Tag: Gatvių apšvietimas

  • 10 mln. eurų injekcija Vilniui: NIB finansuos gatvių apšvietimo atnaujinimą iki 2027 metų

    Šiaurės investicijų bankas (NIB) su Vilniaus miesto energetikos įmonių grupe „Gijos“ pasirašė iki 10 mln. eurų vertės 12 metų finansavimo sutartį. Lėšos bus skirtos sostinės gatvių apšvietimo infrastruktūrai modernizuoti ir pakeisti susidėvėjusias apšvietimo atramas.

    Finansavimas padės įgyvendinti 2025–2027 metais suplanuotus atramų atnaujinimo darbus, kuriuos vykdys „Gijų“ dukterinė bendrovė „Vilniaus apšvietimas“. Projektas įvardijamas kaip platesnės, iki 20 mln. eurų vertės infrastruktūros modernizavimo programos dalis.

    Kas keisis Vilniaus gatvėse?

    Didelė dalis sostinės apšvietimo atramų buvo įrengtos dar XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje, todėl jų techninė būklė ir patikimumas tampa vis aktualesni. Ant šių konstrukcijų dažnai montuojami ne tik šviestuvai, bet ir kita miesto įranga, tad atramų nusidėvėjimas kelia ir eksploatacijos, ir saugos rizikas.

    Modernizacijos metu senosios atramos bus demontuotos, o jų vietoje numatomos modulinės metalinės konstrukcijos. Sprendimas pasirinktas dėl ilgaamžiškumo, paprastesnės priežiūros ir galimybės dalį darbų atlikti greičiau, mažinant trikdžius eismui.

    „Šia investicija atnaujiname infrastruktūrą, kuri miestui tarnavo beveik pusę amžiaus. Vilniečiams tai reiškia patikimesnį gatvių apšvietimą ir saugesnę miesto aplinką ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė „Gijų“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

    Ilgaamžiškumas ir mažesnis poveikis aplinkai

    Skelbiama, kad naujosios atramos projektuojamos kaip daugiafunkcės, todėl jų gali reikėti mažiau, o tai mažintų ir bendrą projekto poveikį aplinkai. Numatomas konstrukcijų tarnavimo laikas siekia apie 30 metų, o modulinė sandara turėtų leisti pažeistas dalis keisti neardant pamatų.

    Taip pat numatyta antikorozinė apsauga, pritaikyta eksploatacijai žiemą, kai konstrukcijas veikia druska ir intensyvesnė drėgmė. Išmontuotos senosios atramos bus perduotos perdirbti kaip metalo laužas, taip siekiant sumažinti atliekų kiekį.

    „Klimatui draugiška ir ilgaamžė miesto infrastruktūra yra būtina tvariems miestams. Ši investicija padės modernizuoti Vilniaus gatvių apšvietimo infrastruktūrą – ji taps patikimesnė, o efektyviau išteklius naudojantys sprendimai sumažins poveikį aplinkai“, – teigė NIB prezidentas ir generalinis direktorius André Küüsvek.

    Modernizacija siejama ir su elektromobiliais

    „Vilniaus apšvietimas“ prižiūri sostinės viešojo apšvietimo tinklą ir nurodo, kad jam naudoja iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją. Bendrovė taip pat integravo 478 elektromobilių įkrovimo stoteles į apšvietimo infrastruktūrą, plėsdama jos funkcionalumą.

    Ekspertai pažymi, kad šiuolaikinis miesto apšvietimas vis dažniau suvokiamas kaip daugiafunkcė platforma, ant kurios gali būti diegiami papildomi sprendimai: nuo įkrovimo prieigų iki įvairių jutiklių ar ryšio įrangos. Tokie projektai paprastai orientuoti ne tik į šviesos kokybę, bet ir į patikimumą, priežiūros sąnaudų mažinimą bei saugumą.

    NIB yra Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai priklausanti tarptautinė finansų institucija, kurios būstinė įsikūrusi Helsinkyje. Bankas skelbia siekiantis stiprinti Šiaurės ir Baltijos regiono konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą, o kredito reitingų agentūros jam yra suteikusios aukščiausio lygio reitingus.

