Tag: Gastritas

  • Gastroenterologai: alkoholis, įskaitant vyną, gali trikdyti žarnyno veiklą

    Gastroenterologai įspėja, kad vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai gali būti vienas iš veiksnių, trikdančių žarnyno veiklą ir savijautą. Pasak specialistų, ypač dažnas ar gausus alkoholio vartojimas siejamas su didesne rizika patirti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, refliuksą ar pilvo skausmus.

    Kaip rašoma „EatingWell“, gydytojai pabrėžia, kad žarnyno sveikatą lemia ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, ką geriame. Jų teigimu, kai kurie gėrimai gali dirginti virškinamąjį traktą ląsteliniu lygmeniu, o alkoholis šioje srityje minimas kaip ypač dažnas „kaltininkas“.

    Žarnyno būklė svarbi ne vien virškinimui ir reguliariam tuštinimuisi. Straipsnyje primenama, kad naujesni tyrimai žarnyną sieja ir su platesnėmis organizmo funkcijomis – nuo imuniteto iki uždegiminių procesų ar net savijautos bei kognityvinių funkcijų.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kai kuriems žmonėms nepageidaujami simptomai gali paūmėti greičiau – ypač jei jau yra virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas ar uždegiminės žarnyno ligos.

    Kaip alkoholis gali paveikti virškinimą

    Viena iš įvardijamų grandžių – stemplės rauko atsipalaidavimas. Gydytojų aiškinimu, alkoholis gali atpalaiduoti raumenį, skiriantį stemplę nuo skrandžio, todėl skrandžio rūgštis lengviau kyla aukštyn ir gali sukelti ar sustiprinti refliukso simptomus.

    Taip pat pabrėžiama, kad ilgalaikis gausus vartojimas gali dirginti ir žaloti stemplės apatines dalis, nes rūgštis dažniau patenka ten, kur jos neturėtų būti. Kraštutiniais atvejais tokie pažeidimai gali turėti rimtesnių pasekmių, jei problema ignoruojama ilgą laiką.

    Dirginama gleivinė ir silpnėja žarnyno barjeras

    Kitas mechanizmas – virškinamojo trakto gleivinės dirginimas. Ekspertai nurodo, kad didesni alkoholio kiekiai gali pažeisti apsauginį gleivių sluoksnį, todėl stemplė ir skrandis tampa jautresni rūgštims.

    Tokie pokyčiai gali pasireikšti gastritui būdingais simptomais: pilvo pūtimu, skausmu, dujų kaupimusi po valgio, o kai kuriems žmonėms – didesniu jautrumu aštresniam ar riebesniam maistui.

    Be to, alkoholis įvardijamas kaip veiksnys, galintis silpninti žarnyno barjerą – „filtrą“, kuris paprastai padeda sulaikyti bakterijas ir toksinus žarnyne, neleidžiant jiems patekti į kraujotaką.

    Aiškinama, kad skaidant alkoholį susidaro acetaldehidas – toksiškas šalutinis produktas, galintis pažeisti vadinamąsias „sandarias jungtis“ tarp žarnyno ląstelių. Dėl to gali didėti žarnyno pralaidumas, o su tuo siejami ir uždegiminiai procesai organizme.

    Kas gali būti palankiau žarnynui

    Kalbėdami apie alternatyvas, specialistai tarp žarnynui palankesnių gėrimų pirmiausia mini vandenį – jis svarbus ir bendrai hidratacijai, ir skaidulų „darbui“ žarnyne, ypač jei jų racione daugėja.

    Taip pat išskiriamas kefyras – fermentuotas pieno gėrimas, kuriame yra probiotinių mikroorganizmų. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad renkantis kefyrą verta vengti variantų su dideliu pridėtinio cukraus kiekiu ar kitais potencialiai žarnyną dirginančiais priedais.

    Saikingai vartojama kava ir arbatos (žalioji bei žolelių) įvardijamos kaip galinčios prisidėti prie žarnyno mikrobiomos įvairovės dėl polifenolių. Tuo metu žolelių arbatos, pavyzdžiui, imbierų ar pipirmėčių, kai kuriems žmonėms gali būti raminančios, jei vargina pykinimas ar pūtimas.

