Tag: Garinimas

  • Kaip namuose iškepti „McDonald’s“ stiliaus apvalų kiaušinį sumuštiniams: prireiks dangtelio

    Apvalus, minkštas, bet formą išlaikantis kiaušinis – būtent toks, kokį daugelis sieja su „McDonald’s“ „Egg McMuffin“, – namuose įmanomas ir be specialios įrangos. Svarbiausia – suformuoti kiaušinį į nedidelį apskritimą ir iškepti jį garuose, kad jis neapskrustų.

    Kaip aiškinama vaizdo įraše, kuriuo remiasi „Tasting Table“, greitojo maisto tinklas tam naudoja specialias formas ant kaitlentės. Tačiau tą patį principą galima atkartoti ir namų virtuvėje, pasitelkus paprastus, įprastai stalčiuje randamus daiktus.

    Pagrindinė gudrybė – ne tik forma, bet ir gaminimo būdas. Vietoj kaitinimo vien nuo tiesioginės ugnies, kiaušinis trumpai garinamas: taip jis iškepa švelniai, išlieka drėgnas ir neparuduoja, kaip dažnai nutinka kepant įprastai.

    Šis metodas ypač praverčia, jei gaminate pusryčių sumuštinius su anglišku bandelės tipo paplotėliu ar kitu apvaliu pagrindu – kiaušinis neslysta ir netrupa, o kiekvienas kąsnis gaunasi tolygus.

    Du žingsniai: lengvai permaišyti ir garinti

    Norint artimo „Egg McMuffin“ rezultato, pirmiausia rekomenduojama kiaušinio trynį lengvai suardyti ir šiek tiek pasklaidyti po baltymą. Svarbu jo neplakti iki vientisos masės – tik tiek, kad trynio būtų kiekviename kąsnyje.

    Antras esminis žingsnis – įpilti vandens aplink formą ir keptuvę uždengti. Taip susidaro garai, kurie padeda kiaušiniui iškepti be apskrudimo ir išlaikyti minkštesnę tekstūrą.

    Pagal aprašytą metodą kiaušinis po dangčiu garinamas apie dvi su puse minutės, tuomet išimamas iš formos ir patiekiamas.

    Kokią formą galima panaudoti namuose

    Jei dažnai gaminate pusryčių sumuštinius, galima įsigyti karščiui atsparių apvalių kiaušinių formų. Vis dėlto straipsnyje pabrėžiama, kad nebūtina pirkti nieko papildomo – tinka ir virtuvėje turimi daiktai.

    Vienas paprasčiausių sprendimų – stiklainio dangtelio žiedas (pavyzdžiui, nuo konservavimo stiklainio). Jo vidų patariama patepti sviestu arba papurkšti riebalais, kad kiaušinis nepriliptų, tada žiedą dėti į keptuvę ir įmušti kiaušinį į vidų.

    Taip pat galima naudoti karščiui atsparius metalinius sausainių ar biskvitų formelius. Svarbiausia, kad pasirinktas apskritimas būtų maždaug 3 colių skersmens – tuomet dydis bus artimas klasikiniam pusryčių sumuštinio formatui.

    Kodėl pilnas stiklainio dangtelis gali veikti dar geriau

    Įdomi detalė – galima panaudoti ne tik žiedą, bet ir visą dviejų dalių stiklainio dangtelį (žiedą su plokštele). Tokiu atveju plokštelė veikia kaip papildoma apsauga nuo per stiprios tiesioginės kaitros iš apačios.

    Idėja paprasta: dangtelis dedamas į keptuvę prieš įmušant kiaušinį, tuomet aplink įpilama vandens, uždengiama ir kiaušinis trumpai garinamas. Taip siekiama dar švelnesnės tekstūros, artimesnės tai, kurią daugelis atpažįsta greitojo maisto pusryčiuose.

  • Kaip gaminti brokolius, kad išliktų kuo daugiau naudingų medžiagų: svarbi 3 minučių taisyklė

    Brokoliai laikomi viena naudingiausių daržovių, tačiau netinkamas gaminimas gali gerokai sumažinti jų maistinę vertę. Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų junginių, ypač svarbu neperkepti ir rinktis trumpą terminį apdorojimą.

