CP v2

Tag: Gamyba

  • Pietų Korėjoje pramoninis robotas mirtinai sužalojo darbuotoją: įvyko skaudi klaida

    Pietų Korėjoje įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, kai pramoninis robotas gamykloje mirtinai sužalojo 40 metų techninės priežiūros darbuotoją. Vietos žiniasklaida skelbia, kad įrenginys žmogų supainiojo su dėže ir prispaudė prie konvejerio.

    Pranešama, kad darbuotojas tikrino robotą, naudojamą dėžėms su žemės ūkio produkcija rūšiuoti ir pakuoti. Patikros metu robotinė ranka sugriebė vyrą ir, stumdama link konvejerio, stipriai suspaudė jo krūtinę bei galvą.

    Į įvykio vietą atvykę medikai nukentėjusįjį skubiai išvežė į ligoninę, tačiau patirti sužalojimai buvo mirtini. Incidentas sukėlė diskusijas apie pramoninių robotų saugą, ypač tuomet, kai darbuotojai prie įrangos dirba techninės priežiūros arba testavimo režimu.

    Įmonės atstovai po tragedijos pareiškė ketinantys stiprinti saugos sprendimus ir diegti tikslesnes apsaugos priemones, kad būtų sumažinta klaidingo atpažinimo rizika. Tokiais atvejais praktikoje dažniausiai vertinama, ar buvo tinkamai atitvertos pavojingos zonos, ar veikė avarinio stabdymo grandinės ir ar buvo laikomasi blokavimo bei žymėjimo procedūrų.

    Žinios apie panašius įvykius Pietų Korėjoje pasirodo ne pirmą kartą. 2023 metais buvo pranešta apie atvejį automobilių pramonėje, kai darbuotojas pateko į roboto veikimo zoną ir patyrė sunkių traumų, o tai dar kartą priminė, kad automatizacija didina našumą, bet kartu reikalauja griežtos darbo saugos kultūros.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažniausios rizikos kyla ne įprastoje automatizuotoje gamyboje, o tada, kai įranga derinama, remontuojama ar perjungta į rankinio valdymo režimus. Todėl ypač svarbūs aiškūs darbo leidimai, darbuotojų mokymai, jutiklių ir fizinių barjerų patikimumas bei nuosekli incidentų analizė.

    Automatizacija ir sauga

    Pastaraisiais metais gamyklose sparčiai daugėja robotizuotų sistemų, o kartu auga dėmesys saugiam žmogaus ir roboto bendradarbiavimui. Naujesnės kartos sprendimuose plačiau naudojami jėgos ribojimo mechanizmai, saugos skeneriai ir zonų stebėsena, tačiau pramoniniai robotai, skirti kroviniams ir dėžėms perkelti, dažnai išlieka didelės galios įrenginiai.

    Tokie atvejai paprastai tiriami, siekiant nustatyti, ar įvyko techninis gedimas, programinės įrangos klaida, netinkamas jutiklių sukalibravimas ar žmogiškasis faktorius. Tyrimo išvadomis remiantis sprendžiama dėl papildomų apsaugų, procedūrų korekcijų ir atsakomybės pasidalijimo.

    Ar kaltas dirbtinis intelektas?

    Viešojoje erdvėje panašūs incidentai neretai siejami su dirbtinis intelektas, tačiau daugelyje pramoninių sistemų lemia ne DI sprendimai, o iš anksto apibrėžti judesio algoritmai ir saugos grandinės. Vis dėlto, kai į diegiamas atpažinimo kameras ir pažangesnę analizę, didėja poreikis griežčiau vertinti testavimą ir patikras realiomis gamybos sąlygomis.

    Pietų Korėjos atvejis tapo dar vienu priminimu, kad moderni automatizacija be aiškių saugos standartų ir disciplinos gali turėti tragiškų pasekmių. Įmonėms tai reiškia ne tik investicijas į įrangą, bet ir nuolatinį procesų auditą bei darbuotojų pasirengimą dirbti šalia galingų automatizuotų sistemų.

  • Įspėjimas darbo rinkai: Kalifornijoje startuoja 100 000 humanoidų gamyba – ką tai pakeis?

