CP v2

Tag: Gazos Ruožas

  • Palydoviniai vaizdai atskleidė Gazos ruožo mastą: ištisi rajonai virtę griuvėsiais

    Palydoviniai vaizdai atskleidė Gazos ruožo mastą: ištisi rajonai virtę griuvėsiais

    Palydovinės nuotraukos vis ryškiau parodo, kokio masto sugriovimai per pastaruosius mėnesius ištiko Gazos ruožą. Ypač dideli nuostoliai fiksuojami Rafaho, Beit Lahijos, Beit Hanuno, Džabalijos ir Šudžajos rajonuose, kur anksčiau tankiai apgyvendintos teritorijos vietomis virto vientisais griuvėsių laukais.

    Rafaho apylinkėse palydoviniai kadrai rodo ištisas kvartalų atkarpas, kuriose pastatų kontūrai beveik išnykę. Tuo pat metu pajūrio juostoje matyti išaugę laikinų palapinių ir improvizuotų prieglobsčių telkiniai, dalis jų įrengti vos keli metrai nuo jūros.

    Žala fiksuojama ir infrastruktūrai: Gazos uostas, kuris iki karo buvo svarbus vietos žvejams, daug kur išlieka smarkiai apgadintas. Tokie vaizdai atspindi ne pavienes sugriovimų vietas, o viso kraštovaizdžio pokytį, kai gyvenamosios teritorijos vietomis praranda įprastą urbanistinę struktūrą.

    Jungtinių Tautų vertinimai šią vizualią informaciją pagrindžia skaičiais: skelbiama, kad apgadinta apie 82 proc. visų Gazos ruožo statinių, o tai sudaro daugiau kaip 200 000 pastatų. Maždaug du trečdaliai pažeistų objektų įvardijami kaip visiškai sugriauti, o sugriovimų dalis, palyginti su laikotarpiu iki 2025 metų spalį įvardytų paliaubų, išaugo apie 9 proc.

    Humanitarinės ir saugumo problemos siejamos ne vien su pačiais pastatais, bet ir su griuvėsių kiekiu. Jungtinės Tautos nurodo, kad Gazos ruože susikaupė apie 61 mln. tonų statybinių atliekų, o Jungtinių Tautų aplinkos programa pabrėžia, jog po griuvėsiais gali būti žmonių palaikų, nesprogusių šaudmenų ir pavojingų medžiagų, įskaitant asbestą.

    Didėjant sugriovimų mastui, auga ir atkūrimo poreikiai. Pasaulio banko, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos bendra 2026 metų balandį paskelbta vertinimo ataskaita dešimtmečio atkūrimo ir ekonomikos gaivinimo kaštus įvertino apie 66 mlrd. eurų.

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad daugiau kaip 371 000 būstų buvo sugriauti arba apgadinti, o daugiau nei pusė ligoninių nefunkcionuoja. Dėl to net ir prasidėjus atstatymo planavimui, praktiniai darbai susiduria su saugumo, logistikos, atliekų tvarkymo ir esminės infrastruktūros atkūrimo barjerais.

    Palydoviniai vaizdai šioje situacijoje tampa svarbiu įrankiu: jie leidžia nepriklausomai įvertinti sugriovimų geografiją ir pokyčius laike. Vis dėlto net ir tikslūs kadrai neatsako į pagrindinį klausimą, kaip greitai galima užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas civiliams, kai didelė dalis žmonių telkiasi laikinuose būstuose, o miestų audinys daug kur yra suardytas.

  • Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Virtualios grupės Gorillaz lyderis Damonas Albarnas, pradėdamas 2026 metų koncertinį turą JAV, scenoje pasisakė apie karą Gazos Ruože ir paragino publiką nepasirinkti neutralumo. Koncerto metu Orlande jis iš minios paėmė Palestinos vėliavą ir pakėlė ją virš galvos.

    Žiūrovams jis perdavė aiškią žinutę, pabrėždamas, kad abejingumas, jo manymu, tik stiprina smurto spiralę. Šis epizodas akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose ir vėl įžiebė diskusiją, kur baigiasi menininko raiškos laisvė ir prasideda atsakomybė už viešus pareiškimus.

    „Nepamirškite to. Niekada. Laikykitės savo pozicijos. Niekada nebūkite neutralūs“, – sakė Damonas Albarnas.

