CP v2

Tag: Gaulterija

  • Rudenį atrodo lyg gyva bižuterija: čilietiška gaulterija apsipila ryškiomis uogomis

    Rudenį atrodo lyg gyva bižuterija: čilietiška gaulterija apsipila ryškiomis uogomis

    Čilietiška gaulterija, dar vadinama pernecija (Gaultheria mucronata), rudenį ir žiemą tampa viena įspūdingiausių dekoratyvinių krūmelių terasoms bei balkonams. Ji žavi visžaliais, blizgiais lapais ir ryškiomis uogomis, kurios ant šakelių laikosi ilgai, dažnai iki pat pavasario.

    Šis viržinių šeimos augalas natūraliai auga Pietų Amerikoje, ypač Čilėje ir pietinėje Argentinoje. Dažniausiai jis formuoja tankų, pagalvėlės formos kerą ir auga lėtai, todėl tinka ir mažesnėms erdvėms. Įprastas aukštis siekia apie 50–70 centimetrų.

    Kas daro ją tokia dekoratyvia?

    Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje gaulterija pražysta smulkiais, varpelio formos baltais ar švelniai rausvais žiedais. Vis dėlto didžiausias jos privalumas atsiskleidžia vėliau, kai užsimezga blizgūs, apvalūs vaisiai. Jie primena spalvotus karoliukus ir ryškiai išsiskiria žalumos fone.

    Uogos paprastai subręsta rugsėjį ir spalį, o spalva priklauso nuo veislės. Neretai jos keičiasi nuo šviesesnių atspalvių iki sodriai rožinių, purpurinių ar raudonų tonų. Dekoratyvumo viršūnę augalas pasiekia tuomet, kai vaisiai išlieka ant šakelių per visą šaltąjį sezoną.

    Kur sodinti ir kaip prižiūrėti?

    Graulterijai geriausiai tinka saulėta arba lengvai pritemdyta, nuo vėjo apsaugota vieta. Daugiau šviesos paprastai reiškia intensyvesnį uogų ir žiedų nusispalvinimą, todėl atviroje, tačiau ne perpučiamoje vietoje ji atrodys ryškiausiai.

    Dirvožemiui keliami reikalavimai panašūs kaip rododendrams ar šilauogėms: jis turi būti rūgštus, derlingas, laidus vandeniui ir turtingas humuso. Žemė turėtų išlikti tolygiai drėgna, tačiau netapti šlapia, nes užmirkimas silpnina šaknis. Vazone auginamus augalus tenka laistyti dažniau, nes substratas greičiau perdžiūsta.

    Nuo vasario iki birželio gaulterijai tinka trąšos rūgščiamėgiams augalams, naudojamos pagal gamintojo normas. Krūmelis auga lėtai ir paprastai genėjimo nereikalauja, tačiau po kelių metų galima lengvai pakoreguoti formą. Dažniausiai trumpinami į šonus pernelyg išsiplėtę ūgliai, kad keras išliktų kompaktiškas.

    Kaip saugiai peržiemoti?

    Nors gaulterija laikoma pakankamai atsparia šalčiui, atšiauriomis ir sausomis žiemomis ji gali apšalti, ypač jei žemė įšąla ir augalas netenka drėgmės. Dėl to praktiškiausias sprendimas dažnai yra auginimas vazonuose ar talpose, kurias, nukritus temperatūrai, galima pernešti į vėsią, šviesią patalpą.

    Auginant grunte, verta mulčiuoti dirvą, kad būtų stabiliau išlaikoma temperatūra ir drėgmė. Tam tinka spygliuočių šakos ar pušų žievė. Labai šaltomis dienomis praverčia ir agroplėvelė, tačiau ją būtina laiku nuimti ar pravėdinti, kai oras atšyla, kad augalas nešustų.

    Rudeninėms kompozicijoms gaulterija ypač dera su kitais viržiniais augalais, taip pat su dekoratyvinėmis žolėmis ar visžaliais krūmeliais. Dėl ryškių uogų ji dažnai pasirenkama kaip akcentas balkono vazonuose, prie įėjimo į namus ar terasoje, kai dauguma kitų augalų jau baigia sezoną.

