CP v2

Tag: Geely

  • Kinijos elektromobiliai veržiasi į Kanadą: leista 49 000, o pardavėjai jau rikiuojasi

    Kinijos elektromobiliai veržiasi į Kanadą: leista 49 000, o pardavėjai jau rikiuojasi

    Kanada atveria duris Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, o dalis automobilių prekybininkų tai vadina galimu lūžiu rinkoje. Kai kurie dilerių tinklai jau mezga ryšius su gamintojais ir ruošiasi startui, tikėdamiesi didesnės konkurencijos ir platesnio modelių pasirinkimo.

    Vienas iš aktyviai besiruošiančių pardavėjų vadovų, prižiūrintis 10 atstovybių Naujosios Škotijos ir Naujojo Bransviko provincijose, balandį lankėsi Pekino automobilių parodoje. Jo teigimu, Kinijos gamintojų siūlomi automobiliai nustebino apdailos medžiagomis, dizainu ir važiavimo komfortu.

    49 000 automobilių kvota ir mažesnis tarifas

    Pagal viešai skelbiamas sąlygas, Kanada kasmet leidžia mažmeninei prekybai importuoti iki 49 000 Kinijoje pagamintų elektromobilių, jiems taikant 6,1 proc. tarifą. Tuo pat metu kitiems iš Kinijos importuojamiems automobiliams išlieka 100 proc. tarifas, todėl būtent elektromobilių segmentas tampa patraukliausiu keliu į rinką.

    Automobilių rinkos analitikai pabrėžia, kad toks kiekis sudarytų maždaug 3–5 proc. Kanados naujų automobilių pardavimų, tad trumpuoju laikotarpiu tai nebūtinai iš esmės apverstų konkurenciją. Vis dėlto net ir tokia dalis gali turėti reikšmingą poveikį kainodarai, ypač jei pirkėjai ieškos pigesnių alternatyvų.

    Dilerių susidomėjimas auga, nuomonės išsiskiria

    Prekybininkus su Kinijos gamintojais jungiantys tarpininkai sako sulaukę beveik 400 užklausų iš skirtingų dilerių visoje Kanadoje. Akcentuojama, kad gamintojams tai yra galimybė įsitvirtinti Šiaurės Amerikoje, pradedant nuo riboto kiekio ir atsargaus plėtros modelio.

    Kartu girdimas ir ryškus skepticizmas: dalis automobilių gamintojams atstovaujančių asociacijų sprendimą vertina kaip keliantį rizikų vietinei pramonei. Kritika skamba ir iš JAV politikų, kurie viešai perspėja, kad kiniškų elektromobilių įsitvirtinimas gali turėti platesnių pasekmių regiono automobilių sektoriui.

    Pirkėjų smalsumas ir spaudimas kainoms

    Gatvėje kalbinti kanadiečiai dažnai mini paprastą motyvą: daugiau pasirinkimo ir potencialiai žemesnės kainos. Elektromobilių kainų konkurencija gali stiprėti, ypač jei nauji prekių ženklai pasiūlys turtingesnę komplektaciją už panašią sumą nei tradiciniai rinkos lyderiai.

    „Manau, jie gerąja prasme sujudins rinką“, – sakė Kanados gyventojas Patrickas Huntas.

    „Bus daugiau galimybių ir daugiau pasirinkimo žmonėms, o dėl to, kas vyksta su degalų kainomis, elektromobiliai turi šansą“, – sakė kanadietis Danielis Haimas.

  • „Lotus“ vadovas atvėsino vilčių bangą: kietojo elektrolito baterijoms dar gali prireikti dešimtmečio

    „Lotus“ vadovas atvėsino vilčių bangą: kietojo elektrolito baterijoms dar gali prireikti dešimtmečio

    „Lotus“ vadovas Qingfengas Fengas perspėja, kad kietojo elektrolito baterijų proveržis elektromobiliams nėra taip arti, kaip tikisi dalis rinkos. Jo teigimu, iki masinės gamybos dar gali prireikti nuo trejų–penkerių metų iki maždaug dešimtmečio.

