CP v2

Tag: Geely

  • Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Rugpjūtį Europos Sąjungoje naujų elektromobilių registracijų skaičius šoktelėjo 62,7 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Elektromobilių dalis visų naujų automobilių registracijose per metus paaugo nuo 17,8 proc. iki 27,7 proc.

    Augimas kilstelėjo ir bendrą rinką: naujų automobilių pardavimai 27 ES šalyse rugpjūtį didėjo 4,5 proc. per metus. Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius registracijų buvo 5,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Augimą kursto degalų kainos ir parama

    Elektromobilių paklausą stiprino brangstantys degalai ir išliekantis neapibrėžtumas dėl geopolitikos, o kai kuriose šalyse poveikį didino papildoma darbo diena, pažymi EY analizė. Tačiau ekspertai perspėja, kad toks šuolis nebūtinai reiškia tvarią visos rinkos atsigavimo tendenciją.

    „Europos naujų automobilių rinkos kilimą pirmiausia lemia e. mobilumui skirtos subsidijos, o joms pasibaigus pardavimai gali smarkiai kristi“, – sakė EY mobilumo praktikos vadovas Constantin M. Gall.

    Rugpjūtį augo ir kitų tipų elektrifikuotų automobilių segmentai: įkraunamų hibridų registracijos didėjo beveik 11 proc., o hibridinių automobilių daugiau kaip 2 proc. Hibridai išliko populiariausia pavara, sudarydami apie trečdalį naujų registracijų rugpjūtį ir 36,6 proc. per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius.

    Kas tempia rinką į priekį

    Didžiausi elektromobilių pardavimai rugpjūtį fiksuoti Vokietijoje, kur užregistruota beveik 69 000 naujų elektromobilių. Antroje vietoje liko Prancūzija su daugiau kaip 36 000 registracijų, o toliau rikiavosi Danija, Belgija ir Nyderlandai.

    Sparčiausi augimo tempai matyti mažesnėse rinkose: Estijoje registracijos didėjo 278 proc., Slovėnijoje 266 proc. Visgi absoliutūs skaičiai ten buvo palyginti nedideli, atitinkamai 174 ir 1 651 automobilis.

    Degalų kainos tuo pat metu pasiekė rekordines aukštumas. Europos Komisijos duomenimis, savaitę, prasidėjusią rugsėjo 21 dieną, vidutinė benzino litro kaina ES siekė 2,092 euro, o dyzelino 2,226 euro.

    Kinijos grupės didina dalį, vokiečiai praranda pozicijas

    Didžiausias permainas fiksuoja gamintojų konkurencija. ACEA skaičiavimais, penki Kinijos kapitalo valdomi automobilių koncernai rugpjūtį pardavimus didino apie 71 proc., o jų rinkos dalis per metus išaugo nuo 6,6 proc. iki 10,8 proc., tai yra maždaug kas devintas naujas automobilis.

    Į šią kategoriją patenka ir Europos šaknis turintys prekių ženklai, pavyzdžiui, „Volvo Cars“, kurią ACEA priskiria „Geely“ grupei. Tarp sparčiausiai augusių gamintojų minimi „Leapmotor“, „Chery“, BYD ir „Geely“, o „Tesla“ pardavimai didėjo 53 proc.

    Tuo metu Vokietijos gamintojams mėnuo buvo sudėtingesnis: „Volkswagen“ grupės, BMW grupės ir „Mercedes-Benz“ bendri pardavimai traukėsi 1,1 proc. Jų bendra rinkos dalis ES per metus sumenko nuo 41,3 proc. iki 39,1 proc.

    „Dabartinės subsidijų priemonės Europos šalyse neproporcingai palankios Kinijos gamintojams ir „Tesla“, kurie siūlo ypač konkurencingus modelius, ypač žemų ir vidutinių kainų segmentuose, bei patrauklų finansavimą“, – sakė C. M. Gall.

    Kas gali pakeisti kryptį

    Rinkos perspektyvas temdo keli veiksniai: vangus ekonomikos augimas, aukštos naftos kainos ir pirkėjų sprendimus stabdantis neapibrėžtumas. EY ragina gamintojus ruoštis didesniam kainų spaudimui ir sudėtingesniems metams, jei parama būtų mažinama.

    Papildomą įtampą gali sukelti ir planuojami reikalavimai baterijų tiekimo grandinėms Europoje, kurie, įvairių vertinimų duomenimis, galėtų didinti elektromobilių savikainą. Tai ypač jautru masinės rinkos segmentui, kuriame konkurencija su Kinijos gamintojais sparčiausiai aštrėja.

  • „Volvo Cars“ rado naują vadovą: „Škoda“ bosas perima vairą, kai akcijos smigo 40 proc.

    „Volvo Cars“ rado naują vadovą: „Škoda“ bosas perima vairą, kai akcijos smigo 40 proc.

