Laivų srautai ir tonažas vėl augo
Lenkijos jūrų uostuose 2025 metais užfiksuotas nuosaikus augimas: į uostus įplaukė 20 300 laivų, tai yra 1,3 proc. daugiau nei metais anksčiau. Kartu didėjo ir aptarnautų laivų bendras tonažas – jų bendra keliamoji galia siekė 235,8 mln. tonų, arba 4,6 proc. daugiau nei 2024 metais.
Šie skaičiai rodo, kad po pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų logistikos svyravų Baltijos regiono uostai išlieka svarbūs tiek žaliavų, tiek pramonės produkcijos, tiek konteinerių grandinėms. Didėjantis tonažas dažnai signalizuoja ne tik daugiau reisų, bet ir didesnius laivus arba geriau išnaudotą jų talpą.
Krova kilo, didžiausia dalis – skystieji kroviniai
2025 metais Lenkijos uostų krovos apimtys padidėjo 3,2 proc. iki 128,2 mln. tonų. Didžiausią dalį sudarė skystieji birieji kroviniai – 43,8 proc. visos krovos, po jų sekė sausieji birieji kroviniai (23,6 proc.) ir konteineriai (20,6 proc.).
Tokia struktūra būdinga uostams, aptarnaujantiems energetikos ir chemijos produktų srautus, taip pat žemės ūkio bei pramonės žaliavas. Konteinerių dalis išlieka reikšminga, nes ji glaudžiai susijusi su mažmeninės prekybos, e. komercijos ir gamybos tiekimo grandinių stabilumu.
Gdanskas pirmas, sparčiausiai augo Ščecinas
Tarp svarbiausių šalies ekonomikai uostų didžiausias krovos šuolis 2025 metais fiksuotas Ščecine – 10,8 proc. Augimas registruotas ir Svinoujscėje (7,2 proc.) bei Gdanske (6,1 proc.), o Gdynėje krova smuko 11,2 proc.
Nepaisant skirtingų dinamikų, Gdanskas išlaikė didžiausio Lenkijos uosto poziciją ir sugeneravo 58,8 proc. visų šalies uostų krovos apimčių. Gdynės dalis siekė 16,1 proc., Svinoujsčės – 15,4 proc., Ščecino – 8,6 proc.
Statistika taip pat rodo augančią vietos vežėjų veiklą: 2025 metų pabaigoje Lenkijos laivybos įmonės ir operatoriai turėjo 83 laivų flotilę, kurios bendra keliamoji galia siekė 2,5 mln. tonų DWT. Jūrinio transporto laivynas per metus pervežė 7,1 mln. tonų krovinių – 6,3 proc. daugiau, o atliktas krovinių vežimo darbas padidėjo 12,4 proc.
Uostams tai reiškia didesnį spaudimą infrastruktūrai, krantinių pajėgumams ir geležinkelių bei kelių pralaidumui, nes augant srautams svarbiausiu konkurenciniu pranašumu tampa greitis ir patikimumas. Baltijos regione tai ypač aktualu, nes krovinių srautai jautriai reaguoja į kainas, geopolitiką ir tiekimo grandinių persitvarkymą.