CP v2

Tag: Gazos Ruožas

  • Izraelio režisierius Nadavas Lapidas traukiasi iš Marselio FID festivalio: kas įžiebė boikoto bangą

    Izraelio režisierius Nadavas Lapidas traukiasi iš Marselio FID festivalio: kas įžiebė boikoto bangą

    Izraelio režisierius Nadavas Lapidas pranešė nedalyvausiantis Marselio tarptautiniame kino festivalyje FID, kur turėjo dirbti žiuri ir pristatyti savo ankstesnį filmą Policininkas. Sprendimas priimtas po dalies kino bendruomenės raginimų boikotuoti festivalį dėl Lapido dalyvavimo.

    FID, kuris vyksta liepos 7–12 dienomis ir garsėja nepriklausomo autorinio kino atranka, šįkart atsidūrė politinių ginčų centre. Pasak organizatorių, po vidinių raginimų boikotuoti renginį iš programos pasitraukė apie dešimt filmų iš maždaug 120.

    Protesto priežastimi viešai įvardyta Lapido naujausio filmo Taip finansavimo struktūra. Kritikai teigė, kad kūrinys iš dalies finansuotas Izraelio viešosiomis lėšomis, todėl režisieriaus kvietimas esą siunčia netinkamą žinutę karo Gazos Ruože kontekste.

    Filmo prodiuserė Judith Lou Lévy akcentavo, kad parama buvo gauta iš viešojo fondo, o ne tiesiogiai iš vyriausybės, ir sudarė tik 12 proc. biudžeto. Jos teigimu, tokie nepriklausomi fondai Izraelyje patys patiria politinį spaudimą, ypač kultūros ir žiniasklaidos srityse.

    Pats Lapidas tarptautinėje kino erdvėje seniai žinomas kaip Benjamino Netanyahu politikos kritikas, o pastaruosius penkerius metus gyvena Prancūzijoje. Jo filmai dažnai vaizduoja Izraelio visuomenės lūžius ir politinę įtampą, o kūrinys Taip, rodytas 2025 metais Kanuose, interpretuotas kaip aštri reakcija į smurto spiralę po spalio 7-osios ir į abejingumą palestiniečių aukoms.

    FID pareiškime boikotą pavadino nepagrįstu ir pabrėžė, kad neteisinga menininką laikyti atsakingu už jo šalies valdžios sprendimus. Festivalis teigė, jog būtent kritiniai balsai turėtų būti girdimi, net jei jų pasakojimai vėliau ginčijami.

    „Kai pamačiau spaudimą dėl mano dalyvavimo, pagalvojau, kad galbūt Prancūzijoje man nėra vietos. Jei mano buvimas nepriimtinas ir aš galiu būti paprasčiausiai ištrintas iš kino renginio, aš iš tiesų nebežinau, ką čia darau“, – sakė Nadavas Lapidas.

    Situacija sukėlė ir priešingą reakciją: viešoje erdvėje pasirodė menininkų laiškai, raginantys neskubėti tapatinti režisieriaus su valstybės politika vien dėl paso ar dalinio finansavimo šaltinių. Viename tokių kreipimųsi pabrėžta, kad kvietimas į festivalį nėra kultūrinės ambasadorystės suteikimas, ypač kai kūrėjas viešai kritikavo Gazos naikinimą.

    Kitoje pozicijoje esantys kino profesionalai, argumentavę boikotą, tvirtino siekiantys veikti prieš, jų žodžiais, kolonijinę ir genocidinę realybę, o festivalius kaltino kuriant dirbtinę simetriją tarp palestiniečių ir izraeliečių kūrybos. Šis ginčas išryškino platesnę tendenciją Europos kultūros lauke: konfliktų kontekste vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi institucijų atsakomybė ir prasideda individualaus menininko autonomija.

    Lapido pasitraukimas FID programai tapo reikšmingu smūgiu ne tik dėl jo tarptautinio statuso, bet ir dėl precedento, kaip greitai festivalio sprendimai gali būti perinterpretuoti politinio boikoto logika. Artėjant vasaros festivalių sezonui, ši istorija tikėtina taps vienu svarbiausių pavyzdžių, kaip kultūros renginiai Europoje bando derinti solidarumo, laisvos raiškos ir institucinio finansavimo dilemą.

  • Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Diplomatinis boikotas po JT sprendimo

    Izraelis pranešė nutraukiantis visus kontaktus su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Apie tai paskelbta po to, kai Izraelis įtrauktas į JT kasmetinį sąrašą šalių ir grupuočių, siejamų su seksualiniu smurtu konfliktų metu.

    Izraelio atstovas JT Danny Danonas pareiškė, kad tokį sprendimą laiko nepagrįstu ir politiškai motyvuotu. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį įtraukimą pavadino gėdingu ir absurdišku.

    „Su šiuo generaliniu sekretoriumi mes baigėme“, – sakė Danny Danonas.

    Jo teigimu, Izraelio įtraukimas į sąrašą prilygina šalį „Hamas“ ir tai esą yra nepriimtina. Izraelio misija JT nurodė, kad su generalinio sekretoriaus biuru nebendraus tol, kol A. Guterresas eis pareigas.

    Ką skelbia JT ataskaita

    JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie seksualinį smurtą konfliktų metu įprastai iš anksto pristatoma susijusioms šalims. Šį kartą, remiantis JT pateikiama formuluote, ataskaitoje minėta „patikima informacija“ apie galimus Izraelio saugumo pajėgų veiksmus palestiniečių atžvilgiu kalėjimuose ir kituose sulaikymo centruose.

    JT taip pat nurodė, kad inspektoriams buvo ribojama prieiga prie tokių objektų, todėl dalis vertinimų grindžiami liudijimais, medicininiais duomenimis ir kitais nepriklausomais šaltiniais. Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad kvietė JT atstovus atvykti ir patikrinti kaltinimus vietoje, tačiau, pasak Izraelio atstovų, tai nebuvo padaryta.

    Platesnis kontekstas: įtampa su JT auga

    Izraelio ir JT santykiai išlieka įtempti nuo 2023 metais įvykdyto „Hamas“ išpuolio ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože. Izraelis ne kartą kritikavo JT pareigūnų pareiškimus dėl civilių aukų ir humanitarinės padėties, o A. Guterresas tapo vienu dažniausiai Izraelio politikų kritikuojamų tarptautinių lyderių.

    JT sąraše „Hamas“ taip pat figūruoja dėl kaltinimų seksualiniu smurtu per 2023 metų spalio 7 dienos ataką ir galimo įkaitų išnaudojimo. Izraelis pabrėžia, kad būtent šis palyginimas, jo vertinimu, labiausiai diskredituoja pačią sąrašo logiką.

    „Iš mūsų pusės generalinio sekretoriaus durys lieka atviros“, – sakė Stéphane Dujarric.

    JT atstovas spaudai patvirtino, kad organizacija yra informuota apie Izraelio pareiškimus, tačiau pabrėžė, kad JT tęs ataskaitų rengimą pagal nustatytą mandatą. A. Guterresso kadencija baigiasi 2026 metų gruodžio 31 dieną, tad diplomatinis konfliktas gali persikelti ir į platesnes diskusijas dėl JT vaidmens bei patikimumo vertinant karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų įtarimus.

  • Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Kas yra Abraomo susitarimai?

    Abraomo susitarimai – tai Jungtinių Valstijų tarpininkautų diplomatinių susitarimų paketas, 2020 metais atvėręs kelią Izraelio santykių normalizavimui su dalimi arabų valstybių. Pagrindinis jų tikslas buvo sukurti naują regioninio bendradarbiavimo modelį, paremtą saugumu, prekyba ir politiniu dialogu.

    Susitarimai buvo pasirašyti pirmosios Donaldo Trumpo kadencijos metu, o prie jų prisijungė Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Marokas. Vėliau apie ketinimą jungtis paskelbė ir Sudanas, nors praktinis įgyvendinimas ilgą laiką priklausė nuo vidaus politikos bei tarptautinių sąlygų.

    Kodėl Trumpas nori plėtros?

    Donaldas Trumpas pastaruoju metu ragina daugiau musulmoniškų šalių prisijungti prie Abraomo susitarimų, argumentuodamas, kad platesnė normalizacija mažintų įtampą Artimuosiuose Rytuose. Jo komanda šią kryptį sieja ir su platesnėmis derybomis bei pastangomis stabilizuoti regioną, įskaitant santykių su Iranu klausimą.

