CP v2

Tag: Gamtos fotografija

  • Lapė ir ore skriejantis krabas: unikalus kadras iš Norvegijos nakties, kai šviesu 24 valandas

    Norvegijos Finnmarke, kai vasarą dėl vidurnakčio saulės šviesu visą parą, fotografei pavyko užfiksuoti akimirką, kuri dabar keliauja per tarptautinius konkursus. Kadre – ryža lapė, ore „pamėtėjusi“ krabą ir akimirksniu bandanti jį sučiupti ant dumbliais apaugusio kranto.

    Nuotrauką sukūrė gamtos fotografė Cecilie Bergan Stuedal. Pasak jos, kadras gimė maždaug 2 valandą nakties, tačiau apšvietimas priminė dieną – būtent tai ir yra vienas ryškiausių šiaurės vasaros bruožų, kai saulė nenusileidžia už horizonto.

    Fotografė pasakojo kelias naktis praleidusi stebėdama nedidelę lapių šeimą, kol jaunikliai pamažu virto vis drąsesniais medžiotojais. Vienas jų, anot autorės, buvo ypač smalsus ir prie žmonių priartėdavo arčiausiai, todėl leido ilgiau sekti jo judesius.

    Šįkart lapė buvo aptikusi krabą ir jį graužė, o vėliau vėl grįžo ieškoti grobio tarp jūros dumblių. Netikėtai ji krabą švystelėjo į viršų, šis nusileido atgal, tačiau gyvūnas jį akimirksniu vėl susirado ir tęsė „medžioklę“.

    „Praėjusiais metais Finnmarke vidurnakčio saulėje praleidau kelias naktis su maža lapių šeima, ir tai buvo vieni šilčiausių vasaros prisiminimų“, – sakė Cecilie Bergan Stuedal.

    Techniškai tai buvo itin trumpa scena, todėl svarbus tapo ir fotografės pasirengimas: ji naudojo profesionalią veidrodinę kamerą „Nikon D6“ bei 70–200 milimetrų židinio nuotolio objektyvą. Nurodomi parametrai – 1/1 000 sekundės išlaikymas, f/2.8 diafragma ir ISO 3 200 – rodo, kad fotografuota siekiant „užšaldyti“ staigią, chaotišką gyvūno judesio fazę.

    Nuotrauka, pavadinta „Aerodinaminis krabas“, sulaukė jau kelių įvertinimų tarptautinėje gamtos fotografijos bendruomenėje. Konkursų komisijos dažnai vertina ne vien estetiką: svarbu istorija kadre, natūrali gyvūno elgsena ir gebėjimas vienu vaizdu perteikti veiksmą.

    Gamtos fotografijos ekspertai pabrėžia, kad tokie apdovanojimus renkantys darbai dažniausiai gimsta iš ilgo stebėjimo ir kantrybės, o ne iš vieno sėkmingo bandymo. Šiaurės regionuose tam palankios ir sąlygos – vasarą ilgos šviesios valandos leidžia dirbti tada, kai gyvūnai aktyviausi, o žmogaus buvimas mažiau trikdo įprastą jų ritmą.

  • Alytuje atidaroma Kęstučio Ptakausko paroda „Paukščiai. Metų ratas“: ką joje pamatys lankytojai

    Alytuje pristatoma fotografo Kęstučio Ptakausko darbų paroda „Paukščiai. Metų ratas“, kviečianti pažvelgti į paukščių pasaulį per visus metų laikus. Ekspozicijoje daug dėmesio skiriama cikliškumui gamtoje ir tam, kaip paukščių elgsena kinta nuo pavasarinio sugrįžimo iki žiemos tylos.

    Parodos atidarymas skirtas ne tik fotografijai, bet ir pažinimui: nuotraukose fiksuojamos skirtingos rūšys, jų buveinės ir kasdieniai įpročiai. Tokia tematika ypač aktuali šiltuoju sezonu, kai Lietuvoje intensyvėja paukščių perėjimas ir jauniklių auginimas.

    Metų ratas paukščių akimis

    Parodos pavadinimas „Metų ratas“ nurodo į gamtos ritmą, kurį paukščiai išgyvena itin aiškiai: migraciją, perėjimą, jauniklių vedimą ir pasirengimą šalčiui. Fotografijose žiūrovas gali sekti, kaip keičiasi šviesa, aplinka ir paukščių elgsena skirtingais metų mėnesiais.

    Šiuolaikinė gamtos fotografija vis dažniau remiasi ne vien estetika, bet ir atsakingu požiūriu į gyvūnų gerovę bei jų netrikdymą. Lankytojams tai proga pamatyti kadrus, kuriems dažnai prireikia kantrybės, žinių apie paukščių įpročius ir tinkamo atstumo.

    Kodėl tokios parodos svarbios?

