Tag: Gamyba

  • „Renault“ siūlo 1 tūkst. savanoriškų išėjimų, bet į gamybą ketina priimti 2 tūkst. žmonių

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ parengė planą, pagal kurį 1 000 techninio ir administracinio „užnugario“ darbuotojų būtų skatinami išeiti savanoriškai, o tuo pat metu į automobilių surinkimo linijas ketinama priimti 2 000 naujų žmonių.

    Kaip nurodoma, tokie sprendimai siejami su noru efektyviau išnaudoti darbo vietas ir didinti konkurencingumą, ypač rinkoje augant spaudimui iš Kinijos gamintojų.

    Numatomos priemonės apima savanoriškus išėjimus, ankstesnį išėjimą į pensiją bei kai kurių pareigybių mažinimą techniniuose ir pagalbiniuose padaliniuose. Iš viso „Renault“ Prancūzijoje dirba apie 15 000 darbuotojų.

    Pokyčiai taip pat aiškinami didesniu dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų naudojimu finansų, personalo, tiekimo ir distribucijos srityse, dėl ko dalis ankstesnių funkcijų tampa mažiau reikalingos.

    Inžinieriams siūlo persikvalifikuoti

    Anksčiau buvo svarstoma, kad darbą galėtų palikti net iki 2 400 inžinierių, tačiau dabar jiems pasiūlytas kitas kelias – persikvalifikuoti ir dirbti gamybos linijose, kur surenkami elektromobiliai.

    Panaši galimybė turėtų būti siūloma ir darbuotojams, šiuo metu dirbantiems pagal terminuotas sutartis.

    Šie planai siejami su klientų susidomėjimu elektriniais modeliais, tarp jų – naujais R5 ir „Twingo“.

    Mokymai – šimtai tūkstančių valandų

    Dienraštis „Les Echos“ skelbia, kad „Renault“ ketina skirti dideles lėšas darbuotojų mokymams, o bendras mokymų apimties laikas gali siekti apie 500 000 valandų.

    Tekste taip pat nurodoma, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Renault“ Prancūzijoje pardavė 390,5 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 25,8 proc. sudarė elektromobiliai ir iš tinklo įkraunami hibridai.

    Tuo pačiu laikotarpiu bendrovės pajamos siekė 11,6 mlrd. eurų.

  • Lenkijos fabrikuose DI „mėnesį“ sutrumpino iki trijų dienų: kas stabdo robotizaciją

    Lenkijos įmonės vis dažniau mato, kad robotizacija ir dirbtinis intelektas (DI) gali drastiškai sutrumpinti gamybos bei naujų produktų diegimo laiką – kai kur darbai, anksčiau trukdavę mėnesį, telpa į tris dienas. Tačiau technologijos ne visada duoda norimą efektą: jei procesai neparuošti, investicija gali nuvilti.

    Apie tai „Nowy Przemysł“ apžvelgtoje diskusijoje „Robot, automat, agent AI“ kalbėjo „Forum Automatyki i Robotyki Polskiej“ vadovas Tomaszas Haidukas ir kiti pramonės atstovai. Jie pabrėžė, kad robotas pats savaime nepadidins našumo – prieš diegiant būtina susitvarkyti gamybos organizavimą, tiekimą ir žmonių kompetencijas.

    Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2025 metais Lenkijos įmonėse veikė 28 135 robotai – 2 proc. daugiau nei metais anksčiau. Vis dėlto pagal robotų tankį Lenkija atsilieka nuo Čekijos: gamyboje Lenkijoje tenka 86 robotai 10 tūkst. darbuotojų – daugiau nei dukart mažiau nei kaimyninėje šalyje.

    Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad šalies robotizacijos rodiklius gali stipriai „išpūsti“ viena pramonės šaka, pavyzdžiui, automobilių gamykla. Todėl mažesnis robotų skaičius nebūtinai yra silpnybė – tai gali būti ir galimybė greičiau persiorientuoti į naujus sprendimus, kol kiti rinkos dalyviai dar „atsidirbinėja“ senas investicijas.

    Robotai tinka ne tik masinei gamybai

    Diskusijoje pabrėžta, kad robotizacija nėra vien didelių serijų gamybos privilegija. Praktikoje ji gali pasiteisinti ir dirbant su trumpomis serijomis, jei sprendimas suprojektuotas taip, kad būtų lengvai pritaikomas skirtingiems gaminiams.

    „Dematec Polska“ automatikos padalinio vadovas Tomaszas Kielaras pasakojo apie atvejį, kai klientui įrengtos dvi darbo vietos apdirbo 70 skirtingų detalių, o mažiausia serija siekė 20 vienetų. Po kelių mėnesių įmonei naujų detalių įvedimas tapo toks paprastas, kad ji svarsto įsirengti papildomas stotis.

    Pašnekovai akcentavo dar vieną tendenciją: įmonės nori paprasto valdymo ir programavimo, kad įrangą galėtų prižiūrėti esama komanda. Tai aktualu tiek bendradarbiaujantiems robotams (kobotams), kurie paprastai programuojami lengviau, tiek pramoniniams robotams, kuriuos vis dažniau leidžia valdyti patogesnės HMI sąsajos.

    Prieš robotizaciją – „gamybos sveikatos patikra“

    Tomaszas Haidukas įspėjo, kad robotizavimas be pasiruošimo gali baigtis nusivylimu. Jo teigimu, pirmiausia būtina peržiūrėti gamybos organizavimą ir tik tada spręsti, kurios grandys iš tiesų turėtų būti automatizuojamos.

