CP v2

Tag: Gastroezofaginio refliukso liga

  • Gydytojai griauna pusryčių mitus: ar tikrai citrusai ir košės kenkia tuščiu skrandžiu?

    Gydytojai griauna pusryčių mitus: ar tikrai citrusai ir košės kenkia tuščiu skrandžiu?

    Socialiniuose tinkluose nuolat kartojami patarimai apie pusryčius dažnai skamba kaip griežtos taisyklės: esą citrusai, košės ar aštresnis maistas ryte neva „suėda“ skrandį ir sukelia opas. Tačiau šiuolaikinė gastroenterologija šiuos teiginius vertina gerokai ramiau ir pabrėžia kontekstą: daug kas priklauso nuo žmogaus sveikatos ir pasirinkto produkto sudėties.

    Gydytojai primena, kad skrandžio terpė natūraliai yra labai rūgšti, todėl vien citrusinių vaisių rūgštys sveikam žmogui paprastai nėra priežastis opoms atsirasti. Opaligę dažniausiai lemia kiti veiksniai, o ne konkretus vaisius ar stiklinė sulčių ryte.

    Citrusai tuščiu skrandžiu

    Teiginys, kad citrusai ryte „sudirgina gleivinę“ ir dėl to atsiranda opa, dažniausiai neatitinka mokslo žinių apie skrandžio rūgštingumą. Kita vertus, kai kuriems žmonėms rūgštesni produktai gali sustiprinti nemalonius pojūčius, ypač jei yra padidėjęs jautrumas.

    Didžiausias atsargumas reikalingas tiems, kuriems diagnozuotas gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa arba gastroezofaginio refliukso liga. Tokiais atvejais rūgštūs produktai gali paaštrinti rėmenį, deginimą ar skausmą, todėl mitybą verta aptarti su gydytoju.

    Košės ir dribsniai: ne visi vienodi

    Mitai dažnai suplaka į vieną krūvą visas kruopas ir dribsnius, nors poveikis organizmui labai skiriasi. Pilno grūdo produktai, tokie kaip avižos ar grikiai, paprastai suteikia ilgesnį sotumą, daugiau skaidulų ir tolygesnę energiją dienos pradžiai.

    Kita situacija su saldintais pusryčių dribsniais, balta duona ar bandelėmis, kuriose daug greitųjų angliavandenių. Tokie pusryčiai gali lemti staigesnį gliukozės šuolį ir vėlesnį kritimą, po kurio greitai vėl norisi valgyti.

    Aštrus ir riebus maistas ryte

    Įspėjimai dėl itin riebaus ar aštraus maisto ryte turi daugiau realaus pagrindo, tačiau svarbu tikslumas. Toks maistas daliai žmonių gali apsunkinti virškinimą, skatinti rėmenį, pilvo sunkumą ar refliukso simptomus, ypač jei tai kartojasi nuolat.

    Vis dėlto sveikam žmogui vienas aštresnis patiekalas pusryčiams paprastai nesukelia „mechaninių pažeidimų“ ar staigaus uždegimo. Problemos dažniau kyla tada, kai jau yra virškinamojo trakto sutrikimų arba mityba ilgą laiką išlieka nesubalansuota.

    Specialistai pabrėžia, kad universaliausia kryptis yra subalansuoti pusryčiai, kuriuose yra baltymų, sudėtinių angliavandenių ir gerųjų riebalų. Praktikoje tai gali būti košė su riešutais ir vaisiais, natūralus jogurtas su uogomis, kiaušiniai su daržovėmis ar pilno grūdo duona su baltyminiu priedu.

  • Valotės dantis, bet burnos kvapas nepraeina? Gydytojai įspėja: gali slėptis liga

    Valotės dantis, bet burnos kvapas nepraeina? Gydytojai įspėja: gali slėptis liga

    Kada tai ne vien higiena

    Nemalonus burnos kvapas, dar vadinamas halitoze, ne visada reiškia prastą dantų valymą. Neretai žmogus pats jo nejaučia, nes prie kvapo prisitaiko uoslė, o aplinkiniai ilgai nedrįsta pasakyti.

    Specialistai pabrėžia, kad pasikartojančios halitozės nereikėtų vien maskuoti kramtomąja guma ar burnos skalavimo skysčiais. Jei kvapas grįžta nepaisant kruopščios higienos, verta ieškoti priežasties ir įvertinti bendrą sveikatą.

    Dažniausia priežastis yra burnoje

    Dauguma atvejų susiję su pačia burnos ertme: apnašomis, ėduonimi, dantenų uždegimu, periodontitu ar liežuvio apnašu. Būtent liežuvio nugarėlė dažnai tampa vieta, kur kaupiasi bakterijos, gaminančios lakiuosius sieros junginius.

    Riziką didina ir sausa burna, nes seilės natūraliai nuplauna maisto likučius ir slopina mikrobų dauginimąsi. Sausumą gali skatinti dehidratacija, kvėpavimas per burną, rūkymas, taip pat dalis vaistų, pavyzdžiui, kai kurie antihistamininiai ar antidepresantai.

    Nemalonų kvapą gali sustiprinti ortodontiniai aparatai ar netinkamai prižiūrimos dantų restauracijos, kuriose lengvai užsilaiko apnašos. Jei dantenas valant kraujuoja, atsirado patinimas ar jautrumas, tai dažnai rodo uždegimą, kurį būtina gydyti, o ne slėpti kvapą.

    Signalai apie kitas ligas

    Kartais kvapo šaltinis nėra burnoje. Sergant sinusitu ar užsitęsusiu rinitu, tirštos gleivės gali tekėti į ryklę ir sudaryti palankią terpę bakterijoms, todėl kvapas išlieka net ir tvarkingai prižiūrint dantis.