    Tokie komentarai skamba tuo metu, kai automobilių gamintojai ir baterijų tiekėjai viešai kalba apie bandymus bei pirmąsias mažos apimties linijas, tačiau didelės apimties gamyba vis dar laikoma sudėtingu iššūkiu. Rinkoje augant konkurencijai, spaudimas greitai pateikti „naujos kartos“ sprendimą tik didėja.

    Kodėl ši technologija taip vilioja?

    Kietojo elektrolito baterijos nuo įprastų ličio jonų skiriasi tuo, kad vietoj skysto elektrolito naudoja kietą medžiagą, dažnai keramikos pagrindu. Šalininkai tikisi didesnio energijos tankio, potencialiai didesnio saugumo ir greitesnio įkrovimo, kas teoriškai leistų didinti nuvažiuojamą atstumą arba mažinti baterijų masę.

    Ši kryptis dažnai pristatoma kaip vienas svarbiausių elektromobilių raidos etapų, tačiau praktinis pritaikymas susiduria su inžineriniais kompromisais. Norint stabiliai pasiekti gerus rezultatus realiomis eksploatavimo sąlygomis, būtina užtikrinti vienodą kokybę milijonams elementų, o tai ir yra masinės gamybos „barjeras“.

    Kas dar neleidžia startuoti masinei gamybai?

    „Lotus“ vadovas pabrėžia, kad saugumo klausimai, jo vertinimu, jau iš esmės suvaldyti, tačiau didžiausia problema slypi našumo ir ilgaamžiškumo pusiausvyroje. Kitaip tariant, didinant iškrovos galią gali trumpėti tarnavimo laikas, o siekiant ilgaamžiškumo gali kristi galia.

    „Problema ta, kad didėjant iškrovos spartai mažėja baterijos tarnavimo laikas, o didėjant tarnavimo laikui mažėja iškrovos sparta. Tai dar neišspręsta“, – sakė Qingfengas Fengas.

    Kitas dažnai minimas iššūkis – kaina ir gamybos sudėtingumas. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į elementų plėtimąsi įkrovimo metu bei parametrų degradaciją po daugybės ciklų, o tai ypač jautru automobiliams, kuriems reikia stabilaus veikimo daugelį metų.

    Kodėl dalis gamintojų renkasi tarpinį variantą?

    Dalis pramonės vietoj visiškai kietojo elektrolito technologijos intensyviai dirba su pusiau kieto elektrolito baterijomis, kur naudojamas mišrus sprendimas. Toks kelias dažnai laikomas pragmatiškesniu, nes gali būti lengviau pritaikomas esamoms gamybos grandinėms ir greičiau pasiekti apčiuopiamą rezultatą rinkoje.

    „Lotus“ priklauso Kinijos automobilių grupei „Geely“, o pats Q. Fengas teigia, kad būtent „Geely“ aktyviai stumia šios krypties tyrimus ir plėtrą, įskaitant specializuotą tyrimų centrą. Vis dėlto jo asmeninis vertinimas išlieka atsargus: net ir turint dideles investicijas, laiko iki masinės gamybos gali prireikti gerokai daugiau, nei žadama reklaminėse antraštėse.

  • Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kas derinama su Europos gigantais

    Europos automobilių pramonėje bręsta pokytis: keli Kinijos koncernai ieško galimybių pradėti gamybą Senajame žemyne, perimdami ar dalindamiesi esamomis gamyklomis. Tarptautinėje žiniasklaidoje minimos derybos su Stellantis ir Ford.

    Tarp suinteresuotų įmonių įvardijamos Dongfeng, Hongqi, „Xiaomi“, Xpeng ir Geely. Joms vietinė gamyba Europoje reikštų ne tik trumpesnes logistikos grandines, bet ir greitesnį prisitaikymą prie regiono reguliavimo bei pirkėjų lūkesčių.

