CP v2

Tag: Gamtos paveldas

  • Portugalijoje aptiktas 3 350 metų alyvmedis: kaip jis dar dera ir ką apie tai sako mokslininkai

    Portugalijoje auga alyvmedžiai, kurių amžius peržengia 2 000 metų ribą, o vienas įspūdingiausių pavyzdžių siejamas su Abrantešo savivaldybe. Čia esantis medis, vadinamas „Oliveira do Mouchão“, vertinamas kaip vienas seniausių šalyje ir, nepaisant amžiaus, vis dar subrandina derlių.

    Skaičiuojama, kad 2018 metais šiam alyvmedžiui buvo apie 3 350 metų. Tai reikštų, kad jis pradėjo augti dar gerokai iki Romos imperijos įsitvirtinimo Pirėnų pusiasalyje ir išgyveno daugybę istorinių lūžių, klimato svyravimų bei žemdirbystės kaitą.

    Tokio amžiaus medžiams įprastas rievėmis paremtas datavimas dažnai netinka, nes labai seni alyvmedžiai gali būti ištuštėję, suirusiu ar atsinaujinusiu kamienu. Dėl to tyrėjai naudoja specializuotas metodikas, kurios remiasi medienos struktūros analize ir kitais biologiniais žymenimis.

    Portugalijoje alyvmedžių amžiaus vertinimai siejami su Trás-os-Montes ir Alto Douro universiteto mokslininkų grupe, kuri yra sukūrusi ir pritaikiusi patentuotą vertinimo metodą. Ši praktika taikoma ne tik Portugalijoje, bet ir už jos ribų, kai siekiama patikimai įvertinti ypač senų medžių amžių.

    Mokslininkai pabrėžia, kad alyvmedis yra viena atspariausių ilgaamžių rūšių dėl išskirtinės regeneracijos. Net ir labai senas kamieno fragmentas gali suformuoti naujus ūglius, todėl medis išlieka gyvybingas, nors jo išorė gali atrodyti stipriai paveikta laiko.

    Didelę reikšmę turi ir šaknų sistema: giliai įsiskverbusios šaknys padeda medžiui pasiekti drėgmę sausrų metu ir stabiliai maitintis prastesnėmis sąlygomis. Dėl to alyvmedžiai gali išgyventi šimtmečius trunkančius klimato bei kraštovaizdžio pokyčius ir toliau megzti vaisius.

    „Alyvmedis neabejotinai yra vienas geriausiai laikui atsparių gyvų organizmų, nes pasižymi labai stipria regeneracija“, – sakė tyrėjas Jose Luisas Luzada.

    Portugalijoje minimas ne vienas rekordinio amžiaus medis. Alentežu regione, Vidigueiros apylinkėse esančiame Herdade do Peso ūkyje, taip pat yra vertinamas dar senesnis alyvmedis, kurio amžius, pagal 2021 metais atliktą vertinimą, gali viršyti 3 700 metų.

    Tokie medžiai dažnai atsiduria nacionaliniuose konkursuose ir tampa ne tik gamtos, bet ir kultūros paveldo simboliais. Jie primena, kad biologinė įvairovė, ilgaamžės rūšys ir atsakingas kraštovaizdžio tvarkymas gali išsaugoti gyvus liudininkus, kurie jungia kelis tūkstantmečius istorijos.

  • Vokietijoje aptikta galimai seniausia šalyje kukmedžio legenda: jam priskiria apie 1 100 metų

    Vokietijoje aptikta galimai seniausia šalyje kukmedžio legenda: jam priskiria apie 1 100 metų

    Pietų Vokietijos Allgäu regione, atokioje alpinėje pievoje, dendrologai aptiko kukmedį, kurio amžius, jų vertinimu, gali siekti apie 1 100 metų. Jei skaičiavimai pasitvirtins, tai būtų seniausias žinomas medis Vokietijoje ir vienas iš ryškiausių gyvosios gamtos paveldo objektų Alpėse.

    Medis auga tarp Steibio ir Balderschwango, maždaug 1 100 metrų aukštyje virš jūros lygio, šiaurės vakarų šlaite. Tokia vieta kukmedžiui nėra palanki: žiemos pusmetį saulės beveik nepasiekia, o temperatūra šiame aukštyje žemesnė nei pietiniuose šlaituose.