    Diskusija dėl menininkų pozicijos

    Albarno pasisakymas nuskambėjo platesniame kontekste, kai vis daugiau atlikėjų koncertuose ir viešuose pasisakymuose kalba apie Palestinos žmonių padėtį. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių kultūros lauke pastaraisiais metais atsidūrė ir kiti žinomi vardai, viešai reiškiantys solidarumą su civiliais.

    Pastaruoju metu aštrios diskusijos kilo ir dėl Ed Sheerano koncertinio turo, kai vieno iš pasirodymų metu reperis Macklemore scenoje rėžė kalbą apie Palestiną. Po kilusio pasipiktinimo kai kuriose auditorijose ir renginių organizatorių aplinkoje, atlikėjo dalyvavimas programoje buvo nutrauktas, o tai išprovokavo platesnį ginčą apie cenzūrą ir spaudimą pramogų industrijoje.

    Ginčai dėl rėmėjų ir organizatorių

    Viešojoje erdvėje ypač nuskambėjo ir stadiono savininko Roberto Krafto reakcija, kai jis Macklemore pasisakymą pavadino įžeidžiančiu žydų bendruomenei. Pats reperis tvirtino kritikavęs ne žydus, o Izraelio valdžios politiką, kartu akcentuodamas, kad jo žinutė skirta taikai ir oriam visų žmonių traktavimui.

    Tuo pat metu Ed Sheeranas, po kelių dienų grįžęs į sceną jau be dalies ankstesnės komandos, pripažino padaręs klaidų ir sakė atsidūręs konflikto, kuriame susiduria žodžio laisvė ir itin jautrus geopolitinis klausimas, centre. Kritikai socialiniuose tinkluose tokią poziciją vertino nevienareikšmiškai, dalis jų teigė, kad dėmesys per daug perkeliamas į paties atlikėjo išgyvenimus.

    Karo Gazos Ruože fonas

    Karas suintensyvėjo po 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, o Izraelis pradėjo plataus masto karines operacijas Gazos Ruože. Izraelio institucijos skelbė, kad per tą ataką žuvo apie 1 200 žmonių.

    Gazos sveikatos ministerija yra nurodžiusi, kad per vėlesnius metus žuvusiųjų skaičius siekė dešimtis tūkstančių. Tuo metu tarptautinės organizacijos, tarp jų Jungtinės Tautos, „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, savo vertinimuose vartojo itin griežtas formuluotes dėl galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, o Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir vadina iškraipytais.

    Albarnas Palestinos teisių tema kalbėjo ir anksčiau, pabrėždamas, kad, jo požiūriu, Palestinos valstybingumo legitimumas negali būti ignoruojamas, o civilių kančia privalo išlikti diskusijos centre. Naujas pasisakymas JAV turo pradžioje rodo, kad menininkas ir toliau renkasi aiškią, politiškai angažuotą laikyseną, nepaisant rizikos susilaukti kritikos.

  • Javieras Bardemas ragina atšaukti P!nk iš UNICEF ambasadorių: peticija surinko 150 000 parašų

    Javieras Bardemas ragina atšaukti P!nk iš UNICEF ambasadorių: peticija surinko 150 000 parašų

    Ragina atšaukti ambasadorės statusą

    Ispanų aktorius Javieras Bardemas socialiniuose tinkluose paragino savo sekėjus pasirašyti peticiją, kuria siekiama, kad JAV dainininkei P!nk būtų panaikintas UNICEF geros valios ambasadorės statusas. Peticija platformoje „Change.org“ per trumpą laiką surinko daugiau nei 150 000 parašų.

    Iniciatyvos autoriai teigia, kad tokias pareigas einanti vieša asmenybė turėtų laikytis UNICEF keliamų neutralumo ir atsakomybės standartų. Pasak jų, pastarųjų savaičių vieši pasisakymai ir reakcijos į įvykius Artimuosiuose Rytuose esą sukėlė abejonių, ar šie principai išlaikomi.

    Kas sukėlė ginčą?

    Diskusija įsiplieskė po to, kai vieno koncerto metu reperis Macklemore ištarė šūkį Free Palestine ir kalbėjo apie humanitarinę krizę Gazos Ruože. Tuo metu P!nk sureagavo kritiškai, teigdama, kad toks žingsnis gali būti oportunistinis, o vėliau pasidalijo įrašu, kuriame Macklemore buvo kaltinamas propagandos sklaida.