    Švedijos automobilių gamintoja „Volvo Cars“ paskelbė radusi būsimą prezidentą ir generalinį direktorių: juo taps „Volkswagen“ grupės prekės ženklo „Škoda“ vadovas Klausas Zellmeris. Bendrovė jam patikėjo užduotį užbaigti pertvarką laikotarpiu, kai šiemet „Volvo Cars“ akcijų kaina krito maždaug 40 proc.

    Teigiama, kad Klausas Zellmeris pareigas pradės eiti ne vėliau kaip 2027 metų spalio 1 dieną. Iki tol dabartinis vadovas Håkanas Samuelssonas liks poste ir prižiūrės perdavimą, kad pereinamasis laikotarpis būtų sklandus ir nepakenktų vykdomiems pokyčiams.

    Naujasis vadovas į „Volvo Cars“ ateina sukaupęs daugiau nei trijų dešimtmečių patirtį automobilių pramonėje. Nuo 2022 metų jis vadovavo „Škoda“, o anksčiau dirbo „Volkswagen“ lengvųjų automobilių valdyboje ir daugiau nei 20 metų buvo siejamas su „Porsche“ veikla, įskaitant darbus Vokietijoje ir Šiaurės Amerikoje.

    „Klausas Zellmeris sujungia gilią automobilių pramonės kompetenciją, tarptautinę vadovavimo patirtį ir aiškų rezultatų rekordą transformacijų metu“, – sakė „Volvo Cars“ valdybos pirmininkas Ericas Li.

    „Po beveik 100 metų „Volvo Cars“ gebėjimas iš naujo atrasti save yra ir įspūdingas pasiekimas, ir nuolatinis iššūkis“, – sakė Klausas Zellmeris.

    Kas laukia „Volvo Cars“ pertvarkoje

    Bendrovė pastaraisiais metais koregavo strategiją dėl besikeičiančių rinkos sąlygų ir spaudimo pelningumui. Håkanas Samuelssonas prie „Volvo Cars“ vairo sugrįžo 2025 metų balandį, kai įmonei teko tvarkytis su JAV tarifų poveikiu, nes didelė dalis į JAV tiekiamų automobilių buvo gaminama Europoje.

    Tuomet buvo pradėtas 1,6 milijardo eurų kaštų ir grynųjų pinigų planas, sumažinta 3 000 darbo vietų ir atsisakyta ankstesnio įsipareigojimo iki 2030 metų tapti visiškai elektrine marke. Tai atspindi platesnę Europos gamintojų tendenciją lanksčiau derinti elektrifikaciją su paklausa ir reguliaciniais reikalavimais skirtingose rinkose.

    Naujausiame etape „Volvo Cars“ siekia veiklos pelno maržą pakelti virš 8 proc., kai 2025 metais ji siekė 3,5 proc. Planuojama 13 modelių elektrifikuota gama, atskiriant pasiūlą Vakarų rinkoms ir Kinijai, taip pat didesnis rėmimasis daugumos akcininku „Geely“ tiekimo grandinėje.

    Rinkos spaudimas ir skirtingos kryptys

    „Volvo Cars“ situacija išryškina vieną svarbiausių sektoriaus problemų: vieno universalaus modelio ar vienos strategijos nebeužtenka, kai rinkas skiria tarifai, subsidijų politika, įkrovimo infrastruktūra ir vartotojų lūkesčiai. Dėl to gamintojai vis dažniau kuria regioniškai pritaikytus modelius ir platformas.

    Bendrovė taip pat susiduria su krentančiais pardavimais, o investuotojai jautriai reaguoja į perėjimo prie elektrifikacijos kaštus, kainų konkurenciją ir prekybos barjerus. Tokiose sąlygose vadovo pasirinkimas iš didžiosios automobilių industrijos, turinčio ir premium, ir masinės gamybos patirties, laikomas bandymu grąžinti stabilumą ir pagreitinti pertvarką.

  • „Renault“ ir „Geely“ Brazilijoje skiria dar 319 mln eurų: kada pasirodys nauji elektromobiliai

    Papildoma investicija į gamybą

    Prancūzų automobilių gamintojos „Renault“ Brazilijos padalinys „Renault Geely do Brasil“, kuriame Kinijos grupė „Geely“ turi 26,4 proc. akcijų, paskelbė apie papildomą 319 mln eurų investiciją į vietinę gamybą.

    Šios lėšos bus nukreiptos į gamyklą netoli Kuritibos, Paranos valstijoje. Įmonė siekia išplėsti modelių gamą ir sustiprinti pozicijas didžiausioje Lotynų Amerikos automobilių rinkoje.

    Kokie modeliai planuojami

    Nuo 2027 metų vidurio gamykloje turėtų būti pradėtas montuoti naujas elektrifikuotas „Renault“ modelis bei elektrinis sedanas „Geely“ EX2. Bendrovė nurodo, kad automobiliai bus skirti Brazilijos rinkai, o vėliau planuojamas platesnis pardavimų augimas Pietų Amerikoje.

