CP v2

Tag: Galp

  • „Galp“ ir „Moeve“ derybos žlugo: ambicinga rafinavimo jungtis neįvyks, bet pelnas šoktelėjo

    „Galp“ ir „Moeve“ derybos žlugo: ambicinga rafinavimo jungtis neįvyks, bet pelnas šoktelėjo

    Portugalijos energetikos bendrovė „Galp“ pranešė, kad po kelių mėnesių derybų nepavyko susitarti dėl planuoto downstream veiklų sujungimo su Ispanijos įmone „Moeve“. Buvo svarstoma galimybė apjungti rafinavimo ir degalų bei kitų produktų platinimo veiklas, tačiau komercinis susitarimas taip ir nebuvo pasiektas.

    „Galp“ pabrėžė, kad derybų nutrūkimas neturės įtakos kasdienei veiklai ir bendrovės planams. Pasak įmonės, ji išlieka finansiškai tvirta ir toliau derins tradicinį naftos bei dujų verslą su investicijomis į energetikos transformaciją.

    „Galp“ valdybos pirmininkė Paula Amorim teigė, kad bendrovė turi tvirtą bazę augimui, o jos verslo struktūra užtikrina stabilų pinigų srautą ir leidžia investuoti. Įmonė akcentuoja diversifikuotą portfelį, kuriame, be angliavandenilių gavybos, svarbią vietą užima atsinaujinančios energetikos projektai ir prekybos veikla.

    „Galp“ turi išskirtinai stiprią poziciją, o verslų derinys ir tvirtas balansas suteikia pagrindą augti ir kurti vertę, – sakė Paula Amorim.

    „Moeve“ vadovas Maartenas Wetselaaras taip pat pripažino, kad jungtinės veiklos modelis galėjo paspartinti vertės kūrimą, tačiau bendrovės strategija nebuvo nuo jo priklausoma. Jo teigimu, „Moeve“ tęs pertvarką laikydamasi finansinės drausmės ir siekdama ilgalaikės grąžos.

    „Po išsamių diskusijų nepavyko pasiekti komercinio susitarimo, tačiau mes išliekame susitelkę į savo transformacijos planą“, – sakė Maartenas Wetselaaras.

    Kodėl sandoris buvo svarbus?

    Toks susijungimas būtų tapęs reikšmingu žingsniu Pirėnų pusiasalio energetikos rinkoje, kur tradicinio rafinavimo ir mažmeninės prekybos degalais verslai patiria spaudimą dėl griežtėjančių klimato tikslų. Europos Sąjungoje nuosekliai didinami reikalavimai emisijoms, o tai skatina bendroves ieškoti masto ekonomijos, efektyvinti logistiką ir perorientuoti investicijas.

    Rafinavimo sektoriui Europoje pastaraisiais metais būdingas didelis nepastovumas: maržos gali smarkiai kisti dėl žaliavos kainų, geopolitinių įvykių, paklausos svyravimų ir prekybos srautų pokyčių. Dėl to įmonės vis dažniau renkasi partnerystes, bendrai valdomus projektus ar selektyvias investicijas į alternatyvius degalus.

    Sines projektai ir energetikos transformacija

    „Galp“ nurodo, kad jos downstream verslas remiasi stipriu mažmeninės prekybos tinklu Portugalijoje ir energetikos perėjimo projektais Sines regione. Būtent čia bendrovė vysto žaliojo vandenilio ir biokuro iniciatyvas, kurios laikomos vienomis svarbiausių siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Žaliasis vandenilis, gaminamas elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančią elektrą, Europoje vertinamas kaip viena priemonių dekarbonizuoti pramonę ir transporto sektoriaus dalį, kur elektrifikacija vyksta lėčiau. Tuo pačiu biokuro gamyba tampa svarbi dėl aviacijos ir sunkiojo transporto poreikių, kuriems reikalingos alternatyvos įprastiems degalams.

    Finansiniai rezultatai nustebino rinką

    Pranešdama apie derybų pabaigą, „Galp“ kartu paskelbė ir naujausius finansinius duomenis. Bendrovė nurodė, kad trečiąjį ketvirtį grynasis pelnas per metus padidėjo 68 proc. ir siekė 682 milijonus eurų.