    Galiausiai minimas ir kaulų sultinys – šildantis, skysčius ir elektrolitus papildantis gėrimas, kuris, pasak straipsnyje cituojamų ekspertų, gali padėti palaikyti žarnyno barjerą.

    Jei vargina refliuksas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ar skausmai, specialistai siūlo apsvarstyti alkoholio kiekio ar vartojimo dažnio mažinimą ir, prireikus, pasitarti su gydytoju dėl individualių rekomendacijų.

  • Gydytojas tyčia užsikrėtė bakterija ir įrodė netikėtą tiesą: tai pakeitė opų gydymą visame pasaulyje

    Gydytojas tyčia užsikrėtė bakterija ir įrodė netikėtą tiesą: tai pakeitė opų gydymą visame pasaulyje

    Kaip griuvo senas mitas

    Iki 1980-ųjų skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos dažniausiai buvo siejamos su stresu, mityba ir gyvenimo būdu. Buvo manoma, kad itin rūgšti skrandžio terpė bakterijoms neleidžia išgyventi, todėl infekcija ilgą laiką atrodė mažai tikėtina priežastis.

    Situaciją pakeitė atradimas, kad dalį lėtinio gastrito ir reikšmingą dalį opaligės atvejų lemia bakterinė infekcija. Helicobacter pylori parodė, kad kai kuriais atvejais galima gydyti ne tik simptomus, bet ir pačią ligos priežastį.

    Lūžis laboratorijoje ir klinikoje

    Australijos mokslininkai pradėjo nuosekliai tirti endoskopijų metu paimtus skrandžio gleivinės mėginius ir juose matomas spiralines bakterijas. Kartu su uždegimo požymiais tai rodė aiškų ryšį, tačiau ilgą laiką nepavyko patikimai išauginti mikroorganizmo laboratorijoje.

    Proveržį atnešė, atrodytų, paprasta detalė: mėginiai buvo inkubuoti ilgiau nei įprastai, todėl bakterija pagaliau ėmė augti. Vėlesni tyrimai parodė ryškų ryšį tarp H. pylori ir opaligės, ypač dvylikapirštės žarnos opų atvejais.

    Eksperimentas su savimi ir naujas gydymas

    Norėdamas įrodyti, kad bakterija gali sukelti uždegimą, o ne tik „gyventi“ jau pažeistame skrandyje, Barry Marshallas 1984 metais tyčia užsikrėtė H. pylori. Po kelių dienų jam pasireiškė pykinimas ir vėmimas, o endoskopija parodė ūminį skrandžio gleivinės uždegimą ir gausų bakterijų kiekį.

    „Norėjau aiškiai parodyti, kad ši bakterija gali sukelti ligą sveikam žmogui“, – sakė Barry Marshallas.

    Iki šio atradimo opaligė dažniausiai buvo gydoma rūgšties sekreciją slopinančiais vaistais: opos užgydavo, tačiau dažnai atsinaujindavo, nes infekcija likdavo nepašalinta. Kai klinikiniai tyrimai patvirtino, kad bakterijos eradikacija antibiotikais reikšmingai mažina recidyvų riziką, gydymo tikslas pasikeitė iš esmės.

    1994 metais tarptautiniai ekspertai pripažino H. pylori nustatymo ir eradikacijos svarbą opaligės valdyme. 2005 metais Barry Marshallas ir Robinas Warrenas už šiuos atradimus gavo Nobelio fiziologijos arba medicinos premiją.

    Vėliau įrodyta, kad ilgalaikė H. pylori infekcija didina skrandžio vėžio ir kai kurių limfomų riziką. Dėl to bakterijos diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas laikomi svarbiais ne tik skausmui ar rėmeniui mažinti, bet ir ilgalaikėms komplikacijoms mažinti.

  • Paslėpta grėsme vasaros vaisiuose: kam šviežių slyvų geriau nevalgyti ir kada jos kenkia

    Šviežios slyvos daugeliui atrodo lengvas ir sveikas desertas, tačiau kai kuriems žmonėms jos gali sukelti nemalonių ar net pavojingų simptomų. Gydytojai primena, kad svarbu įvertinti ne tik vaisiaus naudą, bet ir individualią sveikatos būklę bei suvalgomo kiekio dydį.