    Elektromobilių ir hibridinių modelių gamybos plėtra Brazilijoje atspindi platesnę tendenciją: gamintojai vis dažniau renkasi lokalizuoti gamybą arčiau pagrindinių pirkėjų, kad sumažintų logistikos kaštus ir greičiau prisitaikytų prie vietos reguliavimo bei vartotojų poreikių.

    „Be naujų modelių pristatymo, ruošiame veiklą ateičiai, sujungdami „Renault“ ir „Geely“ stipriąsias puses, kad Brazilijos klientams pasiūlytume pažangiausias technologijas ir vietoje pagamintus automobilius“, – sakė „Renault Geely do Brasil“ vadovas Arielis Montenegro.

    Bendra investicijų suma ir rinkos kontekstas

    Bendrovė skelbia, kad iki šiol „Renault“ veiklai Brazilijoje jau buvo skirta apie 580 mln eurų, o dabartinis sprendimas didina bendrą investicijų mastą ir rodo ilgalaikį įsipareigojimą regionui.

    Partnerystės pagrindas buvo sustiprintas 2025 metų gruodį pasirašius susitarimą dėl bendradarbiavimo ir surinkimo linijų naudojimo Brazilijoje. Toks modelis leidžia greičiau į rinką įvesti naujus produktus ir dalintis technologijomis bei tiekimo grandinėmis.

    Brazilijoje 2024 metais buvo parduota apie 2,55 mln naujų automobilių, iš jų „Renault“ teko maždaug 130 000 vienetų. Tai atitinka apie 5 proc. rinkos dalį, todėl nauji elektrifikuoti modeliai gali tapti svarbiu svertu kovojant dėl didesnio matomumo sparčiai besikeičiančioje rinkoje.

  • „Geely“ žada 1 000 km įkrovimu: kietojo elektrolito baterija gali atsidurti „Volvo“

    „Geely“ žada 1 000 km įkrovimu: kietojo elektrolito baterija gali atsidurti „Volvo“

    Kinijos automobilių koncernas „Geely“ skelbia pradedantis kietojo elektrolito baterijų bandymų etapą realiomis sąlygomis, o technologija ateityje gali pasiekti ir „Volvo“ elektrinius modelius. Bendrovė nurodo, kad pilotiniai bandymai per skirtingus grupės prekės ženklus planuojami nuo 2027 metų.

    „Geely“ teigimu, naujos kartos elementų energijos tankis gali siekti apie 500 Wh/kg, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei dalies šiandien naudojamų sprendimų celių lygiu. Toks šuolis teoriškai leistų su tuo pačiu svoriu sutalpinti daugiau energijos arba sumažinti baterijos masę išlaikant panašią talpą.

    Didžiausias pažadas – nuvažiuojamas atstumas: „Geely“ kalba apie daugiau nei 1 000 kilometrų vienu įkrovimu. Vis dėlto rinkai tai dar negarantuoja greito proveržio, nes bandomoji programa nėra tas pats, kas masinė gamyba ir tiekimo grandinių paruošimas milijonams automobilių.

    „Prototipus sukurti lengva, o gamybos mastelio didinimas yra labai sunkus“, – sakė Elonas Muskas, komentavęs, kodėl naujas technologijas ypač sunku paversti plačiai prieinamais produktais.

    Kietojo elektrolito baterijos paprastai siejamos ne tik su didesniu energijos tankiu, bet ir su potencialiai geresniu saugumu, nes vietoj skysto elektrolito naudojamos kitos cheminės ir konstrukcinės schemos. Teoriškai tai gali mažinti užsidegimo riziką po smūgio ir didinti atsparumą perkaitimui, nors realus saugumo lygis priklauso nuo konkrečios chemijos, aušinimo ir gamybos kokybės.

    „Geely“ taip pat mini ilgaamžiškumą: orientacinė rida gali siekti apie 965 000 kilometrų. Toks skaičius svarbus ne tik privatiems vairuotojams, bet ir komerciniams parkams, nes ilgesnis baterijos tarnavimo laikas mažina eksploatacijos kaštus ir didina likutinę transporto priemonės vertę.

    Ekspertai pabrėžia, kad kietojo elektrolito baterijų komercializaciją dažniausiai stabdo keli praktiniai iššūkiai: stabilus veikimas plačiame temperatūrų diapazone, elementų degradacijos kontrolė, gamybos kaina ir patikimumas dideliu mastu. Dėl to 2027 metų pilotas labiau rodo ketinimą technologiją išbandyti kelyje, o ne pažadą, kad ji netrukus taps standartu visiems pirkėjams.

    „Geely“ valdo platų prekės ženklų portfelį, tarp jų – „Volvo“, „Polestar“, „Lotus“, „Smart“, „Zeekr“, „Lynk & Co“ ir kitus. Kurie modeliai ir kokiose rinkose pirmieji gaus naują bateriją, kol kas neatskleidžiama, tačiau logiška, kad brangesnių segmentų automobiliai gali būti palankesnė starto vieta dėl didesnės maržos ir galimybės absorbuoti naujos technologijos kainą.