    Virškinamojo trakto sutrikimai sudaro mažesnę dalį halitozės atvejų, tačiau gali būti varginantys. Gastroezofaginio refliukso liga gali keisti kvapą dėl rūgšties patekimo į stemplę ir ryklę, o ilgainiui prisidėti prie emalio erozijos ir gleivinės pažeidimų.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į medžiagų apykaitos sutrikimus, ypač diabetą. Padidėjusi gliukozė seilėse gali sudaryti geresnes sąlygas apnašoms, o dantenų audinių būklę blogina lėtinė hiperglikemija ir prastesnė kraujotaka.

    Ypatingas pavojaus signalas yra saldokas, vaisius ar acetoną primenantis kvapas. Tokiais atvejais būtina skubiai įvertinti būklę, nes tai gali būti susiję su diabetine ketoacidoze, kuri laikoma gyvybei pavojingu sutrikimu.

    Kai kuriais atvejais kvapą gali lemti ir pažengęs organų nepakankamumas. Inkstų nepakankamumo metu burnos kvapas kartais apibūdinamas kaip amoniako, o sunkiai sutrikus kepenų funkcijai gali atsirasti specifinis, saldokas kvapas dėl lakių junginių apykaitos pokyčių.

    Ką daryti, jei kvapas kartojasi

    Jei nemalonus kvapas išlieka ilgiau nei kelias savaites, pirmas žingsnis paprastai yra vizitas pas odontologą ar burnos higienistą. Dažnai pakanka profesionalios higienos, ėduonies gydymo, dantenų būklės įvertinimo ir kasdienių įpročių korekcijos.

    Kasdienėje rutinoje svarbu ne tik valyti dantis, bet ir kruopščiai išvalyti tarpdančius bei liežuvio paviršių. Taip pat verta stebėti, ar nėra burnos sausumo, ir gerti pakankamai vandens, ypač jei vartojami seiles mažinantys vaistai.

    Jei burnoje aiškios priežasties nerandama, gydytojai rekomenduoja įvertinti ausų, nosies ir gerklės būklę, o esant refliukso, diabeto ar kitų sisteminių ligų požymiams kreiptis į šeimos gydytoją. Nuoseklus ištyrimas padeda ne tik pagerinti savijautą, bet ir laiku pastebėti rimtesnius sutrikimus.

    „Jei kvapas kartojasi nepaisant tinkamos higienos, tai gali būti ženklas, kad organizmui reikia pagalbos, o ne dar vienos mėtų pastilės“, – sako gydytojai, pabrėždami, kad ankstyvas ištyrimas dažnai apsaugo nuo komplikacijų.

  • Vanduo su citrina gali pakenkti: dietologai įspėja, su kuo jo niekada nemaišyti

    Vanduo su citrina daugeliui atrodo kaip paprastas būdas pradėti dieną, tačiau šis įprotis tinka ne visiems. Specialistai pabrėžia, kad citrinos rūgštis gali dirginti virškinamąjį traktą ir ilgainiui prisidėti prie dantų emalio erozijos, ypač jei gėrimas vartojamas dažnai.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai citrinų vanduo derinamas su maistu, kuris pats didina rūgštingumą ar skatina refliukso simptomus. Tokiais atvejais gali stiprėti rėmuo, atsirasti nemalonus deginimas krūtinėje, pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas.

    Kas kenkia dantų emaliui?

    Vanduo su citrina dėl rūgštingumo minkština dantų emalį, todėl ypač nepalankus derinys yra saldumynai. Cukrus maitina burnos bakterijas, o jų išskiriamos rūgštys dar labiau didina ėduonies riziką, todėl kartu su citrinų rūgštimi poveikis gali sumuotis.

    Jei citrinų vandenį geriate dažnai, emalio jautrumas gali augti, o dantys tapti labiau pažeidžiami. Burnos sveikatai palankiau citrinų vandenį gerti ne gurkšnojant ilgai, o per trumpesnį laiką, po to burną praskalauti paprastu vandeniu.

    Kada dažniausiai paūmėja refliuksas?

    Žmonėms, linkusiems į rūgšties refliuksą, citrinų vanduo gali sustiprinti simptomus vien dėl rūgšties. Situacija dažnai pablogėja, jei tuo pačiu metu valgomi riebūs pieno produktai, nes riebalai kai kuriems žmonėms siejami su dažnesniu rėmens pojūčiu.

    Panašiai veikia ir labai riebus, keptas maistas, pavyzdžiui, greitasis maistas ar užkandžiai. Tokie patiekalai ilgiau virškinami, gali didinti diskomfortą, o kartu su rūgščiu gėrimu kai kuriems žmonėms sukelia ryškesnį deginimą ir nevirškinimą.

    Perdirbtas ir aštrus maistas

    Perdirbti produktai, ypač sūrūs užkandžiai ir saldūs gaminiai, dažnai turi daug druskos, cukraus ir riebalų, todėl gali dirginti virškinimo sistemą ir skatinti uždegiminius procesus. Derinant juos su citrinų vandeniu, jautresniems žmonėms gali dažnėti rėmens epizodai.

    Aštrus maistas taip pat siejamas su didesne refliukso simptomų rizika, ypač jei žmogui diagnozuota gastroezofaginio refliukso liga. Tokiais atvejais saugesnis pasirinkimas prie aštrių patiekalų dažniausiai yra paprastas vanduo.

    Jei citrinų vanduo jums tinka, jis gali prisidėti prie skysčių vartojimo ir paskatinti rinktis mažiau saldintus gėrimus. Vis dėlto, turint jautrų skrandį, dažną rėmenį ar dantų emalio problemų, verta sumažinti rūgščių gėrimų kiekį ir pasitarti su gydytoju ar odontologu.