    Kalifornijoje veiklą pradėjo nauja humanoidų gamykla, kuri žada per kelerius metus pasiekti iki 100 000 vienetų gamybos apimtis. Tai signalas, kad humanoidiniai robotai iš prototipų fazės sparčiai keliasi į pramoninę masinę gamybą ir netrukus gali tapti įprastu reiškiniu namuose bei paslaugų sektoriuje.

    Projektą vysto Norvegijos bendrovė „1X Technologies“, kurią remia „OpenAI“. Bendrovė skelbia, kad naujasis padalinys JAV leis greičiau pereiti nuo bandymų prie serijinės gamybos ir didinti robotų skaičių rinkoje, o kartu mažinti vieneto savikainą.

    Kas bus gaminama ir kam skirta

    Pagrindinis bendrovės kuriamas humanoidas pristatomas kaip namų pagalbininkas, gebantis atlikti paprastas kasdienes užduotis. Tarp numatomų funkcijų minimi tvarkymosi darbai, daiktų pernešimas, pagalba buityje ir bendravimas su žmogumi balsu.

    Humanoidų proveržį pastaraisiais metais spartina du veiksniai: pigesni ir našesni jutikliai bei baterijos, o taip pat DI pažanga, leidžianti robotams geriau suvokti aplinką ir mokytis iš veiksmų. Dėl to realistiškesnės tampa užduotys, kurios anksčiau robotams buvo per sudėtingos dėl nenuspėjamų namų sąlygų.

    Kainos, mastas ir realūs ribojimai

    Viešai minėta tokio tipo humanoido kaina siekia apie 18 000 eurų, tačiau galutinė komercinė kaina gali skirtis priklausomai nuo komplektacijos ir paslaugų plano. Ekspertai pabrėžia, kad pirmosios masinės partijos dažniausiai būna brangesnės, o kainos krenta tik stabilizavus tiekimo grandinę ir padidinus apimtis.

    Vis dėlto masinė gamyba savaime nereiškia, kad robotai iškart taps universaliais namų darbuotojais. Didžiausi iššūkiai išlieka sauga, patikimumas realiomis sąlygomis, kritimų ir susidūrimų rizika, taip pat atsakomybė už incidentus ir duomenų apsauga, kai įrenginys nuolat veikia gyvenamojoje erdvėje.

    Ką tai reiškia darbui ir visuomenei

    Humanoidai dažniausiai pristatomi kaip sprendimas ten, kur trūksta darbuotojų, ypač slaugos ir pagalbos senjorams srityje. Senstančios visuomenės tendencijos JAV ir Europoje didina spaudimą sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoms, todėl technologijų bendrovės ieško būdų automatizuoti dalį fizinių, pasikartojančių užduočių.

    Kartu auga diskusijos dėl poveikio darbo rinkai, ypač paslaugų, logistikos ir paprastesnių pagalbinių darbų segmentuose. Praktikoje artimiausiu laikotarpiu labiau tikėtinas mišrus modelis, kai robotai perima dalį rutininių veiklų, o žmonės lieka atsakingi už priežiūrą, saugą, emocinį kontaktą ir sudėtingesnius sprendimus.

    Technologijų lenktynės dėl humanoidų vyksta visame pasaulyje, o naujos gamyklos atidarymas JAV rodo, kad rinka pereina į naują etapą. Jei bendrovei pavyks užtikrinti patikimą gamybą ir saugų naudojimą, humanoidiniai robotai gali tapti realiu produktu ne tik laboratorijoms, bet ir plačiajai vartotojų rinkai.

  • Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos bendrovės ir toliau laiko Kiniją vienu svarbiausių gamybos ir tiekimo grandinių centrų, nors Europos Sąjunga viešai ragina mažinti strateginę priklausomybę. Tai rodo Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje apklausa, apėmusi beveik 300 narių atsakymus, surinktus metų pradžioje.

    Apklausos duomenimis, apie 68 proc. respondentų teigė arba išlaikantys, arba plečiantys veiklą Kinijoje. Tuo metu tik apie 7 proc. nurodė perkeliantys gamybos užsakymus į kitas šalis arba kuriantys alternatyvias gamybos bazes už Kinijos ribų.

