač jungiamiems prie vidutinės įtampos tinklų, gali būti sunkiau atitikti reikalavimus ir suvaldyti kaštus. Electrum atstovas Adamas Szulcas teigė, kad po pokyčių jų projektų eilė, susijusi su tokiais prijungimais, sumažėjo maždaug 80 proc.

    „Mažesni projektai, ypač jungiami prie vidutinės įtampos tinklų, nukentės labiausiai dėl atsiperkamumo ir žemės rezervavimo reikalavimų. Mūsų atveju eilė po kovo pokyčių sumažėjo apie 80 proc.“, – sakė Adamas Szulcas.

    Jo vertinimu, pati tvarka padėjo sumažinti „popierinių“ projektų skaičių, tačiau būtina užtikrinti, kad rinkoje neliktų tik didieji žaidėjai. Kitu atveju mažėtų konkurencija, o regioniniai projektai, svarbūs vietos vartojimui ir tinklų balansui, būtų pristabdyti.

    Kodėl vien baterijų nepakaks

    Augant vėjo ir saulės generacijai, energijos kaupikliai vis dažniau įvardijami kaip būtina sistemos dalis. Jie gali padėti sugerti perteklinę gamybą, sušvelninti šuolius tinkle ir prisidėti prie dažnio reguliavimo, ypač jei įrengiami tiek tinkle, tiek pramoninėse mikrosistemose.

    Tačiau diskusijoje pabrėžta, kad kaupikliai neišsprendžia visų problemų, ypač kai kalbama apie ilgalaikį energijos saugojimą. Pasak A. Szulco, didesnį efektą gali duoti kaupiklių derinimas su pažangiais duomenų valdymo sprendimais ir DI, nes tai leidžia tiksliau prognozuoti gamybą ir vartojimą bei efektyviau balansuoti sistemą.

    Akmens anglis dar lieka, bet brangsta rezervas

    Energetikos pertvarkos fone Lenkija vis dar remiasi akmens anglimi, o diskusijoje nuskambėjo mintis, kad ji sistemoje liks tol, kol atsiras pakankama alternatyva iš branduolinės energetikos, energijos kaupiklių ir kitų lankstumo priemonių. Tuo pat metu vis garsiau keliama problema, kad anglies blokai, dirbdami ne pilnu pajėgumu, tampa brangūs, nes fiksuoti kaštai pasidalija mažesniam pagamintos energijos kiekiui.

    Konfederacijos parlamentaras Grzegorzas Płaczekas akcentavo, kad jei anglies blokai dirba 30–60 proc. apkrova, energijos savikaina kyla, o tai ilgainiui gali didinti sistemos išlaikymo naštą. Kiti dalyviai pabrėžė, kad per greitas atsisakymas be patikimų pakaitalų didintų tiekimo rizikas ir sistemos kaštus.

    Kas po 2028 metų?

    Vienas svarbiausių klausimų – kaip užtikrinti pakankamus rezervinius pajėgumus, kai baigs galioti dabartinės galios rinkos taisyklės. Polskie Sieci Elektroenergetyczne vadovybės atstovas Konradas Purchała teigė, kad vyksta derybos su Europos Komisija dėl naujo mechanizmo, kuris galėtų veikti po 2030 metų ir užtikrintų investicijų tęstinumą.

    „Vyksta pokalbiai su Europos Komisija dėl naujos galios rinkos, kuri veiktų po 2030 metų. Bus konsultacijos ir teisėkūros darbai, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas“, – sakė Konradas Purchała.

    Diskusijoje priminta, kad galios rinka vartotojams kainuoja, tačiau šalininkai ją vertina kaip mokestį už patikimą tiekimą ir sistemos stabilumą. Lenkijai siekiant mažinti išmetimus ir didinti atsinaujinančios energetikos dalį, tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir aiškus reguliavimas tampa ne mažiau svarbūs nei pati elektros kaina.

  • Lenkijos valdžia keičia kursą dėl anglies: aiškėja, kiek dar gali veikti pasirinktos kasyklos

    Lenkijos Vyriausybės požiūris į akmens anglį pastebimai keičiasi: vietoj spartaus sektoriaus uždarymo vis dažniau svarstoma palikti kelias kasyklas ir elektrines, kurios galėtų dirbti dar ne vienerius metus. Tokį poslinkį siejama su energetinio saugumo argumentais ir noru išnaudoti turimą infrastruktūrą be naujų kasyklų statybos.

