CP v2

Tag: Gazuoti gėrimai

  • Po 40-ies šie gėrimai tyliai kerta per sveikatą: gydytojai įspėja dėl saldiklių ir cukraus

    Po 40 metų organizmas dažniau jautriau reaguoja į kasdienius įpročius, o dalis gėrimų gali nepastebimai didinti lėtinių ligų riziką. Gydytojai dažniausiai išskiria saldžius gazuotus gėrimus, vadinamuosius dietinius gėrimus su saldikliais, taip pat alkoholį ir saldintas „sveikuoliškas“ alternatyvas.

    Didžiausia problema su saldžiais gazuotais gėrimais yra didelis pridėtinio cukraus kiekis ir itin greitas jo pasisavinimas. Tokie gėrimai siejami su didesne antsvorio, 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat su nealkoholine suriebėjusia kepenų liga, kuri pastaraisiais metais diagnozuojama vis dažniau.

    Kas slypi gėrimuose be cukraus?

    Gėrimai, pažymėti kaip „be cukraus“ ar „zero“, neretai sukuria klaidingą saugumo jausmą. Juose cukrų pakeičia intensyvūs saldikliai, o tyrimai rodo, kad daliai žmonių jie gali būti siejami su didesne metabolinių sutrikimų rizika ir nepalankiais mitybos įpročiais, kai saldumo poreikis tik stiprėja.

    Mokslininkai vis dar diskutuoja, kiek saldiklių poveikis priklauso nuo jų rūšies, vartojamo kiekio ir bendro raciono. Vis dėlto medikai pabrėžia praktinę taisyklę: jei „dietinis“ gėrimas išstumia vandenį, nesaldintą arbatą ar kavą, ilgainiui tai gali apsunkinti svorio kontrolę ir medžiagų apykaitą.

    Alkoholis: saugios ribos klausimas

    Su amžiumi mažėja organizmo gebėjimas efektyviai skaidyti alkoholį, o jo poveikis kepenims, kraujospūdžiui ir miegui dažnai tampa ryškesnis. Didelės apimties analizės rodo, kad alkoholio vartojimas didina įvairių onkologinių ligų riziką, o rizika auga didėjant suvartojamam kiekiui.

    Ilgalaikis reguliarus vartojimas gali prisidėti prie kepenų pažeidimų, širdies raumens silpnėjimo, kognityvinių funkcijų prastėjimo. Todėl gydytojai vis dažniau siūlo alkoholį vertinti ne kaip kasdienį įprotį, o kaip retą pasirinkimą, ypač turint padidėjusį kraujospūdį ar kepenų rodiklių pakitimų.

    Ar sultys ir saldinta arbata tikrai geresni?

    Saldinta arbata ir parduotuvinės vaisių sultys dažnai suvokiamos kaip švelnesnė alternatyva, tačiau cukraus kiekis jose gali būti labai didelis. Sultyse paprastai trūksta skaidulų, todėl cukrūs pasisavinami greičiau, o tai labiau apkrauna kepenis ir apsunkina gliukozės kontrolę.

    Specialistai rekomenduoja kasdieniams įpročiams rinktis vandenį, nesaldintą arbatą, kavą be sirupų, o sultis, saldintus gėrimus ir alkoholį palikti retoms progoms. Jei norisi skonio, dažnai pakanka vandens su citrina, uogomis ar mėtomis, tačiau be papildomo cukraus.

  • Gazuoti gėrimai kasdien: gydytoja aiškina, kaip tai veikia skrandį ir refliukso riziką

    Gazuoti gėrimai daugeliui tapo kasdieniu įpročiu, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas gali turėti pasekmių ne tik dantims, bet ir virškinimo sistemai. Specialistų vertinimu, didžiausia problema dažniausiai nėra retkarčiais išgerta stiklinė, o nuolatinis gurkšnojimas diena iš dienos.

    Plaučių ligų ir intensyviosios terapijos gydytoja Neena Chandrasekaran viešai atkreipė dėmesį, kad reguliarus gazuotų gėrimų vartojimas kai kuriems žmonėms gali sustiprinti skrandžio negalavimus. Ypač tai aktualu tiems, kurie jau turi polinkį į rėmenį ar gastroezofaginio refliukso simptomus.

    Kaip gazuoti gėrimai veikia skrandį?

    Gazuotuose gėrimuose esantis anglies dioksidas didina dujų kiekį skrandyje, todėl dažnėja atsirūgimas, pilnumo jausmas, gali varginti pūtimas. Žmonėms, linkusiems į refliuksą, padidėjęs spaudimas skrandyje gali paskatinti rūgštaus turinio kilimą į stemplę.