    Šis P!nk įrašas socialiniuose tinkluose sulaukė tūkstančių kritiškų komentarų, o dalis vartotojų ėmė raginti UNICEF peržiūrėti jos ambasadorės vaidmenį. Javieras Bardemas, viešai parėmęs peticiją, konfliktą dar labiau iškėlė į tarptautinių naujienų darbotvarkę.

    UNICEF dilema ir garsenybių atsakomybė

    UNICEF geros valios ambasadoriai dažniausiai skiriami tam, kad didintų dėmesį vaikų teisėms, švietimui, sveikatai ir humanitarinėms krizėms. Tokie vaidmenys remiasi reputacija ir gebėjimu telkti paramą, todėl vieši pasisakymai, ypač apie karinius konfliktus, neretai sukelia riziką organizacijos neutralumo įvaizdžiui.

    Kol kas UNICEF viešai nepaskelbė sprendimo dėl P!nk statuso, tačiau kilęs spaudimas rodo platesnę tendenciją: visuomenė vis dažniau vertina ne tik garsenybių labdaros projektus, bet ir jų komunikaciją, pasirinktas informacijos sklaidos priemones bei reakcijas į jautrias politines temas.

    Į ginčą įtrauktas ir Edas Sheeranas

    Kontekstą papildo ir britų atlikėjo Edo Sheerano koncertinis turas, kurio metu kilo aštrios diskusijos dėl pro palestinietiškų pareiškimų. Pranešama, kad Sheeranas vieno pasirodymo Jungtinėse Valstijose metu pabrėžė, jog padėtis Gazoje yra katastrofiška ir neproporcinga.

    Šie pasisakymai dar kartą parodė, kaip greitai pramogų pasaulio žinutės persikelia į politikos ir tarptautinių organizacijų lauką. Būtent todėl peticijos šalininkai reikalauja aiškesnių taisyklių, ką reiškia būti UNICEF ambasadoriumi, o kritikai įspėja, kad tokie raginimai gali tapti spaudimo priemone riboti nuomonių įvairovę.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą dėl Izraelio: sprendimas laukiama spalį

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą dėl Izraelio: sprendimas laukiama spalį

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė remiantis tęsiamą „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Pasak jo, sprendimas Ispanijai trauktis iš konkurso išlieka aktualus, kol tęsiasi humanitarinė krizė Gazos Ruože.

    RTVE vadovas teigė, kad jam „giliai skaudu“ matyti, jog Izraelio visuomeninis transliuotojas ir toliau laikomas tinkamu dalyvauti konkurse, nepaisant padėties Gazos Ruože. Jis patvirtino, kad klausimą ketina teikti RTVE valdybai, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas toliau dalyvaus, nepaisant to, kas vyksta, ir nepaisant situacijos, kuri vis dar patiriama Gazos Ruože“, – sakė José Pablo López.

    Ispanijos pasitraukimas būtų ypač reikšmingas, nes ši šalis priklauso vadinamajam didžiajam penketui. Tai valstybės, kurios į Europos transliuotojų sąjungos biudžetą įneša didžiausias finansines įmokas ir dėl to paprastai automatiškai patenka į konkurso finalą.

    Ši tema Ispanijoje turi ir aiškų politinį foną: šalies Vyriausybė pastaraisiais metais viešai rėmė palestiniečių poziciją, o ministras pirmininkas Pedro Sánchez yra vienas aršiausių Izraelio veiksmų Gazos Ruože kritikų. Tarptautinėje erdvėje „Eurovizijos“ neutralumo klausimas vėl tapo diskusijų objektu, nes transliuotojai vertina ne tik kultūrinę, bet ir reputacinę dalyvavimo riziką.

    Kaip nurodoma Gazos Ruožo sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose duomenyse, nuo 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ vadovaujamo išpuolio prieš Izraelį žuvusiųjų skaičius Gazos Ruože per trejus metus perkopė 73 000. Jungtinių Tautų vertinimu, šie skaičiai paprastai laikomi iš esmės patikimais, nors konfliktų sąlygomis pilnas patikrinimas būna ribotas.

    RTVE sprendimas nėra pavienis. Jau anksčiau apie ketinimą boikotuoti „Euroviziją“ paskelbė Airijos RTÉ ir Nyderlandų AvroTros, argumentuodami, kad konkurso aplinka ir viešosios diskusijos nebeatitinka jų deklaruojamų vertybių bei visuomeninio transliuotojo misijos.

