Tag: Gargždai

  • Gargždų centro pokyčiai įsibėgėja: pasirašyta sutartis dėl Turgaus gatvės projekto

    Gargžduose žengtas dar vienas konkretus žingsnis atnaujinant miesto centrą: pasirašyta sutartis dėl Turgaus gatvės kapitalinio remonto projektavimo. Savivaldybė pabrėžia, kad šis darbas bus derinamas su naujojo turgaus statyba ir bendru centrinės dalies sutvarkymo planu.

    Projektavimo paslaugas teiks mažoji bendrija „Susisiekimo komunikacijų sprendimai“, o sutarties vertė siekia 47 190 eurų su PVM. Už šią sumą numatyta atlikti reikalingus tyrimus, parengti projektinius pasiūlymus ir techninį darbo projektą, taip pat užtikrinti projekto įgyvendinimo priežiūrą statybų metu.

    „Norime, kad Gargždų centras keistųsi nuosekliai, todėl į kiekvieną projektą žiūrime kaip į bendros vizijos dalį“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Jo teigimu, naujas turgus, aikštė, atnaujinta Turgaus gatvė ir aplinkinės erdvės turi būti planuojamos kaip viena sistema, orientuota į žmonių patogumą. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas yra ne vien sutvarkyti dangas, bet ir sukurti gyvą, patrauklų centrą kasdieniams apsipirkimams, susitikimams bei miesto renginiams.

    Ką planuojama keisti gatvėje

    Rengiant Turgaus gatvės kapitalinio remonto projektą bus ieškoma sprendinių, kaip infrastruktūrą pritaikyti skirtingiems eismo dalyviams. Numatyta atnaujinti važiuojamosios dalies dangą, nuovažas, taip pat peržiūrėti pėsčiųjų ir dviračių takų sprendinius.

    Projektuojant bus vertinamos ir automobilių stovėjimo galimybės, eismo organizavimo saugumas, o infrastruktūra planuojama taip, kad būtų patogi žmonėms su negalia. Praktikoje tai reiškia dėmesį patogiems nuolydžiams, perėjų sprendiniams, matomumui ir aiškiai logikai, kad centro erdvė taptų lengvai naudojama visiems.

    Numatoma atnaujinti apšvietimą, suplanuoti mažosios architektūros elementus ir apželdinimą. Vertinant esamus želdinius bus numatomos jų apsaugos priemonės, o prioritetas, kiek įmanoma, teikiamas sprendiniams, leidžiantiems išsaugoti vertingus medžius.

    Taip pat planuojama projektuoti paviršinių nuotekų tinklus, kad lietaus vanduo nuo gatvės ir kitų kietųjų dangų būtų surenkamas tvarkingai. Toks sprendimas svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl ilgesnio dangų tarnavimo bei mažesnės užliejimo rizikos intensyvių liūčių metu.

    Derinama su naujuoju turgumi

    Turgaus gatvės projektavimas tiesiogiai siejamas su vienu svarbiausių miesto centro atnaujinimo darbų – naujojo turgaus ir aikštės įrengimu. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai turės būti suderinti tarpusavyje, ypač planuojant privažiavimus, pėsčiųjų srautus, automobilių stovėjimą ir inžinerinę infrastruktūrą.

    Naujojo turgaus ir aikštės architektūrinį konkursą laimėjo architektų studija „Bauland“, kurios komanda jau pristatė konkursinę viziją vietos bendruomenei ir suinteresuotoms grupėms. Šiuo metu rengiant projektinius sprendinius detalizuojami būsimo pastato, prekybos erdvių ir aplinkos sutvarkymo sprendimai.

    Pagal pristatytą kryptį siekiama po vienu stogu sujungti vidaus ir lauko prekybos zonas, sudarant sąlygas veiklai ištisus metus. Savivaldybė taip pat mini, kad ateityje šioje erdvėje galėtų vykti mugės, bendruomenės renginiai bei kitos iniciatyvos, stiprinančios centro gyvybingumą.

    Pažymima, kad lygiagretus gatvės ir turgaus projektavimas leidžia iš anksto išspręsti svarbiausius praktinius klausimus. Tai turėtų sumažinti riziką, kad vėliau tektų brangiai koreguoti jau įgyvendintus sprendinius, ir padėti užtikrinti, jog visa teritorija veiktų kaip vientisa, patogi miesto centro erdvė.