    Jei „Geely“ pavyktų realiai pasiekti deklaruojamus rodiklius, tai galėtų reikšmingai pakeisti elektromobilių konkurenciją: ilgesnis nuotolis sumažintų įkrovimo infrastruktūros spaudimą, o geresnis energijos tankis leistų gamintojams rinktis tarp didesnės talpos ar lengvesnių automobilių. Tačiau galutinį verdiktą lems ne laboratoriniai skaičiai, o tai, kaip baterijos veiks kasdienėje eksploatacijoje ir kiek jos kainuos masinėje gamyboje.

  • „Volvo“ ruošia EX50: pigesnis už „Tesla“ Model Y, bet su nauja SPA3 platforma – ką žinome

    „Volvo“ ruošia EX50: pigesnis už „Tesla“ Model Y, bet su nauja SPA3 platforma – ką žinome

    „Volvo“ rengia naują elektrinį krosoverį EX50, kuris, kaip skelbiama, turėtų tapti tiesioginiu „Tesla“ Model Y konkurentu. Modelis būtų orientuotas į itin paklausų kompaktiškų elektrinių SUV segmentą, kuriame pirkėjai vis dažniau renkasi praktiškumą, greitą įkrovimą ir pažangias programines funkcijas.

    Remiantis pranešimais, EX50 startinė kaina JAV rinkoje turėtų būti mažesnė nei 50 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 46 000 eurų. Pirmieji automobiliai JAV, tikėtina, pasirodytų apie 2027 metų pabaigą, o pradžioje jų būtų atvežama ribotais kiekiais.

    Kas keisis „Volvo“ elektrinėje gamoje

    EX50 būtų naujas įėjimo taškas „Volvo“ elektrinių automobilių pasiūloje, ypač jei EX30 po 2026 modelio metų būtų palaipsniui išimamas iš JAV rinkos. Toks žingsnis reikštų, kad gamintojas siekia pasiūlyti labiau universalią ir brandesnę alternatyvą, artimesnę masinei paklausai.

    Naujasis modelis taip pat būtų numatomas kaip EX40 pamaininis, nes dabartinis EX40 laikomas senstančiu, o konkurentų pasiūla kompaktiškų elektrinių SUV klasėje sparčiai plečiasi. „Volvo“ viešai nepatvirtino konkrečių būsimų produktų detalių, tačiau yra nurodęs, kad būtent elektromobilių segmente mato augantį potencialą.

    SPA3 platforma ir programinė kryptis

    Skelbiama, kad EX50 bus kuriamas ant naujos SPA3 architektūros, kurią „Volvo“ pristato kaip programiškai apibrėžtą platformą. Tokia kryptis reiškia didesnį dėmesį automobilio programinei įrangai, nuotoliniams atnaujinimams ir galimybei greičiau diegti naujas funkcijas per visą eksploatacijos laiką.

    SPA3 turėtų būti naudojama ir didesniame EX60, o ankstyvieji įspūdžiai apie EX60 leidžia tikėtis pažangos ne tik valdymo logikoje, bet ir efektyvume. „Volvo“ ankstesnių elektrinių modelių patirtis parodė, kad programinės įrangos stabilumas tampa esminiu konkurencingumo veiksniu, todėl nauja platforma laikoma strateginiu atnaujinimu.

    Ko tikėtis dėl dydžio, gamybos ir konkurencijos

    Pagal dydį EX50 būtų artimas „Tesla“ Model Y ir varžytųsi su tokiais modeliais kaip „Hyundai“ Ioniq 5 ar „Ford“ Mustang Mach-E. Tai reiškia, kad „Volvo“ taikytų į pirkėjus, kuriems svarbu šeimos automobilio erdvė, universalus kėbulas ir patogus kasdienis naudojimas.

    Gamyba, tikėtina, būtų planuojama naujoje „Volvo“ gamykloje Košicėje, Slovakijoje. Toks sprendimas atspindi bendrą Europos automobilių pramonės tendenciją elektrinių modelių gamybą perkelti arčiau pagrindinių rinkų bei tiekimo grandinių, siekiant mažinti kaštus ir rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Nors tikslių techninių parametrų kol kas nėra, iš SPA3 krypties dažnai tikimasi geresnio energijos efektyvumo ir spartesnio įkrovimo, nes būtent tai šiandien labiausiai lemia pirkėjų apsisprendimą. 2027 metais konkurencija šiame segmente bus dar intensyvesnė, todėl EX50 sėkmę lems kainos, realaus nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo spartos balansas.

  • Izera vėl grįžta į politikų kalbas: kas sustabdė projektą ir kada realiai galėtų prasidėti statybos

    Lietuviškai tariant, Izera tapo projektu, kuris per beveik dešimtmetį taip ir neperžengė nuo ambicijų prie gamybos slenksčio. Lenkijos politikai ją periodiškai pristato kaip proveržio simbolį, tačiau realybėje planai keitėsi, o sprendimai strigo.