    Kaip rašo „Foodie“, vienas geriausių būdų – brokolius lengvai apkepinti keptuvėje maišant (stir-fry). Tokiu būdu galima geriau išsaugoti procesus, susijusius su junginių virtimu į organizmui naudingas medžiagas.

    Tekste aiškinama, kad brokoliuose esantis fermentas mirozė (myrosinase) padeda paversti gliukorafaniną (glucoraphanin) į sulforafaną (sulforaphane) – antioksidacinį junginį, siejamą su apsauga nuo laisvųjų radikalų ir aprašomą kaip turintį priešvėžinių savybių.

    Tačiau kuo ilgiau brokoliai kaitinami, tuo labiau silpsta fermento aktyvumas, o kartu mažėja ir potenciali nauda. Tyrime, publikuotame „Journal of Agricultural and Food Chemistry“, nurodoma, kad po vos 3 minučių kepinimo maišant mirozės aktyvumas sumenko 80 proc.

    Smulkinimo triukas prieš kepimą

    Straipsnyje išskiriamas dar vienas būdas padidinti sulforafano kiekį dar prieš gaminimą: brokolius susmulkinti maždaug 90 minučių iki kepimo. Teigiama, kad fermentai suaktyvėja, kai daržovė kramtoma, pjaustoma ar laužoma.

    Remiantis aptariamu tyrimu, toks „palaukimo laikas“ prieš trumpą apkepimą gali reikšmingai padidinti sulforafano kiekį – jis gali beveik patrigubėti.

    Ką dar verta žinoti apie šią daržovę

    Brokoliai – ne vien sulforafano šaltinis. Tekste primenama, kad jie taip pat turi vitaminų C, A ir K, o taip pat skaidulų, kalio ir geležies.

    Greitas apkepimas maišant padeda išlaikyti tekstūrą: brokoliai lieka iškepę, bet dar traškūs, o ne suminkštėję ir vandeningi. Tai ypač aktualu tiems, kurie brokolių vengia būtent dėl „pervirtos“ konsistencijos.

    Jei kepimas keptuvėje nėra mėgstamas būdas, švelnus kaitinimas mikrobangų krosnelėje ar garinimas taip pat gali padėti išsaugoti dalį naudingų savybių – geriau taip, nei daržoves pervirti.

  • Selena Gomez atvirai: garinimas visam laikui pakenkė balsui – siunčia perspėjimą gerbėjams

    Dainininkė ir aktorė Selena Gomez viešai prabilo apie priklausomybę nuo nikotino ir ilgalaikes garinimo pasekmes. Pasak jos, ilgas elektroninių cigarečių vartojimas paveikė balsą – pagrindinį darbo įrankį, todėl ji nusprendė perspėti sekėjus.

    Atviras prisipažinimas pasirodė tuo metu, kai elektroninių cigarečių vartojimas daugelyje šalių išlieka opi visuomenės sveikatos tema, ypač tarp jaunų žmonių. Medikai pabrėžia, kad nors garinimas neretai pristatomas kaip mažiau žalinga alternatyva, jis nėra saugus ir gali sukelti priklausomybę.

    Kas nutinka balsui?

    Specialistai aiškina, kad įkvepiami aerozoliai gali dirginti gerklę ir balso stygas, skatinti uždegiminius procesus, sausinti gleivinę. Tai gali pasireikšti užkimimu, balso nuovargiu, sunkesniu natų išlaikymu ir lėtesniu atsistatymu po krūvio, o rizika didėja vartojant dažnai.

    Garinimo skysčiuose esantis nikotinas palaiko priklausomybę, o įvairūs kvapikliai bei kitos medžiagos kai kuriems žmonėms gali stiprinti dirginimą. Ekspertai taip pat primena apie su garinimu siejamus ūmius plaučių pažeidimus, dėl kurių kai kuriais atvejais prireikia skubios medicinos pagalbos.

    Priklausomybė ir bandymas mesti

    Selena Gomez teigė, kad atsisakyti nikotino buvo sunku, o pokyčius balsui ji pajuto tik ilgainiui. Pasak atlikėjos, būtent tai paskatino kalbėti viešai, kad kiti anksčiau atpažintų rizikas ir nepervertintų tariamo garinimo saugumo.