  • Gargždai ruošiasi futbolo maniežui: savivaldybė skiria 200 tūkst. eurų, pavyzdžio ieško Liepojoje

    Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai kartu su VšĮ „Gargždų futbolas“ atstovais lankėsi Liepojoje ir apžiūrėjo ten esantį futbolo maniežą. Šiame manieže šaltuoju sezonu treniruojasi ir dalis Gargždų sportininkų, todėl vizito metu vertinti sprendimai, kurie galėtų tikti ir Gargždams.

    Susitikimo metu aptarta, kokio tipo dengtas maniežas būtų optimalus: nuo aikštės matmenų ir dangos iki šildymo, vėdinimo bei eksploatacijos kaštų. Tokie objektai savivaldybėms paprastai tampa ilgalaike investicija, nes leidžia užtikrinti treniruotes ištisus metus ir mažina oro sąlygų įtaką sporto ugdymui.

    Numatytas finansavimas projektavimui

    Savivaldybė pranešė numačiusi realų finansinį prisidėjimą prie futbolo maniežo projektavimo. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Gargždų futbolas“, kurioje būtų įtvirtintas abiejų pusių įsipareigojimas.

    Pagal įvardytą planą savivaldybės finansinis prisidėjimas projektavimo etapui siektų 200 tūkst. eurų, o futbolo bendruomenės indėlis būtų 100 tūkst. eurų. Projektavimo lėšos paprastai skiriamos techniniams sprendiniams, sąmatoms, derinimams ir dokumentams, kurie būtini prieš pradedant rangos pirkimus.

    Kodėl maniežas svarbus bendruomenei

    Pasak savivaldybės atstovų, dengtas maniežas reikalingas tam, kad profesionalai ir jaunieji sportininkai galėtų treniruotis saugiai bei kokybiškai per visą šaltąjį sezoną. Stabilios sąlygos ypač svarbios vaikų ir jaunimo rengimui, nes treniruočių tęstinumas tiesiogiai siejasi su sportiniu progresu ir traumų rizikos mažinimu.

    Be sportinės naudos, tokie infrastruktūros projektai dažnai planuojami taip, kad objektas būtų pritaikomas plačiau: skirtingoms amžiaus grupėms, mokyklų ugdymo procesui, bendruomenės užimtumui ir regiono varžyboms. Sprendimų paieška, remiantis Liepojos pavyzdžiu, turėtų padėti tiksliau įsivertinti būsimą funkcionalumą ir eksploatacijos poreikius.

    Savivaldybė tikisi, kad konstruktyvus bendradarbiavimas su futbolo bendruomene leis rasti geriausią sprendimą ir nuosekliai judėti link pagrindinio tikslo: sudaryti sąlygas treniruotis visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

  • Gargžduose pagaliau pradedamas 2,8 mln. eurų kvartalo atnaujinimas: per 400 vietų automobiliams

    Klaipėdos rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl daugiabučių kvartalo Gargžduose, tarp Klaipėdos, J. Janonio, Žemaitės ir Kvietinių gatvių, atnaujinimo. Projektui numatyta daugiau nei 2 800 000 eurų, o darbus planuojama vykdyti etapais.

    Pasak savivaldybės, teritorija buvo formuojama prieš maždaug 60 metų, todėl šiandienos gyventojų poreikių ji nebeatitinka. Pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti kiemų infrastruktūrą ir judumo sprendimus, kartu sutvarkant viešąsias erdves.

    Kas pasikeis kiemuose?

    Numatyta sutvarkyti 14 kiemų: įrengti per 400 automobilių stovėjimo vietų, atnaujinti privažiavimus ir kelio dangas. Taip pat suplanuoti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, kad judėjimas kvartale būtų patogesnis ir saugesnis.

    Projekte numatyta įrengti vaikų žaidimų aikštelę, pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir kitus mažosios architektūros elementus. Kiemuose ir prie takų planuojamas apšvietimas, kuris turėtų pagerinti saugumo jausmą tamsiuoju paros metu.

    „Šio kvartalo atnaujinimą aptarinėjome ne vienus metus, o dabar pagaliau galime pradėti realius darbus, kurie iš esmės pagerins sąlygas čia gyvenantiems žmonėms. Prašau gyventojų kantrybės, nes pokyčiai neišvengiami be laikinų nepatogumų“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Darbai iki 2029 metų

    Sutartis pasirašyta su UAB „Telšių hidrostatyba“. Įmonė įsipareigojo sutvarkyti kvartalą iki 2029 metų rugpjūčio, darbus vykdant etapais, kad teritorija būtų atnaujinama nuosekliai.