    Viešojoje erdvėje Izera glaudžiai siejama su buvusiu Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. Jo ankstesnės kalbos apie elektromobilumą ilgainiui virto politiniu įsipareigojimu, kuris vėliau tapo našta, kai projektui pritrūko aiškios krypties ir finansavimo.

    Kaip turėjo gimti Izera

    Projektą vykdyti buvo įkurta bendrovė „Electromobility Poland“, kurią iš pradžių rėmė valstybės valdomos energetikos įmonės. Pradinis tikslas buvo sukurti kuo labiau vietinį produktą: nuo dizaino iki komponentų ir technologijų, tačiau toks kelias pasirodė per brangus ir per lėtas.

    Todėl pasirinktas automobilių pramonėje įprastas modelis: įsigyti paruoštą techninę platformą ir ant jos kurti savo modelį. „Electromobility Poland“ buvo pasirinkusi Kinijos koncerno „Geely“ elektrinę platformą SEA, kuri naudojama ir kitų grupės prekių ženklų automobiliuose.

    Kodėl projektas įstrigo

    Tuometinė projekto situacija atrodė pažengusi: buvo numatytas sklypas gamyklai, viešai skelbta apie pasirengimą statyboms, vyko rangos planavimas. Vis dėlto lemiamu momentu pritrūko pinigų, o ilgalaikis laukimas tik augino rizikas ir mažino partnerių motyvaciją.

    Didelę įtaką turėjo ir politiniai sprendimai dėl KPO lėšų. Projektas buvo siejamas su europiniu finansavimu, tačiau dėl užsitęsusių ginčų ir vėlesnių sprendimų dalį paramos perkelti bei struktūrą keisti, faktinis startas nusikėlė, o projektui teko iš esmės persiderėti dėl kelio į priekį.

    Europa juda pirmyn, o partneriai renkasi kitus kelius

    Kol Izera ieško naujo technologinio partnerio, „Geely“ Europoje pasirinko praktiškesnį kelią: oficialiai paskelbta apie bendrą įmonę su „Ford“ Ispanijoje, Valensijoje. Ten planuojama gaminti elektrifikuotus modelius Europos rinkai, o nauja gamybos banga turėtų startuoti 2028 metais.

    Šis pavyzdys parodo, kaip greitai juda rinka, kai sutampa investicijos, valstybės parama ir aiškus sprendimų priėmimas. Izera tuo metu lieka labiau politiniu pasakojimu nei pramoniniu faktu, nes be stabilaus finansavimo ir partnerystės gamybos grafikai lengvai virsta tik dar viena data kalendoriuje.

    Kada realiai galėtų prasidėti statybos?

    Dabartinis grafikas, skelbiamas projekto kontekste, numato susitarimą su nauju technologiniu partneriu rudenį, o statybų pradžią pavasarį 2027 metais. Tačiau tokie terminai jautrūs politiniams ciklams, nes sprendimai dėl valstybės dalyvavimo, paskolų ir garantijų dažnai tampa rinkimų diskusijų dalimi.

    Izera istorija tapo pamoka, kad vien vizijos nepakanka: elektromobilių pramonėje laimi tie, kurie greitai apsisprendžia, užsitikrina kapitalą ir pasirašo ilgalaikes tiekimo bei technologijų sutartis. Kitu atveju projektas rizikuoja dar kartą būti „perkrautas“ ir vėl atsidurti starto pozicijoje.

    „Bendra įmonė Europoje atspindi mūsų įsipareigojimą atviram, bendradarbiavimu grįstam produktų vystymui ir augimo strategijai“, – sakė „Geely Auto Group“ viceprezidentas Alex Nan.

    „Tai, kas pasiekta Valensijoje, nuolat remiant Ispanijos vyriausybei ir regiono valdžiai, yra viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys visai Europai“, – sakė „Ford of Europe“ vadovas Jim Baumbick.

  • „Waymo“ meta iššūkį taksi rinkai: naujieji „Ojai“ robotaksi jau rieda į 3 miestus

    „Waymo“ meta iššūkį taksi rinkai: naujieji „Ojai“ robotaksi jau rieda į 3 miestus

    „Waymo“ pranešė, kad į viešąsias keliones netrukus išleis naujos kartos elektrinius robotaksi „Ojai“. Pirmieji važiavimai bus siūlomi San Franciske, Los Andžele ir Finikse, pradžioje numatant nemokamą bandomąjį etapą, o vėliau – mokamas keliones.

    Bendrovė teigia, kad „Ojai“ sukurti taip, kad būtų patogesni kasdienėms kelionėms: žemesnis įlipimo slenkstis, lygios grindys ir stumdomos durys turėtų palengvinti patekimą į saloną. Viduje numatyti trys ekranai, leidžiantys keleiviams reguliuoti klimatą ar garso nustatymus.