  • Gėlės kapams, kurios nebijo šalčio: šie augalai išsilaiko ilgiau ir reikalauja mažiau priežiūros

    Gėlės kapams, kurios nebijo šalčio: šie augalai išsilaiko ilgiau ir reikalauja mažiau priežiūros

    Ruduo daugeliui tampa laiku sutvarkyti kapavietes po vasaros ir pasiruošti Vėlinėms. Tačiau vėjas, temperatūros svyraviai, trumpesnės dienos ir retesnis laistymas greitai išryškina, kurie augalai tik gražūs parduotuvėje, o kurie išties ištvermingi. Todėl verta rinktis rūšis, kurios rudenį atrodo geriausiai ir ilgiau išlaiko dekoratyvumą.

    Praktika rodo, kad kapams tinkamiausi augalai yra tie, kurie pakelia vėsesnį orą ir neišsigąsta kelių sausų dienų. Svarbu įvertinti ir vietą: ant saulėtos, vėjuotos kapavietės jautresni sodinukai vysta greičiau, o pavėsyje kai kurios rūšys praranda spalvą ar skurdžiai žydi. Dėl to rudenines kompozicijas verta planuoti ne vien pagal spalvą, bet ir pagal atsparumą.

    Patikimi rudeniniai pasirinkimai

    Vėlyvą vasarą ir rudenį vienu populiariausių pasirinkimų išlieka chrizantemos. Kapavietėms dažniausiai renkamasi lauko chrizantemos, nes jos geriau ištveria vėsesnes naktis ir trumpus atšalimus. Spalvų gama plati, o skirtingi aukščiai leidžia lengvai priderinti augalą prie paminklo ir vazono dydžio.

    Kartu su chrizantomis dažnai sodinami viržiai, vertinami dėl ilgesnio žydėjimo ir to, kad net nužydėję gali išlaikyti tvarkingą formą. Viržiams svarbi rūgštesnė žemė, todėl sunkesnį ar šarmingą gruntą pravartu bent iš dalies pakeisti specialiu substratu. Tai vienas paprasčiausių būdų pailginti augalo dekoratyvumą iki vėlyvo rudens.

    Dar vienas praktiškas sprendimas yra našlaitės, kurios rudenį neretai žydi iki stipresnių šalnų. Jos nėra reiklios, lengvai prigyja ir leidžia sukurti ryškią kompoziciją net tada, kai dauguma vasarinių gėlių jau baigia sezoną. Svarbu tik neleisti žemei visiškai perdžiūti, ypač jei našlaitės pasodintos į mažesnį vazoną.

    Augalai, kurie gražūs ir po žydėjimo

    Ieškantiems ilgaamžiškesnio efekto verta pagalvoti apie dekoratyvinius augalus, kurie išsiskiria ne žiedais, o lapais ar uogomis. Dekoratyviniai kopūstai rudenį dažnai tik gražėja, nes atvėsus orams jų spalvos tampa intensyvesnės. Tokie augalai ypač tinka ten, kur norisi tvarkingo vaizdo kuo ilgiau, o kapavietė lankoma rečiau.

    Rečiau laistant praverčia ir šilokai, kaupiantys drėgmę mėsingose lapuose, todėl lengviau ištveria sausą periodą. Dar vienas ryškus akcentas gali būti gaulterija, kuri dėmesį patraukia dekoratyviomis raudonomis uogomis ir išlieka puošni ilgą laiką. Tokie sprendimai ypač naudingi vėjuotose vietose, kur dirva greičiau netenka drėgmės.

    Kaip pasodinti, kad laikytųsi ilgiau

    Net ir atsparūs augalai greitai praranda išvaizdą, jei sodinama į nualintą ar piktžolėmis apaugusią žemę. Prieš sodinant verta pašalinti senas šaknis, išravėti piktžoles, supurenti dirvą ir, jei reikia, papildyti šviežiu substratu. Pasodinus augalus pravartu gausiai palaistyti, kad šaknys greičiau prigytų.

    Drėgmę padeda išlaikyti mulčias, pavyzdžiui, smulkesnė žievė ar dekoratyvinis žvyras. Saulėtose vietose dažniau pasiteisina viržiai, šilokai ir dekoratyviniai kopūstai, o mažiau apšviestose galima rinktis našlaites ar tinkamas erikų veisles. Ilgaamžiškesnei kompozicijai dažnai derinami du žydintys augalai ir vienas visžalis akcentas, pavyzdžiui, šliaužiantis kadagys.