Rudenį, kai lysvės po derliaus nuėmimo pamažu tuštėja, vis daugiau daržininkų renkasi jas ne palikti plikas, o apsėti žaliajai trąšai skirtais augalais. Vienas dažniausių pasirinkimų rugsėjo mėnesį yra gauruotoji vikė, ankštinių šeimos augalas, vertinamas dėl gebėjimo kaupti azotą ir greitai suformuoti tankią žalios masės dangą.
Gauruotoji vikė iš rudens paprastai auga lėčiau, tačiau peržiemoja ir pavasarį startuoja itin sparčiai. Dėl to ji padeda dirvai „neužmigti“: šaknys gerina struktūrą, o antžeminė masė saugo paviršių nuo lietaus išmušimo ir vėjo, taip mažindama erozijos riziką.
Kuo naudinga gauruotoji vikė
Didžiausias šio augalo privalumas yra natūralus dirvos praturtinimas azotu. Ant vikės šaknų gyvena gumbelinės bakterijos, kurios „sugauna“ atmosferos azotą ir paverčia jį augalams prieinama forma, o vėliau, suirus žaliajai masei, dalis šių maisto medžiagų grįžta į dirvą.
Tankiai sužėlusi vikė veikia ir kaip natūralus barjeras piktžolėms. Uždengtas dirvos paviršius prasčiau praleidžia šviesą, todėl piktžolių sėkloms sunkiau sudygti, o pavasarį greitai augantis žalias kilimas padeda išlaikyti tvarkingesnes lysves be intensyvaus ravėjimo.
Baigiant vikės auginimą, žalią masę galima nupjauti ir palikti kaip mulčią arba negiliai įterpti į dirvą. Taip padidinamas organinės medžiagos kiekis, o tai siejama su geresniu drėgmės išlaikymu ir aktyvesne dirvos mikroorganizmų veikla.
Kada ir kaip sėti rudenį
Norint, kad vikė spėtų sudygti ir gerai įsišaknyti iki šalčių, sėją paprastai verta planuoti vasaros pabaigoje arba rugsėjį. Praktikoje orientuojamasi į maždaug 30–45 dienas iki stipresnių šalnų, nes per vėlai pasėtas augalas gali silpniau peržiemoti.
Lysvėse dažniausiai pakanka pašalinti stambesnes augalų liekanas ir daugiametes piktžoles, o dirvą lengvai supurenti bei išlyginti. Sėklos gali būti beriamos paskleidžiant arba sėjant eilutėmis, o tuomet užžeriamos maždaug 3–5 centimetrų dirvos sluoksniu ir švelniai prispaudžiamos.
Jei rudenį dirva sausa, po sėjos pravartu palaistyti, kad dygimas būtų tolygesnis. Atsparumas šalčiui nereiškia, kad kiekvienas augalas išsilaikys bet kokiomis sąlygomis, todėl svarbiausia yra nepervėlinti sėjos ir užtikrinti, kad vikė iki žiemos spėtų sustiprėti.
Kodėl verta maišyti su rugiais
Gauruotoji vikė turi ilgus, liaunus, besidriekančius stiebus, todėl ją dažnai sėja kartu su žieminiais rugiais. Rugiai sukuria atramą, dėl kurios vikė mažiau gula, o bendras pasėlis sudaro tvirtesnį ir tolygesnį dirvos dangos sluoksnį.
Tyrimuose, kuriuose vertintas vikės peržiemojimas, pastebėta, kad mišiniai su javais gali padėti geriau išsilaikyti per šalčius, be kita ko, dėl geresnio sniego sulaikymo. Praktinis rezultatas darže paprastas: pavasarį dažniau gaunama vientisa, greitai atželianti žalioji masė.
Derinys naudingas ir dėl skirtingų funkcijų: vikė labiau siejama su azoto kaupimu bei organine mase, o rugiai greitai uždengia dirvą ir gali efektyviau pristabdyti piktžoles. Svarbu pavasarį žaliąją trąšą nupjauti ir panaudoti dar iki subręstant sėkloms, kad augalai nepradėtų plisti nepageidaujamai.