    Viešojoje erdvėje minimos tokios valstybės kaip Saudo Arabija, Kataras ar Pakistanas, tačiau analitikai pabrėžia, kad šių šalių sprendimai yra stipriai priklausomi nuo vidaus nuotaikų ir regioninio saugumo situacijos. Karo Gazos Ruože kontekstas, humanitarinė krizė ir visuomenės parama palestiniečiams daugelyje musulmoniškų šalių šiuo metu smarkiai mažina politinę erdvę greitam pripažinimui.

    Ką davė susitarimai ir ko nepasiekė?

    Susitarimų šalininkai akcentuoja suaktyvėjusią prekybą, investicijų srautus, turizmo augimą ir naujas saugumo bendradarbiavimo formas tarp Izraelio ir prisijungusių šalių. Praktikoje tai reiškė intensyvesnius politinius kontaktus, tiesioginius skrydžius, ekonominius projektus ir bendrą interesą atsverti regionines grėsmes.

    Kritikai primena, kad Abraomo susitarimai iš esmės nepalietė pagrindinio ilgalaikio konflikto mazgo – Palestinos klausimo. Dalis ekspertų teigia, kad normalizacija, apeinant politinį sprendimą dėl palestiniečių valstybingumo perspektyvos, gali duoti trumpalaikės naudos, bet ilguoju laikotarpiu palikti spragą, kuri bet kada vėl paaštrins įtampą.

    „Abraomo susitarimai buvo sukurti kaip regioninio pragmatizmo projektas, tačiau karo Gazos Ruože akivaizdoje jų plėtra tampa politiškai gerokai sudėtingesnė“, – sako Artimųjų Rytų politiką stebintys analitikai.

    Artimiausiu metu esminis klausimas išlieka, ar JAV iniciatyvos galės pasiūlyti tokį diplomatinį paketą, kuris vienu metu užtikrintų saugumo garantijas, ekonominius interesus ir bent minimalų politinį horizontą palestiniečių klausimui. Be šių dedamųjų, net ir valstybės, kurios anksčiau svarstė apie normalizaciją, gali rinktis laukti palankesnio momento.

  • Kanai: Pedro Almodóvaras ragina europiečius tapti skydu prieš Trumpą, Netanyahu ir Putiną

    Kanai: Pedro Almodóvaras ragina europiečius tapti skydu prieš Trumpą, Netanyahu ir Putiną

    Kas nuskambėjo Kanuose

    Ispanų kino režisierius Pedro Almodóvaras Kanų kino festivalyje pristatydamas naujausią filmą „Bitter Christmas“ viešai pareiškė, kad europiečiai turėtų tapti savotišku skydu prieš pasaulio politikoje ryškėjančias grėsmes. Spaudos konferencijoje jis itin aštriai įvardijo Donaldą Trumpą, Benjaminą Netanyahu ir Vladimirą Putiną.

    Pasak režisieriaus, Europos visuomenės ir politiniai lyderiai esą turi pareigą ginti tarptautinės teisės principus, nes būtent jie laikomi vienu svarbiausių Europos tapatybės ir saugumo pamatų. Ši mintis Kanuose nuskambėjo ne tik kaip politinis komentaras, bet ir kaip platesnė žinutė apie vertybių atsparumą.

    „Kaip europiečiai esame įpareigoti tapti tam tikru skydu prieš tokius veikėjus kaip Trumpas, Netanyahu ar rusų lyderis“, – sakė Pedro Almodóvaras.

    Režisierius taip pat pabrėžė, kad Europoje tarptautinė teisė turi išlikti praktiniu įsipareigojimu, o ne vien deklaracija. Kanų festivalyje jis pasirodė segėdamas ženkliuką „Free Palestine“, taip primindamas ir savo ankstesnius pasisakymus apie karą Gazos Ruože.

    Gazos karo šešėlis kultūroje

    Pedro Almodóvaras jau anksčiau buvo viešai kritikavęs Izraelio veiksmus Gazoje ir ragino Ispanijos politinę valdžią imtis griežtesnės laikysenos. Kanų kontekste šie pasisakymai įgauna papildomo svorio, nes festivalis pastaraisiais metais vis dažniau tampa vieta, kur kūrėjai kalba ne tik apie kiną, bet ir apie karą, žmogaus teises bei atsakomybę.