    Jeigu Ispanija galutinai patvirtintų pasitraukimą, tai sustiprintų spaudimą Europos transliuotojų sąjungai aiškiau apibrėžti dalyvių tinkamumo kriterijus ir politinio neutralumo ribas. Kol kas organizatoriai laikosi nuostatos, kad konkursas yra transliuotojų, o ne valstybių varžybos, tačiau transliuotojų boikotai rodo, jog praktikoje ši riba vis dažniau tikrinama.

  • Javieras Bardemas ragina atimti UNICEF ambasadoriaus statusą iš P!nk: peticija renka tūkstančius

    Javieras Bardemas ragina atimti UNICEF ambasadoriaus statusą iš P!nk: peticija renka tūkstančius

    Ispanų aktorius Javieras Bardemas socialiniuose tinkluose paragino pasirašyti peticiją, kuria siekiama, kad JAV dainininkė P!nk būtų pašalinta iš UNICEF geros valios ambasadorės pareigų. Peticija „Change.org“ platformoje jau buvo surinkusi daugiau nei 150 000 parašų.

    Iniciatyvos autoriai teigia, kad menininkės vieši pasisakymai ir reakcijos į karo Gazos Ruože temą kertasi su neutralumo ir vaikų apsaugos principais, kurių tikimasi iš tarptautinės humanitarinės organizacijos atstovų. Būtent tai, anot jų, turėtų būti vertinama sprendžiant dėl ambasadorės statuso.

    Peticija įsibėgėjo po situacijos, susijusios su reperio Macklemore pasirodymu Ed Sheeran turo metu, kai scenoje nuskambėjo šūkis dėl Palestinos. Vėliau P!nk šį epizodą kritikavo, o jos žinutės tonas ir dalijimasis kitų platformų įrašais socialiniuose tinkluose sukėlė aštrią dalies publikos reakciją.

    UNICEF atsidūrė spaudimo centre

    Javiero Bardemo įsitraukimas ginčą iškėlė į aukštesnį lygį, nes aktorius turi didelę auditoriją ir anksčiau yra viešai kalbėjęs apie humanitarines krizes. Jo palaikymas peticijai sustiprino spaudimą UNICEF aiškiau apibrėžti, kur yra riba tarp asmeninės nuomonės ir organizaciją reprezentuojančio vaidmens.

    Kol kas viešai nebuvo paskelbta, kad UNICEF būtų priėmęs sprendimą dėl P!nk statuso. Tokiose situacijose organizacijos paprastai vertina ne tik konkretų pasisakymą, bet ir platesnį kontekstą, galimą poveikį reputacijai bei tai, ar ambasadoriaus komunikacija neprieštarauja organizacijos misijai.

    Įtampa persimetė ir į Ed Sheeran turą

    Situacijos foną sustiprino ir tai, kad Ed Sheeran pastarosiomis savaitėmis pats atsidūrė kritikos centre po sprendimų, susijusių su apšildančių atlikėjų pasirodymais. Per koncertą Filadelfijoje dainininkas viešai kalbėjo apie Gazos Ruožo humanitarinę padėtį, pabrėždamas, kad ji, jo vertinimu, yra katastrofiška.

    „Nesu aktyvistas, bet šis ginčas privertė atsidurti diskusijos apie žodžio laisvę ir vieną sudėtingiausių konfliktų centre“, – sakė Ed Sheeran.

    Ši istorija dar kartą parodo, kaip greitai kultūros pasaulio ginčai persikelia į tarptautinių organizacijų reputacijos lauką. Kai garsenybės tampa UNICEF ar kitų institucijų veidais, jų asmeninės pozicijos dažnai vertinamos kaip netiesioginis organizacijos signalas, net jei formaliai tai nėra oficiali politika.

  • Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinio filmo NAZA kūrėjus po jų sėkmės Venecijos kino festivalyje. Pasak jo, filmas esą kursto antisemitizmą ir pateikia Izraelio kariuomenę kaip karo nusikaltėlius.

    Politiko pareiškimas pasirodė įsisiūbuojant vidaus ginčui Izraelyje dėl karo Gazos Ruože vaizdavimo tarptautinėje erdvėje. Ši tema tapo ypač jautri, kai filmas buvo apdovanotas specialiu žiuri prizu ir sulaukė išskirtinio dėmesio festivalyje.

    Kas yra filmas NAZA?

