Tag: Gazos karas

  • Ed Sheeran turo JAV sumaištis: apšildantys atlikėjai pasitraukė po „Macklemore“ pašalinimo

    Ed Sheeran turo JAV sumaištis: apšildantys atlikėjai pasitraukė po „Macklemore“ pašalinimo

    Britų popžvaigždės Ed Sheeran koncertinis turas JAV susidūrė su nenumatytu iššūkiu: iš programos pasitraukė visi apšildantys atlikėjai. Sprendimas priimtas po to, kai iš sudėties buvo pašalintas reperis „Macklemore“ dėl koncerte išsakytų pro palestinietiškų pareiškimų.

    Situaciją E. Sheeran komentavo socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad sprendimą dėl „Macklemore“ priėmė ne jis, o turo organizatoriai. Anot atlikėjo, už šį sprendimą buvo atsakinga koncertus rengianti „Messina Touring Group“.

    „Sprendimas, kad „Macklemore“ nebedalyvaus ture, buvo organizatoriaus, o ne mano. Nenoriu nuvilti gerbėjų ir žmonių, kurie dirba šiame ture“, – sakė Ed Sheeran.

    Vis dėlto šis paaiškinimas neįtikino kitų turo dalyvių. Apšildymo programoje buvę airių atlikėjas Aaron Rowe ir grupė Beoga, danų grupė Lukas Graham bei Finneas, žinomas kaip Billie Eilish brolis ir kūrybinis partneris, pranešė pasitraukiantys iš turo ir savo poziciją argumentavo viešais pareiškimais.

    Finneas nurodė, kad menininkai neturėtų būti nutildomi, kai kalba apie engiamus žmones, ir paskelbė palaikantis Palestiną. A. Rowe bei Beoga savo sprendimą siejo ir su Airijos istorine patirtimi, teigdami, kad jautriai vertina kolonializmo ir okupacijos temas.

    Kas įvyko su „Macklemore“?

    Ginčas įsižiebė po to, kai „Macklemore“ koncerte Naujajame Džersyje viešai kartojo šūkį už Palestinos laisvę ir pristatė protesto dainą. Savo kalboje jis taip pat akcentavo, kad Izraelio politikos kritika, anot jo, neturėtų būti tapatinama su žydų bendruomenės puolimu.

    Vėliau „Macklemore“ teigė, kad kai kurios JAV koncertų erdvės informavo organizatorius neleisiančios jam pasirodyti kaip apšildančiam atlikėjui. Pranešta, kad spaudimas kilo ir iš įtakingų JAV verslo bei sporto pasaulio atstovų, susijusių su dalimi koncertų infrastruktūros.

    Kritikos bangą sustiprino ir anksčiau viešumoje aptarti „Macklemore“ įvaizdžio epizodai, kuriuos jis buvo komentavęs ir dėl jų atsiprašęs. Šie faktoriai tapo papildomu argumentu tiems, kurie sprendimą pašalinti atlikėją aiškino ne vien konkrečiu pasisakymu, bet ir platesniu kontekstu.

    Popmuzika ir politika

    Ši istorija dar kartą priminė, kad dideli turai JAV tampa ne tik muzikiniu, bet ir reputaciniu projektu, kuriame svarbus rėmėjų, arenų, organizatorių ir auditorijų jautrumas politinėms temoms. Vieno atlikėjo pasisakymai gali sukelti grandininę reakciją, paveikiančią visą turo komandą.

    E. Sheeran viešai bandė išlaikyti neutralesnę poziciją, pabrėždamas, kad jo koncertai skirti muzikai, o ne politinėms diskusijoms. Tačiau apšildančių atlikėjų pasitraukimas rodo, kad daliai muzikos industrijos dalyvių tokia laikysena nebeatrodo pakankama, kai kalbama apie Gazos karo ir žmogaus teisių tematiką.

    Kol kas neaišku, kaip greitai turo organizatoriai užpildys susidariusias spragas ir ar tai pakeis koncertų grafiką. Akivaizdu, kad šis konfliktas taps dar vienu pavyzdžiu, kaip kultūros renginiuose vis dažniau susikerta scena, vertybės ir komerciniai interesai.

  • Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sulaukė didėjančio opozicijos spaudimo po laikraščio „Haaretz“ publikacijos, kurioje teigiama, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) iš anksto perspėjo apie 2023 metais spalio 7 dieną įvykdytą „Hamas“ išpuolį. Opozicinės jėgos reikalauja aiškaus atsakymo, ar apie grėsmę buvo žinoma ir ką dėl to darė politinė vadovybė.

    „Haaretz“ nurodo, kad JAE prezidentas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas esą likus maždaug pusantros savaitės iki atakos informavo B. Netanyahu apie rengiamą plataus masto operaciją. Pranešime teigiama, kad buvo perspėta ir apie galimą poveikį regiono stabilumui.