    Kultūros lauke tokie pareiškimai nėra vien simboliniai: jie atspindi augančią tendenciją, kai menininkai ir industrijos atstovai siekia daryti spaudimą per viešąją nuomonę. Kanuose politinės žinutės dažnai persipina su kino premjeromis, o ryškūs pasisakymai neretai tampa platesnių diskusijų apie Europos vaidmenį pasaulyje katalizatoriumi.

    Naujas filmas ir festivalio kontekstas

    Kanų konkursinėje programoje pristatytas filmas „Bitter Christmas“ pasakoja apie režisierių, kuriam pritrūkus idėjų kyla pagunda pasisavinti kitų žmonių istorijas. Tai tragikomedija, kurią kritikai vertina kaip dar vieną Almodóvaro bandymą kalbėti apie kūrybos ribas, sąžinę ir asmeninę atsakomybę.

    Pedro Almodóvaras Kanuose nėra naujokas: jis jau yra pelnęs pripažinimą šiame festivalyje, o jo darbai laikomi šiuolaikinio Europos kino klasika. Šių metų konkursas jam svarbus ir dėl to, kad politinė įtampa Europoje bei už jos ribų vis dažniau persikelia į kultūros renginius, kuriuose auditorija tikisi ne vien pramogos, bet ir aiškios pozicijos.

    Režisieriaus žodžiai Kanuose sutapo su platesniu kūrėjų pasisakymų fonu: vis daugiau žinomų aktorių ir režisierių viešai komentuoja geopolitiką, vertybių konfliktus ir demokratijos trapumą. Tokios temos, anksčiau labiau būdingos politinėms tribūnoms, šiandien vis dažniau skamba ir ant raudonojo kilimo.

  • „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    Ataskaita Jungtinėms Tautoms

    Iniciatyva „Board of Peace“, kurią 2026 metais įkūrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmojoje ataskaitoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai teigia, kad pagrindinė kliūtis pereiti prie antrojo paliaubų etapo Gazos Ruože yra Hamas.

    Dokumente pabrėžiama, jog, nepaisant paliaubų, smurtas tęsiasi beveik kasdien, o abi pusės viena kitą kaltina susitarimų pažeidimais. Ataskaitoje taip pat akcentuojamos humanitarinės pasekmės, kai civiliai žūsta, o pagalbos tiekimas susiduria su ribojimais.

    Ką siūlo antrasis etapas?

    „Board of Peace“ vertinimu, esminis žingsnis, be kurio neįmanoma judėti toliau, yra patikrinamas Hamas ginkluotės atsisakymas, spaudimo svertų civiliniam gyvenimui Gazos Ruože atsisakymas ir realus perėjimas prie civilinės valdysenos.

    Ataskaitoje teigiama, kad būtent šie sprendimai nulems tolimesnių veiksmų seką: nuo rekonstrukcijos starto iki aiškiai apibrėžto Izraelio pajėgų pasitraukimo grafiko ir tarptautinės stabilizavimo misijos scenarijaus.

    Paliaubos formaliai galioja, bet smurtas tęsiasi

    Iniciatyva atkreipia dėmesį, kad paliaubų pažeidimai fiksuojami beveik kasdien, o dalis incidentų, anot ataskaitos, yra rimti. Pabrėžiama, kad tokių veiksmų kaina matuojama ne tik politinėmis derybomis, bet ir tiesioginiu poveikiu civiliams, gyvenantiems nuolatinėje baimėje.

    Ataskaitą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ketina pristatyti „Board of Peace“ aukštasis atstovas Gazos klausimais Nickolay Mladenov. Dokumente taip pat teigiama, kad priemonės, resursai ir planai pereiti prie kito etapo iš esmės yra parengti, tačiau procesą lemia šiuo metu priimami šalių sprendimai.

    „Šiuo etapu pagrindinė kliūtis visiškam įgyvendinimui išlieka Hamas atsisakymas sutikti su patikrinamu nusiginklavimu, atsisakyti prievartinės kontrolės ir sudaryti sąlygas tikram civiliniam perėjimui Gazoje“, – teigiama ataskaitoje.