    Valstybės turto viceministras Grzegorzas Wrona viešai teigė, kad trumpuoju laikotarpiu reikia iš naujo įvertinti anglies vaidmenį, atsižvelgiant į geopolitinį nestabilumą. Jo teigimu, Lenkijoje dar yra išteklių, kuriuos esą galima efektyviai ir optimaliais kaštais išgauti artimiausius 10–15 metų.

    „Į anglį turime pažiūrėti dar kartą. Lenkijoje yra anglies išteklių, kuriuos artimiausius 10–15 metų galima išgauti veiksmingai ir optimaliomis sąnaudomis“, – sakė G. Wrona.

    Viceministras pabrėžė, kad prioritetas yra patikimos ir kuo pigesnės elektros tiekimas, o sprendimai dėl išgavimo plėtros atskirose vietovėse būtų grindžiami ekonominiu pagrįstumu. Jis taip pat akcentavo, kad anglies gavyba turi būti derinama su energetikos sistemos poreikiais.

    Iki kada anglis gali likti rezerve?

    Tuo pat metu Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis ragino vengti šūkių apie plataus masto sugrįžimą prie anglies. Pasak jo, didelė dalis anglimi kūrenamų blokų yra nusidėvėję tiek, kad investicijos į jų atnaujinimą nebūtų racionalios.

    „Dauguma anglies blokų yra taip nusidėvėję, kad į juos investuoti neapsimoka. Reikia atrinkti kelis ar keliolika, pratęsti jiems galimybes per galios rinką ir tada spręsti, kokių investicijų reikia, kad tai būtų rezervas iki maždaug 2035 metų“, – sakė G. Onichimowskis.

    Ši diskusija glaudžiai susijusi su galios rinkos ateitimi, nes būtent ji gali užtikrinti finansines paskatas išlaikyti dalį pajėgumų kaip strateginį rezervą. Vis dėlto bet kokiems sprendimams prireiktų Europos Komisijos pritarimo, todėl artimiausi mėnesiai Lenkijai gali būti lemiami formuojant naują anglies vaidmenį energetikoje.

  • Lenkijos galios rinkos aukcija: beveik visi norėję anglies blokai užsitikrino sutartis 2027 metams

    Lenkijoje 2026 metų rugsėjo 3 dieną įvyko galios rinkos papildomoji aukcija, kurioje dėl išimties taisyklių galėjo dalyvauti ir anglimi kūrenamos elektrinės. Pirminiai bendrovių pateikti rezultatai rodo, kad netikėtumų šįkart nebuvo, o didžioji dalis į aukcioną pateiktų anglies blokų gavo metines sutartis 2027 metams.

    Energetikos konsultacijų bendrovės ENERXperience vadovas Maciejus Burny vertina, kad nustatytas didelis poreikis galiai leido rinkai „susirinkti“ praktiškai visą pasiūlymą. Jo teigimu, palyginti su ankstesniais metais, anglies generacijos kontraktavimas galėjo sumažėti ne dėl paklausos stokos, o dėl mažesnės pasiūlos, nes dalis blokų pastaruoju metu buvo išimti iš eksploatacijos.

    „Galima sakyti, kad visi anglies galios tiekėjai, kurie norėjo sudaryti sutartis, šįkart jas ir sudarė“, – sakė Maciejus Burny.

    Aukcija baigėsi penktajame rate, o kaina susiformavo maždaug nuo 325,56 iki 372,04 zlotų už kilovatą per metus. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 73–83 eurus už kilovatą per metus, t. y. virš vadinamosios kainos gavėjo ribos, kuri siekė 306 zlotus už kilovatą per metus, arba apie 69 eurus.

    Kas signalizuoja kainos lygis?

    Ekspertų vertinimu, faktas, kad galutinė kaina liko virš kainos gavėjo ribos, rodo, jog aukcionas nebuvo „perpildytas“ pigių pasiūlymų. Paprastai tai reiškia, kad dalis dalyvių būtų pradėjusi trauktis tik tuomet, jei kaina būtų kritusi dar žemiau, o toks scenarijus būtų labiau tikėtinas vėlesniame, šeštajame rate.