    Publikacijoje, paremtoje daugiausia anoniminiais šaltiniais ir knygoje aprašytu tyrimu, teigiama, jog B. Netanyahu įspėjimą priėmė santykinai ramiai. Esą jis manė, kad „Hamas“ dėmesys tuo metu labiau nukreiptas į Vakarų Krantą, o Izraelis esą pasiruošęs įvairiems scenarijams.

    Ministro pirmininko biuras šią informaciją neigė ir tvirtino, kad B. Netanyahu su JAE prezidentu nesikalbėjo. Pranešimas buvo pavadintas visišku melu, todėl šalies politinėje erdvėje kilo nauja diskusijų banga dėl atsakomybės ir sprendimų grandinės prieš 2023 metų spalio 7 dienos įvykius.

    Opozicija reikalauja tyrimo

    Opozicinio „Change Camp“ lyderiai bendrame pareiškime paragino nedelsiant pradėti išsamų tyrimą. Jų teigimu, visuomenė turi teisę žinoti, ką ministras pirmininkas žinojo, kada apie tai sužinojo ir kodėl, jei įspėjimas buvo gautas, nebuvo informuota saugumo sistema.

    „Izraelio visuomenė turi teisę žinoti: ką Netanyahu žinojo, kada tai sužinojo, kodėl neinformavo saugumo institucijų ir kodėl nesiėmė veiksmų apsaugoti Izraelio piliečių“, – sakė opozicijos lyderiai.

    Buvęs Izraelio gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas, kuris laikomas vienu iš B. Netanyahu politinių varžovų artėjančiuose rinkimuose, teigė, kad įspėjimų būta ne vieno. Jo vertinimu, 2023 metų spalio 7 diena tapo esminiu valstybės saugumo ir sprendimų priėmimo išbandymu.

    Demokratų partijos lyderis Yairas Golanas taip pat kaltino ministrą pirmininką neatsakingumu ir teigė, kad šalis buvo nuvesta į krizę. Opozicija akcentuoja, jog pagrindinis klausimas dabar yra ne vien žvalgybos klaidos, bet ir politinės vadovybės reakcija į gautus signalus.

    Ką teigia šaltiniai ir kodėl tai svarbu

    Buvęs Izraelio vyriausybės atstovas Eylonas Levy situaciją apibūdino kaip strateginę nesėkmę ir pabrėžė, kad net ir turint įspėjimų svarbiausia yra jų patikimumo įvertinimas bei sprendimų greitis. Pasak jo, jei įspėjimas iš tiesų buvo gautas, galėjo būti nuspręsta jo nelaikyti pakankamai patikimu, nes buvo tikima, kad „Hamas“ yra atgrasytas.

    „Jei ši informacija teisinga, sunku paaiškinti, kodėl ja nebuvo pasidalinta, nebent buvo manoma, kad ji nepatikima. Netanyahu buvo įsitikinęs, kad „Hamas“ yra atgrasytas“, – sakė Eylonas Levy.

    „Haaretz“ pranešime taip pat teigiama, kad „Hamas“ lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwaras, kuris vėliau buvo nužudytas, apie rengiamą operaciją kalbėjo su buvusiu palestiniečių pareigūnu, ragindamas perduoti žinią Izraelio atstovams. Esą ši informacija per tarpininkus pasiekė JAE patarėją, o galiausiai ir JAE vadovą.

    2023 metais spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė koordinuotą išpuolį prieš Izraelį sausuma, jūra ir oru, o tuo pat metu buvo apšaudytos Izraelio teritorijos. Per ataką žuvo daugiau kaip 1 200 žmonių, dar apie 250 buvo pagrobti ir išgabenti į Gazos Ruožą.

    Atsakydamas Izraelis pradėjo intensyvią karinę kampaniją Gazos Ruože, apėmusią oro smūgius ir sausumos operaciją. Pasak Gazos Ruožo sveikatos ministerijos, kuri yra valdoma „Hamas“, nuo konflikto pradžios žuvusiųjų skaičius viršijo 73 600; Jungtinės Tautos nurodo, kad ministerijos pateikiami skaičiai laikomi patikimais.

    Rinkimai ir atsakomybės klausimas

    Izraelis 2026 metais spalio 27 dieną turėtų rinkti 120 vietų Knesetą. Rinkimuose balsuojama už politines partijas ir jų kandidatų sąrašus, o ne už pavienius kandidatus, todėl kampanijų ašis dažnai tampa pasitikėjimas lyderyste ir krizių valdymu.

    E. Levy teigimu, dar per anksti tvirtai prognozuoti, kaip naujausi pranešimai paveiks B. Netanyahu šansus, tačiau esminė rinkimų tema gali tapti atsakomybė už 2023 metų spalio 7 dienos įvykius. Opozicija tikisi, kad viešas spaudimas privers pateikti daugiau atsakymų apie tai, kaip buvo vertinami įspėjimai ir kas priėmė sprendimus iki tragedijos.