Tag: Gazos Ruožas

  • Dokumentika „Dans Gaza“ Monrealyje pripažinta geriausia: filmas apie AFP žurnalistus Gazoje

    Dokumentika „Dans Gaza“ Monrealyje pripažinta geriausia: filmas apie AFP žurnalistus Gazoje

    Monrealio frankofoniško kino festivalyje „Cinemania“ geriausio dokumentinio filmo prizą pelnė Hélène Lam Trong režisuota „Dans Gaza“.

    72 minučių trukmės juosta pasakoja apie keturių palestiniečių naujienų agentūros AFP žurnalistų kasdienybę Gazoje, kur jie pirmuosius karo mėnesius dirbo rizikuodami gyvybe.

    Filme sekami reporterė Mai Yaghi, Gazos biuro koordinatorius Adel Zaanoun ir fotoreporteriai Mahmud Hams bei Mohammed Abed.

    Kūrėjai pabrėžia, kad apdovanojimas atkreipia dėmesį į žmones, kurie, nepaisydami pavojų, toliau informavo pasaulį iš Gazos.

    Septyni mėnesiai karo akivaizdoje

    Dokumentika vaizduoja pirmuosius septynis mėnesius po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolių Izraelyje ir po jų prasidėjusio karo.

    Kai patekti į Gazos Ruožą tarptautinei žiniasklaidai tapo neįmanoma, pasaulio auditorija informaciją dažnai gaudavo per vietoje dirbančius palestiniečių žurnalistus.

    Pasak kūrėjų, daugiau nei 200 dienų filme rodomi reporteriai dirbo apšaudymų sąlygomis ir kartu patyrė tuos pačius trūkumus kaip ir likę gyventojai.

    Tuo pat metu jiems teko rūpintis ir savo šeimų saugumu, kurios taip pat buvo tiesiogiai veikiamos karo.

    Režisierė į Gazą nepateko

    Hélène Lam Trong, žurnalistikos patirties turinti režisierė, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skyrė dokumentikai. 2023 metais jos darbas „Daech, les enfants fantômes“ pelnė Alberto Londro audiovizualinį prizą.

    „Dans Gaza“ ji ėmėsi kurti po to, kai 2024 metų sausį, praėjus trims mėnesiams nuo karo pradžios, į ją kreipėsi AFP.

    Tačiau į pačią Gazą režisierei nuvykti nepavyko – laisvas tarptautinės spaudos patekimas, kaip nurodoma straipsnyje, buvo uždraustas Izraelio kariuomenės.

    Vėliau keturi žurnalistai su šeimomis buvo evakuoti per Egiptą, o režisierė juos sutiko Kaire. Filmas sukurtas iš jų pasakojimų ir, svarbiausia, iš vaizdo medžiagos, kurią jie patys filmavo dirbdami AFP.

    Teigiama, kad beveik 85 proc. dokumentikos sudaro pačių žurnalistų užfiksuoti kadrai.

    Apdovanojimą atsiėmė Adel Zaanoun

    Monrealyje prizą komandos vardu atsiėmė Adel Zaanoun.

    Jis apdovanojimą skyrė kare Gazoje žuvusiems žurnalistams ir tiems, kurie, anot jo, toliau dirba lauke „be maisto, be vandens, be interneto, be nieko“.

    Kelias į didesnius apdovanojimus

    2025 metais sukurtas „Dans Gaza“ – Prancūzijos ir Belgijos bendra gamyba, prie kurios prisidėjo „Factstory Docs“, AFP dokumentikos padalinys, taip pat ARTE France ir RTBF.

    Filmas jau buvo pastebėtas La Rošelyje vykstančiame „Sunny Side of the Doc“, o 2026 metų balandį FIGRA festivalyje laimėjo Didįjį prizą ir žiūrovų apdovanojimą.

    Liepos mėnesį Naujojoje Zelandijoje vykusiame „Doc Edge“ festivalyje dokumentika įvertinta kaip geriausias tarptautinis dokumentinis filmas ir už geriausią montažą.

    Tokia apdovanojimų seka, kaip nurodoma, atveria kelią galimai „Dans Gaza“ nominacijai 2027 metų „Oskarų“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje.