    Gydytojai pabrėžia, kad metant nikotiną svarbi individuali strategija: daliai žmonių padeda elgesio keitimo programos, konsultacijos, o prireikus ir nikotino pakaitinė terapija. Pastebėjus nuolatinį užkimimą, gerklės skausmą ar kvėpavimo sutrikimus, rekomenduojama neatidėlioti konsultacijos su šeimos gydytoju ar otorinolaringologu.

    Ką verta įsidėmėti

    Visuomenės sveikatos institucijos akcentuoja, kad elektroninės cigaretės nėra nekenksmingos, o jų poveikis gali pasireikšti ne tik kvėpavimo takams, bet ir kasdieniam funkcionalumui, įskaitant balso kokybę. Atlikėjams, mokytojams ir kitiems, kurių darbas tiesiogiai priklauso nuo balso, rizikos veiksniai tampa dar aktualesni.

    Selena Gomez žinutė gerbėjams paprasta: priklausomybė prasideda nepastebimai, o pasekmės gali būti ilgalaikės. Ji ragina kritiškai vertinti garinimo madą ir, susidūrus su problema, ieškoti pagalbos kuo anksčiau.

  • Išvirsite kopūstą kaip visada? 5 būdai parodė, kodėl jis virsta koše ir ima skleisti kvapą

    Kodėl kopūstas taip skiriasi?

    Kopūstas virtuvėje turi prastą reputaciją: vieną kartą jis išeina traškus ir salstelėjęs, kitą – pilkas, kartus ir užuodžiamas dar ilgai po vakarienės. Skirtumą dažniausiai lemia ne kopūsto rūšis, o tai, kiek vandens ir kokio intensyvumo karščio jam duodate.

    Maistiniai ir skonio junginiai kopūstuose tirpsta vandenyje, todėl verdant ar garinant dalis skonio pereina į skystį. Kepant sausu karščiu vanduo išgaruoja, o skonis koncentruojasi ir atsiranda skrudinimo natos.

    Drėgnas karštis: švelniau, bet lengva pervirti

    Verdant kopūstas palaipsniui minkštėja, tačiau kartu praranda dalį ryškaus skonio, kuris „išplaukia“ į nuovirą. Dėl to pats kopūstas gali pasirodyti blankesnis, o stipresnį skonį įgauna sultinys ar vanduo, kuriame jis virė.

    Ilgai kaitinant drėgnai, ląstelių sienelės suyra, todėl tekstūra tampa suglebusi ir linkusi virsti koše. Tuo pat metu iš sieros turinčių junginių gali formuotis aštresnio kvapo medžiagos, kurios ir sukuria gerai pažįstamą pervirtų kopūstų aromatą.

    Garinimas dažnai laikomas švelnesne alternatyva virimui, nes kopūstas nesėdi vandenyje. Vis dėlto ir čia laikas svarbiausias: apie kelias minutes garuose dažniausiai pakanka, kad kopūstas suminkštėtų, bet dar išlaikytų spalvą ir formą, o ilgesnis garinimas greitai „numuša“ ryškumą ir daro jį minkštą.

    Slėginis virimas per trumpą laiką duoda rezultatą, panašų į ilgai virtą kopūstą: labai minkšta tekstūra ir ramesnis skonis. Tai gali būti privalumas patiekaluose, kur kopūstas turi sugerti padažo ar prieskonių skonį, o ne būti pagrindinis akcentas.

    Sausas karštis: daugiau skonio, bet reikia kontrolės

    Kepant keptuvėje ant didelės kaitros kopūstas per trumpą laiką paruduoja, atsiranda sodresnės, skrudintos natos, o viduje jis išlieka maloniai traškus. Tačiau be nuolatinio maišymo dalis lapų gali per greitai apskrusti, kol storesni gabalėliai dar bus kietoki.

    Orkaitėje kepami kopūsto gabalai ar skiltelės paprastai sukuria ryškiausią skonio pokytį: išorė intensyviau karamelizuojasi, o vidus pamažu suminkštėja. Dėl to kopūstas tampa panašus į pagrindinį patiekalo elementą, o ne priedą, tačiau būtina stebėti temperatūrą ir laiką, kad jis neperdžiūtų ar nesudegtų.