    Palyginimui, ankstesnėje papildomojoje aukcijoje, kuri buvo susijusi su 2026 metų tiekimu, kaina siekė 346,37 zlotus už kilovatą per metus, arba apie 78 eurus. Tai leidžia teigti, kad 2027 metų kontraktų kaina iš esmės išlaikė panašų lygį.

    Kas laukia po 2028 metų?

    2027 metų aukcionas yra vienas iš paskutinių etapų, kai anglies blokai dar gali dalyvauti papildomajame galios rinkos mechanizme. Kitais metais planuojama paskutinė tokio tipo papildomoji aukcija su tiekimu 2028 metams, po kurios anglies generacijos vieta paramos schemose taps dar labiau ribojama.

    Maciejus Burny pabrėžia, kad sprendimai dėl anglies pajėgumų išlaikymo po 2028 metų priklausys nuo to, koks bus naujasis paramos modelis, kuris turėtų pakeisti dabartinį galios rinkos mechanizmą. Lenkija galios rinkos taisyklėse buvo gavusi laikiną išimtį, leidusią papildomosiose aukcionų procedūrose išlaikyti dalį anglies blokų kaip sistemos patikimumo rezervą.

  • „Tauron“ 2027 metams užsitikrino 1 410 MW galios rinkoje: beveik viskas – anglies blokams

    Kas sutarta ir kokio masto tai sandoriai?

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron Polska Energia“ pranešė, kad 2026 metų rugsėjo 3 dieną jos gamybos įmonės galios rinkos papildomame aukcione sudarė galios sutartis 2027 metams, kurių bendra įsipareigota galia siekia 1 410,223 MW.

    Didžioji dalis šio portfelio tenka anglimi kūrenamiems blokams: 1 394,660 MW. Likusi dalis paskirstyta energijos kaupimo įrenginiams (14,155 MW) ir hibridinei instaliacijai (1,408 MW).

    Kiek pajamų tikisi „Tauron“?

    Pagal aukciono uždarymo kainos intervalą, kuris svyravo nuo maždaug 76 iki 87 eurų už kW per metus, „Tauron“ skaičiuoja, kad 2027 metais galios rinkos pajamos galėtų sudaryti apie 107–122 mln. eurų.

    Iš šios sumos didžiausia dalis būtų susijusi su anglies blokais: apie 106–121 mln. eurų. Energijos kaupimo projektams tektų maždaug 1,1–1,2 mln. eurų, o hibridinei instaliacijai – apie 0,1 mln. eurų.

    Kodėl papildomame aukcione dominuoja anglis?

    „Tauron“ pabrėžia, kad pateikti skaičiai parengti remiantis perdavimo sistemos operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ paskelbta informacija apie aukciono pabaigą ir dar nėra galutiniai.

    Kaip aiškinama, galios rinkos papildomi aukcionai yra išskirtiniai tuo, kad juose gali dalyvauti ir tie gamybos pajėgumai, kurie neatitinka 550 kg CO2 už MWh emisijų kriterijaus, o praktikoje tai dažniausiai reiškia anglies elektrines.

    Lenkija yra gavusi Europos Komisijos pritarimą tokius papildomus aukcionus rengti keliems tiekimo laikotarpiams, įskaitant 2027 metus. Galutiniai aukciono rezultatai paprastai patvirtinami vėliau, užbaigus oficialias procedūras ir priežiūros institucijų sprendimus.

  • „Enea“ stiprina pozicijas galios rinkoje: 2027 metams užsitikrino 3 547 MW metinių įsipareigojimų

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ pranešė, kad papildomoje galios rinkos aukcione 2027 metų tiekimo laikotarpiui jos valdomiems pajėgumams buvo priskirta ne mažiau kaip 1 595 MW metinių galios įsipareigojimų. Po šio aukciono bendras „Enea“ metinių kontraktų portfelis 2027 metams siekia ne mažiau kaip 3 547 MW.

    Galios rinka yra mechanizmas, kuriuo valstybė atlygina gamintojams ir kitiems rinkos dalyviams už pasirengimą užtikrinti elektros sistemos patikimumą. Tokie kontraktai reiškia pareigą būti pasiekiamiems sistemos operatoriui nustatytais laikotarpiais, o mainais mokamas fiksuotas atlygis už sutartą galią.