  • Vilkaviškyje staiga užgeso tako apšvietimas: aiškėja, kas keisis tarp Kęstučio ir Statybininkų

    Vilkaviškyje staiga užgeso tako apšvietimas: aiškėja, kas keisis tarp Kęstučio ir Statybininkų

    Vilkaviškio mieste laikinai neveikia pėsčiųjų ir dviračių tako apšvietimas atkarpoje tarp Kęstučio ir Statybininkų gatvių. Apšvietimas išjungtas dėl vykdomų remonto darbų, todėl gyventojai raginami šioje vietoje būti ypač atidūs.

    Tvarkymo darbų metu planuojama atnaujinti apie 400 metrų tako. Savivaldybės skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad kartu bus įrengtas ir naujas apšvietimas, tad pasibaigus darbams atkarpa turėtų tapti saugesnė tamsiuoju paros metu.

    Numatyta, kad atnaujintame take atsiras poilsio suoleliai, o aplinka bus pagyvinta gėlynais. Tokie sprendimai dažniausiai derinami prie universalaus dizaino ir patogumo principų, kad erdvė būtų patraukli ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

    Kol vyksta darbai, didžiausia rizika kyla prastai apšviestose vietose, ypač rudenį ir žiemą, kai anksti temsta. Specialistai primena, kad pėstiesiems verta rinktis geriau apšviestus maršrutus, o dviratininkams pasirūpinti tvarkingais priekiniais ir galiniais žibintais bei atšvaitais.

    Gyventojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus ir dėkojama už supratingumą. Kada tiksliai apšvietimas bus atkurtas, priklausys nuo remonto darbų eigos ir techninių sprendimų įgyvendinimo.

  • Panevėžys suskaičiavo efektą: pakeitus 4 095 šviestuvus elektros poreikis krito 40 proc.

    Panevėžyje užbaigtas daugiau kaip 5 mln. eurų vertės gatvių apšvietimo modernizavimo projektas, po kurio miestas prognozuoja bent 40 proc. mažesnį elektros energijos suvartojimą. Atnaujinus infrastruktūrą, kasmet planuojama sutaupyti apie 1,11 GWh elektros energijos.

    Pasak savivaldybės ir projektą administruojančių institucijų, pagrindinis pokytis – pakeista beveik pusė miesto šviestuvų. Iš viso modernizuoti 4 095 šviestuvai, o dalis iki tol naudotos įrangos buvo fiziškai nusidėvėjusi ir nebeatitiko šiuolaikinių apšvietimo reikalavimų.

    Panevėžio miesto gatvių apšvietimo tinklas apima 291 gatvę ir turi daugiau kaip 8 000 šviestuvų bei daugiau kaip 8 000 atramų. Atnaujinimas siejamas ne tik su mažesnėmis elektros sąnaudomis, bet ir su stabilesne paslaugos kokybe, nes naujesnė įranga paprastai reikalauja mažiau priežiūros.

    Projektas įgyvendintas per maždaug dvejus metus, o jo finansavimas buvo mišrus. Daugiau kaip 3 mln. eurų sudarė Europos regioninės plėtros fondo subsidija, likusi dalis padengta Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis, o pradiniam biudžetui vėliau prireikė papildymo.

    APVA teigia, kad tokie projektai aktualūs ir kitoms savivaldybėms, todėl 2026 metais spalio 8 dieną planuojamas 10 mln. eurų kvietimas gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti. Pagal kvietimą numatoma finansuoti iki 50 proc. tinkamų išlaidų, o vienam pareiškėjui subsidija negalės viršyti 1 mln. eurų.

    „Gatvių apšvietimo modernizavimas – vienas iš būdų savivaldybėms mažinti energijos vartojimą ir kartu atnaujinti gyventojams kasdien reikalingą infrastruktūrą“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento Energinio taupumo projektų skyriaus programos vadovė Jūratė Ramoškienė.

    Ekspertai pabrėžia, kad LED technologijos ir išmanesnis apšvietimo valdymas leidžia taupyti ne vien dėl mažesnės galios, bet ir dėl tikslesnio režimų parinkimo skirtingu paros metu. Savivaldybėms tai svarbu ir dėl ilgalaikio biudžeto planavimo, nes apšvietimo sąskaitos yra viena pastovių miesto ūkio išlaidų eilučių.

  • Zarasų seniūnų susirinkime – audros žala, keliai ir apšvietimas: kas bus padaryta iki žiemos?

    Zarasų seniūnų susirinkime – audros žala, keliai ir apšvietimas: kas bus padaryta iki žiemos?