    80 minučių dokumentika, kaip skelbia kūrėjai, nagrinėja Izraelio taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir tai, kaip sprendimuose dėl smūgių vertinamos civilių žūties rizikos. Filme pateikiami interviu su 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnais, kariais ir pranešėjais, o jų tapatybės slepiamos skaitmeniniu būdu keičiant veidus ir balsus.

    Pasak kūrėjų, pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu numatomą civilių aukų skaičių per oro smūgį, kitaip tariant, šalutinius nuostolius. Būtent ši filmo ašis ir tapo pagrindiniu politinio konflikto taikiniu.

    Vyriausybės reakcija ir grasinimai kūrėjams

    Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad tokio pobūdžio kūriniai prisideda prie antisemitinės neapykantos kurstymo pasaulyje. Jis taip pat pabrėžė, kad kritika, kylanti iš šalies vidaus, jam atrodo ypač nepriimtina.

    „Mes kovojame su pasauliniu antisemitizmo kurstymu, o kai tai ateina iš mūsų pačių vidaus, tai yra nepakeliama“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio kultūros ministras Miki Zoharas, viešai pavadinęs filmą niekšišku ir pareiškęs ketinantis imtis veiksmų dėl režisierių pilietybės. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras režisierius taip pat išvadino gėda ir ragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Filmas pasirodė tęsiantis ilgalaikiam Izraelio ir „Hamas“ karui, prasidėjusiam po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Gazos sveikatos ministerija skelbia, kad per kelerius metus trukusius smūgius žuvo daugiau nei 73 000 žmonių, tačiau šie skaičiai tarptautinėje erdvėje vertinami skirtingai dėl ribotų nepriklausomo patikrinimo galimybių karo zonoje.

    Tuo pat metu dalis tarptautinių organizacijų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir Jungtinių Tautų struktūras, viešai kėlė klausimus dėl Izraelio veiksmų atitikties tarptautinei humanitarinei teisei. Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad jo taikiniai nukreipti į „Hamas“ infrastruktūrą, o civilių žūtys esą yra tragiška karo pasekmė.

    NAZA kūrėjai teigia siekiantys, kad filmą pamatytų Izraelio visuomenė ir kad diskusija vyktų šalies viduje, o ne tik tarptautiniuose festivaliuose. Kol kas oficiali filmo premjeros kino teatruose data nėra paskelbta, tačiau žinoma, kad jis planuojamas rodyti ir kituose festivaliuose Europoje bei JAV.

  • Fauda sugrįžo į „Netflix“: 5 sezonas nukelia į 2023 metų spalio 7-osios atakų pasekmes

    Fauda sugrįžo į „Netflix“: 5 sezonas nukelia į 2023 metų spalio 7-osios atakų pasekmes

    Naujas sezonas jau „Netflix“

    Izraelio serialas Fauda antradienį sugrįžo į „Netflix“ su penktuoju sezonu. Naujoji dalis pasakojama praėjus dvejiems metams po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ surengtų išpuolių Izraelio pietuose.

    Ankstesniuose sezonuose kūrėjai siekė parodyti žmogiškas istorijas abiejose Izraelio ir Palestinos konflikto pusėse. Penktajame sezone šis fonas išlieka, tačiau siužetas tiesiogiai remiasi pastarųjų metų karo ir įtampos regione kontekstu.

    Kas laukia žiūrovų?

    Penktą sezoną sukūrė Avi Issacharoffas ir Lioras Razas, kuris taip pat vaidina pagrindinį herojų Doroną Kaviliją. Doronas vadovauja slaptai Izraelio kariuomenės grupei ir persekioja „Hamas“ operatyvininką, kurį, kaip manė, jau buvo nukovęs.

    Siužetas plečiasi ir už Artimųjų Rytų ribų: Doronas vyksta į Marselį Prancūzijoje, kai paaiškėja, jog senas bičiulis pasuko savavališko keršto keliu. Kūrėjai taip pabrėžia, kaip konfliktas persimeta į diasporas ir tarptautines erdves.

    Kūrėjų tikslas ir karo kaina

    Lioras Razas pabrėžė, kad naujasis sezonas nėra bandymas atkurti realius įvykius dokumentiškai. Pasak jo, esmė buvo sukurti istoriją, į kurią organiškai įsilietų serialo veikėjai ir jų pasirinkimai.

    „Mums buvo svarbu būti kuo tikslesniems tam, kas nutiko realybėje, bet kartu įmesti mūsų personažus į nenuspėjamą situaciją“, – sakė Lioras Razas.