    Refliukso atveju svarbi ir stemplę bei skrandį skirianti rauko funkcija: jei ji silpsta, rūgštis lengviau patenka aukštyn. Medikai pabrėžia, kad daliai žmonių simptomus gali sustiprinti ne vien burbuliukai, bet ir gėrimo rūgštingumas, saldikliai, cukrus ar kofeinas.

    Nemalonūs pojūčiai dažniau pasireiškia, kai gazuoti gėrimai vartojami su dideliais valgiais arba vėlai vakare. Pilnas skrandis ir gulima padėtis sudaro palankesnes sąlygas refliuksui, todėl rėmuo, deginimas už krūtinkaulio ar rūgštus skonis burnoje gali tapti dažnesni.

    Ne tik skrandis: ką patiria dantys?

    Gazuoti gėrimai, ypač rūgštūs ir saldinti, siejami su dantų emalio erozija, o tai gali didinti dantų jautrumą ir ėduonies riziką. Svarbu tai, kad riziką kelia ne vien cukrus: net ir gėrimai be cukraus gali būti rūgštūs.

    Didžiausia žala dažnai siejama su įpročiu gėrimą gurkšnoti mažais kiekiais visą dieną, nes taip dantys ilgiau kontaktuoja su rūgščia terpe. Specialistai primena, kad dažnas užkandžiavimas ir saldžių gėrimų vartojimas gali apsunkinti ir svorio kontrolę.

    Ar gėrimai be cukraus yra saugesni?

    Gėrimai be cukraus paprastai turi mažiau kalorijų nei saldintos versijos, tačiau tai nereiškia, kad jie neutralūs virškinimui. Jie išlieka gazuoti, dažnai rūgštūs, todėl jautresniems žmonėms gali sukelti atsirūgimą, pilvo pūtimą ar rėmenį.

    Gydytojai dažniausiai rekomenduoja tokius gėrimus vertinti kaip retą priedą, o ne kasdienį skysčių šaltinį. Jei rėmuo kartojasi, verta stebėti, ar simptomai stiprėja išgėrus gazuotų gėrimų, ir prireikus pasitarti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu.

    „Problema dažniausiai yra ne vienkartinė stiklinė, o kasdienis įprotis gurkšnoti gazuotus gėrimus per visą dieną“, – sakė Neena Chandrasekaran.

  • Po 60-iesiems tai gali tapti žarnyno košmaru: populiarų gėrimą gydytojai siūlo pamiršti

    Po 60-iesiems tai gali tapti žarnyno košmaru: populiarų gėrimą gydytojai siūlo pamiršti

    Saldinti gazuoti gėrimai ir virškinimas

    Spalvoti gazuoti gėrimai daugeliui atrodo nekaltas būdas atsigaivinti ar palydėti pietus. Tačiau vyresniame amžiuje toks įprotis dažniau siejamas su pilvo pūtimu, rėmeniu, vidurių užkietėjimu ir sunkumo jausmu po valgio.

    Po 60 metų virškinimo sistema natūraliai keičiasi: skrandis gali lėčiau išsituštinti, o žarnynas jautriau reaguoti į mitybos klaidas. Situaciją dažnai apsunkina mažesnis fizinis aktyvumas, vartojami vaistai, per mažas skysčių kiekis ir menkas skaidulų kiekis racione.

    Kas „užkuria“ nemalonius simptomus

    Problema yra ne vien burbuliukai. Dujos gali didinti spaudimo pojūtį, skatinti atsirūgimą ir pūtimą, tačiau didžiausias krūvis tenka dėl cukraus, rūgščių ir įvairių priedų derinio, kuris nesuteikia nei skaidulų, nei sotumo.

    Reguliariai saldintais gėrimais užgeriant maistą dažnai išgeriama mažiau vandens. Esant prastesniam skysčių balansui, išmatos kietėja, o žarnyno judesiai gali sulėtėti, todėl vidurių užkietėjimas tampa dažnesnis ir labiau varginantis.

    Svarbus ir mikrobiotos aspektas: žarnyno bakterijoms palankesnis įvairus racionas su daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, ankštiniais bei raugintais gaminiais. Dažnas cukraus perteklius mityboje gali skatinti fermentaciją ir didinti dujų susidarymą, ypač jei kartu trūksta skaidulų.

    „Zero“ ir sultys: ar tikrai geriau?