    Spalio 6 dieną Zarasų rajono savivaldybės administracijoje vykusiame seniūnų susirinkime aptarti rugsėjį atlikti darbai ir artimiausi planai. Didžiausias dėmesys skirtas audros padarinių šalinimui, kelių būklei, gatvių apšvietimo gedimams bei viešųjų erdvių priežiūrai.

    Susirinkime akcentuota, kad rudenį išauga darbų apimtys ne tik dėl lapų tvarkymo ar kapinių priežiūros prieš Vėlines. Papildomai tenka spręsti ir po stipresnių vėjų bei liūčių atsirandančias problemas, o dalį darbų riboja darbuotojų, rangovų ir finansavimo galimybės.

    Turmantas ir Dusetos: keliai, šventės, audros padariniai

    Turmanto seniūnijoje, seniūno Stanislovo Stankevičiaus teigimu, Smalvose ir Kimbartiškėse sutvarkytos asfalto duobės, kurių remontas buvo suplanuotas dar pavasarį. Vis dėlto išliko praktinė problema dėl gatvių apšvietimo: net ir laiku pranešus apie gedimus, rangovams ne visada pavyksta sutvarkyti visas nurodytas vietas, todėl tenka kreiptis pakartotinai.

    Seniūnijoje taip pat sutvarkyta aplinka prie tako, vedančio link Turmanto geležinkelio stoties: nušienauta žolė, iškirsti krūmai. Be to, aptartas autobusų ir traukinių tvarkaraščių suderinamumas, kad gyventojams kelionės būtų patogesnės.

    Dusetų seniūnijoje, pasak seniūno pavaduotojo Algirdo Lekavecko, rugsėjį daugiausia jėgų pareikalavo audros padarinių šalinimas. Tvarkytos kapinės, šalinti išvartyti medžiai prie Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos stadiono, atlaisvinti užversti keliai, o surinkta mediena planuojama panaudoti šildymui.

    Antalieptės kapinėse audra išvertė mažiausiai 15 medžių, todėl teko organizuoti ne tik kamienų išvežimą, bet ir kelmų pašalinimą, pasitelkiant papildomą techniką. Pasartės kaime pirmiausia buvo išpjautas pravažiavimas, o vėliau kelias platintas ir tvarkyti kelkraščiai, prisidėjo ir miškininkai.

    Imbradas ir Salakas: infrastruktūra, tiltas, drenažas

    Imbrado seniūnijoje pristatyti darbai, susiję su kelių kokybe: Imbrado kaime išasfaltuotos Dvaro ir Beržų gatvių atkarpos, kurios ilgą laiką kėlė nepatogumų dėl trumpų, tarp asfaltuotų ruožų likusių žvyro segmentų. Taip pat baigtas planuotas kelių žvyravimas, duobių remontas, Aviliuose sutvarkyta kelio pralaida.

    Suvieke baigiamas įrengti pėsčiųjų tiltas į kapines, rangovas jį planuoja užbaigti iki spalio vidurio. Kartu sutvarkytas kapinių aikštelės ir link jos vedančios gatvės apšvietimas, kad artėjant Vėlinėms teritorija būtų saugesnė ir patogesnė lankytojams.

    Salako seniūnijoje laikinasis seniūno funkcijų vykdytojas Jonas Šileikis nurodė, kad po audros pirmiausia skubėta atlaisvinti kelius, nes kai kur nuvirtę medžiai trukdė net elektros tiekimą atkuriantiems darbuotojams. Vėliau tvarkyti kelkraščiai, Salako ir Vajasiškio kapinės, šalinti pavojingi medžiai Bažnyčios gatvėje.

    Biržūnuose įrengti du papildomi šviestuvai, kurių prašė gyventojai dėl tamsaus ruožo, taip pat sutaisytos asfalto duobės. Kartu atkreiptas dėmesys, kad toks remontas dažnai būna laikinas sprendimas, kai dangos būklė prasta ir įtrūkimai nuolat formuoja naujas išdaužas.

    Seniūnijoje fiksuotos ir pasikartojančios problemos dėl drenažo: Dulių kaime, užsikimšus sistemai, vanduo semia gyventojų rūsius, o Avinuostoje pralaidas kemša bebrai. Seniūnijos darbuotojams pavesta pralaidas reguliariai tikrinti ir valyti, tačiau pabrėžta, kad kai kur būtinas ir pačių gyventojų susitarimas dėl priežiūros.