    Daug dėmesio skiriama ir prieinamumui: „Waymo“ nurodo, kad integruoti sprendimai, tokie kaip brailio žymėjimas ir ekrano skaitytuvo suderinamumas, turėtų padėti keleiviams su regos negalia. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai autonominio transporto paslaugos vis dažniau vertinamos ne tik pagal technologinį pažangumą, bet ir pagal universalaus dizaino principus.

    Kas slypi po „Ojai“ kėbulu

    „Ojai“ pagrindas – modifikuotas „Zeekr“ sukurtas elektrinis mikroautobusas, kurį gamina Kinijos automobilių grupės „Geely“ valdoma markė. „Waymo“ šį modelį pritaiko savo poreikiams: bazinis kėbulas ir elektrinė pavara pagaminami Kinijoje, tačiau autonominio vairavimo įranga montuojama jau Jungtinėse Valstijose.

    Pasak bendrovės, esminis sprendimas – atsisakyti kiniškos kilmės telematikos ar kitų prijungtų sistemų bazinėje komplektacijoje. Tokie automobiliai į JAV atgabenami kaip neprijungti baziniai vienetai, o galutinė konfigūracija su ryšio ir kompiuterine įranga atliekama „Waymo“ padalinyje Mesoje, Arizonos valstijoje.

    Toks modelis leidžia pasinaudoti efektyvia elektrinių automobilių gamyba, kartu mažinant reguliacines rizikas, susijusias su prijungtų transporto priemonių programinės ir aparatinės įrangos kilme. JAV pastaraisiais metais sugriežtino požiūrį į kiniškus elektromobilius ir su jais susijusias technologijas, todėl tiekimo grandinė ir komponentų kilmė tapo kritiškai svarbi.

    Nauja jutiklių karta ir ambicijos plėstis

    „Ojai“ bus diegiama šeštos kartos „Waymo“ autonominio vairavimo technologija. Bendrovė teigia, kad sistema naudoja mažiau jutiklių, tačiau išlaiko ar pagerina aplinkos suvokimą: komplekte numatytos 13 kamerų, 4 lidarai ir 6 radarai.

    Atnaujintos 17 megapikselių kameros, anot „Waymo“, turėtų suteikti geresnę raišką, platesnį dinaminį diapazoną ir didesnį jautrumą prastame apšvietime. Tai svarbu ne tik naktį, bet ir sudėtingomis oro sąlygomis, kai autonominėms sistemoms tenka spręsti daugiau neapibrėžtumo.

    Robotaksi rinka JAV šyla: savo planus aktyviau skelbia „Zoox“, „Tesla“ ir „Uber“, o „Waymo“ toliau didina mastą. Bendrovė yra įvardijusi tikslą artimiausiais mėnesiais pradėti veiklą dar maždaug 20 miestų, tačiau plėtra neapsieina be iššūkių.

    Pastaruoju metu robotaksi paslaugos kai kuriose vietovėse susidūrė su problemomis dėl užlietų kelių, o „Waymo“ taip pat planuoja žengti į rinkas, kur reguliariai sninga. Būtent gebėjimas patikimai veikti lietuje, rūke ar sningant išlieka vienu svarbiausių veiksnių, nulemiančių, kaip greitai autonominės paslaugos taps masinės.

    Kartu „Waymo“ vysto ir kitus būsimos flotilės variantus: bendrovė yra pranešusi apie planus diegti robotaksi, paremtus „Hyundai“ „Ioniq 5“ modeliu, surenkamu JAV. Tokia kryptis gali reikšti mažiau reguliacinių kliūčių, tačiau „Ojai“ į gatves turėtų išriedėti anksčiau.

  • JAV Senate stumia draudimą kiniško kapitalo automobiliams: po smūgiu gali atsidurti ir „Mercedes-Benz“

    JAV Senate stumia draudimą kiniško kapitalo automobiliams: po smūgiu gali atsidurti ir „Mercedes-Benz“

    JAV Senato Prekybos komitetas pastūmėjo į priekį dvipartinį teisės aktą, kuriuo siekiama apriboti automobilių pardavimą, jei gamintoją reikšmingai valdo Kinijos subjektai. Projekte numatyta riba yra 15 proc. nuosavybės, todėl priemonė gali paliesti ne tik Kinijos prekės ženklus, bet ir kai kuriuos Europos gamintojus.

    Diskusijų epicentre atsidūrė „Mercedes-Benz“, nes dalį šios bendrovės akcijų valdo su Kinija siejami investuotojai. Viešai skelbiamais duomenimis, Kinijos gamintojas BAIC ir „Geely“ įkūrėjas Li Shufu yra sukaupę reikšmingus paketus, kurie bendrai sudaro beveik penktadalį „Mercedes-Benz“ akcijų.