    Slyvose yra nemažai organinių rūgščių ir fermentuojamų angliavandenių, todėl jautresnis virškinamasis traktas gali sureaguoti greitai. Dažniausiai pasireiškia rėmuo, pilvo skausmas, pūtimas ar viduriavimas, ypač jei vaisiai valgomi neapgalvotai.

    Kam slyvos gali pakenkti?

    Žmonėms, sergantiems gastritu ar pepsine opa, rūgštesni vaisiai gali dirginti skrandžio gleivinę ir sustiprinti skausmą. Tokiu atveju slyvos neretai tampa rėmens ar deginimo pojūčio priežastimi, ypač jei skrandis jautrus.

    Dar didesnė rizika kyla valgant slyvas nevalgius. Net ir sveikiems žmonėms tuščiu skrandžiu suvalgyti rūgštesni vaisiai kartais sukelia rūgšties refliuksą, pykinimą ar aiškų diskomfortą, todėl saugiau jas rinktis po įprasto valgio.

    Slyvos pasižymi laisvinamuoju poveikiu, todėl žmonėms, kuriuos vargina dažnesnis viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas, jos gali paūminti simptomus. Dėl fermentacijos žarnyne gali didėti dujų susidarymas, atsirasti spazmai ir skubus noras tuštintis.

    Mažiems vaikams slyvos taip pat gali būti iššūkis, nes didesnis skaidulų ir fermentuojamų medžiagų kiekis neretai sukelia pilvo pūtimą. Į vaikų racioną šiuos vaisius patariama įtraukti palaipsniui ir stebėti, kaip reaguoja virškinimas.

    Ką svarbu žinoti sergant diabetu ir inkstų ligomis?

    Saldžios slyvų veislės turi daugiau natūralių cukrų, todėl sergantiems cukriniu diabetu svarbu kontroliuoti porcijas ir bendrą angliavandenių kiekį dienos racione. Suvalgius daugiau vaisių vienu metu, gliukozės kiekis kraujyje gali šoktelėti, ypač jei slyvos vartojamos be kitų maisto produktų.

    Žmonėms, turintiems inkstų sutrikimų ar polinkį į tam tikros sudėties inkstų akmenligę, verta pasitarti su gydytoju dėl vaisių pasirinkimo. Slyvose yra oksalatų, o kai kuriems pacientams rekomenduojama riboti oksalatų turinčius produktus, jei tai susiję su jų akmenų tipu ir gydymo planu.

    Kaip valgyti saugiau?

    Dažniausiai slyvos geriau toleruojamos, kai valgomos po pagrindinio valgio, o ne ryte tuščiu skrandžiu. Taip pat svarbu nepersistengti su kiekiu, nes net ir sveikam žmogui didelė porcija gali sukelti laisvinamąjį poveikį.

    Jei po slyvų kartojasi skausmas, rėmuo, ryškus pilvo pūtimas ar viduriavimas, tai gali būti ženklas, kad organizmas jų netoleruoja arba reikalinga gydytojo konsultacija. Ypač svarbu nedelsti, jei simptomai stiprūs, ilgai nepraeina ar kartojasi su kitais vaisiais.

  • Jaunas česnakas pavasarį žada energiją, bet kai kuriems gali baigtis spaudimo kritimu

    Jaunas česnakas ir jo žali laiškai pavasarį dažnai vadinami natūraliu toniku, tačiau organizmo reakcija ne visiems vienoda. Dalis žmonių po tokio maisto pajunta energijos antplūdį, kiti skundžiasi mieguistumu ar silpnumu.

    Skirtumą lemia aktyviosios česnako medžiagos, ypač sieros junginiai, kurie susidaro sutraiškius ar sukramčius česnaką. Jos gali trumpam paveikti kraujagyslių tonusą ir kraujotaką, todėl vieniems savijauta pagerėja, o kitiems pasireiškia nemalonūs pojūčiai.