    Įmonė šį šuolį sieja su rekordine naftos ir gamtinių dujų gavyba Brazilijoje, stipria eksporto dinamika bei aktyvia prekybos nafta ir dujomis veikla tarptautinėse rinkose. Tokie veiksniai ypač svarbūs laikotarpiu, kai Europos energetikos bendrovės vienu metu turi finansuoti tiek tradicinius, tiek perėjimo prie mažiau taršios energetikos projektus.

    Portugalijos žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad sandoris galėjo žlugti dėl nesutarimų dėl komercinių sąlygų. Vis dėlto abi pusės viešai akcentuoja, kad strateginiai planai bus tęsiami ir be šio susitarimo.

  • Arbitražas dėl LNG: „Venture Global“ pralaimėjo „Galp“, o „Orlen“ dar laukia sprendimo

    Portugališka energetikos bendrovė „Galp“ arbitraže laimėjo bylą dėl suskystintų gamtinių dujų nepristatymo prieš JAV tiekėją „Venture Global“. Tai dar vienas signalas, kad ginčai dėl vėlavusių LNG siuntų Europoje įgauna pagreitį, o sprendimai gali turėti įtakos ir kitiems pirkėjams.

    Bylos esmė siejama su laikotarpiu po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai dujų kainos Europoje smarkiai šoktelėjo. Dalis europinių pirkėjų teigė, kad „Venture Global“ pirmenybę teikė trumpalaikiams sandoriams, o ne ilgalaikių sutarčių vykdymui, todėl anksčiau sutarti kiekiai buvo nukeliami.

    Europos pirkėjų ginčų fonas

    Į arbitražą dėl panašių priežasčių kreipėsi kelios Europos energetikos bendrovės, tarp jų ir Lenkijos „Orlen“. Skelbiama, kad „Orlen“ atveju pristatymų vėlavimas siekė beveik dvejus metus, tačiau galutinis šio ginčo sprendimas dar nepriimtas.

    Viešai skelbiama informacija rodo nevienodą „Venture Global“ rezultatą skirtingose bylose. Vienuose ginčuose JAV tiekėjas pasiekė jam palankius sprendimus, kituose pralaimėjo, o dalis atvejų baigėsi taikiais susitarimais, kai sutarta dėl papildomų LNG krovinių.

    Ką reiškia sprendimas „Galp“ naudai

    „Venture Global“ nurodė, kad „Galp“ kompensacijos dydis turėtų būti nustatytas atskiroje procedūroje vėliau, o bendra galima suma apribota pagal kitus sutartinius mechanizmus. Tai reiškia, kad pats pažeidimo pripažinimas dar nereiškia greito mokėjimo ar aiškios galutinės sąskaitos.

    Rinkai svarbi ne tik finansinė pusė, bet ir reputacinis aspektas. LNG versle patikimumas lemia finansavimo sąlygas, naujų kontraktų derybas ir partnerių požiūrį į riziką, ypač kai Europa siekia diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio.

    Ko tikėtis „Orlen“ byloje

    Kodėl arbitražų sprendimai skirtingi, dažnai lemia konkretūs sutarčių punktai, pavyzdžiui, atsakomybės ribos, tiekimo pradžios apibrėžimai ar force majeure sąlygos. Kadangi tokie kontraktai paprastai neviešinami, iš anksto tiksliai įvertinti „Orlen“ galimybes sudėtinga.

    Vis dėlto „Galp“ sprendimas suteikia papildomą kontekstą: arbitražai pripažįsta, kad vėlavimai gali būti vertinami kaip sutarties pažeidimas, o tai didina lūkesčius, jog panašūs ginčai bus sprendžiami iš esmės, o ne vien kompromisais. Rinkos dalyviai dabar laukia, ar „Orlen“ pavyks pasiekti palankų sprendimą ir kokias pasekmes tai turės būsimiems LNG kontraktams Europoje.