    Zarasų miestas: turgavietė, viešosios erdvės, pasirengimas žiemai

    Zarasų seniūnė Aurelija Vaitonienė informavo, kad audros padarinių šalinimas dar nėra baigtas: dalis darbų tebelaukia dėl ribotų žmogiškųjų išteklių, rangovų užimtumo ir lėšų. Tuo pat metu tęsiamas šienavimas, o prasidėjus intensyvesniam lapų kritimui daugiau resursų skiriama jų surinkimui ir išvežimui.

    Seniūnė pranešė, kad įrengta nauja turgavietė jau veikia, o prekiautojai vietą vertina kaip patogesnę dėl artimos autobusų stoties ir didesnių pėsčiųjų srautų. Tačiau dar numatyta spręsti dangos nelygumų problemą, nes po lietaus kai kur kaupiasi vanduo.

    Mieste taip pat sureguliuotas įvažiavimo ženklo iš Rokiškio pusės apšvietimas, remontuojama akmeninė kapinių tvora, atnaujinami šuliniai, taisomi suoliukai, pakrantės tako ir tiltų lentos. Pabrėžta, kad medinių konstrukcijų priežiūra reikalauja nuolatinio atnaujinimo, ypač keičiantis sezonams.

    Kopūstinėje įrengiamos autobusų stotelės pagrindas jau paruoštas, pastatytas rėmas, laukiama stogo. Ruošiantis žiemai, seniūnijoje remontuojama kelių priežiūros technika ir aptarti probleminiai ruožai, kuriuose reikėtų gerinti prasilenkimo sąlygas ar priėjimus, kad paslaugos šaltuoju sezonu vyktų sklandžiau.

    Susirinkime atkreiptas dėmesys ir į viešosios infrastruktūros niokojimą: kai kur suremontuota ar pakeista žaidimų aikštelių įranga netrukus vėl sugadinama, pasitaiko ir dingimų. Seniūnijoms tai reiškia papildomas išlaidas ir lėtesnį kitų darbų įgyvendinimą.

    Aptariant rangovų darbų kokybę pabrėžta, kad vien užsakymo neužtenka, būtina vietoje patikrinti atliktus darbus ir fiksuoti trūkumus. Taip pat diskutuota dėl Dusetų ir Turmanto viešųjų pirčių ateities, siūlant prieš sprendimus surinkti tikslesnius duomenis apie paslaugos poreikį ir išlaikymo kaštus.

  • Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras atsakė į gyventojų klausimus, aptardamas tiek miesto kasdienybę, tiek strategiškai svarbius darbus. Tarp temų atsidūrė ir susitikimas su Ministru Pirmininku bei kitų savivaldybių atstovais, kuriame kalbėta apie savivaldos aktualijas.

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių klausimų – tarybos narių siūlymas irklavimo bazę pavadinti buvusio Seimo nario ir Visagino garbės piliečio Jevgenijaus Šuklino vardu. Savivaldybė tokiais atvejais paprastai vertina bendruomenės palaikymą, teisinę tvarką ir tai, kaip sprendimas atspindėtų miesto tapatybę.

    Gyventojams aktualių darbų sąraše išskirtas „Draugystės“ progimnazijos remontas ir su ugdymo infrastruktūra susiję sprendimai. Pastaraisiais metais savivaldybėms tai tampa vienu jautriausių klausimų dėl didėjančių statybos ir priežiūros kaštų, todėl svarbu aiškiai komunikuoti grafikus ir prioritetus.

    Taip pat aptarta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, apšvietimo klausimai, automobilių stovėjimo vietų poreikis bei šaligatvių priežiūra. Savivaldybė pabrėžia, kad takų tinklas plečiamas ne tik mieste, bet ir į priemiesčio bei pramonines teritorijas, kur kasdien juda darbuotojai ir gyventojai.

    Diskusijoje paliesti ir žemės sklypų aukcionai bei inžinerinių tinklų įrengimas nuosavų namų kvartale. Tokie projektai paprastai priklauso nuo techninių sąlygų, projektavimo terminų ir finansavimo, todėl gyventojai dažniausiai tikisi aiškių etapų ir skaidrios informacijos apie darbų eigą.