    Virtuvės praktika rodo, kad storoms daržovėms dažnai geriausiai veikia mišrus principas: pradžioje suteikiama didesnė kaitra parudinimui, o vėliau kaitra sumažinama arba įvedama šiek tiek drėgmės, kad vidus suminkštėtų tolygiau. Taip sumažėja rizika, kad išorė bus per tamsi, o vidus liks kietas.

    Ką verta prisiminti gaminant namuose?

    Jei norite švelnesnio skonio ir kopūsto kaip neutralaus priedo, rinkitės drėgną karštį ir trumpesnį laiką, o nuovirą panaudokite sriubai ar troškiniui. Jei tikslas yra ryškus skonis ir kepimo aromatas, rinkitės kepimą keptuvėje ar orkaitėje ir neleiskite kopūstui ilgai „virti savo sultyse“.

    Dažniausios klaidos dvi: per ilgas virimas, po kurio kopūstas tampa koše ir įgauna intensyvų kvapą, ir per didelė kaitra be kontrolės, kai lapai apdega, o gabalai išlieka kieti. Laiko ir kaitros balansas dažniausiai yra paprasčiausias būdas iš kopūsto išgauti švelnų, salstelėjusį ir sodrų skonį.

  • Mitybos ekspertai įspėja: taip ruošta upėtakio filė išsaugo daugiausia omega-3 ir vitamino D

    Upėtakis dažnai lieka lašišos šešėlyje, tačiau maistine verte jam nenusileidžia: tai baltymų šaltinis, turintis omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D ir kitų organizmui svarbių mikroelementų. Specialistai pabrėžia, kad daug ką lemia ne tik žuvies kokybė, bet ir pasirinktas gaminimo būdas.

    Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų, rekomenduojama rinktis švelnesnį terminį apdorojimą, ypač garinimą. Žemesnė temperatūra ir trumpesnis sąlytis su tiesiogine kaitra padeda geriau išlaikyti jautresnes riebalų rūgštis, kurios gali irti stipriai kepant.

    Tyrimais nustatyta, kad kepant žuvį aliejuje omega-3 kiekis kai kuriais atvejais gali smarkiai sumažėti, o aukšta temperatūra ilgiau gaminant taip pat siejama su didesniais riebalų pokyčiais. Dėl to garinimas laikomas vienu patikimiausių būdų, kai prioritetas yra maistinė vertė ir sultingumas.

    Kaip garinti, kad būtų skanu

    Garuose upėtakį galima ruošti keliais būdais: garpuodyje, bambukiniame garintuve arba tiesiog keptuvėje su nedideliu vandens kiekiu ir sandariu dangčiu. Dar vienas populiarus variantas yra žuvį kepti uždarame pakete, kai filė suvyniojama į kepimo popierių ar foliją su trupučiu skysčio.

    Gaminant uždarame pakete žuvis iš esmės troškinasi savo garuose, todėl išlieka minkšta, o priedai natūraliai tampa padažu. Skonį galima paryškinti citrina, žolelėmis ar trupučiu sauso vyno, tačiau svarbu neperkrauti prieskoniais, kad neužgožtų subtilaus upėtakio skonio.

    Alternatyvos garinimui

    Mitybos požiūriu palankios alternatyvos yra ir ruoša mikrobangų krosnelėje bei trumpas kepimas orkaitėje. Mikrobangų krosnelė dažnai leidžia greitai pagaminti filė jos neišsausinant, o trumpas kepimas orkaitėje, ypač neperlaikant, gali padėti išsaugoti dalį jautresnių riebalų.

    Didžiausia rizika maistinei vertei paprastai siejama su ilgai trunkančiu ir labai karštu kepimu, pavyzdžiui, keptuvėje ar po griliumi, kai žuvis greičiau išsausėja. Todėl, jei tikslas yra ir skonis, ir nauda, verta rinktis švelnesnę kaitrą, trumpesnį laiką bei kuo mažiau papildomų riebalų.