    Kaip pavyzdį jis minėjo suvirinimą: įsigijus robotizuotą suvirinimo vietą, bet neperorganizavus procesų, ji gali būti nepakankamai apkrauta ir neveikti taip, kaip tikėtasi. Be to, automatiniam surinkimui dažnai reikalingas gerokai didesnis komponentų tikslumas nei rankiniam darbui, kuriame žmogus gali „prisitaikyti“.

    „APA Group“ vadovas Arturas Pollakas pateikė konkretų atvejį iš autobusų gamybos: robotizavus grindų ir šoninių sienų gamybą, produktyvumas išaugo šešis kartus, tačiau pradžia buvo sudėtinga. Jis aiškino, kad kelių milimetrų tarpai, su kuriais žmogus susitvarko, robotui gali tapti kritine kliūtimi – galiausiai teko keisti tiekėjus, kad užtikrintų reikiamą kokybę.

    Pasak A. Pollako, robotizacijai reikia viso „ekosistemos“ – medžiagų kontrolės, tiekimo planavimo, įrangos priežiūros, saugos sprendimų ir paruoštų žmonių. Dėl to pats robotas gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių zlotų, o visas diegimas – milijoną ar net pusantro milijono zlotų.

    DI fabrike: nuo gedimų prognozių iki greitesnių produktų

    Diskusijoje pabrėžta, kad pramonė atsargiai vertina didžiuosius kalbos modelius, nes gamyboje kritiškai svarbu paaiškinamumas ir pakartojamumas – kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas ir kodėl atsakymas nesikeičia. Todėl DI gamyklose dažniau diegiamas kaip priežiūros, kokybės kontrolės ir gedimų prognozavimo įrankis.

    Tomaszas Haidukas pasidalijo pavyzdžiu iš automobilių tiekimo grandinės: gumos gaminių gamintojas anksčiau atlikdavo daug bandymų, kol išgaudavo reikiamų parametrų tarpiklį. Tačiau jau ketverius metus įmonė naudoja vidinį, uždarą mašininio mokymosi modelį, „maitinamą“ duomenimis, kuris jau pirmu ar antru žingsniu parodo, kaip priartėti prie norimo rezultato – naujo produkto diegimas sutrumpėjo nuo mėnesio iki trijų dienų.

    „Cloos Polska“ pardavimų direktorius Tomaszas Jastrzębskis taip pat lygino laiką prieš DI įrankių išpopuliarėjimą ir dabar: aplikacijos, kuriai sukurti anksčiau prireikdavo kelių mėnesių, šiandien gali būti parengtos per kelias dienas. Anot jo, tokie pokyčiai tampa realiu konkurenciniu pranašumu – ne dėl „stebuklingų“ mašinų, o dėl greičiau pasiekiamo rezultato.

    Mokesčių lengvatos – ne visada lemiamas argumentas

    Kalbėta ir apie tai, kas galėtų paspartinti robotizaciją. T. Jastrzębskio teigimu, robotizacijos mokesčių lengvata pirkimo sprendime dažniausiai atsiduria sąrašo pabaigoje – svarbesni yra tiesioginiai poreikiai, tokie kaip pakartojamumas, kokybė ir darbuotojų trūkumo mažinimas.

    T. Haidukas atkreipė dėmesį, kad lengvatos apskaita yra sudėtinga, o blogas mokesčių administratoriaus aiškinimas gali kelti rizikų. Be to, dalis gamyklų tam tikrais atvejais apskritai nemoka pelno mokesčio dėl naujų investicijų, todėl joms tokia lengvata tampa mažiau aktuali.

    T. Kielaro nuomone, įmonėms padėtų ilgesnės – ketverių ar penkerių metų – paramos programos, kurios leistų planuoti robotizuotų darbo vietų diegimą nuosekliai, o ne „vienkartiniais šuoliais“.

  • Dirbtinis intelektas gamyboje nėra magija: be strategijos ir duomenų kokybės jis tik didina chaosą

    DI gamyboje: nuo tikslo, ne nuo mados

    Ekspertai, aptarę dirbtinio intelekto diegimą gamyboje pramonės konferencijoje, sutaria dėl vieno: DI nepadarys tvarkos ten, kur procesai jau dabar nevaldomi. Technologija gali duoti apčiuopiamą naudą, tačiau tik tada, kai sprendžiamas konkretus verslo uždavinys ir iš anksto sutvarkomas pasirengimas.

    Pagrindinė klaida, kuri kartojasi skirtingose įmonėse, yra noras diegti DI vien todėl, kad tai skamba moderniai. Praktikai pabrėžia, kad investicijos sėkmę reikia matuoti ne „DI panaudojimu“, o tuo, ar sumažėjo brokas, prastovos, planavimo klaidos, o sprendimai tapo greitesni ir patikimesni.

    Be duomenų ir žmonių pasiruošimo DI neveiks

    Viena dažniausių kliūčių gamyboje yra duomenų fragmentacija, kai informacija laikoma skirtingose sistemose, kurios tarpusavyje beveik nesusikalba. Tokiu atveju net geriausi algoritmai negali pateikti patikimų įžvalgų, nes „mato“ tik dalį realybės.