  • „Elektrum Lietuva“ pažadas Kupiškyje: šviesa kaimams ir 47 mln. eurų hibridinis parkas

    „Elektrum Lietuva“ Kupiškio rajono Puponių ir Paberžių gyvenvietėse iki metų pabaigos planuoja įrengti pagrindinių gatvių apšvietimą. Bendrovė šiam projektui skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų, o įrengtą infrastruktūrą po darbų neatlygintinai perduos Kupiškio rajono savivaldybei.

    Gyvenvietės yra šalia vystomo hibridinio vėjo ir saulės parko, kurio vertė siekia apie 47 mln. eurų. Tokia kaimynystė dažnai kelia klausimų dėl kasdienio komforto, todėl bendruomenėms aktualūs sprendimai tampa svarbia projekto dalimi.

    „Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus siekiame kurti vertę ne tik šalies energetikos sistemai, bet ir bendruomenėms, šalia kurių dirbame“, – sakė „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.

    Puponių kaime numatyta įrengti 35 LED šviestuvus, pakloti beveik 1,7 kilometro elektros kabelio ir apšviesti apie 1 150 metrų ilgio Juozo Baltušio gatvę. Tai pagrindinė gyvenvietės gatvė, kur apšvietimas tiesiogiai veikia eismo ir pėsčiųjų saugumą tamsiuoju paros metu.

    Paberžių kaime planuojama įrengti 12 LED šviestuvų, pakloti beveik 0,5 kilometro kabelio ir apšviesti apie 340 metrų pagrindinės gatvės. LED technologija dažniausiai pasirenkama dėl mažesnių elektros sąnaudų ir ilgesnio tarnavimo laiko, o tai svarbu vėlesnei infrastruktūros priežiūrai.

    Baigus darbus, apšvietimo infrastruktūrą perėmus savivaldybei, ji bus atsakinga už eksploatavimą ir remontą. Praktikoje tai reiškia, kad bendruomenės gauna naują viešą turtą, o jo išlaikymas tampa įprasta savivaldybės komunalinių paslaugų dalimi.

    Pirmasis hibridinis parkas Kupiškyje

    Kupiškio rajone „Elektrum Lietuva“ vystomas hibridinis parkas apjungs vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimo sistemą. Projektą sudarys keturios vėjo jėgainės, kurių bendra galia sieks 24 MW, 6 MW galios saulės elektrinė ir 2,4 MW galios energijos kaupimo sistema.

    Planuojama, kad pirmosios parko pagamintos kilovatvalandės pasieks tinklą 2027 metų pradžioje. Bendrovės skaičiavimu, per metus parkas turėtų pagaminti apie 93 GWh elektros energijos, kurios pakaktų maždaug 32 tūkst. vidutinių namų ūkių poreikiui.

    Energetikos rinkoje hibridiniai projektai vertinami kaip būdas geriau išnaudoti skirtingų šaltinių gamybos profilius, o kaupimas padeda lankščiau valdyti pikus. Tai ypač aktualu sparčiai augant atsinaujinančios energetikos daliai ir stiprėjant poreikiui užtikrinti sistemos patikimumą.

    Ką tai reiškia vietos žmonėms?

    Vietos bendruomenėms artimiausias pokytis – apšviestos pagrindinės gatvės, kurios mažina avaringumo riziką ir didina saugumo jausmą. Ilgesnėje perspektyvoje svarbi ir aiški savivaldybės bei investuotojo komunikacija, nes būtent nuo jos priklauso, kaip sklandžiai sprendžiami praktiniai klausimai šalia didelių energetikos objektų.

    Tokie sprendimai kaip gatvių apšvietimas dažnai tampa ir bendruomenių dialogo forma, kai į konkrečius poreikius atsakoma apčiuopiamais darbais. Kartu tai rodo tendenciją, kad atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau siejama ne tik su gamybos pajėgumais, bet ir su vietos infrastruktūros stiprinimu.

  • Zarasų rajone įžiebia naujus šviestuvus: gyventojai ir darbuotojai sako, kad pagaliau bus saugiau

    Zarasų rajone įžiebia naujus šviestuvus: gyventojai ir darbuotojai sako, kad pagaliau bus saugiau

    Zarasuose Aušros skersgatvio atkarpoje, vedančioje bendrovės „Engel Dali“ teritorijos link, jau sumontuoti nauji gatvės apšvietimo įrenginiai. Savivaldybė nurodo, kad apšvietimas pradėtas diegti siekiant spręsti tamsiuoju paros metu kylančius nepatogumus ir saugumo rizikas.