  • Macklemore Dubline pradėjo turą „Free Palestine“: scenoje ragino vienytis ir skirti paramą Gazai

    Macklemore Dubline pradėjo turą „Free Palestine“: scenoje ragino vienytis ir skirti paramą Gazai

    Amerikiečių reperis Macklemore Dubline pradėjo Europoje rengiamą turą „Free Palestine“, kurį sieja su parama palestiniečiams ir humanitarinei pagalbai. Pirmasis koncertas įvyko 3Arena arenoje, jame dalyvavo apie 13 000 žiūrovų.

    Atlikėjas, kurio tikrasis vardas Benjaminas Haggerty, scenoje kalbėjo apie savo poziciją dėl karo Gazos Ruože ir pabrėžė, kad ketina toliau viešai reikšti nuomonę. Koncerto metu jis didelę pasirodymo dalį mojavo Palestinos vėliava.

    „Didžiuojuosi galėdamas čia, scenoje, būti solidarus su Palestinos žmonėmis. Kovosime už bendrą išlaisvinimą iki paskutinio atodūsio“, – sakė Macklemore.

    Šis turas rengiamas praėjus kelioms savaitėms po to, kai Macklemore buvo pašalintas iš Edo Sheerano turo programos, jam scenoje ištarus šūkį Free Palestine. Pats reperis Dubline teigė, kad dviejų žodžių ištarimas tapo didesniu ginčo objektu nei aplinkybės, kurios, jo manymu, tą šūkį pavertė būtinu.

    Koncerte Dubline pasirodė ir kviestiniai svečiai, tarp jų – airių muzikos vardai ir palestiniečių atlikėjai. Per vaizdo įrašą į publiką kreipėsi aktorius Markas Ruffalo, kalbėjęs apie lygybės svarbą kaip prielaidą taikai.

    Organizatorių teigimu, visos turo pajamos bus skiriamos humanitarinei ir pilietinei pagalbai palestiniečiams teikiančioms organizacijoms. Tarp įvardytų gavėjų minimos medicininę pagalbą, maisto tiekimą ir vaikų paramą užtikrinančios iniciatyvos, taip pat su Jungtinėmis Tautomis susijusios struktūros.

    Kur vyks kiti koncertai?

    Dubline surengtas pasirodymas yra pirmasis iš trijų suplanuotų Macklemore turo Europoje koncertų. Kiti pasirodymai numatyti Paryžiuje spalio 29 dieną „Accor Arena“ arenoje ir Londone spalio 30 dieną „OVO Arena Wembley“.

    Turo komunikacijoje akcentuojama, kad tai ne tik muzikiniai renginiai, bet ir bandymas telkti auditoriją paramai civiliams, kuriuos palietė karas. Pastaraisiais metais tokio pobūdžio koncertai tampa vis dažnesni: atlikėjai vis aktyviau naudoja savo platformas politinėms ir humanitarinėms žinutėms, tačiau kartu tai didina ir riziką susidurti su rėmėjų, organizatorių ar dalies publikos kritika.

    Kontekstas: karas Gazos Ruože

    Izraelio karinė kampanija Gazos Ruože prasidėjo po 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio pietų Izraelyje, per kurį žuvo apie 1 200 žmonių, o 251 buvo paimtas įkaitu. Nuo to laiko karo padariniai Gazos Ruože tapo vienu ryškiausių tarptautinės politikos ir humanitarinių krizių klausimų.

    Gazos sveikatos ministerija skelbia dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o Jungtinės Tautos yra ne kartą nurodžiusios, kad civilių apsauga, humanitarinės pagalbos patekimas ir ligoninių veikla regione išlieka kritiniai. Izraelis savo veiksmus aiškina savigynos argumentais ir atmeta jam metamus kaltinimus, kuriuos tarptautinėse diskusijose iškelia dalis žmogaus teisių organizacijų bei nepriklausomų tyrimų iniciatyvų.

  • Palydoviniai vaizdai atskleidė Gazos ruožo mastą: ištisi rajonai virtę griuvėsiais

    Palydoviniai vaizdai atskleidė Gazos ruožo mastą: ištisi rajonai virtę griuvėsiais

    Palydovinės nuotraukos vis ryškiau parodo, kokio masto sugriovimai per pastaruosius mėnesius ištiko Gazos ruožą. Ypač dideli nuostoliai fiksuojami Rafaho, Beit Lahijos, Beit Hanuno, Džabalijos ir Šudžajos rajonuose, kur anksčiau tankiai apgyvendintos teritorijos vietomis virto vientisais griuvėsių laukais.

