Lenkijoje fiksuojamas retas reiškinys: gamintojų kainų indeksas (PPI) pradėjo augti sparčiau nei vartotojų kainų indeksas (CPI). Tai pirmas toks atvejis per maždaug penkerius metus ir, ekonomistų vertinimu, gali reikšti atsinaujinančią kainų didėjimo bangą parduotuvėse.
Lenkijos statistikos tarnybos duomenimis, rugpjūtį PPI metinis augimas paspartėjo iki 4,2 proc., kai liepą siekė 3,1 proc. Rodiklis buvo aukštesnis už rinkos prognozes ir tapo didžiausias nuo 2023 metų gegužės.
Kodėl PPI svarbus vartotojams?
PPI paprastai vertinamas kaip ankstyvas infliacijos signalas, nes jis atspindi kainų pokyčius gamybos grandyje. Kai įmonių sąnaudos kyla, dalis šio pabrangimo dažnai vėliau perkeliama į galutines kainas, kurias moka pirkėjai, todėl su kelių mėnesių vėlavimu gali didėti ir CPI.
Pastarasis PPI ir CPI santykio pasikeitimas laikomas reikšmingu, nes rodo, kad kainų spaudimas formuojasi „iš apačios“, t. y. per sąnaudų kanalą. Tokią dinamiką dažnai sustiprina brangstanti energija, logistika ar žaliavos, o verslas, siekdamas išlaikyti pelningumą, kainas kelia palaipsniui.
Ką prognozuoja ekonomistai ir ką stebės rinka?
Banko „Pekao“ ekonomistai pažymėjo, kad tai vienas iš tų momentų, kai kainos gamyboje tampa įdomesnės už pačią gamybą. Jų vertinimu, PPI viršijęs CPI gali reikšti, kad artimiausiais mėnesiais vartotojų infliacija vėl pasuks aukštyn.
„PPI pirmą kartą per 5 metus pasiuntė infliacinį signalą, nes PPI infliacija viršijo CPI. Tai gali reikšti, kad artimiausiais mėnesiais kils ir vartotojų infliacija“, – teigė banko ekonomistai.
Rinkos dalyviai taip pat vertina, kad CPI Lenkijoje jau artimiausiu metu gali peržengti centrinio banko tikslo viršutinę tolerancijos ribą, siekiančią 3,5 proc., ir priartėti prie 4 proc. Didesnę riziką metų pabaigai ekonomistai sieja su energijos ir degalų rinkos svyravimais bei sprendimais dėl valstybės taikomų kainų švelninimo priemonių.