    Sprendimas priimtas atsižvelgus į šioje vietoje veikiančių įmonių darbuotojų prašymus, nes iki šiol neapšviesta atkarpa apsunkindavo judėjimą pėstiesiems ir vairuotojams. Apšvietimas šioje zonoje svarbus ir dėl kasdienių srautų, kai žmonės į darbą ar iš jo grįžta anksti ryte arba vėlai vakare.

    Darbus savivaldybė baigia ir Ditkūnų kaimo Tiesiojoje gatvėje, kur apšvietimo įrengimas suplanuotas įvertinus technines galimybes. Šis sprendimas taip pat priimtas atsižvelgus į gyventojų kreipimusis ir poreikį gerinti matomumą gyvenamojoje teritorijoje.

    Praktikoje gatvių apšvietimas dažniausiai siejamas ne tik su patogumu, bet ir su eismo sauga, ypač ten, kur pėstieji dalijasi erdve su automobiliais, o šaligatvių infrastruktūra ribota. Savivaldybės teigimu, apšviestos gatvės ir skersgatviai sumažina riziką nepastebėti pėsčiųjų bei kitų eismo dalyvių, ypač prastomis oro sąlygomis.

    Zarasų rajono savivaldybė pabrėžia, kad viešosios infrastruktūros gerinimas bus tęsiamas ir toliau, derinant gyventojų poreikius, eismo saugumo aspektus ir realias technines galimybes. Anot administracijos, gatvių apšvietimo plėtra prisideda prie saugesnės ir patogesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo tiek mieste, tiek kaimiškose vietovėse.

  • Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas atkarpoje nuo Aukštųjų gatvės iki Sodo gatvės. Projekto tikslas – pagerinti miesto susisiekimo infrastruktūrą ir sudaryti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams.

    Savivaldybė nurodo, kad šioje atkarpoje šiuo metu nėra jokios pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros, todėl gyventojai priversti eiti ar važiuoti važiuojamąja dalimi. Tai didina eismo įvykių riziką, ypač esant intensyvesniam transporto srautui ir tamsiuoju paros metu.

    Kur bus įrengtas takas?

    Numatoma, kad takas sujungs gyvenamuosius kvartalus su miesto pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Ši kryptis savivaldybės įvardijama kaip kasdienė daugelio gyventojų judėjimo trasa, susijusi su darbu ir pagrindinėmis paslaugomis.

    Projektas taip pat vertinamas kaip svarbi Naujosios Akmenės pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, kuri turėtų pagerinti susisiekimo vientisumą. Tikimasi, kad geresnis susisiekimas prisidės ir prie miesto patrauklumo bei gyvenimo kokybės.

    Kokia apimtis ir terminai?

    Projekto metu planuojama įrengti 0,45 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką. Taip pat numatyta įrengti apšvietimo infrastruktūrą, kuri turėtų didinti saugumą ir patogumą tamsiuoju paros metu.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2023 metų spalio 24 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projekto vykdytojas – Akmenės rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja?

    Bendra projekto vertė siekia 182 815,19 eurų. Didžiausią dalį sudaro Europos Sąjungos EGADP subsidijos lėšos – 128 423,89 eurų.

    Taip pat numatytas finansavimas iš valstybės biudžeto – 26 969,02 eurų, savivaldybės biudžeto – 22 663,04 eurų, o nacionalinės viešosios lėšos sudaro 4 759,24 eurų. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos NextGenerationEU iniciatyvą.

  • Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje atnaujins pėsčiųjų ir dviračių taką: kas keisis iki 2026 metų?

    Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje atnaujins pėsčiųjų ir dviračių taką: kas keisis iki 2026 metų?

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kuriuo Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje bus atnaujinta pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Siekiama užtikrinti saugesnį ir patogesnį judėjimą pėstiesiems bei dviratininkams kasdienėse maršrutų atkarpose.

    Pasak savivaldybės, Eibučių gatvės šaligatviai ir pėsčiųjų–dviračių takas dėl ilgo eksploatavimo yra nusidėvėję techniškai ir funkciškai. Dangoje matomi įtrūkimai, nelygumai, vietomis prastėja vandens nuvedimas, atsiranda deformacijų, kurios didina traumų ir incidentų riziką.

    Kur ši jungtis svarbiausia?