    Rafaho apylinkėse palydoviniai kadrai rodo ištisas kvartalų atkarpas, kuriose pastatų kontūrai beveik išnykę. Tuo pat metu pajūrio juostoje matyti išaugę laikinų palapinių ir improvizuotų prieglobsčių telkiniai, dalis jų įrengti vos keli metrai nuo jūros.

    Žala fiksuojama ir infrastruktūrai: Gazos uostas, kuris iki karo buvo svarbus vietos žvejams, daug kur išlieka smarkiai apgadintas. Tokie vaizdai atspindi ne pavienes sugriovimų vietas, o viso kraštovaizdžio pokytį, kai gyvenamosios teritorijos vietomis praranda įprastą urbanistinę struktūrą.

    Jungtinių Tautų vertinimai šią vizualią informaciją pagrindžia skaičiais: skelbiama, kad apgadinta apie 82 proc. visų Gazos ruožo statinių, o tai sudaro daugiau kaip 200 000 pastatų. Maždaug du trečdaliai pažeistų objektų įvardijami kaip visiškai sugriauti, o sugriovimų dalis, palyginti su laikotarpiu iki 2025 metų spalį įvardytų paliaubų, išaugo apie 9 proc.

    Humanitarinės ir saugumo problemos siejamos ne vien su pačiais pastatais, bet ir su griuvėsių kiekiu. Jungtinės Tautos nurodo, kad Gazos ruože susikaupė apie 61 mln. tonų statybinių atliekų, o Jungtinių Tautų aplinkos programa pabrėžia, jog po griuvėsiais gali būti žmonių palaikų, nesprogusių šaudmenų ir pavojingų medžiagų, įskaitant asbestą.

    Didėjant sugriovimų mastui, auga ir atkūrimo poreikiai. Pasaulio banko, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos bendra 2026 metų balandį paskelbta vertinimo ataskaita dešimtmečio atkūrimo ir ekonomikos gaivinimo kaštus įvertino apie 66 mlrd. eurų.

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad daugiau kaip 371 000 būstų buvo sugriauti arba apgadinti, o daugiau nei pusė ligoninių nefunkcionuoja. Dėl to net ir prasidėjus atstatymo planavimui, praktiniai darbai susiduria su saugumo, logistikos, atliekų tvarkymo ir esminės infrastruktūros atkūrimo barjerais.

    Palydoviniai vaizdai šioje situacijoje tampa svarbiu įrankiu: jie leidžia nepriklausomai įvertinti sugriovimų geografiją ir pokyčius laike. Vis dėlto net ir tikslūs kadrai neatsako į pagrindinį klausimą, kaip greitai galima užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas civiliams, kai didelė dalis žmonių telkiasi laikinuose būstuose, o miestų audinys daug kur yra suardytas.

  • Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Virtualios grupės Gorillaz lyderis Damonas Albarnas, pradėdamas 2026 metų koncertinį turą JAV, scenoje pasisakė apie karą Gazos Ruože ir paragino publiką nepasirinkti neutralumo. Koncerto metu Orlande jis iš minios paėmė Palestinos vėliavą ir pakėlė ją virš galvos.

    Žiūrovams jis perdavė aiškią žinutę, pabrėždamas, kad abejingumas, jo manymu, tik stiprina smurto spiralę. Šis epizodas akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose ir vėl įžiebė diskusiją, kur baigiasi menininko raiškos laisvė ir prasideda atsakomybė už viešus pareiškimus.

    „Nepamirškite to. Niekada. Laikykitės savo pozicijos. Niekada nebūkite neutralūs“, – sakė Damonas Albarnas.

    Diskusija dėl menininkų pozicijos

    Albarno pasisakymas nuskambėjo platesniame kontekste, kai vis daugiau atlikėjų koncertuose ir viešuose pasisakymuose kalba apie Palestinos žmonių padėtį. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių kultūros lauke pastaraisiais metais atsidūrė ir kiti žinomi vardai, viešai reiškiantys solidarumą su civiliais.

    Pastaruoju metu aštrios diskusijos kilo ir dėl Ed Sheerano koncertinio turo, kai vieno iš pasirodymų metu reperis Macklemore scenoje rėžė kalbą apie Palestiną. Po kilusio pasipiktinimo kai kuriose auditorijose ir renginių organizatorių aplinkoje, atlikėjo dalyvavimas programoje buvo nutrauktas, o tai išprovokavo platesnį ginčą apie cenzūrą ir spaudimą pramogų industrijoje.

