No-bake sūrio pyragų receptų apstu, tačiau daugeliui jų reikia nemažo ingredientų sąrašo. Yra ir paprastesnis variantas: iš paprasto jogurto, saldinto sutirštinto pieno ir trupučio garų galima išgauti desertą, kuris savo tekstūra labai priartėja prie kepto „cheesecake“ tipo pyrago.
Saldintas sutirštintas pienas šiame recepte atlieka kelis vaidmenis iš karto – saldina, suteikia pieno skonį, padeda masei susirišti ir sutirštėti. O paprastas jogurtas įneša būdingą rūgštelę ir pieno produktams būdingą sodrumą, kuris ir kuria „sūrio pyrago“ įspūdį.
Paruošimas nesudėtingas: jogurtą ir saldintą sutirštintą pieną reikia gerai išmaišyti iki vientisos masės, tada supilti į apvalų stiklinį ar metalinį indą, išklotą kepimo popieriumi. Indas statomas ant metalinių grotelių didesniame puode, į kurį pripilama maždaug 5 cm vandens, ir masė garinama.
Garai čia svarbūs ne dėl efekto – būtent garinimas padeda išryškinti gilesnį skonį ir pasiekti tvirtesnę, bet vis dar kremišką, „custard“ tipo tekstūrą, primenančią keptą sūrio pyragą. Jei garinimo atsisakysite, masę galima tiesiog palikti sustingti šaldytuve kelias valandas, tačiau konsistencija bus mažiau „pyraginė“.
Kurį jogurtą rinktis, kad tekstūra pavyktų
Nors tiks ir įprastas natūralus jogurtas, dažniausiai rekomenduojama rinktis riebesnį, o dar geriau – riebų graikišką jogurtą. Jis paprastai būna tirštesnis ir ryškesnio skonio, todėl padeda išgauti labiau sūrio pyragą primenančią struktūrą.
Nepriklausomai nuo pasirinkimo, po garinimo desertą verta atšaldyti prieš patiekiant – šaltis padeda jam „susistatyti“ ir tampa artimiausias klasikiniam sūrio pyrago pojūčiui.
Kaip pakeisti skonį nepridedant daug darbo
Šio recepto stiprybė – paprastumas, tačiau skonį galima lengvai pakreipti norima kryptimi. Vienas paprasčiausių kelių – rinktis ne natūralų, o jau aromatizuotą riebų jogurtą (pavyzdžiui, vanilinį ar vaisinį), išlaikant tą pačią bazinę formulę.
Norint papildomų natų, į masę galima įmaišyti kepimo prieskonių ar miltelių, pavyzdžiui, matcha arba kakavos. Jei norisi vanilės aromato, vietoj vanilės ekstrakto siūloma naudoti vanilės pastą ar net vanilės ankštį, kad į masę nepatektų papildomo skysčio.
Jei norisi išlaikyti bazinį receptą, skonį galima kurti viršuje: tiks vaisių kompotas, konservuotas pyragų įdaras ar tiesiog šviežių vaisių riekelės. Kitas variantas – šokolado sirupas ir sūdyta karamelė su kapotais skrudintais pekano riešutais.
Mėgstantiems „pyrago“ jausmą galima įsirengti ir pagrindą: susmulkinti sausainiai (pavyzdžiui, „graham“ tipo ar „Oreo“) sumaišomi su trupučiu tirpinto sviesto ir įspaudžiami į formą prieš pilant masę. Taip pat siūloma gaminti pagrindą iš datulių ir riešutų – tai saldus, be gliuteno galintis būti pasirinkimas.