Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA tyrimas kas trejus metus matuoja 15-mečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. Naujausi rezultatai rodo ryškų smukimą daugelyje šalių, ypač matematikos ir skaitymo srityse.
Ekspertai šį kritimą sieja su išaugusiu skaitmeninių įrenginių naudojimu, trumpėjančiu dėmesio išlaikymu ir mažėjančiu skaitymu savo malonumui. Vis daugiau diskusijų kelia ir dirbtinis intelektas, kuris, netinkamai naudojamas, gali pakeisti mąstymą mechaniniu atsakymų generavimu.
Kas yra PISA ir ką ji matuoja?
PISA vertina ne vien mokyklines žinias, o gebėjimą jas taikyti kasdienėse situacijose: interpretuoti tekstą, spręsti praktines užduotis, suprasti mokslinius reiškinius. Dėl to tyrimas dažnai laikomas vienu svarbiausių rodiklių, parodančių švietimo sistemos efektyvumą.
Pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys skiriamas ir skaitmeniniam raštingumui, kritiniam vertinimui bei informacijos patikimumo atpažinimui. Tai tampa ypač aktualu, kai mokiniai ir suaugusieji informaciją dažniau gauna iš socialinių tinklų nei iš knygų ar patikimų šaltinių.
Ką sako PISA kūrėjai apie mokymąsi?
OECD švietimo analitikai pabrėžia, kad mokymasis nėra pasyvus turinio vartojimas. Tikras supratimas atsiranda tada, kai žmogus lygina idėjas, argumentuoja, daro išvadas ir reflektuoja.
„Esmė paprasta: sportinės formos neįgausi žiūrėdamas sportą, ją įgauni sportuodamas. Taip pat ir mokymasis neateina vien vartojant turinį, jis ateina įsitraukiant į idėjas, lyginant ir priešpastatant, o DI gali ištuštinti patį šį procesą“, – sakė OECD PISA iniciatorius Andreasas Schleicheris.
Ar suaugusieji tikrai geresni?
Diskusija apie mokinių rezultatus neišvengiamai atsiremia į suaugusiųjų įpročius. Tyrimai Europoje rodo, kad nemaža visuomenės dalis per metus neperskaito nė vienos knygos, o skaitymas laisvalaikiu daugeliui tampa retu įpročiu.
Todėl PISA pavyzdinės užduotys vis dažniau naudojamos kaip paprastas būdas pasitikrinti, ar gebėtume greitai pritaikyti matematiką, suprasti tekstą ir logiškai paaiškinti mokslo reiškinius. Tokios užduotys atskleidžia ne atmintį, o mąstymo aiškumą.
Tipinėse matematikos užduotyse prašoma apskaičiuoti dalį ar santykį iš pavaizduoto rašto, įvertinti grafiko teiginių pagrįstumą. Gamtos moksluose dažnai tikrinama, ar žmogus supranta priežasties ir pasekmės ryšius, pavyzdžiui, kodėl žaibas matomas anksčiau nei girdimas griaustinis.
Skaitymo dalyje paprastai vertinama, ar gebama atskirti prasmingą teiginį nuo absurdiško, ir ar žmogus supranta internetinio pokalbio ar forumo ištraukos esmę. Tokie klausimai ypač aktualūs dezinformacijos laikais, kai svarbu ne tik perskaityti, bet ir teisingai interpretuoti.










Share
Comments
Add Euronews on Google