    Tokio masto projektams dažnai didžiausias iššūkis yra darbų organizavimas gyvenamojoje aplinkoje: būtina užtikrinti privažiavimus, gyventojų saugumą ir aiškią laikinų eismo sprendimų komunikaciją. Savivaldybė nurodo, kad apie darbų eigą ir etapų seką gyventojai bus informuojami atskirai.

    Želdynai: dalis medžių bus šalinama

    Atskiras dėmesys skiriamas teritorijos apželdinimui. Rangovas artimiausiu metu planuoja pradėti dalies medžių šalinimą, nes planuojamai infrastruktūrai įrengti kai kurių želdinių šaknynas būtų pažeistas, o tai ilgainiui galėtų kelti rizikų.

    Specialistų vertinimu, dalis medžių kvartale auga per tankiai, kai kurie yra išaugę savaime, pasitaiko ligų ir kenkėjų pažeidimų, taip pat konstrukciškai silpnesnių medžių. Vietoje pašalintų želdinių numatyta sodinti jaunus, miesto aplinkai pritaikytus medžius, kurie ateityje kurtų žalesnę ir jaukesnę erdvę.

  • Gargžduose kyla 6 mln. eurų darželis: 225 vietos vaikams ir ambicingi savivaldybės planai

    Klaipėdos rajono savivaldybė tęsia ugdymo infrastruktūros plėtrą ir Gargžduose pradeda visiškai naujo lopšelio-darželio statybas. Pasirašyta rangos sutartis, statybvietė jau aptverta, artimiausiu metu bus pradedami sklypo paruošiamieji darbai.

    Naujasis darželis bus statomas Karaliaus Mindaugo gatvėje, šalia daugiafunkcio sporto centro. Projekte numatyta 225 vietos vaikams, o statybos darbų vertė viršija 6 mln. eurų, darbus vykdys UAB „SKANTO“.

    225 vietos ir šiuolaikinės erdvės

    Planuojama, kad vieno aukšto pastatas užims kiek daugiau nei 2 500 kvadratinių metrų. Jame bus įrengtos 9 darželio grupės ir 3 lopšelio grupės, o kiekviena grupė turės tiesioginį išėjimą į lauką.

    Numatytos šviesios ir erdvios patalpos, sensorinis kambarys vaikų poreikiams bei universali sporto salė. Sprendiniai parinkti taip, kad vienu metu veiklas galėtų vykdyti dvi vaikų grupės.

    Akcentas ir darbuotojams, ir infrastruktūrai

    Šalia ugdymo erdvių bus suplanuoti kabinetai administracijai ir specialistams, kad paslaugos būtų teikiamos vietoje. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja įstaiga padės spręsti vietų trūkumą ir sudarys sąlygas kurti naujas darbo vietas.

    Kartu bus įrengta susisiekimo infrastruktūra ir automobilių stovėjimo aikštelė. Tokie sprendimai dažniausiai tampa esminiai sparčiai augančiuose priemiesčiuose, kur į darželius vaikai dažnai atvežami automobiliais.

    Platesnė plėtra visame rajone

    Klaipėdos rajono vadovai akcentuoja, kad darželio Gargžduose projektas yra platesnio ugdymo tinklo stiprinimo dalis. Pastaraisiais metais rajone atidarytos ir plečiamos ugdymo įstaigos, o dalyje jų pasirenkami ir moduliniai sprendimai, leidžiantys greičiau padidinti vietų skaičių.

    Pasak savivaldybės, lygiagrečiai vykdomi ir kiti projektai, susiję su darželių ir mokyklų plėtra, kad vaikams būtų sudarytos galimybės mokytis arčiau namų. Gargžduose planuojamas darželis įvardijamas kaip vienas labiausiai laukiamų projektų mieste.

    „Ugdymo įstaigų plėtra – vienas iš mūsų, kaip Savivaldybės, prioritetų, kuriam skiriame didelį dėmesį ir investicijas“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Naujojo darželio Gargžduose statybos – labai lauktas ir reikalingas projektas“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

  • Klaipėdos rajone apdovanoti Metų mokytojai: kas pelnė premijas ir kuo išsiskyrė?

