CP v2

Tag: GCAP

  • Lenktynės dėl šeštos kartos naikintuvo: GCAP sprendimas iki 2026 pabaigos, Lenkijai laikas senka

    Europos ir Japonijos kuriamas šeštos kartos naikintuvas GCAP artėja prie svarbaus termino: projekto partneriai signalizuoja, kad naujų valstybių prisijungimo sprendimai turėtų būti priimti ne vėliau kaip iki 2026 metų pabaigos. Tai reikšminga žinia Lenkijai, kuri pastaraisiais metais viešai svarsto apie galimą dalyvavimą programoje, tačiau formalių žingsnių dar nėra.

    GCAP, arba Global Combat Air Programme, yra Jungtinės Karalystės, Italijos ir Japonijos bendra iniciatyva, kurios tikslas – sukurti naujos kartos kovinę aviacijos sistemą. Pramoninę projekto ašį sudaro „BAE Systems“, „Leonardo“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“, o ambicija – užtikrinti technologinę persvarą sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.

    Kodėl 2026 metai svarbūs?

    „Leonardo“ vadovas Lorenzo Mariani viešai įvardijo 2026 metų pabaigą kaip ribą, iki kurios realistiškai galima apsispręsti dėl papildomų partnerių priėmimo. Tokia laiko žyma dažniausiai siejama su projekto valdymu, darbų pasidalijimu, intelektinės nuosavybės klausimais ir ilgalaikėmis tiekimo grandinėmis, kurios privalo būti sutvarkytos ankstyvoje programos fazėje.

    „Manau, kad galutinis terminas yra 2026 metai, daugiausia per metus nuo dabar“, – sakė Lorenzo Mariani.

    Šis terminas svarbus ir todėl, kad GCAP deklaruojamas įvedimas į tarnybą siejamas su 2035 metais, nors viešai užsimenama ir apie galimą grafiko spartinimą. Kuo vėliau prisijungiama prie tokio masto programų, tuo mažesnė įtaka sprendimams, siauresnės pramoninio dalyvavimo galimybės ir didesnė rizika likti tik galutiniu vartotoju.

    GCAP nėra tik naujas lėktuvas

    GCAP koncepcija pristatoma kaip visos ateities oro mūšio architektūros kūrimas, o ne vieno orlaivio pakeitimas. Šeštos kartos platforma numatoma kaip tinklo centras, sujungiantis pilotuojamas sistemas, bepiločius, įvairius jutiklius, ryšio infrastruktūrą, ginkluotę ir duomenų apdorojimą realiuoju laiku.

    Tokio tipo programose vis didesnį vaidmenį įgauna programinė įranga, pažangūs ryšio sprendimai, kibernetinis atsparumas ir DI pagrįstas sprendimų palaikymas. Dėl to šalių pasirinkimas prisijungti ar likti nuošalyje lemia ne tik būsimą naikintuvų parką, bet ir pramonės kompetencijas, darbo vietas bei galimybes įsilieti į tarptautines tiekimo grandines keliems dešimtmečiams.

    Ką tai reiškia Lenkijai?

    Lenkijos atveju signalas aiškus: jei Varšuva nori realiai dalyvauti kuriant Europos ir Japonijos šeštos kartos sprendimą, langas sprendimams siaurėja. Viešojoje erdvėje buvo minėta, kad vyksta kontaktai su Italijos ir Japonijos pramonės atstovais, tačiau Lenkijos gynybos institucijos nėra paskelbusios apie oficialų prisijungimo procesą.

    GCAP pasirinkimas Lenkijai būtų strateginis klausimas apie laikotarpį po 2040 metų: ar šalies karinės oro pajėgos ir pramonė taps šios ekosistemos bendraautoriais, ar tik naudotojais. Kartu tai būtų ir politinis sprendimas, kaip subalansuoti jau vykdomus pajėgumų atnaujinimo projektus su investicijomis į ateities sistemų kūrimą.

    Tuo pat metu programa plečiasi ir diplomatine prasme: 2025 metais Kanada prisijungė prie GCAP stebėtojo teisėmis, o toks formatas kai kuriais atvejais tampa tarpine stotele prieš gilesnį įsitraukimą. Tai rodo, kad projektas išlieka atviras, bet laiko rėmai sprendimams, kaip pabrėžia pramonės lyderiai, tampa vis griežtesni.

  • Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    FCAS naikintuvo projektas stabdomas

    Vokietija ir Prancūzija pripažino, kad bendras Future Combat Air System (FCAS) projektas, kuriuo turėjo gimti naujos kartos naikintuvas, faktiškai sustabdytas. Viešai įvardijama priežastis – pramonės partnerių nesugebėjimas susitarti dėl programos krypties ir darbų pasidalijimo.

    FCAS buvo sumanytas kaip plataus masto Europos oro galios projektas, kurio ambicija – apie 2040 metus į rikiuotę atvesti naują kovinę platformą ir ją sujungti su kitais oro, sausumos bei jūrų pajėgų sprendimais. Bendra programos vertė ir ilgalaikės išlaidos buvo siejamos maždaug su 100 mlrd. eurų.

    Kur įstrigo: „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ ginčas

    Pagrindinė įtampa kilo tarp Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Vokietijos „Airbus“, laikytų kertiniais NGF (Next Generation Fighter) kūrėjais. Prancūzija siekė išlaikyti lyderystę, o Vokietija reikalavo lygesnio darbų ir įtakos pasiskirstymo.

    Problemas gilino skirtingi techniniai prioritetai. Prancūzijai svarbi naikintuvo versija, galinti veikti nuo lėktuvnešio ir integruoti branduolinio atgrasymo užduotis, o tai didina sudėtingumą, terminų rizikas ir kaštus, kurie ne visoms šalims atneštų vienodą naudą.

    Prie projekto buvo prisijungusi ir Ispanija, tačiau jos vaidmuo ne kartą tapo politinių bei pramoninių derybų įkaitu. Skirtingi lūkesčiai dėl užsakymų, technologijų perdavimo ir subrangos dalies ilgainiui dar labiau apsunkino susitarimus.

    Ne viskas baigta: liktų „kovinės debesijos“ kryptis

    Nors naujos kartos naikintuvo NGF dalis laikoma palaidota, FCAS idėjos fragmentai gali išlikti. Tarp svarstomų tęstinų darbų minimas vadinamosios kovinės debesijos architektūros vystymas – ryšių ir duomenų sluoksnis, jungiantis įvairias ginkluotės ir žvalgybos sistemas į vieną tinklą.

    Tokia kryptis atitinka NATO ir Europos gynybos planavimo tendencijas, kai vis didesnę reikšmę įgauna duomenų apdorojimas realiu laiku, saugūs ryšiai, elektroninė kova ir DI sprendimai, leidžiantys greičiau priimti sprendimus bei paskirstyti taikinius tarp platformų.

    „Nebuvo realių šansų pralaužti aklavietę tarp gynybos pramonės bendrovių, todėl naikintuvo kryptis sustabdoma“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Pramoniniai nesutarimai neleido judėti pirmyn taip, kaip reikalauja tokio masto programa“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ką tai reiškia Europai ir F-35 pasirinkimams

    FCAS nesėkmė yra rimtas smūgis Europos siekiui turėti savarankišką aukščiausios klasės kovinės aviacijos sprendimą. Praktinis efektas gali būti dar didesnė priklausomybė nuo JAV platformų, ypač kai daug šalių jau pasirinko arba svarsto „Lockheed Martin“ F-35 dėl prieinamumo, interoperabilumo ir aiškesnio tiekimo grafiko.

    Prancūzija teoriškai galėtų rinktis savarankišką kelią, kaip kadaise pasirinko kurdama „Rafale“, tačiau tokia programa būtų brangi ir rizikinga net turint stiprią pramonę. Vokietija ir Ispanija galėtų ieškoti kito partnerio arba artėti prie Global Combat Air Programme (GCAP), kurį vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija.

    Ilgesnėje perspektyvoje Europos gynybos pramonei tai signalas, kad vien politinio susitarimo nepakanka. Be tvirtos valdysenos, aiškaus darbų pasidalijimo, intelektinės nuosavybės taisyklių ir stabilaus finansavimo net ir ambicingiausi projektai gali įstrigti dar prieš realius bandymus ore.

  • 6-os kartos naikintuvai jau horizonte: ar Lenkija pradės ieškoti F-35 įpėdinio dabar?