    Ginčai dėl rėmėjų ir organizatorių

    Viešojoje erdvėje ypač nuskambėjo ir stadiono savininko Roberto Krafto reakcija, kai jis Macklemore pasisakymą pavadino įžeidžiančiu žydų bendruomenei. Pats reperis tvirtino kritikavęs ne žydus, o Izraelio valdžios politiką, kartu akcentuodamas, kad jo žinutė skirta taikai ir oriam visų žmonių traktavimui.

    Tuo pat metu Ed Sheeranas, po kelių dienų grįžęs į sceną jau be dalies ankstesnės komandos, pripažino padaręs klaidų ir sakė atsidūręs konflikto, kuriame susiduria žodžio laisvė ir itin jautrus geopolitinis klausimas, centre. Kritikai socialiniuose tinkluose tokią poziciją vertino nevienareikšmiškai, dalis jų teigė, kad dėmesys per daug perkeliamas į paties atlikėjo išgyvenimus.

    Karo Gazos Ruože fonas

    Karas suintensyvėjo po 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, o Izraelis pradėjo plataus masto karines operacijas Gazos Ruože. Izraelio institucijos skelbė, kad per tą ataką žuvo apie 1 200 žmonių.

    Gazos sveikatos ministerija yra nurodžiusi, kad per vėlesnius metus žuvusiųjų skaičius siekė dešimtis tūkstančių. Tuo metu tarptautinės organizacijos, tarp jų Jungtinės Tautos, „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, savo vertinimuose vartojo itin griežtas formuluotes dėl galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, o Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir vadina iškraipytais.

    Albarnas Palestinos teisių tema kalbėjo ir anksčiau, pabrėždamas, kad, jo požiūriu, Palestinos valstybingumo legitimumas negali būti ignoruojamas, o civilių kančia privalo išlikti diskusijos centre. Naujas pasisakymas JAV turo pradžioje rodo, kad menininkas ir toliau renkasi aiškią, politiškai angažuotą laikyseną, nepaisant rizikos susilaukti kritikos.

  • Javieras Bardemas ragina atšaukti P!nk iš UNICEF ambasadorių: peticija surinko 150 000 parašų

    Javieras Bardemas ragina atšaukti P!nk iš UNICEF ambasadorių: peticija surinko 150 000 parašų

    Ragina atšaukti ambasadorės statusą

    Ispanų aktorius Javieras Bardemas socialiniuose tinkluose paragino savo sekėjus pasirašyti peticiją, kuria siekiama, kad JAV dainininkei P!nk būtų panaikintas UNICEF geros valios ambasadorės statusas. Peticija platformoje „Change.org“ per trumpą laiką surinko daugiau nei 150 000 parašų.

    Iniciatyvos autoriai teigia, kad tokias pareigas einanti vieša asmenybė turėtų laikytis UNICEF keliamų neutralumo ir atsakomybės standartų. Pasak jų, pastarųjų savaičių vieši pasisakymai ir reakcijos į įvykius Artimuosiuose Rytuose esą sukėlė abejonių, ar šie principai išlaikomi.

    Kas sukėlė ginčą?

    Diskusija įsiplieskė po to, kai vieno koncerto metu reperis Macklemore ištarė šūkį Free Palestine ir kalbėjo apie humanitarinę krizę Gazos Ruože. Tuo metu P!nk sureagavo kritiškai, teigdama, kad toks žingsnis gali būti oportunistinis, o vėliau pasidalijo įrašu, kuriame Macklemore buvo kaltinamas propagandos sklaida.

    Šis P!nk įrašas socialiniuose tinkluose sulaukė tūkstančių kritiškų komentarų, o dalis vartotojų ėmė raginti UNICEF peržiūrėti jos ambasadorės vaidmenį. Javieras Bardemas, viešai parėmęs peticiją, konfliktą dar labiau iškėlė į tarptautinių naujienų darbotvarkę.

    UNICEF dilema ir garsenybių atsakomybė

    UNICEF geros valios ambasadoriai dažniausiai skiriami tam, kad didintų dėmesį vaikų teisėms, švietimui, sveikatai ir humanitarinėms krizėms. Tokie vaidmenys remiasi reputacija ir gebėjimu telkti paramą, todėl vieši pasisakymai, ypač apie karinius konfliktus, neretai sukelia riziką organizacijos neutralumo įvaizdžiui.