    Įteiktos savivaldybės premijos

    Minint Tarptautinę mokytojų dieną, Klaipėdos rajono švietimo bendruomenė susirinko į iškilmingą renginį Gargžduose, kuriame padėkota pedagogams už jų kasdienį darbą. Šventės metu jau vienuoliktą kartą įteiktos trys Metų mokytojo Bronislavos Aldonos Gedvilaitės-Treijos premijos.

    Šiemet įvertintos Gargždų muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Danguolė Gerdauskienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Jurgita Gerulskienė ir Gargždų „Minijos“ progimnazijos dorinio ugdymo (tikybos) vyresnioji mokytoja Neringa Žemgulienė.

    „Mokytojo profesija yra kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Tai gebėjimas įkvėpti, palaikyti ir palikti šviesią žymę kiekvieno vaiko širdyje“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Muzika, mokslas ir vertybės

    D. Gerdauskienė Gargždų muzikos mokykloje dirba apie tris dešimtmečius: moko solfedžio, vadovauja mokyklos chorui, ruošia vaikus konkursams ir pasirodymams. Pedagogė pabrėžia, kad muzikinis ugdymas prisideda ne tik prie klausos ar ritmo pajautos, bet ir prie emocinės savijautos bei bendrųjų gebėjimų.

    Ji taip pat nuosekliai ruošia mokinius Dainų šventėms ir dalijasi patirtimi profesiniuose renginiuose, todėl jos darbas matomas ne tik mokykloje, bet ir platesnėje muzikos pedagogų bendruomenėje. Metų mokytojos vardą ji sieja su bendru komandos darbu ir administracijos palaikymu.

    J. Gerulskienė chemijos moko daugiau nei dešimtmetį, o jos mokiniai pasižymi aukštais pasiekimais olimpiadose, konkursuose ir brandos egzaminuose. Mokytoja kuria metodines priemones, skatina tiriamuosius darbus ir bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, kad mokiniai turėtų aiškesnį ryšį tarp teorijos ir praktikos.

    Pedagogė akcentuoja, kad šiuolaikinėje mokykloje svarbu ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimą mąstyti kritiškai, dirbti komandoje ir nebijoti klaidų. Tokios nuostatos ypač aktualios gamtos mokslų ugdyme, kur mokymasis dažnai vyksta per bandymus ir atradimus.

    N. Žemgulienė Gargždų „Minijos“ progimnazijoje dirba 14 metų ir kasdien moko didelį mokinių skaičių. Ji siekia, kad tikybos pamokos būtų ne vien teorinės, bet taptų dialogo, asmeninio augimo ir bendrystės erdve, kurioje vaikai gali saugiai kelti klausimus.

    Mokytoja savo darbe taiko skaitmenines mokymo priemones ir patirtimi dalijasi su kolegomis, atliepdama vis labiau mokyklose ryškėjančią tendenciją stiprinti skaitmeninį raštingumą. Pasak pedagogės, didžiausia motyvacija ateina iš mokinių grįžtamojo ryšio ir jų noro laukti pamokų.

    Pagerbtos ir kitos pedagogės

    Renginio metu pasveikintos ir nacionalinių Metų mokytojų premijų laureatės: Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė bei Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Ilona Tulabienė. Abi pedagogės anksčiau taip pat buvo įvertintos Klaipėdos rajono savivaldybės premijomis.

    Šventėje įteiktas ir Pradedančiojo mokytojo paskatinamasis prizas, kuris atiteko Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai Erikai Paulikienei. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tokie įvertinimai padeda stiprinti mokytojo profesijos prestižą ir skatina dalintis gerąja patirtimi.

  • Visagine drama iki paskutinės sekundės: „Intero“ pramušė Gargžduose ir laimėjo 3:2

    Visagine drama iki paskutinės sekundės: „Intero“ pramušė Gargžduose ir laimėjo 3:2

    Gargžduose spalio 4 dieną įvyko emocingas rungtynių finišas, po kurio Visagino „Intero“ išsivežė pergalę 3:2 prieš vietos „Džiugo“ B ekipą. Lemiamas įvartis krito jau per pridėtą laiką, o sėkmė nutraukė kelių savaičių pergalių badą.