    Ne mažiau svarbus ir duomenų kokybės klausimas: jei duomenys netikslūs, nepakankami, neaprašyti kontekstu ar renkami nenuosekliai, DI pateiks klaidinančias išvadas. Ekspertai pabrėžia, kad duomenų valdymas tampa esminiu pamatu, o kai kuriais atvejais vien duomenų sutvarkymas duoda efektą net ir be DI.

    „Jeigu tikimės, kad dirbtinis intelektas pats išspręs visas problemas, tada jis neišspręs nė vienos“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Dar viena dažna spraga yra kompetencijos organizacijoje: strategijos dokumento nepakanka, jei jo nesupranta vadovai ir komandos. Kai DI laikomas „juodąja dėže“, sprendimų priėmimas tampa lėtesnis, o atsakomybė išsiskaido, todėl didėja rizika, kad projektas taps brangiu eksperimentu.

    Maži pilotai ir aiškūs rodikliai sumažina riziką

    Praktikai rekomenduoja pradėti nuo nedidelių pilotinių projektų, kurie leidžia patikrinti visą ciklą: nuo duomenų surinkimo ir paruošimo iki modelio testavimo, diegimo ir priežiūros. Tokie pilotai padeda suprasti, ko trūksta organizacijai, ir realistiškai įvertinti, kiek kainuos sprendimo palaikymas ilgainiui.

    Akcentuojama, kad DI projektas nesibaigia paleidimu: modelius dažnai reikia pertreniruoti, stebėti jų tikslumą ir prisitaikymą prie pasikeitusių sąlygų. Jei įmonė neturi žmonių, suprantančių šį procesą, strategija tampa teorinė, o rezultatai nepastovūs.

    Ne mažiau svarbu iš anksto apsibrėžti rodiklius, pagal kuriuos bus vertinama sėkmė. Gamyboje tai dažniausiai yra kokybės nuokrypiai, prastovų trukmė, planavimo tikslumas, atsargų lygis, pristatymų laiku dalis ar energijos sąnaudos, tačiau tinkami rodikliai priklauso nuo konkretaus proceso.

    Kada užtenka automatizacijos, o kada reikia DI?

    Diskusijoje pabrėžta, kad ne kiekviena problema reikalauja dirbtinio intelekto. Jei užduotis gali būti patikimai išspręsta aiškiomis taisyklėmis ar analitiniais metodais, paprastesnė automatizacija dažnai būna pigesnė, greitesnė ir lengviau prižiūrima.

    DI labiausiai pasiteisina ten, kur reikia apdoroti didelius duomenų kiekius, kurių žmogus negali efektyviai įvertinti, arba kai sprendžiami vaizdo analizės, anomalijų aptikimo, sudėtingo planavimo ir optimizavimo uždaviniai. Tokiais atvejais DI gali veikti ir „šešėliniu režimu“: sprendimas dirba lygiagrečiai su esamu procesu, o įmonė palygina rezultatus prieš priimdama sprendimą dėl pilno diegimo.

    Ypač dažnai kaip praktiškas pavyzdys įvardijama anomalijų identifikacija priežiūroje ir kokybės kontrolėje, kai sistema padeda pastebėti nukrypimus, o galutinį sprendimą priima žmogus. Toks modelis mažina klaidų tikimybę ir kartu padeda išlaikyti atsakomybę ten, kur ji svarbiausia.

    DI diegimas yra pokytis, o ne vien įrankis

    Ekspertai sutaria, kad sėkmingas DI diegimas gamyboje reiškia verslo pokytį: reikia peržiūrėti procesus, atsakomybes, duomenų surinkimą ir darbuotojų įgūdžius. Vien technologijos įsigijimas nekompensuoja neefektyvių darbo praktikų ir neapibrėžtų tikslų.

    Galiausiai akcentuojama, kad reikės vis daugiau tarpdisciplininių kompetencijų: gebėjimo dirbti su duomenimis, suprasti procesus, valdyti pokytį ir kritiškai vertinti rezultatus. Įmonėms tai reiškia nuolatinį mokymąsi, nes DI sprendimai ir jų taikymo praktikos sparčiai keičiasi.

  • Iš Lodzės į 70 rinkų: kaip „Gillette“ megafabrika Lenkijoje gamina kas trečią pasaulio skustuvą

    Lodzėje veikianti „Procter & Gamble“ (P&G) „Gillette“ gamykla per du dešimtmečius tapo vienu svarbiausių koncerno gamybos ir logistikos centrų Europoje. Iš čia skustuvai ir peiliukai keliauja į maždaug 70 rinkų penkiuose žemynuose, o pats kompleksas apima gamybą, pakavimą ir paskirstymą.

    Gamykla gamina apie 160 skirtingų P&G produktų variantų, tarp jų „Mach3“, „Fusion“, „Venus Embrace“ ir „Venus Olay“ serijas. P&G teigia, kad Lodzės padalinys yra vienintelis pasaulyje, kuriame gaminami „Venus Olay“ skustuvai.

    Ši gamykla įvardijama kaip didžiausias „Gillette“ prekės ženklo padalinys pasaulyje ir viena iš vadinamųjų P&G megagamyklų. Bendrovės skaičiavimu, būtent Lenkijoje pagaminamas maždaug kas trečias „Gillette“ skustuvas pasaulyje, o tai Lodzės regionui reiškia ir darbo vietas, ir aukštesnės pridėtinės vertės kompetencijas.