    Aktorius taip pat akcentavo žinutę, kurią kūrėjai tikisi perduoti auditorijai įvairiose šalyse. „Tikiuosi, kad žiūrovai supras, kodėl taika svarbi, ir kaip karas griauna gyvenimus mūsų regione ir už jo ribų“, – sakė Lioras Razas.

    Faktai apie 2023 metų spalio 7 dieną

    2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ atakų metu Izraelyje žuvo apie 1 200 žmonių, o dar 251 asmuo buvo paimtas įkaitais ir išgabentas į Gazos Ruožą. Tai tapo lūžio tašku, po kurio Izraelis pradėjo plataus masto karinę kampaniją Gazos Ruože.

    Gazos Ruože, „Hamas“ valdomos sveikatos apsaugos institucijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 73 600 palestiniečių. Jungtinės Tautos yra nurodžiusios, kad šie skaičiai laikomi patikimais, o Izraelio pareigūnai yra sakę, jog bendras žuvusiųjų mastas iš esmės atitinka realybę.

  • Portugalijoje bręsta boikotas: menininkai traukiasi iš festivalio, kurio žvaigždė Jerry Seinfeldas

    Portugalijoje bręsta boikotas: menininkai traukiasi iš festivalio, kurio žvaigždė Jerry Seinfeldas

    Kas vyksta Lisabonos festivalyje

    Portugalijoje planuojamas pirmasis Lisabonos tarptautinis humoro festivalis Commedia a La Carte Fest dar neprasidėjęs atsidūrė dėmesio centre dėl politinio ginčo. Keli Portugalijos atlikėjai pranešė atšaukiantys savo pasirodymus, o socialiniuose tinkluose daugėja raginimų boikotuoti renginį.

    Festivalis turėtų vykti spalio 29 dieną–lapkričio 1 dieną, o viena pagrindinių jo žvaigždžių – JAV komikas Jerry Seinfeldas. Būtent jo vieša pozicija Izraelio ir Gazos karo klausimu, kaip teigiama, tapo pagrindine dalies menininkų sprendimo pasitraukti priežastimi.

    Kas pasitraukė ir ką sako

    Naujausias pasitraukimas – aktorės Inês Aires Pereira, kuri paskelbė, kad jos šou „Namastê“ išbraukiamas iš programos. Ji socialiniuose tinkluose rašė, jog vienas iš renginio vardų nuosekliai gina idėjas ir veiksmus, kuriuos ji laiko nepateisinamais.

    „Negalime relativizuoti ar normalizuoti genocido“, – rašė ji, tiesiogiai nenurodydama, apie ką kalba.

    Tą pačią dieną apie pasitraukimą paskelbė ir komikų duetas Cebola Mol, kurį sudaro Eduardo Madeira ir Filipe Homem Fonseca. Jie teigė, kad su žiūrovais „teisingumą, laisvę ir džiaugsmą“ švęs kitu metu.

    Pasitraukusiųjų sąraše minimi ir kiti vardai, tarp jų muzikos projektas „Tributo Pop“, grupė Conjunto Cuca Monga, komikas Pedro Tochas bei vizualiojo meno kūrėjas Vhils (Alexandre Farto). Pastarasis socialiniuose tinkluose aiškino paprašęs pašalinti savo pavardę iš festivalio reklaminės medžiagos ir pabrėžė, kad renginyje nedalyvaus.

    Seinfeldo vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Nors dalis menininkų savo pareiškimuose tiesiogiai nemini Jerry Seinfeldo, kritika siejama su jo viešai išsakyta parama Izraeliui. Pastaraisiais metais komiko pasisakymai politinėmis temomis tapo labiau matomi, ypač po 2023 metais spalio 7 dieną įvykusių „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį.

    Karas Gazos Ruože ir jo humanitarinės pasekmės tapo vienu jautriausių tarptautinės politikos klausimų, persikeliančių ir į kultūros renginius. Europoje vis dažniau matyti atvejų, kai menininkai, rėmėjai ar auditorija reaguoja į programos dalyvių politines pozicijas, o organizatoriams tenka spręsti reputacijos ir renginio saugumo rizikas.

    Kol kas festivalio organizatoriai viešai neskelbia, kad ketintų keisti programą dėl pasitraukimų ar persvarstyti Jerry Seinfeldo dalyvavimą. Programoje toliau minimi ir kiti žinomi vardai, o diskusijos apie boikotą tęsiasi daugiausia socialiniuose tinkluose.