    Kol kas UNICEF viešai nepaskelbė sprendimo dėl P!nk statuso, tačiau kilęs spaudimas rodo platesnę tendenciją: visuomenė vis dažniau vertina ne tik garsenybių labdaros projektus, bet ir jų komunikaciją, pasirinktas informacijos sklaidos priemones bei reakcijas į jautrias politines temas.

    Į ginčą įtrauktas ir Edas Sheeranas

    Kontekstą papildo ir britų atlikėjo Edo Sheerano koncertinis turas, kurio metu kilo aštrios diskusijos dėl pro palestinietiškų pareiškimų. Pranešama, kad Sheeranas vieno pasirodymo Jungtinėse Valstijose metu pabrėžė, jog padėtis Gazoje yra katastrofiška ir neproporcinga.

    Šie pasisakymai dar kartą parodė, kaip greitai pramogų pasaulio žinutės persikelia į politikos ir tarptautinių organizacijų lauką. Būtent todėl peticijos šalininkai reikalauja aiškesnių taisyklių, ką reiškia būti UNICEF ambasadoriumi, o kritikai įspėja, kad tokie raginimai gali tapti spaudimo priemone riboti nuomonių įvairovę.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą dėl Izraelio: sprendimas laukiama spalį

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą dėl Izraelio: sprendimas laukiama spalį

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė remiantis tęsiamą „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Pasak jo, sprendimas Ispanijai trauktis iš konkurso išlieka aktualus, kol tęsiasi humanitarinė krizė Gazos Ruože.

    RTVE vadovas teigė, kad jam „giliai skaudu“ matyti, jog Izraelio visuomeninis transliuotojas ir toliau laikomas tinkamu dalyvauti konkurse, nepaisant padėties Gazos Ruože. Jis patvirtino, kad klausimą ketina teikti RTVE valdybai, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas toliau dalyvaus, nepaisant to, kas vyksta, ir nepaisant situacijos, kuri vis dar patiriama Gazos Ruože“, – sakė José Pablo López.

    Ispanijos pasitraukimas būtų ypač reikšmingas, nes ši šalis priklauso vadinamajam didžiajam penketui. Tai valstybės, kurios į Europos transliuotojų sąjungos biudžetą įneša didžiausias finansines įmokas ir dėl to paprastai automatiškai patenka į konkurso finalą.

    Ši tema Ispanijoje turi ir aiškų politinį foną: šalies Vyriausybė pastaraisiais metais viešai rėmė palestiniečių poziciją, o ministras pirmininkas Pedro Sánchez yra vienas aršiausių Izraelio veiksmų Gazos Ruože kritikų. Tarptautinėje erdvėje „Eurovizijos“ neutralumo klausimas vėl tapo diskusijų objektu, nes transliuotojai vertina ne tik kultūrinę, bet ir reputacinę dalyvavimo riziką.

    Kaip nurodoma Gazos Ruožo sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose duomenyse, nuo 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ vadovaujamo išpuolio prieš Izraelį žuvusiųjų skaičius Gazos Ruože per trejus metus perkopė 73 000. Jungtinių Tautų vertinimu, šie skaičiai paprastai laikomi iš esmės patikimais, nors konfliktų sąlygomis pilnas patikrinimas būna ribotas.

    RTVE sprendimas nėra pavienis. Jau anksčiau apie ketinimą boikotuoti „Euroviziją“ paskelbė Airijos RTÉ ir Nyderlandų AvroTros, argumentuodami, kad konkurso aplinka ir viešosios diskusijos nebeatitinka jų deklaruojamų vertybių bei visuomeninio transliuotojo misijos.

    Jeigu Ispanija galutinai patvirtintų pasitraukimą, tai sustiprintų spaudimą Europos transliuotojų sąjungai aiškiau apibrėžti dalyvių tinkamumo kriterijus ir politinio neutralumo ribas. Kol kas organizatoriai laikosi nuostatos, kad konkursas yra transliuotojų, o ne valstybių varžybos, tačiau transliuotojų boikotai rodo, jog praktikoje ši riba vis dažniau tikrinama.