    Pirmoje rungtynių dalyje „Intero“ persvarą sukūrė Benas Weibertas, pasižymėjęs maždaug 15 minutę. Po pertraukos šeimininkai rezultatą išlygino, tačiau visaginiečiai netrukus vėl išsiveržė į priekį dar vienu B. Weiberto tiksliu smūgiu.

    Antroje pusėje rungtynių tempas augo, o įtampa pasiekė kulminaciją, kai „Džiugo“ dubleriai 77 minutę dar kartą išlygino rezultatą. Atrodė, kad komandos pasidalins po tašką, bet paskutinės atakos pakeitė scenarijų.

    Pagrindiniu vakaro herojumi tapo žaidžiantis treneris Sergejus Rubizovas, dėl vartininkų traumų stojęs į vartus ir padėjęs komandai išlikti žaidime iki pabaigos. Tokie sprendimai mėgėjų ir žemesnių lygų futbole nėra reti, tačiau dažniausiai tampa rimtu išbandymu visai gynybos grandžiai.

    Rungtynes „uždarė“ 86 minutę aikštėje pasirodęs Jegoras Provalskij, pelnęs pergalingą įvartį 90+1 minutę. Šis epizodas tapo svarbiausiu akcentu ir leido „Intero“ švęsti pergalę, kuri komandai itin reikalinga dėl pasitikėjimo ir turnyrinės dinamikos.

    Artimiausias „Intero“ išbandymas laukia namuose Visagine, kur spalio 10 dieną komanda priims „Kauno Žalgirio FA“. Klubas primena, kad jo veikla dalinai finansuojama Visagino savivaldybės administracijos.

  • Gargždų 773-asis gimtadienis: eisena, mugė ir koncertai – kaip miestas savaitę gyveno švente

    Gargždų 773-asis gimtadienis: eisena, mugė ir koncertai – kaip miestas savaitę gyveno švente

    Gargždai šiemet 773-ąjį miesto gimtadienį minėjo visą savaitę, o renginiai į skirtingas miesto erdves sukvietė gyventojus ir svečius. Šventės leitmotyvu tapo tema Marios, kvietusi akcentuoti bendrystę, miesto istoriją ir ryšį su krašto tapatybe.

    Klaipėdos rajono savivaldybė pabrėžė, kad gimtadienio programa buvo sudėliota taip, kad į ją įsitrauktų įvairaus amžiaus žmonės: nuo vaikų ir jaunimo renginių iki kultūros, istorijos bei muzikos vakarų. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Lietuvos miestų švenčių tendenciją, kai siekiama mažiau vienos dienos šurmulio ir daugiau turinio visai savaitei.

    „Gargždų gimtadienis kasmet primena, kokia gyva ir bendruomeniška yra mūsų miesto dvasia. Miestą kuria ne pastatai ar gatvės – jį kuria žmonės“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Savaitė prasidėjo vaikų ir jaunimo renginiais Gargžduose, taip pat pristatyta mobili skulptūra Tobulo vaiko. Vėliau Gargždų kultūros centre atidaryta vaikų dailės studijos paroda, o miesto teatras žiūrovus pakvietė į premjerą Terapijos, sulaukusią šilto publikos sutikimo.

    Šventės viduryje renginiai persikėlė į Gargždų jaunimo parką: čia vyko kūrybinės veiklos, jaunimo iniciatyvos, taip pat pagerbti fotografijų konkurso Gargždai – mano miestas laureatai. Tokie formatai vis dažniau tampa miesto švenčių dalimi, nes leidžia ne tik stebėti, bet ir patiems kurti turinį bei įprasmina vietos bendruomenių istorijas.

    Ketvirtadienį pristatyta FK Banga marškinėlių paroda, o Gargždų kultūros centre surengtas koncertas–iškyla Marių ritmu, kuriame pasirodė grupė „Baltasis Kiras“. Penktadienį dėmesys skirtas kraštiečiams ir diasporai: atidengtas Kraštiečių suoliukas, įrengtas Lietuvybės kampelis, o kultūros centre į susitikimą susirinko skirtinguose miestuose ir užsienyje gyvenantys žmonės, išlaikantys ryšį su Gargždais.

    Penktadienio programoje taip pat išsiskyrė Gargždų krašto muziejaus paroda Senosios grafikos perlai iš Žemaitijos dvarų paveldo. Miesto parkas tą vakarą skambėjo Ennio Morriconės filmų muzika, pristatant Baronų Renių skverą, taip dar kartą susiejant šventę su istorijos ir kultūros turiniu.