    Jerry Seinfeldas turėtų pasirodyti Lisabonos MEO arenoje lapkričio 1 dieną. Bilietų kainos, remiantis viešai skelbiama informacija, siekia maždaug 60–250 eurų, o dalis vietų jau išparduotos.

  • Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu interviu televizijai „i24NEWS“ pareiškė, kad Kataras yra „priešiška valstybė“, tačiau esą nediktavo Izraelio sprendimų karo Gazos Ruože metu. Šie žodžiai nuskambėjo atsinaujinus ginčams dėl Kataro vaidmens regione ir ankstesnių finansinių srautų į Gazą.

    Kalbėdamas apie 2025 metais Izraelio įvykdytą smūgį Dohai, Netanyahu teigė, kad Izraelis atakavo Katarą. Pasak anksčiau skelbtos informacijos, per tą operaciją buvo taikomasi į „Hamas“ pareigūnus, buvusius Dohoje derybų dėl JAV remiamo paliaubų plano kontekste.

    Per smūgį žuvo šeši žmonės, tarp jų ir Kataro saugumo pajėgų atstovas, o Kataras ataką pasmerkė kaip suvereniteto pažeidimą. Vėliau tą patį mėnesį Netanyahu, per pokalbį, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kataro ministras pirmininkas, atsiprašė ir patikino, kad toks išpuolis nepasikartos.

    Izraelio premjeras taip pat gynė savo vyriausybę dėl iki 2023 metų spalio 7 dienos į Gazą keliaudavusių Kataro lėšų, kurios, jo teigimu, buvo skirtos humanitariniams tikslams. Netanyahu pabrėžė, kad tokias perlaidas esą rekomendavo Izraelio saugumo institucijos, siekusios stabilizuoti padėtį Gazos Ruože.

    Kataras ne kartą viešai neigė finansavęs „Hamas“, tvirtindamas, kad parama Gazos gyventojams buvo teikiama mechanizmais, apie kuriuos žinojo ir Izraelis, ir Jungtinės Valstijos. Viešo skubaus Dohos atsako į naujausius Netanyahu pareiškimus tuo metu nebuvo paskelbta.

    Kataras atkirto Iranui dėl atakų

    Netanyahu pasisakymai sutapo su atskiru Kataro ir Irano ginču dėl Irano raketų ir bepiločių atakų Kataro teritorijoje. Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas Al Ansari apkaltino Teheraną selektyviai cituojant Kataro saugumo vertinimą, kad būtų pateisinti smūgiai.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei aiškino, kad dokumentas esą rodo, jog smūgiai daugiausia buvo nukreipti į JAV karinius objektus, o ne į civilius taikinius. Jis išskyrė ir smūgį Ras Laffan dujų infrastruktūrai, teigdamas, kad ši neva prisidėjo prie JAV karinių veiksmų prieš Iraną.

    „Jei Irano pusė nori remtis oficialiais dokumentais, kviečiame ją remtis įrašais, kuriuos Kataro valstybė oficialiai pateikė Jungtinėms Tautoms“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Kataro teigimu, JT pateiktoje medžiagoje fiksuota, kad Irano raketos skrido virš civilinių, komercinių ir gyvenamųjų teritorijų, o ankstesnės atakos sukėlė žalą bei sužeidimus. Doha pabrėžė, kad nėra šio konflikto šalis, o smūgių į jos teritoriją ir civilinę infrastruktūrą negalima teisinti.

    Kataras pranešė išsiuntęs laiškus JT generaliniam sekretoriui ir Saugumo Tarybos pirmininkui, kuriuose atmetė Irano teisinius argumentus dėl atakų, prasidėjusių vasario 28 dieną. Doha nurodė, kad Teheranas išlieka atsakingas pagal tarptautinę teisę, o Kataras pasilieka teisę gintis ir siekti kompensacijos už padarytą žalą.

    Regiono įtampos fonas

    Šie pareiškimai atskleidžia, kaip greitai Artimuosiuose Rytuose susipina tarpininkavimo pastangos, karinė eskalacija ir informacinės kovos dėl atsakomybės. Kataras pastaraisiais metais vaidina svarbų derybų tarpininko vaidmenį, tačiau kartu atsiduria tarp konkuruojančių regiono jėgų interesų.