    „Nematyti, kad de-risking taptų dominuojančia tema. Greičiau matome, kad Europos įmonės tampa dar labiau priklausomos nuo Kinijos kaip tiekimo ir gamybos vietos“, – sakė Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Jensas Eskelundas.

    Kas stumia likti Kinijoje

    Vienas svarbiausių veiksnių, kodėl įmonės nesitraukia, yra kaštai ir greitis. Nors Kinijoje darbo jėga ilgą laiką buvo laikoma konkurenciniu pranašumu, vis daugiau įmonių pabrėžia ne atlyginimus, o automatizaciją ir gamybos mastą.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ atstovai apklausos kontekste akcentavo, kad per pastaruosius porą metų Kinijos gamyklose automatizacijos lygis kai kuriose šakose išaugo itin sparčiai. Dėl to darbo sąnaudų skirtumai praranda reikšmę, o lemiamu tampa pajėgumas gaminti greitai ir stabiliai.

    „Darbo kaina tampa vis mažiau svarbi, nes automatizacija ją nustumia į antrą planą“, – sakė „Roland Berger“ vadovaujantis partneris Denis Depoux.

    Robotai, ekosistema ir tiekėjų spaudimas

    Kinijos gamybos patrauklumą didina ne tik robotizacija, bet ir susiformavusi pramoninė ekosistema: tiekėjų koncentracija, žaliavų prieinamumas, logistika ir galimybė greitai keisti gamybos apimtis. Apklausos rezultatai rodo, kad maždaug trys ketvirtadaliai ES įmonių Kinijoje savo gamybos efektyvumą šalyje vertina kaip aukštesnį nei kitose rinkose.

    Kaip pavyzdys dažnai minimas elektromobilių sektorius, kuriame gamybos procesai vis labiau automatizuojami, o grandinės valdymas koncentruojamas vietoje. Kinijos elektromobilių gamintojas „Nio“ yra skelbęs, kad vienoje jo gamyklų dirba 941 robotas, galintis autonomiškai vykdyti dalį procesų ir palaikyti gamybą visą parą.

    Apklausoje taip pat išryškėjo tarpinis kelias: apie 24 proc. respondentų nurodė diversifikuojantys riziką taip, kad tuo pačiu plečia veiklą Kinijoje, bet lygiagrečiai kuria alternatyvius tiekėjus kitose šalyse. Tokį modelį įmonės dažnai renkasi siekdamos apsidrausti nuo geopolitinių įtampų, tarifų ar staigių reguliavimo pokyčių, bet neprarasti Kinijos masto ir kainos pranašumo.

    Ką tai reiškia Europai

    ES de-risking politika orientuota į jautrių sektorių atsparumą, kritinių žaliavų tiekimo saugumą ir perteklinės priklausomybės mažinimą. Tačiau verslo sprendimus dažnai lemia kasdieniai konkurencingumo kriterijai: savikaina, pristatymo terminai, tiekimo stabilumas ir gamybos lankstumas.

    Logistikos rinkos dalyviai taip pat pastebi, kad dalis sprendimų dėl tarptautinių srautų vis dažniau priimama pačioje Kinijoje, ypač tokiose srityse kaip elektromobiliai, baterijos ir plataus vartojimo elektronika. Tai reiškia, kad Europai siekiant mažinti riziką, reali priklausomybė nuo Kinijos pramonės pajėgumų daugelyje šakų kol kas nemažėja.

  • Vokietijos „SPREAD“ pritraukė 25 mln. eurų: pramoninis DI plečiamas Europoje ir JAV

    Berlyne įsikūrusi inžinerinės žvalgybos platformą kurianti bendrovė „SPREAD“ pritraukė 25 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad naujas kapitalas bus naudojamas plėtrai Europoje ir JAV, taip pat augimui „Salesforce“ ekosistemoje ir stipresnėms pozicijoms aviacijos, gynybos bei sunkiosios technikos sektoriuose.