    Automatizacija ir DI gamyboje

    Pastaraisiais metais Lodzės gamykla sparčiai diegia automatizavimo sprendimus, kurie leidžia didinti pajėgumus ir užtikrinti stabilų kokybės lygį. Produktų kontrolėje naudojamos vaizdinės patikros sistemos, padedančios aptikti smulkiausius neatitikimus dar prieš gaminiui pasiekiant pakuotę.

    Logistikoje pritaikomi autonominiai vežimėliai, kurie mažina rankinio darbo apimtį ir standartizuoja judėjimą gamybos patalpose. P&G taip pat akcentuoja, kad dalis sprendimų kuriami vietoje ir vėliau pritaikomi kitose įmonės gamyklose.

    „Mūsų Lodzės gamykla rodo inovacijų kryptį, nuolat tobulindama gamybos procesus ir skaitmenines technologijas“, – sakė P&G „Gillette“ komplekso Lodzėje vadovas Christophas Reifas.

    Gamykloje veikia inžinerinė komanda, P&G pristatoma kaip vidinis automatizavimo centras, kuriantis naujus įrankius ir procesų patobulinimus. Tokia praktika atitinka platesnę pramonės tendenciją, kai gamyklos tampa ne tik gamybos vieta, bet ir technologijų diegimo laboratorija.

    Karjeros ir kompetencijų augimas

    Modernioms linijoms reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl P&G pabrėžia vidinį darbuotojų ugdymą ir karjeros galimybes. Įmonė teigia, kad dalis vadovų savo kelią pradėjo nuo praktikų ar jaunesniųjų pozicijų, o vėliau augo keisdami roles tarp skirtingų padalinių.

    Kompleksas taip pat akcentuoja įvairovę komandose: moterys dirba ne tik administracinėse, bet ir techninėse pareigose. Pasak P&G, moterys sudaro apie trečdalį darbuotojų ir daugiau nei 40 proc. vadovaujančių pozicijų, o tai gamybos sektoriuje išlieka reikšmingu rodikliu.

    P&G mastas Lenkijoje ir investicijos

    Lodzės „Gillette“ yra viena iš P&G gamybos ašių Lenkijoje, greta kitų bendrovės padalinių šalyje. P&G skelbia, kad per maždaug 30 metų Lenkijoje investavo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių; perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį kursą tai sudaro apie 900 000 000 eurų.

    Įmonė taip pat nurodo sukūrusi daugiau nei 5 000 darbo vietų, o gamybą papildo tiekimo grandinės, IT ir paskirstymo funkcijos. Tokia struktūra atitinka globalių gamintojų strategiją, kai viename regione telkiami ne tik cechai, bet ir planavimas, logistika bei skaitmeninės paslaugos.

    „Ši investicija yra pavyzdys, ką JAV įmonės atneša į Lenkiją: kapitalą, technologijas, inovacijas, modernias darbo vietas ir augimo galimybes darbuotojams bei tiekėjams“, – sakė JAV ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose.

    P&G pabrėžia ir vietinį įsitraukimą Lodzėje: darbuotojai prisideda prie socialinių iniciatyvų, paramos projektų ir bendruomeninių veiklų. Bendrovės vertinimu, būtent globalių tiekimo srautų ir vietos ekosistemos derinys ir lemia, kad gamykla iš regioninio objekto per 20 metų tapo tarptautiniu centru.

  • DI gamyboje nėra magija: kodėl be aiškaus tikslo, duomenų ir žmonių pasirengimo įmonė tik įklimps

    DI gamyboje: nuo ko pradėti?

    Dirbtinis intelektas gamyboje gali duoti apčiuopiamą grąžą, tačiau jis neišsprendžia prastai suvaldytų procesų ir nekompensuoja chaotiško valdymo. Ekspertai, diskutuodami pramonės konferencijoje, pabrėžė, kad sėkmę lemia ne technologijos naujumas, o aiškiai apibrėžtas tikslas, patikimi duomenys ir pasirengę darbuotojai.

    Praktikų teigimu, vien DI įdiegimas dažnai tik padidina triukšmą organizacijoje: atsiranda naujų įrankių, bet neatsiranda bendro susitarimo, kokį verslo rodiklį jie turi pagerinti. Todėl pirmas klausimas turėtų būti ne kokį sprendimą pirkti, o kurią konkrečią problemą būtina išspręsti ir kaip bus matuojamas rezultatas.

    Duomenys ir procesai svarbiau už įrankį

    Gamybos įmonėse viena dažniausių kliūčių yra duomenų kokybė ir jų susiskaidymas tarp skirtingų sistemų. Kai informacija laikoma atskiruose „silosuose“ ir prastai suderinama, net pažangus DI modelis negali pateikti patikimų įžvalgų, o sprendimai tampa sunkiai paaiškinami darbuotojams.

    Ekspertai akcentuoja, kad vien strategijos dokumento neužtenka, jei organizacija jo nesupranta ir realiai nesilaiko procedūrų. Praktikoje neretai paaiškėja, kad didžiausią efektą duoda baziniai dalykai: procesų peržiūra, atsakomybių išgryninimas, tvarkingas duomenų surinkimas ir nuolatinis jų valdymas.

    Pasak specialistų, verta pradėti nuo klausimo, ar problema apskritai reikalauja DI. Kai kuriais atvejais greitesnį ir pigesnį rezultatą duoda paprasta automatizacija pagal taisykles arba darbo organizavimo pakeitimai, o DI tik padidina kaštus, nepadidindamas naudos.