    „Jei norite, kad žuvyje liktų kuo daugiau vertingų riebalų, rinkitės žemesnės temperatūros, švelnesnius gaminimo būdus“, – pabrėžia mitybos specialistai.

  • Linas atrodo prabangiai, bet glamžosi akimirksniu: stilistų triukas, kuris išgelbės įvaizdį

    Linas atrodo prabangiai, bet glamžosi akimirksniu: stilistų triukas, kuris išgelbės įvaizdį

    Vasarą lininiai drabužiai dažnai atrodo prabangiai ir lengvai, tačiau turi vieną minusą – jie labai greitai glamžosi. Marškinių, kelnių ar suknelės raukšlės gali atsirasti net po valandos, o tai dalį žmonių atbaido nuo šio audinio. Vis dėlto stilistai pabrėžia, kad su linu verta ne kovoti, o išmokti jį dėvėti teisingai.

    Tekstilės ekspertai aiškina, kad linas glamžosi dėl pačios pluošto struktūros: jis yra mažiau elastingas nei, pavyzdžiui, medvilnė, todėl lenkimo vietose greičiau susiformuoja raukšlės. Tačiau būtent ši natūrali faktūra ir suteikia linui „vasarišką“ charakterį – svarbiausia, kad drabužis atrodytų gaiviai, o ne netvarkingai.

    Kirpimas – svarbiausias dalykas

    Stilistų praktika rodo, kad linas geriausiai atrodo laisvesniuose siluetuose, kai audinys turi erdvės judėti ir nekimba prie kūno. Oversize marškiniai, plačios kelnės, tiesaus kritimo suknelės ar laisvo kirpimo liemenės paprastai atrodo tvarkingiau net ir susiglamžę. Prigludę modeliai raukšles „sukrauna“ probleminėse vietose ir įspūdis tampa mažiau elegantiškas.

    Dar vienas praktinis niuansas – rinktis kiek tvirtesnį audinį. Labai plonas linas linkęs ne tik labiau glamžytis, bet ir prasišviesti, o vidutinio storio ar storesnis linas dažnai krenta gražiau ir atrodo solidesnis.

    Neprireiks idealaus lyginimo

    Lyginti liną iki veidrodinio glotnumo dažniausiai neverta, nes raukšlės grįžta vos pradėjus judėti. Efektyvesnė strategija – sutvarkyti tik tas vietas, kurios labiausiai krenta į akis: apykaklę, sagų juostą, rankogalius, drabužio apačią. Taip išlaikomas tvarkingas rėmas, o natūrali faktūra atrodo sąmoningai pasirinkta.

    Kasdienybėje ypač pasiteisina garinimas, nes jis greitai atpalaiduoja pluoštą ir „atgaivina“ drabužį neperlygindamas jo iki standumo. Jei garintuvo nėra, galima pasinaudoti paprastu triuku: pakabinti drabužį vonioje, kai po karšto dušo patalpoje susidaro garai – tai ne stebuklas, bet lengvas atnaujinimas dažnai suveikia.

    Mišiniai gali būti geriausias kompromisas

    Jeigu patinka lino įvaizdis, bet erzina ryškios raukšlės, verta atkreipti dėmesį į audinių mišinius. Linas su viskoze, medvilne ar lioceliu dažnai išlaiko natūralų vaizdą, tačiau būna minkštesnis, geriau krenta ir mažiau glamžosi. Tokie drabužiai ypač patogūs kelionėse ar ilgesnėmis darbo dienomis, kai nėra laiko nuolat taisytis.

    Galiausiai stilistai sutaria dėl vieno: linas neturi atrodyti dirbtinai tobulas. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai apranga atrodo švari, tvarkinga ir lengva, o natūralios raukšlės tampa stiliaus dalimi, o ne problema.

  • Kaip ruošti žuvį, kad neprarastų omega-3 ir vitamino D: klaida, kurią daro daugelis

    Kodėl svarbus ruošimo būdas?

    Žuvis yra vienas patikimiausių omega-3 riebalų rūgščių ir vitamino D šaltinių, tačiau galutinė jų dalis lėkštėje priklauso nuo to, kaip ją paruošiate. Kaitra, deguonis ir ilgas terminis apdorojimas skatina riebalų oksidaciją, todėl dalis vertingų riebalų gali suirti.