  • Javieras Bardemas ragina atimti UNICEF ambasadoriaus statusą iš P!nk: peticija renka tūkstančius

    Javieras Bardemas ragina atimti UNICEF ambasadoriaus statusą iš P!nk: peticija renka tūkstančius

    Ispanų aktorius Javieras Bardemas socialiniuose tinkluose paragino pasirašyti peticiją, kuria siekiama, kad JAV dainininkė P!nk būtų pašalinta iš UNICEF geros valios ambasadorės pareigų. Peticija „Change.org“ platformoje jau buvo surinkusi daugiau nei 150 000 parašų.

    Iniciatyvos autoriai teigia, kad menininkės vieši pasisakymai ir reakcijos į karo Gazos Ruože temą kertasi su neutralumo ir vaikų apsaugos principais, kurių tikimasi iš tarptautinės humanitarinės organizacijos atstovų. Būtent tai, anot jų, turėtų būti vertinama sprendžiant dėl ambasadorės statuso.

    Peticija įsibėgėjo po situacijos, susijusios su reperio Macklemore pasirodymu Ed Sheeran turo metu, kai scenoje nuskambėjo šūkis dėl Palestinos. Vėliau P!nk šį epizodą kritikavo, o jos žinutės tonas ir dalijimasis kitų platformų įrašais socialiniuose tinkluose sukėlė aštrią dalies publikos reakciją.

    UNICEF atsidūrė spaudimo centre

    Javiero Bardemo įsitraukimas ginčą iškėlė į aukštesnį lygį, nes aktorius turi didelę auditoriją ir anksčiau yra viešai kalbėjęs apie humanitarines krizes. Jo palaikymas peticijai sustiprino spaudimą UNICEF aiškiau apibrėžti, kur yra riba tarp asmeninės nuomonės ir organizaciją reprezentuojančio vaidmens.

    Kol kas viešai nebuvo paskelbta, kad UNICEF būtų priėmęs sprendimą dėl P!nk statuso. Tokiose situacijose organizacijos paprastai vertina ne tik konkretų pasisakymą, bet ir platesnį kontekstą, galimą poveikį reputacijai bei tai, ar ambasadoriaus komunikacija neprieštarauja organizacijos misijai.

    Įtampa persimetė ir į Ed Sheeran turą

    Situacijos foną sustiprino ir tai, kad Ed Sheeran pastarosiomis savaitėmis pats atsidūrė kritikos centre po sprendimų, susijusių su apšildančių atlikėjų pasirodymais. Per koncertą Filadelfijoje dainininkas viešai kalbėjo apie Gazos Ruožo humanitarinę padėtį, pabrėždamas, kad ji, jo vertinimu, yra katastrofiška.

    „Nesu aktyvistas, bet šis ginčas privertė atsidurti diskusijos apie žodžio laisvę ir vieną sudėtingiausių konfliktų centre“, – sakė Ed Sheeran.

    Ši istorija dar kartą parodo, kaip greitai kultūros pasaulio ginčai persikelia į tarptautinių organizacijų reputacijos lauką. Kai garsenybės tampa UNICEF ar kitų institucijų veidais, jų asmeninės pozicijos dažnai vertinamos kaip netiesioginis organizacijos signalas, net jei formaliai tai nėra oficiali politika.

  • Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinio filmo NAZA kūrėjus po jų sėkmės Venecijos kino festivalyje. Pasak jo, filmas esą kursto antisemitizmą ir pateikia Izraelio kariuomenę kaip karo nusikaltėlius.

    Politiko pareiškimas pasirodė įsisiūbuojant vidaus ginčui Izraelyje dėl karo Gazos Ruože vaizdavimo tarptautinėje erdvėje. Ši tema tapo ypač jautri, kai filmas buvo apdovanotas specialiu žiuri prizu ir sulaukė išskirtinio dėmesio festivalyje.

    Kas yra filmas NAZA?

    80 minučių dokumentika, kaip skelbia kūrėjai, nagrinėja Izraelio taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir tai, kaip sprendimuose dėl smūgių vertinamos civilių žūties rizikos. Filme pateikiami interviu su 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnais, kariais ir pranešėjais, o jų tapatybės slepiamos skaitmeniniu būdu keičiant veidus ir balsus.

    Pasak kūrėjų, pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu numatomą civilių aukų skaičių per oro smūgį, kitaip tariant, šalutinius nuostolius. Būtent ši filmo ašis ir tapo pagrindiniu politinio konflikto taikiniu.