    Maži pilotai ir darbuotojų pasirengimas

    Diskusijose dažnai kartojama „mažų žingsnių“ logika: nedidelis pilotinis projektas padeda įmonei suprasti visą diegimo ciklą. Tokie bandymai leidžia patikrinti, kokių duomenų trūksta, kaip juos paruošti, kas prižiūrės sprendimą ir kaip bus užtikrinamas nuolatinis modelių atnaujinimas.

    Ne mažiau svarbi dalis yra žmonės. Jei vadovybė ir darbuotojai DI suvokia kaip stebuklingą mygtuką, tikėtina, kad sprendimas bus nupirktas „dėl technologijos“, o ne dėl realios naudos, todėl po kelių mėnesių bus nusivylimas ir prarastas laikas.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI diegimas yra organizacinė transformacija, todėl reikalingi mokymai, vidinė komunikacija ir aiškus susitarimas, kaip keičiasi kasdienis darbas. Be to, būtina užtikrinti, kad į DI iniciatyvas būtų įtraukti ne tik IT žmonės, bet ir gamybos bei verslo komandos, kurios geriausiai mato realias problemas.

    Kada DI pasiteisina labiausiai?

    Praktikoje DI dažniausiai pasiteisina ten, kur yra dideli duomenų srautai ir žmogui per sunku juos apdoroti. Tai gali būti vaizdų analizė kokybės kontrolei, anomalijų aptikimas įrenginių priežiūroje, taip pat gamybos planavimo ir tiekimo grandinės optimizavimas sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis.

    Kaip pabrėžė pramonės atstovai, svarbu turėti aiškų vertinimo kriterijų: ar norime pakeisti žmogaus atliekamą užduotį, ją atlikti greičiau ir tiksliau, ar išspręsti uždavinį, kurio anksčiau išvis nebuvo įmanoma atlikti. Tik tada DI tampa įrankiu, kuris kuria vertę, o ne dar vienu papildomu sluoksniu ant netvarkingo proceso.

    „Jei tikimės, kad dirbtinis intelektas pats išspręs visas problemas, greičiausiai jis neišspręs nė vienos“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Galutinė rekomendacija gamybos įmonėms išlieka paprasta: pradėti nuo proceso ir tikslo, pasiruošti duomenis, investuoti į kompetencijas ir tik tada rinktis technologiją. Tokia seka sumažina riziką, kad DI diegimas taps brangiu eksperimentu, kuris vietoj efektyvumo atneša dar daugiau chaoso.

  • DI pramonėje: mažiau triukšmo, daugiau naudos – kodėl rezultatą lemia duomenys, žmonės ir technologija

    Dirbtinis intelektas pramonėje vis dažniau vertinamas ne kaip madinga naujovė, o kaip konkretus įrankis aiškioms problemoms spręsti. Gamybos įmonės DI taiko anomalijų aptikimui, prognozinei kokybės kontrolei ir įrenginių būklės stebėsenai, kai tai tiesiogiai mažina nuostolius ir prastovas.

    Praktika rodo, kad didžiausią grąžą DI duoda ten, kur procesai generuoja daug patikimų matavimų, o sprendimo sėkmę galima pamatuoti eurais, laiku ar broko sumažėjimu. Tokiais atvejais DI padeda greičiau pastebėti nukrypimus, sumažinti energijos švaistymą ir tiksliau prognozuoti, kada įrenginiui reikės priežiūros.

    Trys ramsčiai: duomenys, žmonės, technologija

    Efektyvų DI diegimą dažniausiai nulemia trys dalykai: duomenys, žmonės ir tinkamai parinkta technologija. Jei duomenys renkami nenuosekliai, jutikliai nesukalibruoti, o istorijoje daug spragų, net ir pažangiausias modelis duos abejotinus rezultatus.

    Pramonės skaitmenizacijos tyrimuose dažnai kartojasi ta pati problema: įmonės panaudoja tik dalį turimų duomenų, nes jie būna išbarstyti skirtingose sistemose arba netinkami analizei. Todėl dar prieš DI projektą neretai tenka sutvarkyti duomenų srautus, susitarti dėl rodiklių apibrėžimų ir užtikrinti kokybės kontrolę.

    „Dirbtinis intelektas yra toks geras, kokie geri yra duomenys, kuriais jis remiasi“, – sakė Marek Zamojski.

    Ne mažiau svarbus ir žmonių vaidmuo. Patyrę operatoriai bei procesų inžinieriai dažnai pastebi artėjančius gedimus iš garso, vibracijos ar darbo ritmo dar prieš tai, kai tai aiškiai užfiksuoja rodikliai, o DI sprendimams jų žinios reikalingos interpretacijai ir teisingam sprendimų priėmimui.

    Kada prognozinė priežiūra atsiperka?

    Prognozinė priežiūra dažnai įvardijama kaip vienas patraukliausių DI scenarijų, tačiau ji ne visada ekonomiškai pagrįsta. Jei įranga paprasta, o gedimų kaina maža, užtenka būkle paremto aptarnavimo arba įprastų planinių patikrų be sudėtingų modelių.

    Kai kuriuose projektuose didžiausia kliūtis yra ne programinė įranga, o matavimo infrastruktūros kaina. Jei norint sukurti patikimą prognozę reikia brangiai apmatuoti visą mazgą, investicija gali prilygti alternatyvai, pavyzdžiui, atsarginės įrangos įsigijimui ar kritinių dalių sandėliavimui.

