Lenkijos gamyklose robotizacija ir DI vis dažniau tampa ne demonstraciniu projektu, o tiesiogine konkurencinio pranašumo priemone. Pramonės atstovai forume „Robot, automatas, DI agentas“ pabrėžė, kad didžiausias efektas pasiekiamas ne tik diegiant įrangą, bet ir perbraižant procesus bei paruošiant žmones.
Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais Lenkijos įmonėse veikė 28 135 pramoniniai robotai. Tai 2 proc. daugiau nei metais anksčiau, tačiau pagal robotų tankį Lenkija vis dar atsilieka: 10 000 gamybos pramonės darbuotojų tenka 86 robotai, o Čekijoje šis rodiklis yra daugiau nei dukart didesnis.
Mažas robotų tankis – galimybė
Diskusijoje pabrėžta, kad žemas robotizacijos lygis nebūtinai yra silpnybė. Tai gali reikšti daugiau erdvės modernizacijai, ypač dabar, kai robotų diegimą vis dažniau papildo DI sprendimai kokybės kontrolei, procesų stebėsenai ir gedimų prognozavimui.
Ekspertai atkreipė dėmesį ir į statistikos „spąstus“: šalies robotizacijos rodiklį gali smarkiai kilstelėti viena didelė automobilių gamykla. Tai ne visada reiškia, kad robotai plačiai paplitę visose šakose, todėl lyginant šalis svarbu vertinti ir sektorių struktūrą.
Robotai tinka ir mažoms serijoms
Viena iš dažniausių kliūčių įmonėse – įsitikinimas, kad robotizacija apsimoka tik masinėje gamyboje. Tačiau praktiniai pavyzdžiai rodo priešingai: automatizuotos darbo vietos gali būti pritaikomos dešimtims skirtingų detalių, o mažiausios serijos gali siekti ir kelias dešimtis vienetų.
Kartu akcentuota, kad šiuolaikinės sistemos diegiamos taip, kad jas galėtų valdyti esama komanda, o ne atskirai samdomas robotikos specialistas. Dėl to didėja paklausa sprendimams su paprastesnėmis sąsajomis ir greitesniu perprogramavimu keičiant gaminius.
Pirmiausia procesai, tik tada robotai
Įspėta, kad robotas pats savaime našumo nepadidins, jei gamykla nėra pasiruošusi organizaciškai. Prieš automatizuojant dažnai tenka sutvarkyti planavimą, medžiagų tiekimą, kokybės kontrolę ir priežiūros procesus, nes priešingu atveju brangi darbo vieta gali likti nepakankamai apkrauta.
Ypač daug problemų kyla, kai komponentų tikslumas ir kokybė neatitinka automatizuoto surinkimo ar suvirinimo reikalavimų. Ten, kur žmogus dar gali „prisitaikyti“, robotas reikalauja pastovumo, todėl neretai tenka peržiūrėti tiekėjų kokybės standartus.
„Keturi milimetrai žmogui kartais dar pataisomi, o robotui tai jau didžiulė spraga, kurios jis nesuvirins“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių.
DI gamyboje: trys dienos vietoj mėnesio
Pramonėje DI dažniausiai taikomas ten, kur reikalingas prognozavimas ir kontrolė, o ne kūrybinės užduotys. Įmonės atsargiau žiūri į didelius kalbos modelius, nes gamyboje svarbu paaiškinamumas: kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas ir ar rezultatą galima pakartoti.
Vis dėlto praktika rodo ryškią naudą: vienas automobilių pramonei gaminantis gumos gaminių gamintojas, naudodamas uždarą mašininio mokymosi modelį, esą sutrumpino naujo gaminio technologijos parengimą nuo mėnesio iki trijų dienų. Panašiai ir programinės įrangos kūrimo užduotys, kurios anksčiau trukdavo kelis mėnesius, dabar, pasitelkus DI įrankius, dažnai įgyvendinamos per kelias dienas.
Parama robotizacijai: kas neveikia
Kalbėta ir apie valstybės skatinimo priemones. Praktikai teigė, kad mokesčių lengvatos robotizacijai retai tampa lemiamu argumentu, nes įmonėms svarbiau aiškus atsiperkamumas, diegimo rizikos ir gamybos stabilumas.
Be to, pabrėžta, kad mokesčių lengvatos dažnai klaidingai suprantamos kaip dotacijos, nors iš tiesų tai apmokestinamosios bazės mažinimas per nusidėvėjimą. Neapibrėžtumas dėl interpretacijų ir administracinė našta dalį įmonių atbaido, o ilgalaikės, kelių metų trukmės programos, anot dalyvių, padėtų geriau planuoti nuoseklias investicijas.