    Aukciono kaina ir terminai

    „Enea“ nurodė, kad aukcionas baigėsi penktajame etape, o uždarymo kaina pateko į 325,56–372,04 Lenkijos zlotų už kilovatą per metus intervalą. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 75–86 eurus už kilovatą per metus, priklausomai nuo taikyto valiutų kurso.

    Įmonė pabrėžė, kad aukciono metu gauti skaičiai dar nėra galutiniai. Galutinius galios aukciono rezultatus oficialiai skelbia Lenkijos energetikos reguliuotojas, pasibaigus teisės aktuose numatytam terminui po aukciono pabaigos.

    Kodėl svarbios papildomos aukciono sesijos?

    Papildomos galios rinkos aukciono sesijos laikomos išskirtinėmis, nes jose gali dalyvauti ir gamybos vienetai, neatitinkantys 550 kilogramų anglies dioksido vienai megavatvalandei emisijų ribos. Praktikoje tai dažniausiai reiškia anglimi kūrenamus elektros energijos gamybos blokus, kurių vaidmuo pereinamuoju laikotarpiu vis dar reikšmingas sistemos balansui.

    Lenkija yra gavusi Europos Komisijos pritarimą tokioms išimtinėms aukciono procedūroms keliems tiekimo laikotarpiams. Tai siejama su energetinio saugumo argumentais ir būtinybe išlaikyti pakankamus pajėgumus, kol sparčiau diegiami mažesnių emisijų šaltiniai, kaupimo sprendimai ir tinklų lankstumą didinančios priemonės.

    Ką tai reiškia „Enea“ ir rinkai?

    Didėjantis metinių galios įsipareigojimų portfelis „Enea“ suteikia stabilesnį, nuo didmeninių elektros kainų mažiau priklausantį pajamų srautą. Tuo pačiu tai rodo, kad grupės valdoma generacija ir kiti pajėgumai išlieka konkurencingi užsitikrinant vietą patikimumo užtikrinimo schemoje.

    Rinkos mastu tokie rezultatai yra indikatorius, kiek sistemoje išlieka tradicinių pajėgumų ir kaip greitai keičiasi Lenkijos energetikos struktūra. Artimiausiais metais galios rinkos mechanizmas tikėtina išliks vienu pagrindinių įrankių, padedančių suderinti investicijų poreikį, tiekimo saugumą ir dekarbonizacijos tikslus.

  • Karščiai spaudžia: Lenkijos PSE vėl skelbia galios rinkos „prišaukimą“ piko valandomis 17–22

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) rugpjūčio 6 dieną paskelbė galios rinkos prišaukimo laikotarpius, kurie galios vakarinio piko metu. Pasak bendrovės, prišaukimas numatytas nuo 17 iki 22 valandos, suskaidant į penkias vienos valandos atkarpas.

    Toks sprendimas dažniausiai taikomas tada, kai dėl karščių išauga elektros vartojimas, ypač dėl kondicionavimo ir didesnių apkrovų versle. Vasarą papildomą įtampą sistemai gali kelti ir hidrologinės sąlygos bei aukšta vandens temperatūra, ribojanti dalies šiluminių elektrinių darbą.

    Galios rinka Lenkijoje veikia kaip mechanizmas, kuriuo apmokama ne tik už pagamintą elektrą, bet ir už pasirengimą užtikrinti reikiamą pajėgumą sistemos stabilumui. Kitaip tariant, rinkos dalyviai gauna atlygį už tai, kad kritiniu metu galėtų greitai pateikti galią į tinklą arba sumažinti vartojimą, jei to paprašo operatorius.

    Prišaukimo paskelbimas reiškia, kad visi subjektai, turintys galios įsipareigojimus pagal galios rinkos sutartis, privalo juos įvykdyti nurodytu laikotarpiu. Elektros gamintojai turi pateikti operatoriui sutartą galią, o dalis vartotojų, dalyvaujančių paklausos valdyme, turi sumažinti savo elektros poreikį.

    PSE anksčiau buvo informavusi, kad energetikos sistema yra pasirengusi dengti didesnį vartojimą karštomis dienomis ir artimiausiu metu turėtų pakakti reikiamo rezervinio pajėgumo. Kartu bendrovė neatmetė, kad prišaukimai gali būti skelbiami ir toliau, jei apkrovos piko metu išliks aukštos.