    Omega-3 ypač jautrios aukštai temperatūrai, o vitaminas D laikomas stabilesniu, tačiau ir jis gali mažėti, jei žuvis perkepta. Dėl to vien „valgyti žuvį“ ne visada reiškia gauti tiek naudos, kiek tikitės.

    Didžiausi nuostoliai – ne ten, kur galvojate

    Didžiausi omega-3 nuostoliai dažniausiai siejami su kepimu aliejuje keptuvėje ir ypač su gruzdinimu, kai naudojama aukšta temperatūra. Kaitinant riebalus ilgiau, didėja oksidacijos rizika, o pati žuvis praranda sultingumą.

    Nuostolius gali didinti ir kepimas ant grotelių, jei žuvis ilgai laikoma karštyje ar perdžiovinama. Reikia turėti omenyje, kad rezultatas priklauso ir nuo rūšies: riebesnė žuvis gali būti atsparesnė išsausėjimui, tačiau tai nereiškia, kad ją galima kepti be kontrolės.

    Trys metodai, kurie dažniausiai pasiteisina

    Švelnesni būdai, tokie kaip garinimas, kepimas orkaitėje ir sous vide, paprastai padeda išsaugoti daugiau omega-3, nes temperatūra būna žemesnė arba lengviau kontroliuojama. Kuo trumpesnis apdorojimas ir kuo mažiau kontakto su tiesiogine kaitra, tuo didesnė tikimybė išlaikyti maistinę vertę.

    Garinant žuvį temperatūra paprastai neviršija 100 laipsnių, todėl mėsa šyla tolygiau ir rečiau perdžiūsta. Kepant orkaitėje patogu išlaikyti stabilų režimą, o sous vide principas dar labiau sumažina perkeitimo riziką, nes žuvis šyla tiksliai nustatytoje temperatūroje.

    Kaip kepti orkaitėje, kad žuvis liktų sultinga

    Jei renkatės orkaitę, verta taikyti taisyklę: vidutinė temperatūra ir trumpas laikas. Dažnai pakanka 190–200 laipsnių maždaug 15–20 minučių, tačiau tikslus laikas priklauso nuo gabalo storio ir ar kepate su oda, ar visą žuvį.

    Kad žuvis neišsausėtų, ją galima kepti uždengtą, pavyzdžiui, kepimo popieriuje arba inde su dangčiu, taip sulaikant drėgmę. Skoniui ir tekstūrai padeda nedidelis riebalų kiekis, žolelės ir citrina, o perkepti neverta net ir „dėl saugumo“.

    „Didžiausia klaida yra per ilgas ir per karštas kepimas, kai žuvis praranda sultis, o riebalai greičiau oksiduojasi“, – sako mitybos specialistai.

    Norint kasdienėje mityboje gauti daugiau naudos, verta rinktis riebias jūrines žuvis ir jas ruošti taip, kad šiluma būtų valdoma. Tuomet žuvis išlieka ne tik skani, bet ir iš tiesų maistinga.

  • Mityba pagal mokslą: šis daržovių gaminimo būdas geriausiai saugo vitaminus ir mineralus

    The Best Way To Cook Vegetables For Maximum Nutritional Value

    Every generation of children faces a plate of limp, soggy vegetables and, with every miserable forkful, is told to eat them up because they will “make you big and strong.” Those who grew up into dedicated foodies know there is truth in that nutritional argument, but there are also many ways to make eating veggies a far more pleasant experience. We’re up to our elbows in different cooking methods, thanks to evolving kitchen kit, but to help our veggies hang on to their vitamins and minerals, there’s one method that rules supreme: you need to steam ’em.