    Kataras teigia tęsiantis diplomatines pastangas mažinti įtampą, o tarptautinės institucijos fiksuoja augančias rizikas civiliams ir kritinei infrastruktūrai. Tuo pat metu vieši lyderių pareiškimai apie „priešiškumą“ ar teisėtą atsaką tampa papildomu veiksniu, galinčiu paveikti derybų klimatą ir saugumo situaciją Persijos įlankoje.

  • Netanyahu atmetė JAV paliaubų planą Gazai, kurį priėmė „Hamas“: įvardijo griežtą sąlygą

    Netanyahu atmetė JAV paliaubų planą Gazai, kurį priėmė „Hamas“: įvardijo griežtą sąlygą

    Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atmetė naujausią JAV parengtą Gazos paliaubų ir antrojo plano etapo gairių dokumentą, kurį „Hamas“ buvo pareiškusi priimanti. Sprendimas paskelbtas ministrų kabineto posėdyje, didėjant politiniam spaudimui šalies viduje.

    Pagrindinė Izraelio pozicija nesikeičia: kariuomenės atsitraukimas iš Gazos Ruožo, anot vyriausybės, galimas tik tuomet, kai „Hamas“ realiai nusiginkluos. Jeruzalė teigia, kad bet koks dalinis ar laikinas ginklų perdavimas laikomas nepakankamu.

    Pagrindinė Izraelio sąlyga

    Ministrų kabineto posėdyje Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis nesitrauks, kol „Hamas“ nebus „iš tikrųjų“ nuginkluota. Jo teigimu, kariuomenė toliau vykdytų operacijas, jei matytų grėsmes Izraelio pajėgoms ar civiliams.

    „Nebus jokio atsitraukimo, kol „Hamas“ nebus iš tikrųjų nuginkluota“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Izraelio vadovas taip pat nurodė, kad JAV pateiktame dokumente yra punktų, kurie Izraeliui priimtini, ir tokių, su kuriais jis nesutinka. Vyriausybė tvirtina dėl savo pastabų ir išlygų informuojanti Vašingtoną.

    „Hamas“ spaudžia tarpininkus

    „Hamas“ viešai paskelbė palaikanti JAV siūlomą kryptį ir ragino tarpininkus daryti spaudimą Izraeliui, kad procesas nebūtų stabdomas. Grupės atstovai akcentuoja, jog, jų vertinimu, ginčas kyla dėl atsitraukimo ir nuginklavimo eiliškumo.

    „Tikimės, kad tarpininkai ir JAV darys spaudimą Netanyahu vyriausybei laikytis gairių ir netrukdyti procesui“, – sakė „Hamas“ politinio biuro narys Bassemas Naimas.

    Pastarosiomis savaitėmis „Hamas“ taip pat pranešė apie vidinius pokyčius vadovybėje, o tai, analitikų vertinimu, gali būti bandymas sutelkti poziciją deryboms. Tuo pat metu Izraelio pusė pabrėžia, kad politiniai pareiškimai nėra lygiaverčiai patikrinamiems nusiginklavimo veiksmams.

    Politinis fonas ir trintis su Vašingtonu

    Šis sprendimas priimtas Benjaminui Netanyahu susiduriant su spaudimu iš dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų, kurios priešinasi planui, jei jis numatytų atsitraukimą dar iki visiško „Hamas“ nusiginklavimo. Apžvalgininkai pažymi, kad tokios nuotaikos gali reikšmingai riboti vyriausybės manevro laisvę.

    JAV iniciatyva laikoma platesnių pastangų stabilizuoti padėtį regione dalimi, tačiau Izraelio ir JAV pozicijos ne visada sutampa dėl terminų ir saugumo garantijų. Papildomą įtampą kuria ir paraleliai vykstantys ginčai dėl Irano bei platesnio regioninio saugumo.

    Kontekstą papildo ir tai, kad karas Gazos Ruože tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos išpuolio, po kurio Izraelis pradėjo plataus masto operacijas. Humanitarinė situacija Gazos Ruože išlieka itin įtempta, o tarptautinė bendruomenė nuosekliai ragina didinti civilių apsaugą ir humanitarinės pagalbos patekimą.

    Kol kas signalai iš abiejų pusių rodo, kad pagrindinis derybų mazgas išlieka tas pats: kas turi įvykti pirma, kada ir kaip patikrinamai. Be aiškios kontrolės schemos dėl nuginklavimo, Izraelio vyriausybė rodo mažai noro sutikti su atsitraukimu, net jei „Hamas“ formaliai pritaria planui.