    Kaip nustatytas amžius

    Vokietijos dendrologų draugija kukmedžio amžių vertina pagal kamieno parametrus, augavietės sąlygas ir rūšies augimo ypatumus. Nurodoma, kad kamieno apimtis siekia apie 5,1 metro, o pats medis išsiskiria neįprastai sudėtinga, iš kelių segmentų susiformavusia kamieno struktūra.

    Tokio amžiaus medžių atveju tikslus datavimas yra sudėtingas, nes senų kukmedžių kamienuose dažnai būna tuštumų, puvinio ar suirusių metinių rievių, o įprastas rievėjimas ne visada įmanomas. Dėl to mokslininkai dažnai remiasi kelių metodų deriniu ir atsargiu, intervalais pateikiamu vertinimu.

    Kodėl medis galėjo išgyventi

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžiai „sensta“ kitaip nei gyvūnai: jie nuolat atnaujina audinius, o dalis senų dalių palaipsniui nunyksta. Be to, didelę reikšmę turi šaknų sistema, kuri, būdama po žeme, gali išlikti gyvybinga ilgiau nei matoma antžeminė dalis.

    Vienas iš paaiškinimų, kodėl kukmedis išliko šimtmečius, yra jo augavietės izoliacija. Atokumas mažina žmogaus ūkinės veiklos poveikį, o pats kukmedis pasižymi atsparumu ir gebėjimu lėtai, bet stabiliai augti net ribinėmis sąlygomis.

    „Jo kamienas yra tarsi svajonių paminklas: plyšiai, gumbai, briaunos, įtrūkimai ir ertmės sudaro labai skirtingas dalis“, – sakė Drezdeno technikos universiteto medžių biologijos profesorius emeritas Andreasas Roloffas.

    Kukmedis ir Europos istorija

    Kukmedis Europoje turi išskirtinę kultūrinę reikšmę: jo mediena nuo seno vertinta dėl tvirtumo ir elastingumo. Allgäu radinys priminė ir garsųjį ledynuose rastą Ötzį, kurio medžioklės lankas buvo pagamintas iš kukmedžio medienos.

    Naujasis kukmedžio vertinimas, jei bus patvirtintas, galėtų pakeisti iki šiol dažniausiai minimą Vokietijos „seniausio medžio“ titulą. Anksčiau juo dažnai laikyta maždaug 1 000 metų amžiaus liepa Žemutinėje Saksonijoje, o tarp senųjų milžinų minimas ir apie 900 metų siekiantis ąžuolas, išsiskiriantis ypač didele kamieno apimtimi.

    Pasauliniu mastu seniausių medžių rekordai dažniausiai siejami su ilgaamžėmis pušimis, kurių antžeminės dalys skaičiuoja daugiau nei 5 000 metų. Taip pat žinomi atvejai, kai ypač senas yra ne kamienas, o šaknų sistema ar kloninė kolonija, galinti egzistuoti dešimtis tūkstančių metų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ne vien dėl rekordų. Ilgaamžiai medžiai yra vertingi genetinės įvairovės, ekosistemų stabilumo ir klimato kaitos tyrimams, o jų apsauga dažnai tampa ir vietos bendruomenių, ir gamtosaugos institucijų prioritetu.

  • Pagėgiuose tvarkoma „Raganų eglė“: po arboristų išvadų nudžiūvęs medis bus pažemintas

    Pagėgių savivaldybė pranešė, kad botaninio gamtos paveldo objektas „Raganų eglė“ po arboristinio vertinimo pripažintas visiškai nudžiūvusiu ir praradusiu gyvybingumą. Specialistai taip pat fiksavo kamieno pažeidimus, ankstesnių lūžių požymius ir mechaniškai nestabilias viršutines stiebo bei šakų dalis.

    Savivaldybės teigimu, artimiausiu metu bus organizuojami lajos žeminimo darbai, kai pašalinamos pavojingiausios viršutinės medžio dalys ir sumažinamas jo aukštis iki saugios ribos. Pagrindinis tikslas – sumažinti lūžio ar virtimo riziką ir užtikrinti lankytojų bei teritorijos saugumą.