    „DI diegimas nėra principas pirkau ir jis išspręs visas problemas. Reikia scenarijaus ir aiškaus klausimo, į kurį norime atsakyti“, – sakė Marek Zamojski.

    Darbuotojų baimės ir pokyčių valdymas

    Diegiant DI pramonėje dažnai išryškėja ir žmogiškasis faktorius: dalis darbuotojų nerimauja, kad sprendimai nuvertins jų patirtį arba ilgainiui pakeis jų vaidmenį. Todėl įmonėms svarbu nuo pradžių aiškiai komunikuoti, kad DI yra pagalbinė priemonė, o ne automatinis darbo vietų mažinimo planas.

    Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad geriausiai veikia projektai, kuriuose operatoriai ir inžinieriai įtraukiami į problemos formulavimą. Kartais būtent cecho darbuotojai pirmieji įvardija paprastus, bet lemiamus parametrus, pavyzdžiui, drėgmę ar temperatūrą, o DI vėliau padeda šią patirtį paversti skaičiais ir taisyklėmis, tinkančiomis visai gamybai.

    Galiausiai DI pramonėje tampa brandesnis tada, kai jis vertinamas pragmatiškai: ne pagal pažadus, o pagal matuojamą efektą. Jei tikslas aiškus, duomenys patikimi, o komanda supranta procesą, DI gali tapti konkurencinio pranašumo dalimi, tačiau kai kuriais atvejais racionaliausias sprendimas yra jo atsisakyti.

  • Poznanė gamina 33 mlrd. dražetų per metus: „Mars“ kramtomosios gumos milžinė Europoje

    Kramtomosios gumos istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei pramoninė gamyba: archeologai yra radę įrodymų, kad Šiaurės Europos gyventojai prieš maždaug 7 000 metų kramtė beržų dervą. Tai buvo natūrali medžiaga, naudota kasdieniams poreikiams, tarp jų ir burnos higienai.

    Šiuolaikinė kramtomosios gumos pramonė įsibėgėjo XIX amžiaus pabaigoje JAV, kai verslininkas Williamas Wrigley jaunesnysis Čikagoje iš pradžių prekiavo kepimo milteliais. Pirkėjams jis pridėdavo nemokamos gumos, tačiau būtent ji netikėtai tapo paklausiausia preke.

    Kai guma tapo masine preke

    Netrukus „Wrigley“ perorientavo veiklą į kramtomąją gumą ir XIX amžiaus pabaigoje pristatė produktus, kurie vėliau tapo klasika. XX amžiaus pradžioje rinka sparčiai augo, o guma iš paprasto saldumyno virto kasdieniu įpročiu.

    Vėliau kramtomoji guma įsitvirtino ir popkultūroje: ji reklamuota kaip laisvės, jaunatviškumo ir energijos simbolis, o filmuose bei reklamose atsirado atpažįstamas burbulų pūtimo motyvas. Žinoma, populiarumą stiprino ir ryškūs prekių ženklai bei masinė reklama.

    Nuo mėtų iki gumos be cukraus

    Daugeliui žmonių kramtomoji guma siejasi su greitu būdu atgaivinti burnos kvapą ar padaryti trumpą pertrauką dienos metu. Ilgus metus populiariausi išlieka mėtų skonio variantai, tačiau vartotojai vis dažniau renkasi ir vaisinius skonius.

    Ypatingą nišą užima guma be cukraus, kuri neretai pristatoma kaip pagalbinė priemonė burnos higienai. Odontologų bendruomenėje dažniausiai pabrėžiama, kad tokia guma gali būti tik papildymas, o ne pakaitalas dantų valymui ir reguliariai priežiūrai.

    „Mars“ gamykla Poznanėje: mastas įspūdingas

    Vienas svarbiausių Europos kramtomosios gumos gamybos taškų yra „Mars“ gamykla Poznanėje. Skelbiama, kad ji veikia apie 30 metų ir yra didžiausias „Mars“ kramtomosios gumos padalinys Europoje, o pagal apimtis pasaulyje užima antrą vietą.

    2025 metais Poznanės gamykla pagamino 33 mlrd. dražetų, tarp jų ir „Orbit“ bei „Airwaves“ prekių ženklų produkciją. Produkcija eksportuota į daugiau nei 40 šalių, o gamybos tempas, kaip nurodoma, gali siekti iki 5 mln. dražetų per valandą.

    Ekspertai pastebi, kad skoniai ir formatai laikui bėgant keičiasi, o vartotojų pasirinkimus vis labiau veikia sveikatingumo tendencijos ir cukraus mažinimas. Vis dėlto Poznanė jau kelis dešimtmečius išlieka vienu svarbiausių taškų pasaulinėje kramtomosios gumos tiekimo grandinėje.

  • Panevėžyje startuoja Atviros pramonės savaitgalis: įmonės atveria procesus ir karjeras

    Panevėžyje ir Panevėžio rajone prasideda ketvirtasis Atviros pramonės savaitgalis, kurio įžanga skirta ne tik smalsuoliams, bet ir pramonės profesionalams bei studentams. Renginys siekia suartinti įmones, švietimo įstaigas ir būsimus darbuotojus, parodyti, kaip realiai veikia šiuolaikinė gamyba.

    Pirmasis etapas vyks rugsėjo 21–24 dienomis, kai įmonės priims kitų bendrovių specialistus dalytis patirtimi. Šie susitikimai orientuoti į praktinius sprendimus ir procesų palyginimą, o ne į pažintines ekskursijas.