    Paliaubos, kurias tarpininkaujant derino JAV, Kataras ir Egiptas, turėjo tapti keliu į platesnį susitarimą po 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyto Hamas išpuolio prieš Izraelį ir vėliau sekusios plataus masto Izraelio operacijos Gazos Ruože.

    Pasak tekste aprašytos schemos, pirmasis etapas apėmė įkaitų paleidimą mainais į palestiniečius, laikomus Izraelio kalėjimuose. Tačiau pereinant prie antrojo etapo, numatančio Hamas nusiginklavimą, laipsnišką Izraelio pajėgų atsitraukimą ir tarptautinės stabilizavimo pajėgos dislokavimo galimybę, derybos įstrigo.

    „Board of Peace“ dokumente nusiginklavimas įvardijamas kaip kritiška prielaida: be jo, teigiama, sunku pradėti sisteminę rekonstrukciją, susitarti dėl laiku apibrėžto kariuomenės pasitraukimo ir sukurti patikimą politinį kelią palestiniečių apsisprendimui bei valstybingumo perspektyvai.

  • Izraelio kariuomenė: Gazos miesto smūgiu taikytasi į „Hamas“ karinio sparno vadą Izz al-Din al-Haddad

    Izraelio kariuomenė: Gazos miesto smūgiu taikytasi į „Hamas“ karinio sparno vadą Izz al-Din al-Haddad

    Ką skelbia Izraelis

    Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė surengusi aviacijos smūgį Gazos mieste, kurio taikiniu, jos teigimu, buvo „Hamas“ karinio sparno vadas Izz al-Din al-Haddad. Izraelio institucijos iš karto nepateikė nepriklausomai patvirtintos informacijos, ar smūgis pasiekė tikslą.

    „Hamas“ viešai nedavė greito patvirtinimo dėl Izz al-Din al-Haddad likimo, todėl pranešimai kol kas išlieka vienašališki. Tokiais atvejais galutinės detalės dažnai paaiškėja tik po kelių valandų ar dienų, kai pasirodo papildomi įrodymai ir pareiškimai.

    „Vadovaudamiesi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir gynybos ministro Yisraelio Katz nurodymais, kariuomenė Gazos Ruože sudavė smūgį, nukreiptą į Izz al-Din al-Haddad“, – sakė Izraelio gynybos ministerija.

    Izraelio pusė al-Haddad sieja su 2023 metų spalio 7 dienos išpuoliais ir teigia, kad jis yra vienas pagrindinių „Hamas“ karinės struktūros organizatorių. Šie kaltinimai nuolat kartojami Izraelio pareiškimuose, tačiau dalis detalių, susijusių su konkrečiais sprendimų priėmėjais, viešai patikrinamos tik ribotai.

    Kodėl tai svarbu kare

    Jei smūgis būtų patvirtintas kaip sėkmingas, tai reikštų bandymą pakeisti „Hamas“ karinio vadovavimo grandinę, kuri, Izraelio vertinimu, koordinuoja operacijas Gazos Ruože. Tokie taikymosi veiksmai paprastai daro įtaką ne tik karinėms galimybėms, bet ir deryboms dėl paliaubų bei įkaitų klausimo.

    Izraelio gynybos ministerija taip pat siejo al-Haddad su įkaitų laikymu ir išpuolių koordinavimu, teigdama, kad jis prisidėjo prie sprendimų, kurie apsunkino susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto, kol nėra nepriklausomo patvirtinimo, dalis šių teiginių lieka oficialios pozicijos rėmuose.

    „Jis yra atsakingas už tūkstančių Izraelio civilių ir karių žūtį, pagrobimus ir sužalojimus“, – sakoma Izraelio pareiškime.

    Ko laukti toliau

    Po tokių pranešimų dėmesys paprastai krypsta į kelis klausimus: ar „Hamas“ patvirtins smūgio rezultatą, ar bus fiksuojamos papildomos operacijos Gazos mieste, ir kaip tai paveiks paliaubų procesus. Ne mažiau svarbu, ar bus pateikta daugiau duomenų apie smūgio aplinkybes ir galimą žalą civiliams, nes tai nuolat kelia tarptautinį rezonansą.