    Kaip česnakas veikia spaudimą

    Česnakas tradiciškai siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu, nes kai kurie jo junginiai gali skatinti kraujagyslių atsipalaidavimą. Žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, toks poveikis kartais būna palankus, ypač jei mityba apskritai subalansuota.

    Tačiau turintiems žemą kraujospūdį ar polinkį į jo svyravimus reakcija gali būti priešinga lūkesčiams. Jei po jauno česnako atsiranda galvos svaigimas, vangumas ar šaltas prakaitas, tai gali būti ženklas, kad spaudimas sumažėjo per stipriai.

    Kodėl jautresniam skrandžiui jis gali netikti

    Nors jauni žalumynai dažnai laikomi lengvesni už subrendusius produktus, česnakas virškinimo sistemą gali dirginti. Jo eteriniai junginiai ir aštresnės medžiagos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl jautresniems žmonėms tai gali baigtis rėmeniu ar pilvo diskomfortu.

    Ypač atsargūs turėtų būti turintys gastritą, refliuksą ar opaligę, nes aštresni produktai dažniau provokuoja simptomų paūmėjimą. Jei jaučiate deginimą ar skausmą, verta mažinti kiekį arba rinktis švelnesnius žalumynus.

    Kiek ir kaip valgyti saugiau

    Didžiausios koncentracijos poveikis dažniausiai siejamas ne su laiškais, o su besiformuojančiais mažais baltais svogūnėliais, kai jaunas česnakas dar tik bręsta. Tokiu atveju pakanka nedidelio kiekio, ypač jei kartu vartojate ir kitus aštresnius produktus.

    Norint sumažinti dirginimą, česnaką dažniau patariama derinti su neutralesniu maistu, pavyzdžiui, su jogurtu, varške ar aliejumi, ir nevalgyti tuščiu skrandžiu. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus ar kraują skystinančias priemones, dėl didesnių česnako kiekių verta pasitarti su gydytoju.

  • Pavasarinis detoksas su rūgštynėmis? Gydytojai įspėja apie riziką inkstams ir skrandžiui

    Rūgštynės pavasarį daugeliui tampa lengvu pasirinkimu sriuboms ir vadinamajam detoksui, tačiau gydytojai primena, kad ši žaluma tinka ne visiems. Nors lapuose yra vitamino C ir kitų mikroelementų, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas oksalatams ir rūgštims, kurios kai kuriems žmonėms gali sukelti nemalonių pasekmių.

    Didžiausia rūgštynių rizika siejama su oksalo rūgštimi ir jos druskomis – oksalatais. Šios medžiagos natūraliai randamos daugelyje augalų, tačiau gausesnis jų kiekis mityboje gali didinti kalcio oksalato kristalų susidarymo tikimybę, o tai siejama su inkstų akmenlige. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems akmenligė jau buvo diagnozuota arba yra buvę pasikartojančių epizodų.

    Kada rūgštynės gali pakenkti?

    Rūgštynių rūgštumas gali dirginti virškinamąjį traktą, todėl jų reikėtų vengti arba stipriai riboti, jei vargina padidėjęs skrandžio rūgštingumas, refliuksas, gastritas ar skrandžio opa. Daliai žmonių tokie produktai gali sustiprinti rėmenį, pilvo skausmus ar deginimo pojūtį.

    Atskirai minimos ir būklės, susijusios su šlapimo rūgšties apykaita, pavyzdžiui, podagra, nors oksalatai nėra tas pats, kas purinai. Vis dėlto sergant lėtinėmis ligomis ar turint specifinių mitybos rekomendacijų, prieš dažniau įtraukiant rūgštynes verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Kaip valgyti saugiau?

    Jei rimtų sveikatos problemų nėra, rūgštynės gali būti mitybos dalis, tačiau svarbiausia – saikas ir kontekstas. Specialistai pabrėžia, kad vadinamasis detoksas dažniausiai yra marketingo terminas, o realų „detoksikacijos“ darbą kasdien atlieka kepenys ir inkstai, kuriems svarbiausia subalansuota mityba ir pakankamas skysčių kiekis.