    Senatoriaus Tedo Cruze’o teigimu, jei projektas būtų priimtas nepakeistas, tai teoriškai galėtų reikšti ribojimus ir „Mercedes-Benz“ automobilių prekybai JAV. Įstatymo autoriai kartu užsimena, kad formuluotes dar gali tekti koreguoti, nes tikslas – pirmiausia sumažinti nacionalinio saugumo rizikas, o ne užkirsti kelią seniai JAV rinkoje veikiančioms markėms.

    „JAV niekada rimtai nesvarstytų uždrausti „Mercedes-Benz“ – projektą reikia patikslinti“, – sakė Tedas Cruzas.

    Šis teisės aktas skiriasi nuo ankstesnių ribojimų tuo, kad dėmesį kreipia ne vien į tai, kur automobilis surenkamas ar kiek jame naudojama konkrečios kilmės komponentų. Pagrindiniu kriterijumi tampa nuosavybės struktūra ir galimos „padengtųjų subjektų“ įtakos grandys, taip pat technologijos, ypač susijusios su ryšiu ir duomenų perdavimu.

    Projekte numatyta, kad draudimai būtų taikomi vadinamiesiems prijungtiems automobiliams, kurių programinė įranga ir ryšio sistemos gali rinkti jautrius duomenis. Politikų argumentas – tokia informacija, jei pasiektų užsienio jurisdikcijas, galėtų kelti grėsmių nacionaliniam saugumui, todėl siūloma įtvirtinti aiškesnius barjerus tiek programinei įrangai, tiek aparatinei daliai.

    Pagal aptariamą planą draudimai importui ir pardavimui būtų pradedami taikyti nuo 2027 metų, o dar griežtesnės nuostatos dėl technologijų apimties galėtų įsigalioti nuo 2030 metų. Tai reikštų pereinamąjį laikotarpį gamintojams, kurie turėtų arba pakeisti nuosavybės struktūrą, arba siekti išimčių, jei tokia galimybė būtų palikta galutinėje įstatymo redakcijoje.

    Diskusijose minimas ir JAV automobilių pramonės interesų konfliktas. Kai kurie senatoriai viešai tvirtina, kad griežtesnės 15 proc. ribos gali siekti dalis vietos gamintojų, siekiančių didesnės apsaugos nuo konkurencijos ir aiškesnių taisyklių elektrinių bei programiškai valdomų automobilių segmente.

    „Mercedes-Benz“ yra pareiškusi, kad remia priemones, skirtas JAV nacionaliniam saugumui užtikrinti, tačiau kartu pabrėžia siekį, kad teisėkūra nepakenktų įmonės veiklai. Artimiausiu metu svarbiausia intriga – ar įstatymo formuluotės bus pakoreguotos taip, kad atskirtų tiesioginę valstybės įtaką nuo pasyvių investicijų, kurios globaliose biržose yra įprasta praktika.

  • Kinijos elektromobiliai veržiasi į Kanadą: leista 49 000, o pardavėjai jau rikiuojasi

    Kinijos elektromobiliai veržiasi į Kanadą: leista 49 000, o pardavėjai jau rikiuojasi

    Kanada atveria duris Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, o dalis automobilių prekybininkų tai vadina galimu lūžiu rinkoje. Kai kurie dilerių tinklai jau mezga ryšius su gamintojais ir ruošiasi startui, tikėdamiesi didesnės konkurencijos ir platesnio modelių pasirinkimo.

    Vienas iš aktyviai besiruošiančių pardavėjų vadovų, prižiūrintis 10 atstovybių Naujosios Škotijos ir Naujojo Bransviko provincijose, balandį lankėsi Pekino automobilių parodoje. Jo teigimu, Kinijos gamintojų siūlomi automobiliai nustebino apdailos medžiagomis, dizainu ir važiavimo komfortu.

    49 000 automobilių kvota ir mažesnis tarifas

    Pagal viešai skelbiamas sąlygas, Kanada kasmet leidžia mažmeninei prekybai importuoti iki 49 000 Kinijoje pagamintų elektromobilių, jiems taikant 6,1 proc. tarifą. Tuo pat metu kitiems iš Kinijos importuojamiems automobiliams išlieka 100 proc. tarifas, todėl būtent elektromobilių segmentas tampa patraukliausiu keliu į rinką.

    Automobilių rinkos analitikai pabrėžia, kad toks kiekis sudarytų maždaug 3–5 proc. Kanados naujų automobilių pardavimų, tad trumpuoju laikotarpiu tai nebūtinai iš esmės apverstų konkurenciją. Vis dėlto net ir tokia dalis gali turėti reikšmingą poveikį kainodarai, ypač jei pirkėjai ieškos pigesnių alternatyvų.

    Dilerių susidomėjimas auga, nuomonės išsiskiria

    Prekybininkus su Kinijos gamintojais jungiantys tarpininkai sako sulaukę beveik 400 užklausų iš skirtingų dilerių visoje Kanadoje. Akcentuojama, kad gamintojams tai yra galimybė įsitvirtinti Šiaurės Amerikoje, pradedant nuo riboto kiekio ir atsargaus plėtros modelio.