    Dalis žmonių renkasi gėrimus be cukraus, manydami, kad taip išvengs problemų. Vis dėlto kai kuriems jautresniems asmenims saldikliai gali sukelti pilvo pūtimą, gurguliavimą ar laisvesnes išmatas, todėl verta stebėti individualią organizmo reakciją.

    Vaisių sultys taip pat ne visada yra gera alternatyva: jose dažnai daug natūralių cukrų, o skaidulų mažai. Daugeliu atvejų suvalgytas vaisius yra palankesnis pasirinkimas, nes kartu gaunama daugiau skaidulų ir sotumo.

    Kasdieniam gėrimui paprasčiausia bazė išlieka vanduo, o prireikus skonio gali tikti vanduo su citrina ar agurku, nesaldintos žolelių arbatos. Jei gazuotas saldus gėrimas buvo kasdienybė, pokytį lengviau įgyvendinti palaipsniui, mažinant kiekį ir didinant vandens dalį.

    Jei, pakeitus įpročius, vis tiek išlieka pilvo skausmai, užsitęsęs vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kraujas išmatose, to nereikėtų nurašyti amžiui. Tokie simptomai yra priežastis pasitarti su gydytoju ir įvertinti galimas virškinamojo trakto ligas.

  • Stiklinis ar plastikinis butelis: aklas testas parodė, kas iš tiesų keičia „Coca-Cola“ skonį

    Daugelis tikina, kad gazuoti gėrimai iš stiklinio butelio yra skanesni: esą skonis būna švaresnis, aštresnis, o burbuliukai laikosi ilgiau. Vis dėlto sensorikos ir pakuočių mokslas rodo, kad dalį šio įspūdžio sukuria ne chemija, o mūsų smegenys.

    Skonio patirtį formuoja ne vien liežuvis. Svarbūs kvapas, gėrimo temperatūra, butelio svoris, net atidarymo garsas, todėl stiklas dažnai siejamas su aukštesne kokybe ir tai gali keisti vertinimą net tada, kai gėrimas identiškas.

    Kodėl stiklas atrodo skanesnis?

    Dar prieš gurkšnį pirmiausia pajuntamas aromatas, kurį sustiprina angliarūgštės sukeliamas šnypštimas. Stiklas greičiau atšąla ir rankoje atrodo „solidžiau“, todėl gėrimas gali pasirodyti gaivesnis vien nuo lūkesčio.

    Sensorikos tyrimuose dažnai fiksuojamas vadinamasis konteksto efektas: tas pats produktas skirtingame inde vertinamas kitaip. Kitaip tariant, indas gali „pakelti“ skonį net nekeičiant receptūros.

    Ką sako pakuočių mokslas?

    Stiklas yra beveik nepralaidus dujoms, todėl teoriškai geriau išlaiko angliarūgštę ir mažiau praleidžia deguonį. PET plastikas yra šiek tiek laidus, tad per ilgesnį laiką gėrimas gali pamažu prarasti dalį burbuliukų ir šviežumo.

    Tačiau praktikoje tai dažnai tampa svarbu tik ilgiau sandėliuojant arba esant dideliems temperatūros svyravimams. Jei gėrimas greitai nuperkamas ir laikomas šaltai, skirtumas daugeliu atvejų būna pernelyg menkas, kad vartotojas jį patikimai atpažintų.

    Kita vertus, plastikas pramonėje vertinamas dėl mažesnio svorio, mažesnės dūžimo rizikos ir paprastesnės logistikos. Tai leidžia gamintojams sumažinti transportavimo sąnaudas ir patogiau planuoti prekybos lentynų užpildymą.

    Aklas ragavimas: kas pasikeičia be užuominų?

    Norint atskirti pojūčius nuo realių skirtumų, paprastas metodas yra aklas testas: gėrimus supilti į vienodas taures, kad neliktų vizualinių ir lytėjimo užuominų. Tokiu atveju žmogus vertina tik kvapą, skonį ir angliarūgštės pojūtį.

    Tokio bandymo metu skirtumą patikimai nustatyti nepavyko: kvapas ir skonis buvo labai panašūs, o burbuliukų intensyvumas atrodė vienodas. Tai leidžia daryti išvadą, kad kasdienėse situacijose „stiklo skonis“ dažnai yra lūkesčių ir ritualo rezultatas.

    Svarbu ir tai, kad realiame gyvenime vartotojai kartais lygina ne tik pakuotę, bet ir skirtingas to paties gėrimo versijas, kurios gali skirtis sudėtimi ar gamybos rinka. Tokiais atvejais skonį lemia ne butelis, o receptūra, saldikliai ar cukraus tipas.