    Rūgštynių patiekalus verta derinti su kalcio šaltiniais, pavyzdžiui, raugintais pieno produktais, nes kalcis žarnyne gali surišti dalį oksalatų ir mažinti jų pasisavinimą. Taip pat svarbu rinktis jaunesnius lapus, nes augalui bręstant oksalatų kiekis gali didėti, o porcijas laikyti nedideles.

    Dar vienas praktiškas patarimas – gerti pakankamai vandens, ypač jei mityboje pasitaiko daugiau oksalatų turinčių produktų. Pakankamas skysčių kiekis didina šlapimo tūrį ir gali mažinti kristalų susidarymo tikimybę, o tai aktualu žmonėms, linkusiems į akmenligę.

    Galiausiai, jei po rūgštynių patiekalų kartojasi rėmuo, skrandžio skausmas, atsiranda šlapinimosi diskomfortas ar anksčiau buvo inkstų akmenų, tai ženklas peržiūrėti racioną. Tokiais atvejais saugiausia sprendimą priimti ne pagal pavasario madą, o pagal individualią sveikatos situaciją.

  • Šie alkoholiniai gėrimai labiausiai niokoja skrandį: gydytojai įspėja apie riziką

    Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią žalą skrandžiui dažniausiai sukelia stiprieji alkoholiniai gėrimai, nes didelė etanolio koncentracija veikia kaip cheminis dirgiklis. Jis silpnina apsauginį gleivinės barjerą, didina uždegimo riziką ir ilgainiui gali paskatinti gastrito ar opų vystymąsi.

    Stiprieji gėrimai, tokie kaip degtinė, viskis ar romas, ypač greitai pažeidžia skrandžio gleivinę, nes audiniai tiesiogiai kontaktuoja su didelio laipsnio alkoholiu. Kuo didesnis alkoholio stiprumas, tuo ryškesnis dirginimas ir didesnė tikimybė, kad pasireikš skausmas, deginimas ar pykinimas.

    Kodėl „kanda“ stiprieji gėrimai?

    Etanolis ardo gleivinės ląsteles ir mažina apsauginių gleivių gamybą, todėl skrandis tampa jautresnis savo paties rūgščiai. Dėl to kai kuriems žmonėms net ir trumpalaikis vartojimas gali sukelti ūmų gleivinės sudirginimą, o reguliarus vartojimas siejamas su lėtiniu uždegimu.

    Alkoholio skaidymo metu organizme susidaro acetaldehidas – toksiška medžiaga, kuri gali stiprinti uždegiminius procesus. Be to, alkoholis gali trikdyti normalią virškinimo fermentų veiklą, todėl maistas skrandyje užsibūna ilgiau, o nemalonūs pojūčiai sustiprėja.

    Gazuoti ir saldūs kokteiliai – klastingi?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad gazuoti alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, putojantis vynas ar kokteiliai su gazuota baze, gali pagreitinti alkoholio pasisavinimą. Anglies dioksidas didina spaudimą skrandyje, todėl alkoholis greičiau patenka į kraują, o gleivinės dirginimas kai kuriems žmonėms jaučiamas stipriau.

    Ne mažiau reikšmingas veiksnys – saldūs, aromatizuoti gėrimai ir likeriai, kuriuose neretai būna daug cukraus bei įvairių priedų. Toks derinys kai kuriems žmonėms gali skatinti rėmenį, refliuksą ir stiprinti diskomfortą, ypač jei gėrimai vartojami nevalgant.

    Kas didina opų ir refliukso riziką?

    Reguliarus alkoholio vartojimas siejamas su didesne skrandžio ir stemplės pažeidimų rizika, nes silpnėja apsauginiai mechanizmai ir lengviau išsivysto refliuksas. Kai skrandžio rūgštis dažniau patenka į stemplę, atsiranda deginimas, kartumas burnoje, o ilgainiui gali progresuoti gleivinės pažeidimai.

    Gydytojai primena, kad rizika didėja, jei alkoholis vartojamas dideliais kiekiais, dažnai, kartu su rūkymu, miego stoka ar labai riebiu maistu. Jei po alkoholio vartojimo kartojasi skrandžio skausmai, kraujavimo požymiai, juodos išmatos ar stiprus silpnumas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.