    Artimiausiomis dienomis situaciją gali aiškinti papildomi Izraelio kariuomenės pranešimai, „Hamas“ reakcija bei tarptautinių organizacijų vertinimai. Kol kas aišku viena: informacinė erdvė šiuo klausimu išlieka fragmentiška, o faktų patikrinimas priklauso nuo vėlesnių patvirtinimų.

  • Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos minėjimas Ramaloje

    Okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože palestiniečiai susirinko paminėti Nakbos 78-ųjų metinių. Nakba palestiniečių istorijoje siejama su 1948 metais, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti namus, žemę ir tapo pabėgėliais.

    Ramaloje, kur įsikūrusi Palestinos savivalda, šimtai žmonių miesto centre dalyvavo minėjime, o mečetėse nuskambėjo simbolinė 78 sekundžių sirena. Šis gestas buvo skirtas pabrėžti metinių skaičių ir kolektyvinės atminties tęstinumą.

    Iš velionio palestiniečių lyderio Yassero Arafato kapo iki Manaros aikštės pajudėjo masinė eisena. Gatvėse plazdėjo Palestinos vėliavos, skambėjo būgnai, žygiuojančius lydėjo skautų orkestrų muzika ir dūdmaišiai.

    Minėjimo metu dalis dalyvių nešė didžiulį raktą, kuris simbolizuoja teisę sugrįžti į prarastus namus. Taip pat buvo keliami plakatai, raginantys nepamiršti išvarymo istorijos ir reikalaujantys politinio bei teisinio sprendimo pabėgėlių klausimu.

    Teisės sugrįžti akcentas

    Dalis susirinkusiųjų pabrėžė, kad Nakba, jų vertinimu, išlieka neužgijusi žaizda, nes pasekmės jaučiamos ir šiandien tiek okupuotose teritorijose, tiek pabėgėlių stovyklose už regiono ribų. Ši tema ypač aktuali milijonams palestiniečių diasporoje, kurių šeimų istorijos perduodamos iš kartos į kartą.

    „Ši diena primena mums nacionalinę tragediją, o teisė sugrįžti turi būti grąžinta teisėtiems jos savininkams“, – sakė Abdel Kareem Abu Arqoub.

    „Teisė sugrįžti yra šventa ir jai netaikomas senaties terminas“, – sakė Jihad Dar Ali.

    Teisės sugrįžti klausimas dažnai siejamas su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 metais priimta rezoliucija 194, kurioje kalbama apie galimybę pabėgėliams grįžti „kaip įmanoma greičiau“ ir kompensacijas tiems, kurie negrįžta arba patyrė žalą. Vis dėlto rezoliucijos įgyvendinimas iki šiol išlieka ginčų objektu ir nėra pasiektas praktinis susitarimas.

    Istorinis kontekstas nuo 1917 metų

    Nakbos ištakos dažnai aiškinamos platesniame istoriniame kontekste, kuris prasideda dar 1917 metais paskelbta Balfouro deklaracija. Joje Jungtinės Karalystės vyriausybė išreiškė paramą žydų nacionalinių namų sukūrimui Palestinoje, o vėliau teritorija atsidūrė britų mandato sistemoje.

    1947 metais Jungtinės Tautos pasiūlė Palestinos padalijimo planą į dvi valstybes. Planas regione sulaukė skirtingų reakcijų, o 1948 metų gegužę, pasibaigus britų mandatui ir paskelbus Izraelio valstybės įkūrimą, prasidėjo karas, kurį lydėjo plataus masto gyventojų pasitraukimas ir priverstinis išvarymas.

    Istorikų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, per 1948 metų įvykius namus paliko arba buvo priversti palikti apie 750 000 palestiniečių. Šiandien Nakbos minėjimai kasmet rengiami ne tik Vakarų Krante ir Gazos Ruože, bet ir šalyse, kur gyvena didelės palestiniečių bendruomenės.

    Šių metų minėjimuose Ramaloje pagrindinis akcentas buvo politinė ir moralinė žinia: palestiniečiai siekia, kad jų istorinis pasakojimas būtų pripažintas, o teisės sugrįžti klausimas liktų tarptautinėje darbotvarkėje.