Lenkijoje atliktas tyrimas rodo paradoksą: moterys sveikatą sieja su savarankiškumu ir nepriklausomybe, tačiau beveik pusė prisipažįsta dažnai atidedančios save ir savo sveikatos poreikius vėlesniam laikui. Didžiausia rizika tai tapti įpročiu fiksuojama jaunų ir 30–44 metų amžiaus moterų grupėse.
Ataskaitoje „W kobiecym interesie: 4 pokolenia Polek o zdrowiu kobiet i dbaniu o siebie“, parengtoje „Gedeon Richter Polska“, teigiama, kad svarbiausia motyvacija rūpintis sveikata tampa ne baimė susirgti, o noras išlikti darbingoms ir nepriklausomoms. Tai kaip pagrindinį stimulą nurodė 51,1 proc. apklaustųjų.
Kita dažna priežastis rūpintis savijauta – noras gerai jaustis ir gerai atrodyti, tai pabrėžė 38,1 proc. respondenčių. Dar 32,2 proc. sakė, kad sveikatą stiprina dėl artimųjų, kad galėtų jais pasirūpinti ir būti šalia.
Savęs atidėjimo kaina
Tyrime išryškėjo, kad 49,2 proc. moterų dažnai savo poreikius, įskaitant sveikatos, nustumia į antrą planą. Ryškiausiai tai matyti tarp 30–44 metų moterų, kur šį atsakymą pasirinko 59,5 proc., ir 18–29 metų grupėje, kur rodiklis siekė 57,7 proc.
Ataskaita pabrėžia, kad toks elgesys ne visada tiesiogiai susijęs su vaikų auginimu. Dažniau jį lemia finansinis nesaugumas: prastesnę materialinę padėtį nurodžiusiose grupėse savęs atidėjimas pasitaikė gerokai dažniau nei tarp tų, kurios savo situaciją vertino kaip gerą.
Praktikoje tai reiškia paprastą mechanizmą: kai trūksta laiko ir resursų, profilaktika, vizitai pas gydytojus ar tyrimai tampa lengviausiai atidedamu sprendimu. Ilgainiui tai gali didinti vėlyvos diagnostikos riziką ir apsunkinti gydymą, ypač ten, kur svarbus reguliarumas.
Vizitai pas gydytoją kelia stresą
Tyrimo duomenimis, jaunos moterys dažniau patiria stresą prieš vizitą pas gydytoją, ypač kalbant apie intymią sveikatą. Dalis respondenčių nurodė bijančios vertinimo dėl pasiruošimo ar išvaizdos, o dalis atvirai pripažino vengiančios ginekologo konsultacijų.
30–44 metų moterys, nors ir dažniausiai atidedančios save, tuo pačiu yra aktyviausiai besilankančios pas ginekologą. Tai siejama su dideliu gyvenimo tempu, darbu, šeimos įsipareigojimais ir tuo, kad šiuo laikotarpiu sveikatos klausimai dažnai sprendžiami tik tada, kai tampa nebeišvengiami.
Vyresnėse grupėse išryškėjo kitas reiškinys: dalis 60 metų ir vyresnių moterų rečiau lankosi profilaktiškai, nors dažniau akcentuoja norą išlikti savarankiškoms. Ataskaitoje minimas ir klaidingas įsitikinimas, kad vyresniame amžiuje ginekologiniai tyrimai nebereikalingi, dėl ko gali sumažėti profilaktinių vizitų reguliarumas.
Profilaktikos spragos ir kas keičiasi
Ataskaitoje nurodoma, kad 39,6 proc. moterų per pastaruosius dvejus metus neatliko nei krūtų ultragarso tyrimo, nei mamografijos, o reguliarią krūtų savityrą kas mėnesį deklaravo 30,8 proc. apklaustųjų. Tyrimo autoriai tai sieja su laiko stoka, stresu ir nepakankamai įtvirtintais profilaktikos įpročiais.
Platesniame kontekste sveikatos ekspertai vis dažniau pabrėžia prevencijos ir ankstyvos diagnostikos svarbą, nes būtent reguliarūs patikrinimai leidžia pastebėti pokyčius anksčiau ir sumažinti sudėtingo gydymo tikimybę. Kartu vis labiau kalbama apie tai, kad pacientėms svarbi ne tik paslaugų prieiga, bet ir pagarbus, aiškus bendravimas bei psichologinis saugumas.
„Moterys sveikatą sieja su nepriklausomybe, tačiau kasdienybėje dažnai pasirenka atidėti save“, – teigiama ataskaitoje.
Tyrimo autoriai akcentuoja, kad reali nepriklausomybė prasideda nuo sprendimų, kurie saugo darbingumą ir gyvenimo kokybę: nuo laiku suplanuotų vizitų iki įpročio neignoruoti simptomų. Ši žinutė aktuali visoms amžiaus grupėms, tačiau labiausiai toms, kurios gyvena didžiausiu tempu ir turi mažiausiai laiko sau.