    Profesionalų vizituose bus aptariami gamybos automatizavimo sprendimai, kokybės vadyba pagal ISO 9001, tvaresnės gamybos kryptys ir žiedinės ekonomikos principai. Taip pat numatytos diskusijos apie LEAN ir kaizen taikymą kasdienėje veikloje, kai efektyvumas didinamas nuosekliai mažinant švaistymą ir gerinant procesus.

    Šiemet profesionalus priims AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Devold“, UAB „Amber Pasta“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB ADAX ir „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB. Organizatoriai pabrėžia, kad vertingiausia tokiuose susitikimuose yra reali patirtis, kurią galima pritaikyti iš karto, grįžus į savo įmonę.

    Kita renginio kryptis skirta būsimiesiems specialistams, kurie pramonę pamatys ne iš auditorijos, o gamybos aplinkoje. Į tikslinius vizitus kviečiami Panevėžio kolegijos ir Panevėžio mokymo centro jaunimas, taip pat į Panevėžį atvykstantys Kauno technologijos universiteto ir VILNIUS TECH studentai.

    Studentams duris atvers „Amber Pasta“, „Arginta Engineering“, HARJU ELEKTER, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB, „Stigma“, AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio stiklas“. Vizitų metu jaunimas galės tiesiogiai bendrauti su specialistais, susipažinti su naudojamomis technologijomis ir įsivertinti, kokių kompetencijų šiuo metu labiausiai reikia pramonėje.

    Pagrindinė renginio dalis vyks rugsėjo 25–27 dienomis, kai įmonių durys atsivers visuomenei. Lankytojams žadamos nemokamos ekskursijos, įvairios veiklos ir gastronominės patirtys, leidžiančios iš arčiau pažinti Panevėžio pramonės spektrą nuo maisto ir gėrimų iki inžinerijos bei metalo apdirbimo.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ekskursijos vyks tik su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas. Nepatekus į norimą laiką, bus galima bandyti prisijungti į gyvą eilę, tačiau tai neužtikrins patekimo.

    Renginį koordinuoja Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“, kuri siekia stiprinti regiono pramonės patrauklumą ir ryšį su talentais. Tokie atvirų durų formatai vis dažniau vertinami kaip priemonė spręsti darbuotojų trūkumo iššūkius, didinti profesijų prestižą ir paskatinti jaunimą rinktis inžinerines bei technologines kryptis.

  • „Aptera“ saulės elektromobilio paslaptis atskleista: gamybą išjudins Kinijos „Launch Design“

    „Aptera“ saulės elektromobilio paslaptis atskleista: gamybą išjudins Kinijos „Launch Design“

    Kalifornijos startuolis „Aptera“, daugiau nei dešimtmetį kuriantis saulės energija papildomai įkraunamą elektrinę transporto priemonę, paskelbė apie strateginį partnerį, kuris gali iš esmės pakeisti projekto likimą. Bendrovė susitarė su Kinijos gamybai pritaikyto dizaino įmone „Launch Design“, kuri turėtų paspartinti triračio elektromobilio paruošimą serijinei gamybai ir sumažinti savikainą.

    Partnerystės vertė siekia apie 40 000 000 eurų, o jos esmė – prieiga prie „Launch Design“ bandomosios gamybos infrastruktūros ir globalios tiekimo grandinės. Planuojama, kad pirmieji automobiliai bus surenkami užsienyje esančioje bandomojoje gamykloje, o vėliau surinkimo procesai ir įranga būtų perkelti į Karlsbadą Kalifornijoje.

    Gamybos startas – su Kinijos pagalba

    Pagal susitarimą „Launch Design“ padės sukurti surinkimo įrankius, gamybos įrangą ir procesus, kurie vėliau galėtų būti pritaikyti didesnei apimčiai. Tai reiškia, kad pradinė gamybos fazė bus orientuota į greitesnį paleidimą, o ne į brangų gamybos kompetencijų kūrimą nuo nulio pačiai „Aptera“.

    „Aptera“ anksčiau yra nurodžiusi, kad jau užsakė pirmuosius 40 gamybinių kėbulų ir važiuoklių komplektų, skirtų pirmajai klientams numatytai partijai. Tikimasi, kad pirmieji vienetai galėtų pasiekti surinkimo liniją ketvirtąjį metų ketvirtį, tačiau galutiniai terminai priklausys nuo bandymų ir tiekimo grandinės ritmo.

    Kaip pasidalijamos išlaidos

    Skelbiama, kad „Aptera“ apmokės apie du trečdalius patvirtintų programos kaštų, o likusi dalis būtų dengiama „Launch Design“ investicija per teises įsigyti „Aptera“ akcijų. Investicijos lėšos būtų nukreiptos į surinkimo įrangą, įrankius, transporto priemonės bandymus, bandomąją gamybą ir pasirengimą didesnėms apimtims.

    „Ši strateginė investicija sustiprina mūsų resursus ir leidžia atsivežti į Karlsbadą patikrintą gamybai pritaikyto dizaino kompetenciją bei pasaulinę tiekimo grandinę, neperimant naštos viską kurti nuo pradžių“, – sakė „Aptera“ vienas vadovų Chrisas Anthony.

    Jis taip pat pabrėžė, kad partnerio patirtis gali sutrumpinti kelią iki didelės apimties gamybos ir mažinti medžiagų kaštus. Pasak jo, bendrovė jau mato mažėjančias prognozuojamas komponentų sąnaudas, o tai svarbu dar iki pirmojo serijinio automobilio pagaminimo.