    Numatoma po darbų palikti stabilią medžio dalį kaip stovintį sausuolį, taip išsaugant objekto kraštovaizdinę ir kultūrinę vertę. Savivaldybė pabrėžia, kad toks sprendimas leidžia kuo ilgiau išlaikyti išskirtinį gamtos paveldo objektą viešojoje erdvėje, net jei medis nebeatkuria gyvybingumo.

    Paliekama ir dalis negyvos medienos, kuri svarbi biologinei įvairovei: ji tampa buveine vabzdžiams, grybams, kerpėms, o vėliau – ir paukščiams. Aplinkosaugos praktikoje tokie sprendimai dažnai taikomi brandžiams ar pažeistiems medžiams, kai būtina suderinti žmonių saugumą, paveldo išsaugojimą ir natūralių buveinių tęstinumą.

    Pažymima, kad botaniniai gamtos paveldo objektai tvarkomi konservavimo principu: pirmiausia vertinama reali medžio būklė, galimos grėsmės ir parenkamos priemonės, kurios kuo mažiau keičia objekto vertingąsias savybes. „Raganų eglės“ atveju pasirinktas pažeminimas turėtų sumažinti avarinių situacijų tikimybę ir pratęsti objekto „eksponavimą“ vietovėje.

  • Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai: paraiškų laukia iki birželio 14 dienos

    Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai: paraiškų laukia iki birželio 14 dienos

    Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai, kurių tikslas – išrinkti Metų medį, vėliau atstovausiantį Lietuvai Europos medžio konkurse, ir atkreipti dėmesį į išskirtinius šalies medžius. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne vien grožiui: vertinama ir medžio istorija, ryšys su vietos bendruomene bei jo reikšmė kraštovaizdžiui.

    Rinkimus pagal nustatytus nuostatus organizuoja viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“. Kandidatus atrinks komisija, kurioje dirbs organizatorių, visuomeninių gamtosauginių bei bendruomeninių organizacijų atstovai ir įvairių sričių specialistai.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas konkursui gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Organizatoriai kviečia siūlyti ne tik senus ar įspūdingus medžius, bet ir tuos, kurie turi aiškią kultūrinę, istorinę ar bendruomeninę vertę ir yra tapę vietos tapatybės dalimi.

    Paraiškos priimamos iki birželio 14 dienos. Kandidatų dokumentai teikiami elektroniniu paštu, o organizatoriai ragina paraišką parengti kuo išsamiau, kad komisija galėtų įvertinti ne tik medžio parametrus, bet ir jo pasakojimą.

    Kokios informacijos reikia?

    Paraiškoje būtina nurodyti medžio rūšį, pavadinimą, jei jis žinomas, tikslią augimo vietą ir koordinates. Taip pat prašoma pateikti amžių, aukštį, kamieno apimtį bei kitus fizinius duomenis, kurie padeda palyginti kandidatus ir pagrįsti jų išskirtinumą.

    Ne mažiau svarbi dalis – motyvacija, kodėl medis siūlomas rinkimams, ir vizualinė medžiaga. Reikia pridėti 1–3 nuotraukas arba iki 3 minučių trukmės vaizdo įrašą, taip pat gali būti pateikiami istoriniai faktai, vietos žmonių pasakojimai, legendos ar kiti patvirtinantys duomenys.

    Kada vyks balsavimas ir kada paaiškės nugalėtojas?

    Komisija atrinks iki 12 medžių, kurie pateks į antrąjį etapą. Už juos visuomenė galės balsuoti internetu nuo rugsėjo 14 dienos iki spalio 4 dienos, o atrinktų kandidatų sąrašas bus skelbiamas organizatorių kanaluose.

    2026 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 21 dieną apdovanojimo ceremonijoje Seime. Nugalėtojas kitąmet atstovaus Lietuvai 2027 metų Europos medžio konkurse.

    Rinkimai siejami ir su platesniu kontekstu: tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje yra įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Organizatoriai pažymi, kad konkursas prisideda prie šios vertybės matomumo ir skatina bendruomenes fiksuoti bei saugoti vietos gamtos paveldą.

    Organizatoriai primena, kad kandidatams svarbus ne tik amžius ar dydis, bet ir gyvybingumas, priežiūros istorija bei aiškiai pagrįstas santykis su vietove. Dėl to siūlant medį verta įtraukti bendruomenės liudijimus ir patikimą informaciją apie jo reikšmę.