    For instance, broccoli is a vitamin C powerhouse, packing in more than an orange, and steaming helps to retain as much of that nutrient as possible. Scientists found that boiling broccoli eliminated 54.6% of that essential vitamin, way more than the 14.3% lost during steaming, per Nutrition & Food Science. It’s a similar story for spinach, which saw 50.5% of its vitamin C leach into the cooking water, compared to just over 11% when it was steamed. Another study suggested steaming veggies such as cabbage, broccoli, and cauliflower, also allowed them to keep more immune system-boosting phytochemicals and glucosinolates, which have antioxidant and anti-inflammatory benefits (via Journal of the Science of Food and Agriculture). Of course, not every vegetable that we plant in our garden or buy in the supermarkets can be steamed, so where does that leave home cooks looking for more vitamins and minerals in their dishes?

    Microwaving will also help retain lots of nutrients

    There’s no right or wrong way to cook vegetables (you should always do you), but it’s worth favoring certain methods to maximize nutritional value. Steaming is great for many veggies, but microwaving them comes a close second, with samples hanging on to more than 90% of their vitamin K, according to a study published in Food Science and Biotechnology. Steaming and microwaving enable this because neither method subjects foods to prolonged high heat. However, beyond the taste of the vegetable itself, it’s also fair to say both methods can result in bland flavor, unless you decide to amp it up cowboy style.

    That’s where roasted and pan-fried vegetables come in. While both high heat methods can negatively affect vitamins that don’t do well in heat, roasting and sautéeing can also enhance other goodies. Take the humble tomato, for instance. Cooking them allows us to absorb more of the antioxidant lycopene in the fruit (yes, technically they’re a fruit), while heating spinach cuts oxalate levels so we can take in more of the leafy green’s iron and calcium. 

    Some people prefer eating raw veggies to ensure they absorb all their nutrients. While that works for bell peppers, lettuce, and many other common salad ingredients, the same can’t be said for potatoes. If you want the best the tasty tuber has to offer (all that fiber under the skin, for instance), you have to cook them. Precisely “how” is all down to you and part of the fun.

  • Dietologai atskleidė: šitaip ruošta lašiša išlaiko daugiausia omega-3 ir vitaminų

    Lašiša laikoma viena maistingiausių žuvų: joje gausu visaverčių baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D ir B grupės vitaminų. Vis dėlto, kaip ją paruošiate, gali lemti, kiek šių medžiagų realiai liks lėkštėje, nes dalis jų jautrios karščiui arba pereina į kaitinimo skystį.

    Specialistai pabrėžia, kad aukšta temperatūra ir ilgas kepimas dažniausiai didina maistinių medžiagų netektis. Ypač tai aktualu omega-3 riebalų rūgštims, kurios prastai toleruoja intensyvų kaitinimą, taip pat daliai B grupės vitaminų, kurie yra jautresni šilumai.

    Švelni šiluma – didžiausia nauda

    Norint išsaugoti kuo daugiau maistinės vertės, dažniausiai rekomenduojami švelnūs, palyginti žemos temperatūros būdai. Garinimas čia laikomas vienu geriausių pasirinkimų, nes žuvis kaitinama greitai, neperdžiūsta, o kontaktas su vandeniu minimalus.

    Dar vienas dažnai minimas variantas yra virimas skystyje, kai lašiša lėtai kaitinama vos verdančiame vandenyje ar sultinyje. Tačiau šiuo atveju svarbu naudoti kuo mažiau skysčio, nes dalis vandenyje tirpių vitaminų gali pereiti į nuovirą, todėl verta jį panaudoti padažui ar sriubai.

    Kepimas orkaitėje gali kainuoti dalį vitaminų

    Ilgesnis kepimas, ypač orkaitėje, dažniau siejamas su didesniais B grupės vitaminų nuostoliais, nes procesas paprastai trunka ilgiau nei, pavyzdžiui, greitas kepimas keptuvėje. Todėl jei renkatės orkaitę, verta trumpinti laiką, kepti žemesnėje temperatūroje ir neperkepti žuvies iki išsausėjimo.

    Grilinimas ar kaitinimas iš viršaus suteikia ryškų skonį, bet intensyvi kaitra taip pat gali sumažinti dalies jautresnių vitaminų kiekį. Dėl to kompromisas dažnai būna trumpesnis kepimas ir tikslus vidaus temperatūros suvaldymas, kad lašiša liktų sultinga.