    Mikroplastikai: ar tai susiję su skoniu?

    Mikroplastikų tema dažnai įtraukiama į diskusijas apie plastikinius butelius, tačiau tai nėra tas pats, kas skonio skirtumai. Tyrimai rodo, kad dalelės gėrimuose gali atsirasti ne tik iš pačios taros, bet ir iš dangtelių, gamybos įrangos ar filtravimo procesų.

    Be to, mikroplastikų aptikimas nereiškia, kad jie bus jaučiami skoniu. Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad mikroplastikai yra priežastis, kodėl vieni žmonės plastikiniame butelyje esančią gazuotą produkciją laiko prastesne.

    Išvada paprasta: stiklinis butelis turi technologinių pranašumų, ypač laikant ilgiau, tačiau kasdienėje vartojimo situacijoje skonį dažnai „pagerina“ pojūčių kontekstas. Jei norite tikrai patikrinti, kas jums skaniau, patikimiausias būdas yra aklas ragavimas iš vienodų taurių.

  • Paprastas triukas su ledu žada ilgiau išlaikyti gazuotą gėrimą: išbandėme, kas vyksta iš tiesų

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo patarimas prieš pilant gazuotą gėrimą trumpai perlieti ledo kubelius šaltu vandeniu. Teigiama, kad taip gėrimas mažiau suputoja ir ilgiau išlieka „aštresnis“, nes esą lėčiau praranda anglies dioksidą.

    Iš pirmo žvilgsnio efektą pamatyti lengva: ant ką tik iš šaldiklio išimtų ledo kubelių užpiltas gėrimas dažnai smarkiai suputoja. Perlietą ledą užpylus tuo pačiu gėrimu, reakcija paprastai ramesnė, putų susidaro mažiau.

    Kodėl gėrimas taip putoja?

    Fizikos požiūriu tai siejama su burbuliukų formavimosi centrais: mikroskopiniais nelygumais, įtrūkimais ir šerkšno dalelėmis, prie kurių lengviau „prisitvirtina“ tirpęs anglies dioksidas. Kuo daugiau tokių vietų ant ledo ar stiklinės sienelių, tuo greičiau dujos virsta burbuliukais ir pasišalina į orą.

    Ledas iš šaldiklio neretai būna apsitraukęs šerkšnu, turėti smulkių atplaišų ar porėtą paviršių, todėl putojimas prasideda staigiai. Trumpai perliejus kubelius vandeniu, dalis šerkšno ir birių nelygumų nuplaunami, paviršius tampa lygesnis, todėl pradinė reakcija sumažėja.

    Ar gėrimas iš tiesų ilgiau lieka gazuotas?

    Palyginus dvi vienodas stiklines su tuo pačiu ledo kiekiu, skirtumas labiausiai matomas pirmosiomis sekundėmis: neperlietas ledas dažniau sukelia stipresnį „išsiveržimą“. Vis dėlto po maždaug minutės vaizdas dažnai supanašėja, o burbuliukų srautas tampa panašaus intensyvumo.

    Praktinis rezultatas geriant ne visuomet ryškus: net jei pradžioje putojimas mažesnis, tai dar nereiškia, kad po kelių minučių gėrimas bus akivaizdžiai gazuotesnis. Skonio skirtumas daugeliui žmonių gali būti sunkiai pastebimas, ypač jei gėrimas geriamas įprastu tempu.

    Kas labiausiai lemia, ar gėrimas „neišsikvėps“

    Didesnę įtaką nei ledo perliejimas paprastai turi temperatūra ir laikas. Kuo gėrimas šiltesnis ir kuo ilgiau stovi stiklinėje, tuo greičiau anglies dioksidas išsiskiria, todėl gazuotumas mažėja.

    Jei norisi maksimaliai išlaikyti burbuliukus, svarbiausia gėrimą gerai atšaldyti, pilti švelniai neplakant, o išpilstytą gerti nelaukiant. Ledo perliejimas gali būti nedidelė papildoma priemonė, kuri sumažina pradinį putojimą, tačiau stebuklo dažniausiai nepadaro.

  • Mitas ar tiesa: ar limonadas iš stiklinio butelio tikrai skanesnis? Atsakymas nustebins

    Apie gazuotus gėrimus sklando sena nuomonė: esą iš stiklinio butelio limonadas ar kola visada skanesni, traškesni ir gaivesni. Tačiau aklas ragavimo bandymas rodo, kad atėmus butelio pojūtį ir vaizdą, dauguma skirtumų išnyksta.