    Raunde dalyvavo nauji investuotojai, tarp jų DTCP Growth, IQT, OTB Ventures, „Salesforce“ ir Thesiger Capital, taip pat verslo angelai. Prie finansavimo prisidėjo ir esami investuotojai, tęsiantys paramą po ankstesnių investicijų etapų.

    Šis etapas seka po A serijos finansavimo, kurį „SPREAD“ buvo pritraukusi 2023 metais, ir rodo išliekantį investuotojų dėmesį pramonės DI sprendimams. Pastaraisiais metais rinka vis dažniau akcentuoja duomenų sujungimo, procesų automatizavimo ir realaus poveikio gamyboje klausimus, o ne vien eksperimentinius prototipus.

    Kam skirta „SPREAD“ platforma

    „SPREAD“ save pristato kaip Engineering Intelligence Platform, kuri sujungia produkto duomenis per visą gyvavimo ciklą nuo ankstyvų projektavimo sprendimų iki gamybos ir eksploatacijos. Platforma siekia kontekstualizuoti struktūruotus ir nestruktūruotus duomenis iš skirtingų įmonių sistemų, kad komandos greičiau rastų priežastis, įvertintų kompromisus ir priimtų sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad diegimuose pas klientus platforma padėjo paspartinti vystymo ciklus ir sutrumpinti inžinerinių problemų sprendimo laiką, o sutaupymai gali siekti dešimtis milijonų eurų per metus. Tokie skaičiai paprastai priklauso nuo organizacijos dydžio, duomenų kokybės ir to, kiek procesų integruojama į vieningą darbo eigą.

    Partnerystė su „Salesforce“

    Viena iš investicijos krypčių yra gilesnė integracija su „Salesforce“, kuri verslo klientams siūlo standartizuotus duomenų modelius, darbo eigas ir agentinius sprendimus. „SPREAD“ siekia, kad inžineriniai duomenys ir klientų aptarnavimo informacija būtų sujungiami, leidžiant greičiau susieti kliento problemą su inžinerine priežastimi ir priimti sprendimus dėl pakeitimų ar remonto.

    „Dirbdami su „Salesforce“, galime pasiekti pramonės įmones, kurioms inžinerinė žvalgyba reikalinga labiausiai: komandas, kuriančias, eksploatuojančias ar prižiūrinčias gynybos sistemas, transporto priemones ir pramoninę techniką“, – sakė „SPREAD“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Robertas Göbelis.

    „Pramonės įmonės turi dešimtmečiais kauptų inžinerinių žinių, įstrigusių atskirose sistemose ir duomenų šaltiniuose. Sujungus pramonės modelius ir darbo eigas su „SPREAD“ gilia produkto ir inžinerijos analitika, komandos gali greičiau priimti teisingus sprendimus“, – sakė „Salesforce“ atstovas Achyut Jajoo.

    Kodėl pramoninis DI vėl traukia kapitalą

    Investicijų kontekstas rodo platesnę tendenciją: pramonėje DI vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūros ir darbo eigos projektas, o ne vien atskiras įrankis. Didžiausią vertę kuria sprendimai, kurie sutvarko duomenų sluoksnį, integruojasi su paveldėtomis sistemomis ir leidžia rezultatą pamatuoti kokybės rodikliais, prastovų mažėjimu ar greitesniu paleidimu į rinką.

    Vokietija pastaruoju metu išlieka viena aktyviausių Europos šalių pramonės skaitmeninimo ir automatizavimo srityje, o gynybos ir tiekimo grandinių saugumo temos didina dėmesį vietinėms, patikimoms technologijoms. „SPREAD“ investicija į šį foną įsilieja kaip signalas, kad inžinerijos duomenų sujungimas tampa vienu iš svarbiausių pramoninio DI taikymo taškų.

    Bendrovė nurodo, kad jos tikslas yra spartinti mastelio didinimą ir plėsti klientų ratą sektoriuose, kuriuose klaidų kaina ypač didelė, o sprendimai priklauso nuo tikslių, laiku pasiekiamų duomenų. Jei integracijos su didelėmis verslo platformomis pasiteisins, tokio tipo sprendimai gali tapti standartu, kaip pramonėje sujungiami produktų, gamybos ir klientų aptarnavimo duomenys.