    Didžiausias šventinis šurmulys įvyko birželio 6 dieną, kai Kvietinių gatvėje nuo ryto veikė mugė, vyko sporto turnyrai ir edukacijos, o įvairiose erdvėse netrūko veiklų šeimoms. Klaipėdos rajone tą savaitgalį lankėsi ir delegacija iš Moldovos, dalyvavusi miesto gimtadienio renginiuose.

    Vienu ryškiausių akcentų tapo gimtadienio eisena Iškyla prie marių, subūrusi bendruomenes, įstaigas ir organizacijas. Vakare pagrindinėje scenoje koncertavo Rafailas Karpis ir Deivis Norvilas, Martynas Kavaliauskas bei Donatas Montvydas, o šventę vainikavo fejerverkai.

    Gimtadienio savaitė sekmadienį baigėsi Šv. Mišiomis Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Organizatoriai akcentavo, kad šventė dar kartą parodė miesto stiprybę: žmones, kurie kuria tradicijas, įtraukia skirtingas kartas ir palaiko bendruomenišką Gargždų ritmą.

  • Gargždų parke atidarytas Baronų Renių skveras: restauruotas XIX amžiaus dvaro šulinys

    Gargždų parke atidarytas Baronų Renių skveras: restauruotas XIX amžiaus dvaro šulinys

    Gargžduose, minint miesto gimtadienį, miesto parke atidarytas naujai įrengtas Baronų Renių skveras. Pagrindinis erdvės akcentas – restauruotas autentiškas Gargždų dvaro šulinys, siejamas su XIX amžiumi ir buvusia dvarvietės ūkine dalimi.

    Skvero atidarymo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pabrėžė istorinių ženklų svarbą miestų tapatybei. Jo teigimu, išsaugotas šulinys ir sutvarkyta aplinka leidžia istoriją patirti ne muziejuje, o kasdienėje viešojoje erdvėje.

    „Kiekvienas miestas turi savo istorijos ženklus, kurie padeda geriau suprasti, kas esame ir iš kur atėjome. Džiaugiuosi, kad Gargžduose pavyko ne tik išsaugoti autentišką dvaro laikų šulinį, bet ir sukurti erdvę, kurioje istorija tampa gyva ir prieinama kiekvienam“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kaip nurodo savivaldybė, akmenimis grįstas šulinys buvo atidengtas tvarkant buvusios dvarvietės teritoriją. Istoriškai jis buvo naudojamas praktiniams ūkio poreikiams, įskaitant vandens tiekimą ir gyvulių girdymą, todėl laikomas svarbiu dvaro kasdienybės liudininku.

    Aplink šulinį suformuota poilsio ir pažinimo erdvė: įrengti takai, želdiniai, akmens sienelės elementai, taip pat pristatyta baronų Renių heraldika. Skvero sprendiniai orientuoti į tai, kad lankytojai galėtų ne tik praeiti, bet ir sužinoti apie čia buvusį dvaro kompleksą.

    Istorinis kontekstas Gargžduose

    Rašytiniuose šaltiniuose Gargždų dvaras minimas nuo XVI amžiaus pradžios, o ryškiausias klestėjimo laikotarpis siejamas su XIX amžiumi. Tuo metu dvaras buvo vienas svarbiausių vietos ekonominio ir socialinio gyvenimo centrų, o dvarvietės struktūra apėmė reprezentacinę ir ūkinę dalis.

    Istoriniuose aprašymuose minima, kad dvaro teritorijoje veikė arklidės, daržai, šiltnamiai, o parkas buvo formuojamas pagal tuo metu Europoje paplitusius kraštovaizdžio principus. Miesto parke išlikę šulinys ir ankstesnių pastatų pamatų fragmentai yra vieni iš nedaugelio vizualiai atpažįstamų buvusios ūkinės zonos elementų.

    Kas finansavo ir kas kūrė skverą

    Baronų Renių skvero idėją pasiūlė Gargždų krašto muziejaus muziejininkai, o projektą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė. Projekto autorė – kraštovaizdžio architektė, dizainerė ir ekologė Vaiva Marozienė.

    Įgyvendinant projektą restauruotas šulinys, atkurti kai kurie akmeninės tvoros fragmentai, sutvarkyta aplinka ir įrengti informaciniai akcentai. Tokie sprendimai atitinka pastaraisiais metais savivaldybėse stiprėjančią tendenciją istorinius radinius integruoti į viešąsias erdves, suteikiant jiems edukacinę funkciją.

