Tag: Garbanotoji rūgštynė

  • Auga pakelėse ir pievose: šios piktžolės nuoviras gali greitai išvaikyti amarus

    Auga pakelėse ir pievose: šios piktžolės nuoviras gali greitai išvaikyti amarus

    Amarai pavasarį ir vasaros pradžioje gali žaibiškai užpulti rožes, serbentus ir jaunas daržoves. Vos kelios šiltesnės dienos, ir lapai ima riestis, o augalų paviršiuje atsiranda lipni išskyrų plėvelė, traukianti skruzdėles.

    Vietoje cheminių priemonių dalis sodininkų renkasi seną, natūralesnį būdą – purškalą iš plačiai paplitusios piktžolės. Dažniausiai tam naudojama garbanotoji rūgštynė, kurios stipriausios medžiagos slypi šaknyse.

    Kas yra garbanotoji rūgštynė

    Garbanotoji rūgštynė dažnai auga pakelėse, drėgnesnėse pievose, dirvonuose ir laukuose. Daug kam tai tik įkyrus augalas, tačiau jo šaknys nuo seno buvo naudojamos užpilams ir nuovirams, kuriais bandyta atbaidyti smulkius kenkėjus.

    Praktiškai tai reiškia, kad renkamos ne lapų sultys, o būtent šaknys. Patariama rinktis senesnius augalus su storesnėmis, labiau išsišakojusiomis šaknimis, nes jos paprastai duoda intensyvesnį užpilą.

    Kaip paruošti naminį purškalą

    Paruošimui dažniausiai imama apie 250 gramų šviežių šaknų ir 8 litrai karšto vandens. Iškastas šaknis reikia nuvalyti nuo žemių, nuplauti, o tuomet supjaustyti smulkesniais gabalėliais, kad greičiau išsiskirtų veikliosios medžiagos.

    Supjaustytas šaknis užpilkite beveik verdančiu vandeniu inde, kurį galima uždengti, ir palikite bent kelioms valandoms. Daugelis palieka per naktį, tada tirpalas būna stipresnis, o atvėsus jį reikia nukošti ir supilti į purkštuvą.

    Kada purkšti ir kaip dažnai

    Purškiant svarbu pasirinkti laiką, kai saulė neįkaitinusi lapų – ryte arba vakare. Taip sumažėja rizika pažeisti augalų lapus, o drėgmė ant paviršiaus išsilaiko ilgiau.

    Vieno karto paprastai neužtenka, nes amarai dauginasi greitai ir gali sugrįžti po kelių dienų. Dėl to purškimą dažnai kartoja kas 4–6 dienas, ypač po lietaus, ir kruopščiai apipurškia lapų apatinę pusę, kur dažniausiai telkiasi amarų kolonijos.

  • Iškaskite šį augalą pievoje: natūralus purškalas nuo amarų, kurį sodininkai vadina veiksmingiausiu

    Iškaskite šį augalą pievoje: natūralus purškalas nuo amarų, kurį sodininkai vadina veiksmingiausiu

    Spis treści:

    1. Oprysk z korzenia kobylaka na mszyce
    2. Inne naturalne sposoby na mszyce
    3. Kiedy robić opryski na mszyce?

    Oprysk z korzenia kobylaka na mszyce

    Zobacz również:

    Nie chcesz szukać kobylaka na łące? Jego suszony korzeń można kupić w sklepach zielarskich. Do oprysku na mszyce wystarczy użyć ok. 200 g takiego produktu na 10 l wody.

    Inne naturalne sposoby na mszyce

    • Szare mydło i soda oczyszczona – mydło ścieramy na tarce o dużych oczkach i ok. 20 g zalewamy 1 l ciepłej wody. Dodajemy 1 łyżeczkę sody oczyszczonej, mieszamy i stosujemy jako oprysk.
    • Papryczka chilli – drobno siekamy 1-2 papryczki chilli, zalewamy 1 l wrzątku i zostawiamy na 4-5 godzin. Po tym czasie cedzimy przez sito do spryskiwacza. Preparat starannie nanosimy na zaatakowane przez szkodniki rośliny, skupiając się na spodniej stronie liści.
    Dłoń dotykająca zielonych liści i kwiatów rosnącej na grządce rośliny truskawki.

    Wiosną mszyce atakują m.in. krzaczki truskawek.photolight2123RF/PICSEL
    • Igły sosny – gromadzimy ok. 1 kg igliwia sosnowego, zalewamy 4 l wrzątku i zostawiamy na tydzień, codziennie mieszając. Po przecedzeniu rozcieńczamy wodą w stosunku 1:1 i wykonujemy oprysk.
    • Mniszek lekarski – zrywamy liście i pędy mniszka lekarskiego wraz z korzeniami, odrzucając kwiaty. Po zebraniu 500 g roślin zalewamy je 10 l letniej wody i zostawiamy na 2-3 godziny. Wyciąg stosujemy od razu po przecedzeniu w formie oprysku.
    • Mleko – pełne mleko (3,2% tłuszczu) łączymy z wodą w proporcji 1:1. Wstrząsamy i wykorzystujemy do spryskania roślin, na których żerują mszyce.

    Kiedy robić opryski na mszyce?

    Zobacz również:

    Wiosenne nawożenie malinDeccoria.pl