    Gamtos fotografijos parodos prisideda prie visuomenės dėmesio biologinei įvairovei ir padeda atpažinti rūšis, kurios kasdienybėje lieka nepastebėtos. Jos taip pat skatina domėtis vietinėmis buveinėmis, saugomomis teritorijomis ir gamtos apsaugos principais.

    Parodos atidarymas Alytuje tampa proga bendruomenei susitikti ir pasikalbėti apie gamtą ne tik per faktus, bet ir per emociją, kurią kuria vaizdas. Tokie renginiai dažnai pritraukia tiek fotografijos mėgėjus, tiek šeimas ar mokinius, ieškančius prasmingo laisvalaikio mieste.

    Praktinė informacija lankytojams

    Paroda „Paukščiai. Metų ratas“ pristatoma Alytuje, o atidarymo renginys skirtas plačiai auditorijai. Tiksli vieta ir laikas paprastai skelbiami organizatorių pranešimuose, todėl planuojantiems apsilankyti verta pasitikrinti oficialią renginio informaciją.

    Lankytojams rekomenduojama skirti laiko ekspozicijai apžiūrėti neskubant: gamtos fotografijose svarbios detalės, kurios atsiskleidžia tik įsižiūrėjus. Paroda gali būti įdomi ir kaip įkvėpimas patiems daugiau laiko praleisti gamtoje, stebint paukščius atsakingai.

  • Wełnianka Kampinoso girioje: kur ieškoti baltų „vatos“ peizažų ir kada jie įspūdingiausi

    Wełnianka Kampinoso girioje: kur ieškoti baltų „vatos“ peizažų ir kada jie įspūdingiausi

    Kur Kampinoso girioje ieškoti

    Viena įspūdingiausių vietų Mazovijoje, kur pavasarį sužimba baltos „vatos“ vaizdais, yra Długie Bagno durpynas Kampinoso nacionaliniame parke. Čia gausiai auga wełnianka (Eriophorum) – viksvinių šeimos augalas, po žydėjimo subrandinantis purius, baltus vaisynus.

    Długie Bagno yra aukštapelkė, kurią maitina tik krituliai, todėl vanduo joje paprastai būna rūgštus, o maisto medžiagų – mažai. Daugeliui augalų tai sudėtingos sąlygos, tačiau wełniankai toks durpynas yra ypač palankus, todėl ji čia sudaro plačius sąžalynus.

    Ši vieta yra rytinėje Kampinoso parko dalyje, o iki jos patogiausia privažiuoti vadinamuoju Palmyrų keliu iš šiaurės. Į durpyną taip pat galima ateiti iš pietų nuo Truskaw apylinkių bei pasiekti pėsčiųjų maršrutais, vedančiais per parko teritoriją.

    Kada balti vaizdai ryškiausi

    Wełnianka pradeda žydėti jau balandį, tačiau didžiausią įspūdį palieka ne žiedai, o vėlesnis etapas. Gegužę, kai augalas peržydi, ima formuotis balti, purūs vaisynai, kurie ir sukuria „vatos“ kilimo efektą.

    Palankiomis sąlygomis šis vaizdas gali išsilaikyti iki birželio, ypač jei durpynas išlieka pakankamai drėgnas. Fotografams ir gamtos mėgėjams svarbios ir oro sąlygos: švelni rytinė šviesa bei lengvas vėjas gali paversti baltus kuokštelius banguojančiu, „judančiu“ peizažu.

    Verta prisiminti, kad tai natūrali, nuo metų eigos priklausoma gamtos „dekoracija“. Jei pavasaris būna neįprastai sausas arba vandens lygis durpyne krinta, augalų sąžalynai gali atrodyti kuklesni, o efektas – trumpesnis.

    Kodėl augalas nyksta ir kuo svarbios pelkės

    Nors wełnianka aptinkama daugelyje Lenkijos regionų, jos buveinių pasiskirstymas netolygus. Ilgalaikėje perspektyvoje augalui kenkia pelkių mažėjimas, buveinių fragmentacija ir hidrologinio režimo pokyčiai, kai teritorijos nusausinamos arba praranda natūralų vandens balansą.

    Aukštapelkės ir kiti durpynai yra jautrios ekosistemos, kurios svarbios ne tik retoms rūšims, bet ir anglies kaupimui bei vandens reguliavimui kraštovaizdyje. Todėl tokiose vietose ypač aktualus atsakingas lankymas: judėjimas tik leistinais takais padeda nepažeisti samanų dangos ir trapios pelkės struktūros.

    Pačios wełniankos išvaizda apgaulingai švelni, tačiau jos augavietės yra sudėtingos ir lengvai pažeidžiamos. Dėl to planuojant išvyką verta pasidomėti parko taisyklėmis, o gamtą stebėti iš saugaus atstumo, kad įspūdingas baltas peizažas išliktų ir kitais metais.