CP v2

Tag: Ganyklos

  • Aptvėrė ganyklą ir laukė 17 metų: mokslininkai pamatė, kaip ji virto mišku

    Aptvėrė ganyklą ir laukė 17 metų: mokslininkai pamatė, kaip ji virto mišku

    Mokslininkai 17 metų stebėjo, kaip buvusi ganykla, sustabdžius galvijų ganymą, pamažu keičiasi ir ima panašėti į mišką. Eksperimento esmė buvo paprasta: dalis teritorijos buvo aptverta, kad gyvūnai nebegrįžtų, o dalyje papildomai pasodinti vietiniai medžiai.

    Tyrėjai taikė dvi skirtingas atkūrimo strategijas ir jas lygino su plotais, paliktais natūraliai sukcesijai, kai augmenija atsikuria be tiesioginio žmogaus įsikišimo. Skirtumai buvo siejami ir su tuo, kaip plinta medžių sėklos, nes tai lemia, kaip greitai į teritoriją atkeliauja naujos rūšys.

    Ką parodė 2023 metų inventorizacija

    2023 metų liepą, praėjus 17 metų nuo eksperimento pradžios, mokslininkai atliko detalią augalų apskaitą. Tyrimo plotuose suskaičiuotos 4 847 augalų individų sankaupos, priskirtos 109 taksonominėms grupėms, iš kurių 80 identifikuotos rūšies lygiu.

    Dalis augalų buvo nustatyti tik genties ar šeimos lygiu, o kai kurių tiksliai atpažinti nepavyko. Vis dėlto bendras vaizdas buvo aiškus: plotai, kuriuose buvo sodinti medžiai, bendrai pasižymėjo didesne augalų gausa ir įvairove nei tie, kurie palikti vien natūraliam atsigavimui.

    Kodėl svarbus sėklų platinimas

    Geriausi rezultatai fiksuoti ten, kur sodinti medžiai, kurių sėklas dažniau išnešioja gyvūnai. Tokiuose plotuose vidutiniškai suskaičiuota apie 253 augalus viename sklype, kai vėjo platinamų sėklų medžių plotuose buvo apie 219, o natūraliai sukcesijai paliktuose sklypuose – apie 134.

    Panaši tendencija matyta ir rūšių skaičiuje: gyvūnų platinamų sėklų medžių plotuose vidutiniškai nustatyta apie 33,5 rūšies, vėjo platinamų sėklų plotuose – apie 29,1, o paliktuose gamtai – apie 20. Tyrėjai pabrėžė, kad skirtumai nėra atsitiktiniai ir rodo skirtingą ekosistemos atkūrimo greitį.

    Ką reiškia atkuriant miškus

    Mokslininkai papildomai patikrino, ar įvairovė nebuvo dirbtinai „išpūsta“ vien dėl pasodintų rūšių, todėl dalį analizės atliko atmetę augalus, kurie galėjo būti tiesiog vėlesnės sodintų medžių kartos. Net ir tokiu atveju geresni rezultatai išliko plotuose, kuriuose dominavo gyvūnų platinamų sėklų medžiai.

    Tyrimo išvada praktiška: pradinė, tiksli ir vietos sąlygoms pritaikyta žmogaus pagalba gali pagreitinti miško grįžimą į degradavusias teritorijas, o vėliau procesą vis labiau perima pati gamta. Ilgalaikis stebėjimas parodė, kad atkūrimas nėra momentinis, tačiau kryptingai sudarytos sąlygos gali sukurti savotišką grandininę reakciją, kai augmenijos struktūra ima sparčiau sudėtingėti.

