CP v2

Tag: Gas Infrastructure Europe

  • Lenkiškai pilnos dujų saugyklos: Lenkija pirmauja Europoje, bet tai turi ir nemalonią kainą

    Europos dujų saugyklų pildymo tempai šių metų pradžios rudeniui išsiskiria iš ankstesnių sezonų. Kontinentiniu mastu atsargų lygis yra pastebimai mažesnis nei įprasta, o tai kelia papildomą įtampą prieš šildymo sezoną.

    Pagal Europos dujų infrastruktūros operatorius vienijančios organizacijos Gas Infrastructure Europe duomenis, Europos Sąjungos saugyklos buvo pripildytos apie 65,85 proc. Tai reiškia maždaug 72 mlrd. kubinių metrų sukauptų dujų, o atotrūkis nuo daugiametės normos išlieka reikšmingas.

    Lenkija tarp lyderių

    Bendrame Europos kontekste Lenkija atrodo kaip viena ryškiausių išimčių. Šalies dujų saugyklų užpildymas siekė apie 94,25 proc., todėl ji atsidūrė Europos viršūnėje pagal užpildymo procentą.

    Tarp aukščiausių rodiklių minimos ir Portugalija bei Italija, tačiau skirtumai tarp valstybių yra dideli. Kai kuriose šalyse, įskaitant Latviją, Nyderlandus ir Vokietiją, užpildymo lygis buvo gerokai mažesnis, o tai reiškia didesnį jautrumą kainų šuoliams ir tiekimo trikdžiams.

    Kodėl aukštas rodiklis ne visada geras?

    Lenkijos „pirmavimas“ turi ir kitą pusę: saugyklų talpa palyginti nedidelė. Bendra jų talpa siekia apie 3,3 mlrd. kubinių metrų, todėl procentiškai jas užpildyti lengviau nei valstybėms, turinčioms didžiules saugojimo apimtis.

    Pavyzdžiui, Vokietijos dujų saugyklos laikomos didžiausiomis Europos Sąjungoje ir jų talpa siekia apie 24 mlrd. kubinių metrų. Dėl to net ir esant vidutiniam užpildymo procentui realus sukauptų dujų kiekis gali būti kelis kartus didesnis nei šalyse, kurios „laimi“ procentais.

    Kainos, rizika ir pasikeitusi rinka

    Dujų atsargų kaupimas įmonėms kainuoja: svarbios ne tik dujų įsigijimo išlaidos, bet ir jų laikymo bei finansavimo kaštai. Be to, rinkoje veikia kainų rizika, nes įsigytos dujos vėliau gali būti parduotos pigiau nei buvo nupirktos.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Europos dujų rinka pasikeitė iš esmės: daug šalių sumažino priklausomybę nuo rusiškų srautų, o tiekimas tapo labiau diversifikuotas. Didėjo suskystintų gamtinių dujų vaidmuo, daugiau dėmesio skiriama alternatyviems maršrutams ir tiekėjams, todėl dalis valstybių persvarsto, kokio dydžio atsargos iš tikrųjų būtinos.

    Vis dėlto žemesnis nei įprasta Europos saugyklų užpildymas reiškia, kad kainos artėjant žiemai gali išlikti jautrios bet kokiems sutrikimams. Tokiose sąlygose aukštas užpildymo procentas atrodo kaip privalumas, bet jis neatsako į klausimą, kiek realiai dujų šalis gali sukaupti ir kaip brangiai tai kainuoja.

  • Dujos Europoje šauna virš 70 eurų: Artimųjų Rytų eskalacija kelia naują grėsmę žiemai

    Dujos Europoje šauna virš 70 eurų: Artimųjų Rytų eskalacija kelia naują grėsmę žiemai

    Europos dujų rinkoje vėl sugrįžo įtampa: Nyderlandų TTF etaloninė kaina spalio mėnesio pristatymui intradieną pakilo virš 70 eurų už megavatvalandę. Tokį šuolį lėmė atsinaujinę kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose ir augantis nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo per Persijos įlanką.

    Rinka itin jautriai reaguoja į bet kokius sutrikimus Hormūzo sąsiauryje, per kurį paprastai keliauja reikšminga pasaulinės SGD prekybos dalis. Net ir tuo atveju, kai Europos Sąjunga iš regiono tiesiogiai importuoja nedaug, logistinės rizikos iškart atsiliepia kainoms Europoje ir didina konkurenciją dėl laisvų SGD krovinių.

    Sandėliai pildosi lėčiau nei įprasta

    Įtampa kainų grafikuose sutampa su laikotarpiu, kai Europa pildo dujų saugyklas prieš šildymo sezoną. Pagal Gas Infrastructure Europe duomenis, ES saugyklos buvo užpildytos 64,7 proc., o tai reiškia, kad atsargos išlieka mažesnės nei įprastai šiuo metų laiku.

