Dar visai neseniai socialiniuose tinkluose kildavo audros kaskart, kai žaidėjai atpažindavo dirbtinio intelekto pėdsakus vaizdo žaidimuose. Tokiais atvejais kūrėjai neretai teisindavosi ir žadėdavo taisyti turinį, kad neišprovokuotų boikoto.
Tačiau nuotaikos keičiasi, o DI įrankių naudojimas žaidimų kūrime vis dažniau vertinamas kaip neišvengiama pramonės raidos dalis. Žaidimų studijos DI pasitelkia ne tik vaizdams ar tekstams, bet ir testavimui, vertimams, lokalizacijai, turinio moderavimui bei prototipų kūrimui.
Rinkos analitikų GameDiscoverCo apklausa rodo, kad 43 proc. žaidėjų neturi problemos pirkti žaidimą, jei jo aprašyme aiškiai nurodoma, kad kūrėjai naudojo DI įrankius. Beveik kas ketvirtas respondentas teigė, kad tai jam visiškai netrukdo, o maždaug kas penktas tai laiko normalia praktika.
Dar 26 proc. apklaustųjų liko neutralūs, todėl jų požiūris gali priklausyti nuo konkretaus naudojimo būdo ir to, ar kūrėjai atvirai komunikuoja apie DI indėlį. Tuo metu mažiau nei ketvirtadalis teigė esantys skeptiški, o ryškų nepritarimą išreiškė 8 proc. respondentų.
Take-Two Interactive vadovas Straussas Zelnickas DI apibūdina kaip vieną iš daugelio įrankių, kurie padeda kūrėjams, bet nepakeičia kūrybos.
„Tai įrankis, kuris gali pagreitinti darbą, tačiau jis pats savaime nesukuria žaidimo be žmonių idėjų ir sprendimų“, – sakė Straussas Zelnickas.
Kita vertus, dalis kūrėjų ir žaidėjų išlieka atsargūs dėl autorystės, etikos ir kokybės kontrolės. Praktikoje didžiausi ginčai kyla tada, kai DI sugeneruotas turinys atrodo kaip prastesnės kokybės „užpildas“, kai nėra aiškiai atskleidžiama, kaip jis buvo sukurtas, arba kai kyla klausimų dėl mokymo duomenų ir teisių.
Žaidimų pramonei bręstant, tikėtina, kad standartas taps skaidrumas: aiškūs žymėjimai parduotuvėse, vidinės taisyklės studijose ir griežtesnės platformų nuostatos. Žaidėjams tai reikš vieną dalyką: DI buvimas žaidime vis rečiau bus sensacija, o vis dažniau taps paprastu klausimu, ar galutinis rezultatas iš tiesų kokybiškas.