    PSE yra Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius, valdantis aukščiausios įtampos perdavimo tinklą ir pastotes, kurios užtikrina energijos perdavimą bei paskirstymą. Operatorius koordinuoja sistemos darbą realiuoju laiku, kad būtų išlaikyta patikima elektros tiekimo pusiausvyra, ypač staigių paklausos šuolių metu.

  • Lenkija rengia papildomą galios rinkos aukciją 2028 metams: kiek galios pirks ir kokios kainų lubos

    Lenkijos Energetikos ministerija pateikė nutarimo projektą, kuriuo nustatomi papildomų ir išankstinių galios rinkos aukcijų parametrai 2028 metų pristatymo laikotarpiui. Ministerija numato, kad papildomos aukcijos rezultatai turėtų paaiškėti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Papildomos aukcijos galios rinkoje rengiamos tuomet, kai po pagrindinių aukcionų atsiranda poreikis tiksliau subalansuoti rezervus ir užtikrinti sistemos patikimumą. 2028 metams pagrindinė aukcija Lenkijoje buvo užbaigta 2023 metais, o papildomas mechanizmas laikomas „draudimu“, jei prielaidos apie paklausą ar pasiūlą pasikeistų.

    Kiek galios bus perkama

    Projektas numato keturias atskiras papildomas aukcijas, po vieną kiekvienam 2028 metų ketvirčiui. Nustatytas minimalus poreikis svyruoja nuo 100 megavatų iki 500 megavatų, daugiausia galios planuojama įsigyti metų pradžioje ir pabaigoje.

    Pagal projektą 2028 metų pirmąjį ketvirtį būtų perkama 500 megavatų, antrąjį ketvirtį 100 megavatų, trečiąjį ketvirtį 100 megavatų, ketvirtąjį ketvirtį 500 megavatų. Nurodoma, kad tai yra įstatymu numatyti minimumai, nors perdavimo sistemos operatoriaus vertinimu papildomas poreikis, įvertinus jau sukontraktuotus pajėgumus, gali būti ir neigiamas.

    Kainų ribos ir kas gali laimėti

    Ministerija siūlo nustatyti įėjimo kainą naujam pajėgumui – 583 zlotus už kilovatą per metus, tai sudaro apie 135 eurus už kilovatą per metus. Tuo metu jau veikiančioms elektrinėms ar kitiems dalyviams būtų taikoma viršutinė kainos riba – 189 zlotai už kilovatą per metus, arba apie 44 eurai už kilovatą per metus.

    Taip pat numatoma taikyti technologijoms skirtingus korekcinius prieinamumo koeficientus, kurie lemia, už kokią „efektyviai pripažįstamą“ galią dalyvis gauna atlygį. Ši logika reiškia, kad, pavyzdžiui, jei įrenginys deklaruoja 100 megavatų, bet jo koeficientas yra 95 proc., mokėjimai būtų skaičiuojami tarsi už 95 megavatus.

    Projektas rodo, kad palankesnė situacija gali būti energijos kaupimo sprendimams, nes jų koeficientai istoriniuose palyginimuose buvo mažinami vėlesnėse aukcijose, o 2028 metų laikotarpis išsiskiria aukštesniais parametrais. Tai gali didinti paskatas daliai projektų dalyvauti būtent šiame aukcionų lange, jei finansavimo sąlygos bus palankios.

    Kam reikalinga galios rinka

    Galios rinka yra mechanizmas, kuriuo sistemos operatorius iš anksto perka pasirengimą užtikrinti elektros tiekimą, kai sistemoje atsiranda pajėgumų trūkumo rizika. Dalyviai gali būti tiek gamybos šaltiniai ir energijos kaupimas, tiek dideli vartotojai, galintys laikinai sumažinti vartojimą ir taip „atlaisvinti“ galią tinklui.

    Tokie įsipareigojimai aktyvuojami retai, tačiau laikomi kritiškai svarbiais ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, karščio bangų ar netikėtų elektrinių gedimų metu. Galios rinkos kaštai paprastai dengiami per atskirą dedamąją vartotojų sąskaitose, todėl aukcionų parametrai turi tiesioginę reikšmę tiek elektros sistemos patikimumui, tiek galutinei kainai vartotojams.