    Didesnės kainos ir nepalanki rinkos struktūra lėtina įsigijimus: skirtumas tarp dabartinių ir žiemos kainų ne visada padengia saugojimo kaštus bei riziką. Dėl to kyla diskusijų, ar kai kurios valstybės spės įvykdyti saugyklų užpildymo tikslus iki lapkričio 1 dienos, kaip numatyta nacionaliniuose planuose.

    Smūgis pramonei gali ateiti pirmas

    Žemesnis saugyklų lygis savaime nereiškia, kad dujų žiemą tikrai pritrūks, tačiau jis didina pažeidžiamumą staigiems kainų šuoliams ar tiekimo sutrikimams. Tai ypač svarbu Vokietijai, kur dujos tebėra reikšmingos pramonei ir šilumos ūkiui.

    „Jei nepakankamai užpildytos saugyklos sutaps su labai šalta žiema, Vokietija gali nebesugebėti pilnai patenkinti įprastos dujų paklausos“, – sakė Vokietijos dujų saugyklų asociacijos INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    „Jei tuomet kainos pakils virš to lygio, kurį pajėgia mokėti pramonės vartotojai, įmonės bus priverstos mažinti gamybą, o tai galėtų sukelti didelę ekonominę žalą“, – pridūrė jis.

    Ar brangs sąskaitos gyventojams?

    Namų ūkiams poveikis dažniausiai vėluoja, nes didmeninės kainos į galutines sąskaitas persiduoda palaipsniui. Oxford Economics vertinimu, vidutiniškai tam prireikia apie šešių mėnesių, nors skirtingose šalyse laikas labai skiriasi.

    Nyderlanduose kainos vartotojams gali sureaguoti beveik iš karto, o Vokietijoje ar Austrijoje pikas gali ateiti tik po maždaug metų. Jei dabartinis šuolis pasirodytų trumpalaikis, poveikis sąskaitoms būtų ribotas, tačiau užsitęsusi įtampa dėl SGD srautų galėtų įtvirtinti aukštesnį kainų lygį visai žiemai.

    Riziką didina ir galimas Europos bei Azijos pirkėjų varžymasis dėl tų pačių SGD krovinių, jei tiekimas iš Persijos įlankos strigtų ilgiau. Kai kurie investiciniai bankai neatmeta scenarijų, kad didmeninės kainos galėtų artėti prie 100 eurų už megavatvalandę, jei sutrikimai užsitęstų.

  • Dujų kainos Europoje smunka, bet ES laukia rimtas išbandymas: atsargos gerokai atsilieka nuo normos

    Dujų kainos Europoje pirmadienį ryškiai krito, o rinkos fiksavo didžiausią nuosmukį per daugiau nei mėnesį. Pagrindinis impulsas buvo sumažėjusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios laikinai atslūgo tiekimo sutrikimų baimė.

    Nyderlandų TTF indeksu paremti ateities sandoriai Amsterdame smuko iki maždaug 58,12 euro už megavatvalandę. Tai reikšmingas pokytis po pastarosiomis savaitėmis vyravusio nervingumo, kai bet koks eskalacijos ženklas iškart keldavo kainas.

    Rinkos reakciją sustiprino žinia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas savaitgalį pristabdė aktyvius karinius veiksmus. Investuotojai tokį signalą įvertino kaip mažesnę riziką energijos tiekimo grandinėms, ypač toms, kurios susijusios su laivyba ir regiono infrastruktūra.

    „Pastarąsias dvi naktis amerikiečiai sustabdė atakas. Kadangi mūsų strategija iš esmės remiasi atsaku, mes taip pat pristabdėme savo veiksmus“, – sakė Irano kariuomenės atstovas Mohammad Akraminia.

    Vis dėlto Europos Sąjungai palengvėjimas gali būti laikinas, nes išlieka struktūrinis iššūkis dėl atsargų. ES valstybės intensyviai pildo dujų saugyklas prieš artėjantį šildymo sezoną, tačiau šių metų pradinis lygis yra pastebimai žemesnis nei įprasta.

    Pagal Gas Infrastructure Europe duomenis, dujų atsargos ES saugyklose siekia apie 55,4 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikui sudaro 71,3 proc. Saugyklose sukaupta maždaug 625,59 teravatvalandės dujų, todėl vasaros pildymo tempas išliks vienu svarbiausių kainas lemiančių veiksnių.

    Analitikų vertinimu, jei geopolitinė įtampa vėl sugrįžtų, o tuo pačiu išaugtų konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių pasaulinėje rinkoje, kainų svyravimai gali atsinaujinti. Dėl to net ir krintant kotiruotėms ES energetinis saugumas šią vasarą labiau priklausys nuo disciplinuoto saugyklų pildymo ir paklausos valdymo.

  • Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija artimiausiais metais planuoja reikšmingą biomethano plėtrą ir svarsto galimybes į dujų tinklą integruoti daugiau atsinaujinančių dujų. Budapešte vykusiame Biogazo viršūnių susitikime sektoriaus atstovai teigė, kad šalyje realiai veikia apie 50 biogazo jėgainių, o dar panašus skaičius įrenginių yra susiję su nuotekų valymu.

    Pasak Vengrijos Nacionalinės biomethano, biogazo ir bioenergijos pramonės asociacijos eksperto Ádámo Ragonczos, biomethano gamyba šiuo metu siekia apie 5,4 mln. kubinių metrų per metus ir ją užtikrina tik dvi gamyklos. Tuo pat metu šalies tikslas iki 2030 metų yra pasiekti 180 mln. kubinių metrų per metus, todėl ypač akcentuojamas energetikos ir žemės ūkio sektorių bendradarbiavimas.

    Kas stabdo projektus?

    Šiuo metu Vengrija pagamina apie 200 mln. kubinių metrų biogazo per metus, daugiausia naudojamo elektros gamybai. Iki 2030 metų siekiama šį kiekį padidinti iki 600 mln. kubinių metrų, tačiau prioritetu įvardijamas biomethanas, o esamos biogazo jėgainės turėtų toliau veikti.

    Įvardijama, kad per artimiausius kelerius metus šalyje galėtų būti pastatyta 20–25 didesnės biomethano gamyklos. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, jog vien tik tikslų nepakanka, reikia aiškesnių investicinių signalų ir veikiančių kainodaros mechanizmų.

    Dujų tinklas ar elektros tinklas?

    Gas Infrastructure Europe (GIE) atstovas Jakubas Przyborowiczius atkreipė dėmesį į neatitikimus Europos Sąjungos reguliavime: ambicingi biomethano tikslai, įskaitant REPowerEU kryptį, ne visada atsispindi infrastruktūros planavimo ir finansavimo logikoje. Tai, jo teigimu, apsunkina ilgalaikių investicijų planavimą.

    Jo pateikta analizė rodo, kad biomethano integravimas į esamą dujų tinklą gali pareikalauti gerokai mažesnių investicijų nei elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad dujų infrastruktūros pritaikymo poreikis galėtų siekti apie 2,5 mlrd. eurų, o tai, anot pranešėjo, būtų keliasdešimt kartų pigiau nei analogiška elektros tinklų plėtra.

    Didelis susidomėjimas, mažai sutarčių

    Vengrijos perdavimo sistemos operatoriaus FGSZ verslo plėtros vadovas Gáboras Miklósas Dudás teigė, kad pastaruoju metu daugėja užklausų dėl prisijungimo prie tinklo. Operatorius, pasak jo, pateikė siūlymus teisėkūrai, dalis jų priimti, o FGSZ paskirtas koordinuoti prisijungimo prašymų procesą.

    „Šiuo metu turime apie 13–15 prašymų, tačiau dar nepasiekėme prisijungimo sutarčių etapo“, – sakė Gáboras Miklósas Dudás.

    Jo teigimu, rengiami techniniai reikalavimai, tačiau daug kas priklauso nuo pačių pareiškėjų pasirengimo pereiti prie praktinių sprendimų. Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu prie tinklo jau prijungtos dvi biomethano gamyklos, o dar vienos prijungimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

    Reguliacinę aplinką aptaręs „Bureau Veritas“ atstovas Indy Vatteroth pabrėžė, kad biomethano ir atsinaujinančių dujų sektoriuje taisyklių daugėja ir jos griežtėja. Esminiais tampa atsinaujinančios kilmės įrodymai, kilmės garantijos, emisijų patikra bei matavimo ir sertifikavimo grandinės, kurios, tikėtina, bus dar detalesnės.

    „MVM ONEnergy“ atstovas Zsoltas Borsányi akcentavo, kad dabartinėje rinkos ir reguliacinėje aplinkoje kainodaros mechanizmai, susieti su atsinaujinančiais tikslais, neveikia taip, kad skatintų realią rinkos plėtrą. Jo vertinimu, su Jedlik Ányos programa siejama daug projektų ir investicijų apimčių, tačiau didelė dalis jų dar neperėjo į įgyvendinimo stadiją, todėl rinka išlieka vangoka.

    Ekspertų vertinimu, Vengrijos planams svarbiausia bus užtikrinti nuoseklias taisykles, greitesnį prisijungimo procesą ir aiškesnę paklausos pusę, kad projektai nevirstų vien paraiškomis. Jei šie elementai susidėlios, biomethanas gali tapti reikšminga energetikos ir žemės ūkio jungtimi, mažinančia iškastinių dujų poreikį.