    Kodėl Kinijos markės skuba į Europą

    Pagrindinė priežastis – Europos Sąjungos taikomi papildomi muitai daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių. Gamyba Europoje leistų Kinijos gamintojams mažinti kainų spaudimą ir išvengti dalies prekybos barjerų, išlaikant konkurencingumą.

    Ši dinamika sutampa su tuo, kad kai kurios Europos gamyklos pastaraisiais metais dirba ne visu pajėgumu. Esant mažesniam užsakymų srautui, bendri projektai ar gamybos dalijimasis gali tapti būdu išlaikyti gamyklas veikiančias ir sumažinti vieneto savikainą.

    Kurios gamyklos minimos ir ką tai reikštų rinkai

    Didžiausias dėmesys, remiantis viešai skelbtais signalais, krypsta į Stellantis valdomus pajėgumus Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Skelbiama, kad dalies šių gamyklų pajėgumų panaudojimas siekia apie 50 proc., o tai didina spaudimą ieškoti naujų veiklos modelių.

    Stellantis iššūkius iliustruoja ir gamybos kritimai kai kuriose šalyse bei restruktūrizavimo planai, kai dalis objektų perorientuojami į kitą veiklą, pavyzdžiui, atsarginių dalių centrus. Tokiose sąlygose partnerystė su išorės gamintojais gali atrodyti kaip pragmatiškas sprendimas, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikės Europos prekės ženklų strategijos.

    Greta gamybos scenarijų minimi ir ambicingesni tikslai, įskaitant domėjimąsi Stellantis priklausančiu Maserati. Jei tokie planai įgautų realų pavidalą, tai reikštų, kad Kinijos koncernai siekia ne vien surinkimo linijų Europoje, bet ir stipresnio įsitvirtinimo per istorinius Europos prekės ženklus.

    Lygiagrečiai viešojoje erdvėje aptariamos ir derybos su Ford dėl galimos Kinijos gamintojų produkcijos gamybos Valensijos regione. Sėkmės atveju Europos rinkoje galėtų atsirasti daugiau automobilių, pagamintų vietoje, bet pažymėtų naujais logotipais, o tai sustiprintų konkurenciją kainomis ir technologijomis, ypač elektromobilių segmente.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie sandoriai būtų naudingi ir rizikingi vienu metu: jie gali padėti išlaikyti darbo vietas ir gamyklų veiklą, bet kartu didina priklausomybę nuo išorės žaidėjų ir aštrina konkurenciją Europos gamintojams. Galutinį vaizdą lems tai, ar derybos virs konkrečiais susitarimais, ir kokias sąlygas dėl investicijų, tiekimo grandinių bei technologijų dalijimosi pavyks suderinti.

  • Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    JAV politikams vis garsiau kalbant apie Kinijoje pagamintų automobilių ribojimus, dalis Kinijos transporto ir autopramonės bendrovių jau seniai veikia JAV rinkoje. Konsultacijų bendrovės „Dunne Insights“ vertinimu, JAV yra įsitvirtinę daugiau nei 100 Kinijos automobilių gamintojų, technologijų įmonių ir dalių tiekėjų.

    Pastaraisiais metais Vašingtonas sugriežtino poziciją: elektriniams automobiliams iš Kinijos pritaikyti itin aukšti importo tarifai, o atskirai svarstomi ribojimai sujungtiems automobiliams, kurie dėl programinės įrangos ir ryšio modulių laikomi potencialia kibernetinio saugumo rizika. Tačiau investicijos, gamybos lokalizavimas ir partnerystės leidžia kai kuriems žaidėjams apeiti dalį barjerų.