    Šventės programoje – muzika ir paroda

    Skvero atidarymą lydėjo kultūriniai renginiai: miesto gyventojams ir svečiams surengtas koncertas pagal Ennio Morricone filmų muziką. Taip pat Gargždų krašto muziejuje atidaryta paroda „Senosios grafikos perlai iš Žemaitijos dvarų paveldo“.

    Organizatorių teigimu, tokia programa pasirinkta siekiant, kad miesto gimtadienio renginiai sujungtų istorijos pažinimą ir šiuolaikinę kultūrą. Savivaldybė tikisi, kad skveras taps ne tik poilsio vieta, bet ir atspirties tašku domėtis Gargždų dvarvietės raida.

  • Gargždams – 773 metai: meras siunčia žinutę miestui ir kviečia šventę pasitikti bendrystėje

    Gargždai mini 773-iąjį miesto gimtadienį – sukaktį, kuri kasmet primena ne tik ilgametę vietovės istoriją, bet ir šiandienos bendruomenės kuriamą miesto veidą. Sveikinime pabrėžiama, kad per šimtmečius miestas augo ir keitėsi, tačiau svarbiausia jo vertybė išliko žmonės.

    Šventės proga klaipėdiečių kaimynystėje esantis miestas kviečiamas stabtelėti ir įvertinti tai, kas sukurta kartu: darbus, idėjas, rūpestį ir meilę savo kraštui. Tokie akcentai atspindi pastarųjų metų tendenciją savivaldoje šventes sieti su vietos tapatybe ir bendruomeniškumo stiprinimu, o ne vien pramogine programa.

    „Tegul ši šventė tampa proga sustoti, pasidžiaugti tuo, ką esame sukūrę kartu, ir pasisemti įkvėpimo ateities darbams“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Sveikinime taip pat išsakomas lūkestis, kad Gargždai ir toliau išliktų jaukūs, augantys ir atviri naujovėms. Miestų šventės vis dažniau tampa platforma kalbėti apie ateities kryptis – nuo viešųjų erdvių kokybės iki kultūrinio gyvenimo ir vietos ekonomikos gyvybingumo.

    Gargždų gimtadienis – proga susitikti skirtingoms kartoms, prisiminti miesto kelią ir sutarti dėl to, ką norima matyti toliau. Bendrystės idėja, kurią akcentuoja savivaldybės vadovas, šiemet tampa pagrindine šventinio sveikinimo ašimi.

  • Gargždų gimtadienio savaitgalį keičiasi eismas: uždaroma Kvietinių gatvės atkarpa ir vyks eisena

    Gargždų gimtadienio savaitgalį keičiasi eismas: uždaroma Kvietinių gatvės atkarpa ir vyks eisena

    Šį savaitgalį Gargžduose, minint 773-iąjį miesto gimtadienį, numatomi laikini eismo ribojimai ir viešojo transporto pokyčiai. Vairuotojai raginami iš anksto planuoti maršrutus ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvias gatves.

    Dėl šventinės mugės nuo birželio 6 dienos 7 valandos iki birželio 7 dienos 7 valandos eismas bus draudžiamas Kvietinių gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Minijos gatve iki sankryžos su Gintaro gatve. Savivaldybė nurodo, kad esant galimybei eismas šioje atkarpoje gali būti atnaujintas anksčiau.

    Birželio 6 dieną nuo 14.30 valandos iki 16.30 valandos numatyta šventinė eisena: ji judės nuo autobusų stoties Klaipėdos ir Kvietinių gatvėmis link Minijos slėnio. Eisenos metu minėtoje atkarpoje eismas bus ribojamas, todėl galimi trumpalaikiai srautų sulėtinimai ir apvažiavimai.

    Kartu pranešama apie viešojo transporto korekcijas. Birželio 6 dieną dėl uždaromos Kvietinių gatvės atkarpos bus keičiama 109 maršruto trasa, o eisenos metu galimi 101 ir 116 maršrutų vėlavimai.

    Gyventojų ir miesto svečių prašoma supratingumo bei kantrybės, o vykstantiems per miesto centrą patariama skirti daugiau laiko kelionei. Eismo ribojimai yra laikini ir susiję su šventės renginių saugumu bei dalyvių judėjimu.