  • Portugalijoje degalai mušė rekordus: pypsėjimo protestai Lisabonoje ir žygis prie „Galp“ perdirbimo

    Portugalijoje degalai mušė rekordus: pypsėjimo protestai Lisabonoje ir žygis prie „Galp“ perdirbimo

    Portugalijoje rugsėjo 7 dieną įsigaliojo dar vienas degalų kainų šuolis, o dyzelinas pasiekė istorines aukštumas. Ryte šalies keliuose ir prieigose prie Lisabonos prasidėjo vairuotojų protestai, kuriuos organizatoriai platino per socialinius tinklus.

    Masinis pypsėjimo protestas vyko ant 25 de Abril tilto, jungiančio Lisaboną su Almada. Tuo pat metu pietuose startavo lėto važiavimo kolona Sinese, link „Galp“ naftos perdirbimo infrastruktūros.

    Portugalijos naujienų agentūros duomenimis, protestuotojai vežė plakatus su žinutėmis apie nepakeliamą kainų augimą ir spaudimą šeimų biudžetams. Nacionalinė respublikonų gvardija skelbė, kad akcijoje dalyvavo apie 60–100 transporto priemonių.

    Kiek pabrango benzinas ir dyzelinas

    Automobilių klubo ACP prognozės rodė, kad dyzelino kaina pirmadienį šoktelėjo 15 euro centų ir siekė 2,169 euro už litrą, o benzinas brango 12 euro centų iki 2,142 euro už litrą. Vyriausybės taikoma išimtinė naftos produktų mokesčio (ISP) korekcija šį augimą dalinai amortizavo, todėl galutinis padidėjimas vertintas mažesnis.

    Portugalijos verslo žiniasklaidos skaičiavimais, tai didžiausias kainų šuolis per maždaug ketverius metus, o dyzelino kaina tapo rekordine. Benzinas, kaip teigiama, pasiekė aukščiausią lygį nuo energetikos krizės, paaštrėjusios po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    Kainų spaudimą šiemet patiria ir kitos Europos šalys, o Portugalija minima tarp brangiausių rinkų. Pagal viešai skelbtus palyginimus, benzino kainomis Portugalija tą dieną atsidūrė tarp lyderių Europoje, o dyzelino kainų reitinge ją lenkė kelios valstybės.

    Ką aiškina ministrė ir reguliuotojas

    Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigė, kad kainų kilimas iš esmės atitinka bendras Europos tendencijas, išskiriant Ispaniją kaip pigesnį atvejį. Ji priminė priemones, kuriomis, valdžios vertinimu, bandoma švelninti poveikį: ISP mažinimą, paramą dujų balionams bei tikslines priemones žemės ūkio ir socialiniams sektoriams.

    „Vyriausybė iš šios degalų krizės nesipelno“, – sakė Maria da Graça Carvalho.

    Energetikos sektorių prižiūrinti institucija ERSE anksčiau atliko analizę, ar rinkoje nėra piktnaudžiavimo ir vadinamojo raketos ir plunksnos efekto, kai kainos greitai kyla, bet lėtai krenta. Reguliuotojas skelbė neradęs požymių, kad operatoriai sistemingai pasinaudotų situacija, o skirtumus su Ispanija labiau siejo su mokestine struktūra.

    Kas kelia kainas Europoje

    Degalų brangimą Europoje analitikai sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kuris reikšmingas pasaulinei naftos ir produktų prekybai. Tokie trikdžiai gali didinti logistikos ir draudimo kaštus, o tai atsispindi galutinėse kainose degalinėse.

    Kita priežastis, minima ekspertų komentaruose, yra riboti naftos perdirbimo pajėgumai Europoje, ypač dyzelino segmente. Net ir stabilizuojantis žaliavinės naftos kainoms, perdirbimo grandinės „siauroji vieta“ gali palaikyti aukštas galutinių produktų kainas.

    Diskusijose Europos Sąjungoje vis dažniau grįžtama prie idėjos taikyti papildomus mokesčius išskirtiniam naftos bendrovių pelnui. Skelbta, kad kelių šalių ministrai siekia, jog tema būtų įtraukta į artimiausią finansų ministrų darbotvarkę.