    Skonio patirtį stipriai formuoja ne tik tai, kas yra gėrime, bet ir aplinkybės: butelio svoris, stiklo vėsa, atidarymo garsas, net lūkesčiai, kad stiklas reiškia geresnę kokybę. Mokslininkai, tiriantys jutiminį suvokimą, pabrėžia, kad kvapas, lytėjimas ir rega gali pakeisti tai, kaip įvertiname tą patį produktą.

    Kodėl stiklas atrodo pranašesnis?

    Dar prieš gurkšnį smegenys sukuria lūkesčius: skaidrus, sunkesnis ir šaltesnis stiklas dažnai siejamas su aukštesne klase. Dėl to gėrimas gali pasirodyti gaivesnis, net jei jo sudėtis identiška.

    Jutiminio suvokimo tyrimai rodo, kad indas ar pakuotė gali paveikti ir skonio įvertinimą, ir tai, kiek žmogus sutiktų mokėti už tą patį gėrimą. Kitaip tariant, dalis skirtumo yra psichologinė, o ne cheminė.

    Ką sako pakuočių mokslas?

    Techniniu požiūriu stiklas turi aiškų pranašumą: jis nelaidus dujoms, todėl teoriškai geriau saugo angliarūgštę ir riboja deguonies patekimą. Tai svarbu, nes laikui bėgant deguonis gali silpninti aromatą, o angliarūgštės netekimas mažina putojimą.

    Plastikas, dažniausiai PET, yra nežymiai pralaidus, todėl per ilgą laiką gėrimas gali tapti kiek blankesnis. Vis dėlto kasdienėje realybėje šis procesas dažnai vyksta lėtai, o įprastomis laikymo sąlygomis skirtumas gali būti menkai juntamas.

    Pramonėje sprendimą neretai lemia kiti veiksniai: plastikas lengvesnis, pigesnis transportuoti, rečiau dūžta ir patogiau formuojamas skirtingiems dizainams. Dėl to jis plačiai naudojamas, net jei stiklas kai kuriais atvejais laikomas kokybiškesniu pasirinkimu.

    Aklas testas: ar tikrai pajusite skirtumą?

    Aklame ragavimo bandyme, kai gėrimas supilamas į vienodas stiklines ir nelieka pakuotės signalo, skirtumą atpažinti tampa sudėtinga. Vertinant spalvą, burbuliukus, kvapą ir skonį, dažnas ragautojas nebegali patikimai pasakyti, kuris gėrimas buvo iš stiklo, o kuris iš plastiko.

    Toks rezultatas nereiškia, kad pakuotė niekada nesvarbi. Skirtumai gali išryškėti, jei gėrimas ilgai laikomas, patiria temperatūros svyravimus ar yra jautresnis šviesai ir deguoniui, tačiau daugeliu kasdienių situacijų skonį labiau keičia lūkesčiai ir patirtis.

    Atskira tema yra mikroplastikai, tačiau tai nėra tiesioginis skonio paaiškinimas. Naujausi tyrimai rodo, kad dalelės gėrimuose gali atsirasti iš įvairių šaltinių, įskaitant kamštelių dangas ar gamybos procesus, todėl vien tik stiklinis butelis savaime negarantuoja švaresnio turinio.

    Galutinė išvada paprasta: stiklas iš tiesų geriau izoliuoja gėrimą nuo aplinkos, bet tai ne visada virsta akivaizdžiai geresniu skoniu. Dažnai skaniausias gėrimas yra tas, kurį geriate stipriai atšaldytą ir tokiomis sąlygomis, kurios jums pačiam sukuria gerą nuotaiką.

  • Kodėl ant gėrimų skardinės liežuvėlio yra maža skylutė: ne tik atidarymui, bet ir higienai

    Gėrimų skardines kasdien atidaro milijonai žmonių, tačiau viena smulki detalė dažnai lieka nepastebėta. Ant skardinės liežuvėlio esanti maža skylutė nėra dizaino „papuošimas“ – ji atsirado dėl praktiškų ir saugumo sumetimų.

    Liežuvėlis paprastai yra plona aliuminio juostelė, prie dangtelio pritvirtinta kniede. Konstrukcijoje dažniausiai matomos dvi angos: didesnė, į kurią patogu įkišti pirštą, ir mažesnė arčiau kniedės.