    Vyriausybės reakcija ir grasinimai kūrėjams

    Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad tokio pobūdžio kūriniai prisideda prie antisemitinės neapykantos kurstymo pasaulyje. Jis taip pat pabrėžė, kad kritika, kylanti iš šalies vidaus, jam atrodo ypač nepriimtina.

    „Mes kovojame su pasauliniu antisemitizmo kurstymu, o kai tai ateina iš mūsų pačių vidaus, tai yra nepakeliama“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio kultūros ministras Miki Zoharas, viešai pavadinęs filmą niekšišku ir pareiškęs ketinantis imtis veiksmų dėl režisierių pilietybės. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras režisierius taip pat išvadino gėda ir ragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Filmas pasirodė tęsiantis ilgalaikiam Izraelio ir „Hamas“ karui, prasidėjusiam po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Gazos sveikatos ministerija skelbia, kad per kelerius metus trukusius smūgius žuvo daugiau nei 73 000 žmonių, tačiau šie skaičiai tarptautinėje erdvėje vertinami skirtingai dėl ribotų nepriklausomo patikrinimo galimybių karo zonoje.

    Tuo pat metu dalis tarptautinių organizacijų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir Jungtinių Tautų struktūras, viešai kėlė klausimus dėl Izraelio veiksmų atitikties tarptautinei humanitarinei teisei. Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad jo taikiniai nukreipti į „Hamas“ infrastruktūrą, o civilių žūtys esą yra tragiška karo pasekmė.

    NAZA kūrėjai teigia siekiantys, kad filmą pamatytų Izraelio visuomenė ir kad diskusija vyktų šalies viduje, o ne tik tarptautiniuose festivaliuose. Kol kas oficiali filmo premjeros kino teatruose data nėra paskelbta, tačiau žinoma, kad jis planuojamas rodyti ir kituose festivaliuose Europoje bei JAV.

  • Fauda sugrįžo į „Netflix“: 5 sezonas nukelia į 2023 metų spalio 7-osios atakų pasekmes

    Fauda sugrįžo į „Netflix“: 5 sezonas nukelia į 2023 metų spalio 7-osios atakų pasekmes

    Naujas sezonas jau „Netflix“

    Izraelio serialas Fauda antradienį sugrįžo į „Netflix“ su penktuoju sezonu. Naujoji dalis pasakojama praėjus dvejiems metams po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ surengtų išpuolių Izraelio pietuose.

    Ankstesniuose sezonuose kūrėjai siekė parodyti žmogiškas istorijas abiejose Izraelio ir Palestinos konflikto pusėse. Penktajame sezone šis fonas išlieka, tačiau siužetas tiesiogiai remiasi pastarųjų metų karo ir įtampos regione kontekstu.

    Kas laukia žiūrovų?

    Penktą sezoną sukūrė Avi Issacharoffas ir Lioras Razas, kuris taip pat vaidina pagrindinį herojų Doroną Kaviliją. Doronas vadovauja slaptai Izraelio kariuomenės grupei ir persekioja „Hamas“ operatyvininką, kurį, kaip manė, jau buvo nukovęs.

    Siužetas plečiasi ir už Artimųjų Rytų ribų: Doronas vyksta į Marselį Prancūzijoje, kai paaiškėja, jog senas bičiulis pasuko savavališko keršto keliu. Kūrėjai taip pabrėžia, kaip konfliktas persimeta į diasporas ir tarptautines erdves.

    Kūrėjų tikslas ir karo kaina

    Lioras Razas pabrėžė, kad naujasis sezonas nėra bandymas atkurti realius įvykius dokumentiškai. Pasak jo, esmė buvo sukurti istoriją, į kurią organiškai įsilietų serialo veikėjai ir jų pasirinkimai.

    „Mums buvo svarbu būti kuo tikslesniems tam, kas nutiko realybėje, bet kartu įmesti mūsų personažus į nenuspėjamą situaciją“, – sakė Lioras Razas.

    Aktorius taip pat akcentavo žinutę, kurią kūrėjai tikisi perduoti auditorijai įvairiose šalyse. „Tikiuosi, kad žiūrovai supras, kodėl taika svarbi, ir kaip karas griauna gyvenimus mūsų regione ir už jo ribų“, – sakė Lioras Razas.