    Greitai kepta keptuvėje – neblogas kompromisas

    Nors kepimas keptuvėje vyksta aukštesnėje temperatūroje, jis paprastai trunka trumpai ir nenaudojamas vanduo, todėl bendras maistinių medžiagų praradimas gali būti mažesnis, nei ilgai kepant. Be to, taip lengviau išgauti traškią odelę, kurios garinant negausite.

    Jei kepate su riebalais, dažniausiai patariama rinktis širdžiai palankesnius aliejus, pavyzdžiui, alyvuogių. Pastaraisiais metais populiarėjanti karšto oro gruzdintuvė taip pat gali būti tinkamas sprendimas, jei lašiša ruošiama trumpai ir neperkepama.

    Galiausiai, net ir pasirinkus ne patį švelniausią metodą, lašiša išlieka vertingas produktas. Tačiau jei tikslas yra kuo daugiau omega-3 ir vitaminų, dažniausiai laimi greitas garinimas arba labai švelnus kaitinimas skystyje, vengiant didelės kaitros ir ilgo kepimo.

  • Dauguma lietuvių taip verda bulves: mitybos klaida, dėl kurios cukrus šauna į viršų

    Bulvės daugeliui yra kasdienis garnyras, todėl dažnai verdamos mechaniškai, nesusimąstant, kaip paruošimas keičia jų poveikį organizmui. Tačiau būtent virimo laikas, vandens kiekis ir tai, ar bulvės valgomos karštos, ar atvėsintos, gali pastebimai pakeisti, kaip greitai po valgio kyla gliukozės lygis.

    Verdant bulves krakmolas išbrinksta ir tampa lengviau pasiekiamas virškinimo fermentams. Kuo bulvės labiau pervirtos ir minkštesnės, tuo greičiau organizmas pasisavina iš jų energiją, o cukraus kreivė gali kilti staigiau.

    Kas pasikeičia bulves atvėsinus

    Atvėsusiose bulvėse dalis krakmolo pereina į vadinamąjį atsparų krakmolą, kuris virškinamas sunkiau ir veikia panašiau į skaidulas. Dėl to sotumo jausmas gali trukti ilgiau, o gliukozės šuolis po valgio būna mažesnis, ypač su didesnėmis porcijomis.

    Svarbu tai, kad šis efektas iš dalies išlieka net bulves vėliau pašildžius, jei jos prieš tai buvo visiškai atvėsusios. Praktikoje dažniausiai pakanka kelių valandų šaldytuve, o geriausia vėsinti didesniais gabalais arba nesupjaustytas.

    Vanduo ir garai keičia rezultatą

    Verdant dideliame kiekyje vandens dalis vandenyje tirpių medžiagų pereina į nuovirą. Tai ypač aktualu kalbant apie vitaminą C ir kalį, todėl nukošus galima prarasti dalį maistinės vertės.

    Garinimas šiuos nuostolius paprastai sumažina, nes bulvės neturi tiesioginio kontakto su vandeniu, be to, jų tekstūra būna tvirtesnė. Jei verdate vandenyje, verta pilti tik tiek, kad bulvės būtų vos apsemtos, ir vengti smulkiai pjaustyti, nes taip praradimai didėja.

    Luobelė saugo, o pervirimas kenkia

    Bulves verdant su luobele, ji veikia kaip natūrali apsauga ir mažina vitaminų bei mineralų išplovimą. Be to, tokios bulvės dažnai būna tvirtesnės, mažiau vandeningos, o nulupti jas lengviau po trumpo atvėsinimo.

    Per ilgas virimas išpurena struktūrą ir padidina krakmolo prieinamumą, todėl energija įsisavinama greičiau, o sotumas trumpėja. Dažnai vidutinio dydžio bulvėms pakanka maždaug 15–25 minučių nuo vandens užvirimo, bet patikimiausia orientuotis į tekstūrą, kai įbedus šakutę jaučiamas lengvas pasipriešinimas.

    Galiausiai didžiausią žalą bulvių palankiam įvaizdžiui daro ne jos pačios, o priedai ir tolesnis apdorojimas. Bulvės lengvai sugeria riebalus, todėl kepimas dideliame aliejaus kiekyje ar gausūs riebūs padažai sparčiai didina patiekalo kaloringumą ir druskos kiekį.