    Eibučių gatvės takas įvardijamas kaip reikšminga miesto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, jungianti gyvenamuosius kvartalus su pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Savivaldybės vertinimu, šiame rajone sutelkta daugiau nei 50 proc. miesto darbo vietų ir dalis kasdienių paslaugų, todėl patogios jungtys turi tiesioginę įtaką gyventojų mobilumui.

    Nusidėvėjusi infrastruktūra, anot projekto aprašymo, šiuo metu neužtikrina nepertraukiamo ir komfortiško susisiekimo tarp pagrindinių traukos taškų. Dėl to bendrame tinkle formuojasi trūkstamos jungtys, ribojančios tvaraus judumo pasirinkimą mieste.

    Kokie darbai numatyti?

    Projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką bei apšvietimo infrastruktūrą. Apšvietimas apims elektros energijos tiekimo tinklą, atramas su komplektuojančiais elementais ir šviestuvus, kad tamsiuoju paros metu judėjimas būtų saugesnis ir aiškiau matomas.

    Projektas orientuotas ir į universalaus judumo principus, nes prastesnė tako būklė labiausiai paveikia socialiai jautrias grupes: vaikus, senjorus, žmones su negalia ir dviratininkus. Geresnė danga ir apšvietimas turėtų sumažinti griūčių bei traumų tikimybę ir paskatinti rinktis ėjimą ar važiavimą dviračiu vietoje trumpų kelionių automobiliu.

    Kaina, finansavimas ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 373 906,08 eurų. Iš jų EGADP subsidijos lėšos sudaro 262 661,30 eurų, valstybės biudžeto lėšos – 55 158,86 eurų, savivaldybės biudžeto lėšos – 46 351,99 eurų, nacionalinės viešosios lėšos – 9 733,93 eurų.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšomis.

  • Vilkaviškio rajone startavo gyventojų iniciatyvų balsavimas: 12 projektų 11 seniūnijų

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje prasidėjo trečiasis gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai ir mokymosi aplinkai gerinti, atrankos etapas – balsavimas. Rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai kviečiami išsirinkti, kurios idėjos seniūnijose turėtų būti įgyvendintos pirmiausia.

    Balsuoti galima iki birželio 3 dienos 17.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra svarbiausias atrankos etapas, nes galutinį sprendimą dėl prioritetų lemia pačių gyventojų balsai.

    12 idėjų iš 11 seniūnijų

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, darbo grupė įvertino pateiktas paraiškas ir gyventojų balsavimui atrinko 12 iniciatyvų iš 11 seniūnijų. Tarp siūlomų projektų vyrauja laisvalaikio erdvių atnaujinimas, viešųjų vietų pritaikymas poilsiui, apšvietimo modernizavimas ir aplinkos patrauklumo didinimas.

    Gyventojams siūlomos skirtingo pobūdžio idėjos: nuo interaktyvių pramogų zonos Vilkaviškyje ir lauko LED ekrano įrengimo iki vandens telkinio atkūrimo, pakrantės parko, miesto sodo ir želdynų atnaujinimo. Dalis iniciatyvų orientuotos į saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą – numatomas gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimas.

    Kaip vyksta balsavimas?

    Vienas gyventojas gali balsuoti kiekvienoje seniūnijoje tik už vieną projekto idėją. Balsavimas galimas elektroniniu būdu arba atvykus į Vilkaviškio rajono savivaldybę bei seniūnijas.

    Savivaldybė taip pat primena, kad balsuoti gali Vilkaviškio rajono gyventojai nuo 16 metų. Toks amžiaus kriterijus vis dažniau taikomas savivaldos dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvose, siekiant į sprendimų priėmimą įtraukti ir vyresnius mokinius bei jaunus žmones.

    Kada projektai laikomi laimėjusiais?

    Daugiausia balsų surinkę projektai bus įgyvendinami tik tuo atveju, jei pasieks minimalų palaikymo slenkstį. Jis nustatytas kaip 0,5 proc. nuo atitinkamoje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, remiantis Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Toks reikalavimas taikomas tam, kad laimėtų idėjos, turinčios realų bendruomenės palaikymą, o ne tik pavienių balsuotojų aktyvumą. Savivaldybė ragina gyventojus nelikti nuošalyje, nes balsavimo rezultatai tiesiogiai nulems, kurie viešosios erdvės pokyčiai rajone įvyks artimiausiu metu.