    Kaip Kinijos kapitalas veikia JAV

    Kinijos bendrovė BYD JAV jau gamina elektrinius autobusus, o akumuliatorių gamintoja CATL yra sudariusi licencijavimo susitarimą su „Ford“ dėl technologijų ir paslaugų, susijusių su baterijų gamybos projektu Mičigane. Tokie modeliai rodo, kad dalis Kinijos įmonių renkasi ne tiesioginį automobilių eksportą, o technologijų tiekimą ir gamybos grandinės įsitvirtinimą vietoje.

    Tuo pat metu JAV rinkoje jautriausia tema tampa sujungtų automobilių duomenys: transporto priemonių jutikliai, kamerų sistemos, ryšio moduliai ir nuotoliniai atnaujinimai kelia klausimų, kas ir kur kaupia informaciją. Dėl to diskusijos persikelia iš ekonomikos į nacionalinio saugumo lauką, o reguliavimo rizika tapo strateginiu veiksniu visiems gamintojams.

    „Geely“ pranašumas: „Volvo“, „Polestar“ ir „Lotus“

    Vienu geriausiai JAV galinčių prisitaikyti žaidėjų laikoma „Zhejiang Geely Holding Group“, paprastai vadinama „Geely“. Ji turi reikšmingas investicijas į tris gamintojus, kurie jau veikia JAV: „Volvo Cars“, „Polestar“ ir „Lotus“, taip pat mažesnes dalis prabangių automobilių segmente.

    Analitikų teigimu, svarbiausias „Geely“ pranašumas yra ne tik prekės ženklai, bet ir JAV jau veikiantys pardavėjų bei aptarnavimo tinklai. Tai leidžia greičiau pasiekti klientus ir užtikrinti garantinį servisą, kuris JAV rinkoje yra kritiškai svarbus, ypač elektrinių automobilių atveju.

    „Nereikėtų nuvertinti, kokie svarbūs yra pardavėjų tinklai ir aptarnavimo infrastruktūra, nes tai didelis darbas gamintojams, neturintiems jokio buvimo JAV“, – sakė automobilių rinkos konsultantas Tu Le.

    Gamybos korta Pietų Karolinoje ir galimi scenarijai

    „Geely“ netiesiogiai turi ir potencialios gamybinės galios JAV per „Volvo“ gamyklą netoli Čarlstono, Pietų Karolinoje. Joje gaminami „Volvo“ ir „Polestar“ automobiliai, o pajėgumai, remiantis viešai cituotais rinkos duomenimis, siekia apie 150 000 automobilių per metus, nors reali gamyba buvo gerokai mažesnė.

    „Volvo“ yra viešai skelbusi, kad ketina plėsti gamybą JAV, įskaitant hibridinio visureigio XC60 gamybos pradžią, kuri galėtų reikšmingai padidinti apimtis. Didesnė lokalizacija JAV leistų mažinti logistikos kaštus ir valdyti tarifų riziką, ypač jei prekybos politika toliau griežtėtų.

    „Jei gamyba ten būtų išplėsta, tai mažintų sąnaudas, nes fiksuoti kaštai pasiskirstytų didesniam automobilių skaičiui“, – sakė Tu Le.

    Geely grupėje JAV plėtros kandidatu dažnai įvardijamas „Zeekr“, priklausantis „Geely Auto“ portfeliui kartu su „Lynk & Co“. Šio prekės ženklo automobilius kaip platformą jau naudoja „Waymo“ autonominio transporto programose, o tai rodo, kad technologinis bendradarbiavimas gali tapti papildomu keliu į rinką net ir tada, kai politinė aplinka yra įtempta.

    JAV automobilių pramonėje taip pat daugėja hibridinių modelių: vieni gamintojai renkasi vietinę surinkimo ar gamybos plėtrą, kiti eina per licencijavimą, o treti siekia įsitvirtinti per jau turimus Vakarų prekės ženklus. „Geely“ atveju būtent šis portfelis ir infrastruktūra gali tapti svarbiausiu atsparumo veiksniu, jei reguliavimas Kinijos kilmės automobiliams toliau griežtės.