    Kartu girdimas ir ryškus skepticizmas: dalis automobilių gamintojams atstovaujančių asociacijų sprendimą vertina kaip keliantį rizikų vietinei pramonei. Kritika skamba ir iš JAV politikų, kurie viešai perspėja, kad kiniškų elektromobilių įsitvirtinimas gali turėti platesnių pasekmių regiono automobilių sektoriui.

    Pirkėjų smalsumas ir spaudimas kainoms

    Gatvėje kalbinti kanadiečiai dažnai mini paprastą motyvą: daugiau pasirinkimo ir potencialiai žemesnės kainos. Elektromobilių kainų konkurencija gali stiprėti, ypač jei nauji prekių ženklai pasiūlys turtingesnę komplektaciją už panašią sumą nei tradiciniai rinkos lyderiai.

    „Manau, jie gerąja prasme sujudins rinką“, – sakė Kanados gyventojas Patrickas Huntas.

    „Bus daugiau galimybių ir daugiau pasirinkimo žmonėms, o dėl to, kas vyksta su degalų kainomis, elektromobiliai turi šansą“, – sakė kanadietis Danielis Haimas.

  • „Lotus“ vadovas atvėsino vilčių bangą: kietojo elektrolito baterijoms dar gali prireikti dešimtmečio

    „Lotus“ vadovas atvėsino vilčių bangą: kietojo elektrolito baterijoms dar gali prireikti dešimtmečio

    „Lotus“ vadovas Qingfengas Fengas perspėja, kad kietojo elektrolito baterijų proveržis elektromobiliams nėra taip arti, kaip tikisi dalis rinkos. Jo teigimu, iki masinės gamybos dar gali prireikti nuo trejų–penkerių metų iki maždaug dešimtmečio.

    Tokie komentarai skamba tuo metu, kai automobilių gamintojai ir baterijų tiekėjai viešai kalba apie bandymus bei pirmąsias mažos apimties linijas, tačiau didelės apimties gamyba vis dar laikoma sudėtingu iššūkiu. Rinkoje augant konkurencijai, spaudimas greitai pateikti „naujos kartos“ sprendimą tik didėja.

    Kodėl ši technologija taip vilioja?

    Kietojo elektrolito baterijos nuo įprastų ličio jonų skiriasi tuo, kad vietoj skysto elektrolito naudoja kietą medžiagą, dažnai keramikos pagrindu. Šalininkai tikisi didesnio energijos tankio, potencialiai didesnio saugumo ir greitesnio įkrovimo, kas teoriškai leistų didinti nuvažiuojamą atstumą arba mažinti baterijų masę.

    Ši kryptis dažnai pristatoma kaip vienas svarbiausių elektromobilių raidos etapų, tačiau praktinis pritaikymas susiduria su inžineriniais kompromisais. Norint stabiliai pasiekti gerus rezultatus realiomis eksploatavimo sąlygomis, būtina užtikrinti vienodą kokybę milijonams elementų, o tai ir yra masinės gamybos „barjeras“.

    Kas dar neleidžia startuoti masinei gamybai?

    „Lotus“ vadovas pabrėžia, kad saugumo klausimai, jo vertinimu, jau iš esmės suvaldyti, tačiau didžiausia problema slypi našumo ir ilgaamžiškumo pusiausvyroje. Kitaip tariant, didinant iškrovos galią gali trumpėti tarnavimo laikas, o siekiant ilgaamžiškumo gali kristi galia.

    „Problema ta, kad didėjant iškrovos spartai mažėja baterijos tarnavimo laikas, o didėjant tarnavimo laikui mažėja iškrovos sparta. Tai dar neišspręsta“, – sakė Qingfengas Fengas.

    Kitas dažnai minimas iššūkis – kaina ir gamybos sudėtingumas. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į elementų plėtimąsi įkrovimo metu bei parametrų degradaciją po daugybės ciklų, o tai ypač jautru automobiliams, kuriems reikia stabilaus veikimo daugelį metų.

    Kodėl dalis gamintojų renkasi tarpinį variantą?

    Dalis pramonės vietoj visiškai kietojo elektrolito technologijos intensyviai dirba su pusiau kieto elektrolito baterijomis, kur naudojamas mišrus sprendimas. Toks kelias dažnai laikomas pragmatiškesniu, nes gali būti lengviau pritaikomas esamoms gamybos grandinėms ir greičiau pasiekti apčiuopiamą rezultatą rinkoje.

    „Lotus“ priklauso Kinijos automobilių grupei „Geely“, o pats Q. Fengas teigia, kad būtent „Geely“ aktyviai stumia šios krypties tyrimus ir plėtrą, įskaitant specializuotą tyrimų centrą. Vis dėlto jo asmeninis vertinimas išlieka atsargus: net ir turint dideles investicijas, laiko iki masinės gamybos gali prireikti gerokai daugiau, nei žadama reklaminėse antraštėse.