    Faktai apie 2023 metų spalio 7 dieną

    2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ atakų metu Izraelyje žuvo apie 1 200 žmonių, o dar 251 asmuo buvo paimtas įkaitais ir išgabentas į Gazos Ruožą. Tai tapo lūžio tašku, po kurio Izraelis pradėjo plataus masto karinę kampaniją Gazos Ruože.

    Gazos Ruože, „Hamas“ valdomos sveikatos apsaugos institucijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 73 600 palestiniečių. Jungtinės Tautos yra nurodžiusios, kad šie skaičiai laikomi patikimais, o Izraelio pareigūnai yra sakę, jog bendras žuvusiųjų mastas iš esmės atitinka realybę.

  • Portugalijoje bręsta boikotas: menininkai traukiasi iš festivalio, kurio žvaigždė Jerry Seinfeldas

    Portugalijoje bręsta boikotas: menininkai traukiasi iš festivalio, kurio žvaigždė Jerry Seinfeldas

    Kas vyksta Lisabonos festivalyje

    Portugalijoje planuojamas pirmasis Lisabonos tarptautinis humoro festivalis Commedia a La Carte Fest dar neprasidėjęs atsidūrė dėmesio centre dėl politinio ginčo. Keli Portugalijos atlikėjai pranešė atšaukiantys savo pasirodymus, o socialiniuose tinkluose daugėja raginimų boikotuoti renginį.

    Festivalis turėtų vykti spalio 29 dieną–lapkričio 1 dieną, o viena pagrindinių jo žvaigždžių – JAV komikas Jerry Seinfeldas. Būtent jo vieša pozicija Izraelio ir Gazos karo klausimu, kaip teigiama, tapo pagrindine dalies menininkų sprendimo pasitraukti priežastimi.

    Kas pasitraukė ir ką sako

    Naujausias pasitraukimas – aktorės Inês Aires Pereira, kuri paskelbė, kad jos šou „Namastê“ išbraukiamas iš programos. Ji socialiniuose tinkluose rašė, jog vienas iš renginio vardų nuosekliai gina idėjas ir veiksmus, kuriuos ji laiko nepateisinamais.

    „Negalime relativizuoti ar normalizuoti genocido“, – rašė ji, tiesiogiai nenurodydama, apie ką kalba.

    Tą pačią dieną apie pasitraukimą paskelbė ir komikų duetas Cebola Mol, kurį sudaro Eduardo Madeira ir Filipe Homem Fonseca. Jie teigė, kad su žiūrovais „teisingumą, laisvę ir džiaugsmą“ švęs kitu metu.

    Pasitraukusiųjų sąraše minimi ir kiti vardai, tarp jų muzikos projektas „Tributo Pop“, grupė Conjunto Cuca Monga, komikas Pedro Tochas bei vizualiojo meno kūrėjas Vhils (Alexandre Farto). Pastarasis socialiniuose tinkluose aiškino paprašęs pašalinti savo pavardę iš festivalio reklaminės medžiagos ir pabrėžė, kad renginyje nedalyvaus.

    Seinfeldo vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Nors dalis menininkų savo pareiškimuose tiesiogiai nemini Jerry Seinfeldo, kritika siejama su jo viešai išsakyta parama Izraeliui. Pastaraisiais metais komiko pasisakymai politinėmis temomis tapo labiau matomi, ypač po 2023 metais spalio 7 dieną įvykusių „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį.

    Karas Gazos Ruože ir jo humanitarinės pasekmės tapo vienu jautriausių tarptautinės politikos klausimų, persikeliančių ir į kultūros renginius. Europoje vis dažniau matyti atvejų, kai menininkai, rėmėjai ar auditorija reaguoja į programos dalyvių politines pozicijas, o organizatoriams tenka spręsti reputacijos ir renginio saugumo rizikas.

    Kol kas festivalio organizatoriai viešai neskelbia, kad ketintų keisti programą dėl pasitraukimų ar persvarstyti Jerry Seinfeldo dalyvavimą. Programoje toliau minimi ir kiti žinomi vardai, o diskusijos apie boikotą tęsiasi daugiausia socialiniuose tinkluose.

    Jerry Seinfeldas turėtų pasirodyti Lisabonos MEO arenoje lapkričio 1 dieną. Bilietų kainos, remiantis viešai skelbiama informacija, siekia maždaug 60–250 eurų, o dalis vietų jau išparduotos.