    6-os kartos naikintuvai jau horizonte: ar Lenkija pradės ieškoti F-35 įpėdinio dabar?

    Lenkijai ruošiantis priimti pirmuosius penktos kartos naikintuvus F-35, Europoje ir Azijoje vis garsiau kalbama apie kitą šuolį – šeštos kartos kovinius lėktuvus. Tai dar tik kuriamos platformos, tačiau sprendimai dėl dalyvavimo programose gali lemti, kas po dešimtmečio turės prioritetą įsigyjant naujausią techniką.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė viešai signalizuoja, kad nebenori kartoti ankstesnių klaidų, kai prie didelių tarptautinių programų prisijungiama per vėlai. Kartu vis dažniau minimas ir pramonės vaidmuo – dalyvavimas kūrime gali atverti kelią technologijoms, tiekimo grandinėms ir ilgalaikiams kontraktams.

    Kas laikoma 6 kartos standartu?

    Šeštos kartos naikintuvų sąvoka kol kas nėra griežtai apibrėžta, tačiau kryptys panašios: dar pažangesnis mažas pastebimumas, galingesni jutikliai ir duomenų sintezė, taip pat platesnė integracija su kitomis platformomis. Ypatingas dėmesys skiriamas tinkliniam karo laukui, kai lėktuvas tampa informacijos mazgu, o ne tik ginklo nešėju.

    Vienas dažniausiai minimų elementų yra vadinamasis lojalusis sparnuotis – bepilotės skraidyklės, veikiančios kartu su pilotuojamu orlaiviu. Tokie sprendimai turi didinti išgyvenamumą, leisti paskirstyti užduotis, o dalį rizikingų misijų perkelti į nuotoliniu būdu valdomas ar autonomines platformas, vis dažniau remiamas DI.

    Dideli lėktuvai ir ilgo nuotolio kova

    Viešai matomi šeštos kartos projektų bruožai rodo, kad naujos platformos gali būti didesnės už daugelį dabartinių naikintuvų. Tai siejama su poreikiu viduje sutalpinti ginkluotę ir įrangą, kad būtų išlaikytas mažas pastebimumas, taip pat su didesniais energijos ir aušinimo reikalavimais moderniems radarams bei elektroninei kovai.

    Kartu keičiasi ir oro kovos logika: vis daugiau akcento perkeliama į taikinio aptikimą, identifikavimą ir neutralizavimą dideliais atstumais. Ilgo nuotolio raketos ir pažangi jutiklių sintezė gali dar labiau sumažinti klasikinės artimos manevrinės kovos reikšmę, o pranašumą suteikti tam, kas pirmas pamatys ir pirmas smogs.

    Kodėl sprendimai svarbūs jau dabar?

    Didžiosios programos Europoje ir Ramiojo vandenyno regione jau konkuruoja dėl partnerių, technologijų ir gamybinių pajėgumų, todėl vėlyvas prisijungimas gali reikšti mažesnę įtaką reikalavimams ir kuklesnę pramoninę naudą. Valstybėms, kurios siekia ne tik pirkti, bet ir auginti savo gynybos pramonę, tai tampa strateginiu klausimu.

    Lenkijos atveju diskusija įgauna papildomą svorį dėl sparčiai didėjančių gynybos poreikių ir planų modernizuoti oro pajėgas kelioms dekadoms į priekį. Net jei šeštos kartos naikintuvas į rikiuotę ateitų tik kitame dešimtmetyje, dalyvavimo derybos ir pramoniniai susitarimai paprastai pradedami gerokai anksčiau.

    „Norime būti šios naujos programos dalimi ir nebekartoti sprendimų, kai prisijungiama per vėlai“, – sakė Lenkijos kariuomenės vadovybės atstovas, komentavęs planus stebėti šeštos kartos iniciatyvas ir lojaliojo sparnuočio kryptį.

    Kol kas aišku viena: šeštos kartos naikintuvai yra ne vien naujas lėktuvas, o visa sistema, apimanti bepiločius, ryšius, jutiklius, elektroninę kovą ir DI. Todėl klausimas Lenkijai ir kitoms valstybėms skamba paprastai – ar užtenka vien įsigyti F-35, ar jau dabar reikia planuoti, kas bus po jo.