    Mažesnės skylutės vaidmuo pirmiausia susijęs su mechanika: ji padeda tolygiau paskirstyti jėgą atidarant skardinę. Dėl to liežuvėlis lengviau lankstosi, mažėja rizika jam deformuotis ar lūžti, o pats atidarymas tampa sklandesnis.

    Didesnė anga, skirta pirštui, irgi turi savo logiką: ji leidžia patogiau suimti liežuvėlį ir atidaryti skardinę mažesnėmis pastangomis. Tai sumažina tikimybę susižeisti, ypač jei skardinė atidaroma skubant arba šaltomis rankomis.

    Maža skylutė gali būti naudinga ir geriant su šiaudeliu. Gazuotuose gėrimuose burbuliukai dažnai „kilnoja“ šiaudelį, jis slankioja arba net iššoka iš angos, todėl gerti tampa nepatogu.

    Sprendimas paprastas: atidarius skardinę, liežuvėlį galima pasukti taip, kad didesnė anga atsidurtų virš atidarytos skardinės angos. Tuomet į ją įkišamas šiaudelis, o liežuvėlis jį prilaiko ir padeda išlaikyti vietoje.

    Šis būdas dažnai įvardijamas ir kaip higieniškesnis: geriant per šiaudelį mažiau tenka liestis prie skardinės viršaus. Skardinių dangteliai transportuojant ir sandėliuojant gali liestis su įvairiais paviršiais, todėl dalis vartotojų sąmoningai renkasi gerti ne tiesiai iš skardinės.

    Liežuvėlio dizainas siejamas ir su medžiagų taupymu. Maža skylutė reiškia šiek tiek mažiau panaudoto metalo, o masinėje gamyboje net ir toks nedidelis skirtumas virsta apčiuopiamu aliuminio sutaupymu.

    Mažesnis metalo kiekis paprastai reiškia ir mažesnes energijos sąnaudas gamyboje bei logistikai. Nors aliuminis plačiai perdirbamas, pats perdirbimo procesas yra energetiškai intensyvus, todėl kiekvienas sutaupytas gramas prisideda prie mažesnio bendro poveikio aplinkai.

    Be to, šiuolaikinėse skardinėse liežuvėlis paprastai nebeatsiskiria nuo dangtelio. Tai sumažina šiukšlių kiekį ir riziką, kad atskiras metalinis gabalėlis pateks į aplinką ar taps pavojingas žmonėms.

  • Kardiologas įspėja: šį gėrimą milijardai geria kasdien, o jis veikia kaip skysta mirtis

    JAV kardiotorakalinis chirurgas Jeremy Londonas, turintis apie 25 metų patirtį, socialiniuose tinkluose įspėjo dėl saldintų gazuotų gėrimų. Pasak gydytojo, tai vienas žalingiausių kasdienių įpročių, kurį jis vadina skysta mirtimi.

    Gydytojas teigia, kad saldūs gazuoti gėrimai dažnai vartojami kaip įprastas troškulio malšinimo būdas, tačiau iš tiesų didina ilgalaikių sveikatos problemų riziką. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia bėda yra didelis pridėtinio cukraus kiekis ir menka maistinė vertė.

    Moksliniai tyrimai saldintus gėrimus sieja su didesne 2 tipo diabeto, nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Reguliariai geriant tokius gėrimus, lengva nepastebimai viršyti rekomenduojamą laisvųjų cukrų ribą, o skystos kalorijos prasčiau suteikia sotumo jausmą.

    Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir vadinamieji sportiniai ar energiniai gėrimai neretai turi daug cukraus ir rūgščių. Dėl to gali didėti dantų emalio erozijos rizika, o dažnas vartojimas tampa įpročiu, kuris ilgainiui keičia skonio suvokimą ir skatina rinktis vis saldesnius produktus.

    J. Londonas taip pat dalijosi platesniu požiūriu į ilgaamžiškumą ir teigė vengiantis kelių dalykų, tarp jų rūkymo ir perteklinio alkoholio. Jis ragina sąmoningai vertinti, kas kasdien patenka į mitybą, ir pradėti nuo paprasto žingsnio: saldintus gazuotus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar vandeniu su vaisiais.

    Sveikatos institucijos Europoje ir pasaulyje nuosekliai kartoja, kad pagrindinis tikslas yra mažinti pridėtinio cukraus vartojimą. Praktinis patarimas paprastas: perkant gėrimus verta tikrinti maistingumo lentelę ir sudėtį, o jei norisi gazuoto skonio, rinktis nesaldintą gazuotą vandenį.