    Kodėl tai svarbu „Aptera“ projektui

    Saulės energija papildomai įkraunamo elektromobilio idėja rinkoje skamba patraukliai, tačiau praktinis iššūkis visada buvo tas pats – kaip tokią transporto priemonę gaminti patikimai, saugiai ir už kainą, kurią priimtų pirkėjai. Daugeliui startuolių būtent perėjimas nuo prototipo prie stabilios gamybos tapo kritiniu barjeru.

    „Launch Design“ siūlomas modelis leidžia „Aptera“ naudotis ne tik pigesniais tiekėjais, bet ir gauti jau sukomplektuotus mazgus, o ne atskiras detales. Tai paprastai reiškia mažiau klaidų surinkime, aiškesnę kokybės kontrolę ir greitesnį tempą, ypač ankstyvoje gamybos stadijoje.

    Elektrinių transporto priemonių sektoriuje pastaraisiais metais matoma aiški tendencija: net ir pažangias technologijas kuriantys gamintojai ieško partnerių, galinčių greitai užtikrinti gamybos mastelį, tiekimo grandinių stabilumą ir kaštų kontrolę. „Aptera“ atveju šis sprendimas gali tapti esminiu žingsniu, kad projektas iš demonstracinės idėjos pereitų į realų, tvarų verslą.

  • Pietų Korėjoje pramoninis robotas mirtinai sužalojo darbuotoją: įvyko skaudi klaida

    Pietų Korėjoje įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, kai pramoninis robotas gamykloje mirtinai sužalojo 40 metų techninės priežiūros darbuotoją. Vietos žiniasklaida skelbia, kad įrenginys žmogų supainiojo su dėže ir prispaudė prie konvejerio.

    Pranešama, kad darbuotojas tikrino robotą, naudojamą dėžėms su žemės ūkio produkcija rūšiuoti ir pakuoti. Patikros metu robotinė ranka sugriebė vyrą ir, stumdama link konvejerio, stipriai suspaudė jo krūtinę bei galvą.

    Į įvykio vietą atvykę medikai nukentėjusįjį skubiai išvežė į ligoninę, tačiau patirti sužalojimai buvo mirtini. Incidentas sukėlė diskusijas apie pramoninių robotų saugą, ypač tuomet, kai darbuotojai prie įrangos dirba techninės priežiūros arba testavimo režimu.

    Įmonės atstovai po tragedijos pareiškė ketinantys stiprinti saugos sprendimus ir diegti tikslesnes apsaugos priemones, kad būtų sumažinta klaidingo atpažinimo rizika. Tokiais atvejais praktikoje dažniausiai vertinama, ar buvo tinkamai atitvertos pavojingos zonos, ar veikė avarinio stabdymo grandinės ir ar buvo laikomasi blokavimo bei žymėjimo procedūrų.

    Žinios apie panašius įvykius Pietų Korėjoje pasirodo ne pirmą kartą. 2023 metais buvo pranešta apie atvejį automobilių pramonėje, kai darbuotojas pateko į roboto veikimo zoną ir patyrė sunkių traumų, o tai dar kartą priminė, kad automatizacija didina našumą, bet kartu reikalauja griežtos darbo saugos kultūros.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažniausios rizikos kyla ne įprastoje automatizuotoje gamyboje, o tada, kai įranga derinama, remontuojama ar perjungta į rankinio valdymo režimus. Todėl ypač svarbūs aiškūs darbo leidimai, darbuotojų mokymai, jutiklių ir fizinių barjerų patikimumas bei nuosekli incidentų analizė.

    Automatizacija ir sauga

    Pastaraisiais metais gamyklose sparčiai daugėja robotizuotų sistemų, o kartu auga dėmesys saugiam žmogaus ir roboto bendradarbiavimui. Naujesnės kartos sprendimuose plačiau naudojami jėgos ribojimo mechanizmai, saugos skeneriai ir zonų stebėsena, tačiau pramoniniai robotai, skirti kroviniams ir dėžėms perkelti, dažnai išlieka didelės galios įrenginiai.

    Tokie atvejai paprastai tiriami, siekiant nustatyti, ar įvyko techninis gedimas, programinės įrangos klaida, netinkamas jutiklių sukalibravimas ar žmogiškasis faktorius. Tyrimo išvadomis remiantis sprendžiama dėl papildomų apsaugų, procedūrų korekcijų ir atsakomybės pasidalijimo.

    Ar kaltas dirbtinis intelektas?

    Viešojoje erdvėje panašūs incidentai neretai siejami su dirbtinis intelektas, tačiau daugelyje pramoninių sistemų lemia ne DI sprendimai, o iš anksto apibrėžti judesio algoritmai ir saugos grandinės. Vis dėlto, kai į diegiamas atpažinimo kameras ir pažangesnę analizę, didėja poreikis griežčiau vertinti testavimą ir patikras realiomis gamybos sąlygomis.

    Pietų Korėjos atvejis tapo dar vienu priminimu, kad moderni automatizacija be aiškių saugos standartų ir disciplinos gali turėti tragiškų pasekmių. Įmonėms tai reiškia ne tik investicijas į įrangą, bet ir nuolatinį procesų auditą bei darbuotojų pasirengimą dirbti šalia galingų automatizuotų sistemų.