    Tokios įžvalgos svarbios ir šiandien, kai Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ekosistemų atkūrimui bei biologinės įvairovės didinimui. Praktikoje tai reiškia, kad vien tik palikti plotą likimo valiai ne visada yra greičiausias kelias, o gerai parinkti vietiniai medžiai ir gyvūnų „įdarbinimas“ kaip sėklų pernešėjų gali duoti pastebimai stipresnį efektą.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Kas parengta ir kada bus tvirtinama

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Pakeitimus planuojama tvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi ūkinės veiklos ribojimai ar reikalavimai, skirti saugoti vertingas buveines. Pirminiai žemėlapiai patvirtinti 2023 metų pabaigoje ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kaip keičiasi duomenys ir kada jie įsigalios

    Šiuo metu viešinami tik planuojami žemėlapių pakeitimai, o ne visas žemėlapio turinys, todėl svarbu vertinti būtent naujai pažymėtas ar koreguojamas ribas. Pakeitimai rengiami VSTT iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktą informaciją.

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o įrašai registre bus tikslinami įstatymų nustatyta tvarka. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakeistose teritorijose pradedamos taikyti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Jeigu teritorija iš žemėlapio išbraukiama, atitinkamos specialiosios sąlygos nebegalioja nuo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. VSTT pabrėžia, kad žemėlapių tikslinimas yra tęstinis procesas, nes gamtinė situacija keičiasi, o ribos gali kisti dėl natūralių buveinių susiformavimo ar išnykimo.

    Ką tai reiškia ūkininkavimui ir kokie ribojimai galioja

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose, kaip numato specialiosios sąlygos, negalima tokių plotų suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Taip pat draudžiama kitais būdais keisti žolynų būklę ir sudėtį, išskyrus atvejus, kai atliekami darbai, palaikantys pievų būklę.

    Leistina ir rekomenduojama veikla, padedanti išlaikyti natūralias pievas, yra reguliarus šienavimas arba ganymas, taip pat sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. VSTT atkreipia dėmesį, kad tvarkant sumedėjusią augaliją būtina įvertinti saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą ar ardyti pelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio aplinkai vertinimas leidžia planuojamą veiklą. Taip pat draudžiama pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Tuo pačiu tokiose teritorijose gali būti leidžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžius bei krūmus, jei darbai nesuardo pelkių augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams. Kai kuriose šlapynių ir žemapelkių vietose, kurios įtrauktos į šias teritorijas, gali būti galimas ekstensyvus ganymas.

    VSTT pabrėžia, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms sąlygoms. Tokiais atvejais taip pat išlieka galimybės pretenduoti į atitinkamas išmokas, jei laikomasi nustatytų reikalavimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus dėl žemėlapių tikslinimo, nurodydami sklypo unikalų numerį ir motyvus, kodėl ribos turėtų būti keičiamas. Prašymus priima VSTT, kuri konsultacijas teikia telefonu ir elektroniniu paštu.

  • Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapis: ką tai reiškia sklypų savininkams iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Pirmieji šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje, o vėliau detalizuoti VSTT direktoriaus 2023 metų rugsėjo 21 dieną įsakymu. Tuomet žemėlapiuose buvo sužymėta apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kas ir kodėl keičiama

    Šiuo metu viešinami ne visi žemėlapiai, o būtent pakeitimų projektai, kuriuose pažymima, kur teritorijos būtų įtraukiamos, tikslinamos arba išbraukiamos. VSTT nurodo, kad pakeitimai rengiami jos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus.

    Pats tikslinimas neturi vienkartinio galutinio termino, nes gamtinė situacija kinta: pievos gali užželti krūmais, šlapynės išdžiūti ar, priešingai, atsikurti, o ribos gali pasislinkti dėl natūralių procesų ar tikslinant duomenis. Praktikoje tai reiškia, kad žemėlapių korekcijos gali būti vykdomos ir ateityje, kai atsiranda naujos informacijos.

    Kada įsigalios naujos sąlygos

    Patvirtinus naujausius pakeitimus, informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakoreguotose teritorijose pradeda galioti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Tuo metu teritorijose, kurios išbraukiamos iš žemėlapio, specialiosios sąlygos nustoja galioti nuo išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Dėl to sklypų savininkams svarbiausia sekti ne tik projekto viešinimą, bet ir registravimo faktą registre.

    Ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Natūraliose pievose ir ganyklose taikomi ribojimai yra susiję su jų būklės išsaugojimu: paprastai draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, apželdinti ar įveisti mišką, jeigu tai pakeistų pievos žolynų sudėtį ir būklę. Kartu leidžiama ir dažnai rekomenduojama pievas prižiūrėti šienaujant ar ganant, taip pat šalinti sumedėjusią augmeniją, kai tai daroma nepažeidžiant kitų aplinkosauginių reikalavimų.

    Pelkėse ir šaltinynuose ribojimai paprastai griežtesni, nes siekiama išsaugoti hidrologinį režimą ir jautrias buveines: draudžiami sausinimo darbai ar veiksmai, keičiantys vandens režimą, taip pat pelkių pavertimas ariama žeme ar miško naudmenomis. Vis dėlto tam tikrais atvejais leidžiama šienauti ar retinti krūmus ir medžius, jeigu tai neardo augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams.

    VSTT atkreipia dėmesį, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima vykdyti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Tai aktualu ūkininkams, nes, laikantis reikalavimų, galima deklaruoti plotus ir pretenduoti į paramą, susijusią su aplinką tausojančiais ūkininkavimo būdais.

    Sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti jau patvirtintus žemėlapius. Prašyme paprastai reikia nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir aiškius argumentus, kodėl teritorija turėtų būti įtraukta, patikslinta arba išbraukta.

  • Keičiami natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos, o daliai sklypų tai gali reikšti naujus ribojimus arba, priešingai, jų panaikinimą.

    Pirminiai šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metais ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų. Tarnyba pabrėžia, kad žemėlapiai tikslinami atsiradus pagrįstoms aplinkybėms ir įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus, todėl ribos gali keistis ir vėliau.

    Kas pasikeis po patvirtinimo?

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradės galioti nuo jų įregistravimo registre dienos. Jei teritorija iš žemėlapio bus išbraukta, atitinkami ribojimai nebegalios nuo išregistravimo dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad sklypo savininkams svarbu sekti ne tik viešinamus projektinius pakeitimus, bet ir registravimo momentą. Būtent registras tampa atskaitos tašku, nuo kada ribojimai taikomi teisiškai ir gali turėti įtakos planuojamiems darbams ar sandoriams.

    Kokie pagrindiniai ribojimai taikomi?

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką ar kitaip keisti žolynų būklę. Išimtys numatytos tikslinėms tvarkymo priemonėms, pavyzdžiui, krūmų šalinimui, invazinių rūšių naikinimui, ganymui ar šienavimui.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą ar ardyti augalinę dangą, taip pat paversti pelkę ar šaltinyną ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar retinti medžius ir krūmus, jei darbai nesuardo pelkės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Tai ypač aktualu ūkininkams, planuojantiems šienavimo ar ekstensyvaus ganymo veiklas, kurios dažnu atveju laikomos palankiomis buveinių būklei palaikyti.

    Kaip savininkams pasitikrinti ir teikti prašymus?

    Viešinami būtent žemėlapių pakeitimų projektai, o sklypo paieškai paprastai naudojamas unikalus sklypo numeris. Projektiniai pakeitimai gali būti patvirtinti ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo, todėl tai yra laikotarpis, kai verta įvertinti, ar pakeitimas paliečia jūsų sklypą.

    Žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Prašyme turėtų būti nurodytas sklypo unikalus numeris, atstovavimo pagrindas ir aiškūs argumentai, kodėl ribos turėtų būti keičiamos.

    Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino ir gali vykti nuolat, nes gamtinė situacija kinta: buveinės susiformuoja, nyksta arba pasislenka jų ribos. Dėl to savininkams, planuojantiems melioracijos, želdinimo ar žemės dirbimo darbus, svarbu reguliariai pasitikrinti sklypo statusą ir įsitikinti, kad planuojama veikla neprieštarauja galiojančioms sąlygoms.