CP v2

Tag: Gelbėjimo darbai

  • Po Venesuelos žemės drebėjimų prašo pagalbos per „Euronews“ „TikTok“: „Esame įstrigę“

    Po Venesuelos žemės drebėjimų prašo pagalbos per „Euronews“ „TikTok“: „Esame įstrigę“

    Praėjus daugiau nei parai po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, dalis nukentėjusiųjų pagalbos ieško ne tik per gelbėjimo tarnybas, bet ir socialiniuose tinkluose. Žmonės masiškai rašo žinutes „Euronews“ ispanakalbio „TikTok“ kanalo tiesioginės transliacijos pokalbyje, tikėdamiesi, kad jų prašymai pasieks gelbėtojus ar savanorius.

    Į „Euronews“ transliaciją jungiasi tiek tie, kurie teigia esantys įstrigę griuvėsiuose, tiek artimųjų ieškantys gyventojai. Pokalbyje kartojasi konkrečios vietos, pastatų pavadinimai, prašymai atvykti į nurodytus aukštus ar patikrinti tam tikrus rajonus, kuriuose esą liko žmonių, įskaitant vaikus.

    Pagalbos prašymai tiesioginėje transliacijoje

    Viena plačiausiai dalintų žinučių buvo prašymas gelbėti žmones, kurie teigė esantys įstrigę septintame aukšte kartu su mažais vaikais ir kūdikiu. Vėliau tame pačiame pokalbyje pasirodė žinutė, kad žmonės galėjo būti išgelbėti, tačiau dalis kitų prašymų liko be aiškaus patvirtinimo.

    Kituose komentaruose minimos pakrantės teritorijos ir gyvenamieji kompleksai, kur, pasak rašančiųjų, yra daug vaikų ar žmonių, kuriems skubiai reikia evakuacijos. Kai kurie prašymai susiję su viešbučiais ir daugiabučiais, o rašantieji prašo perduoti informaciją gelbėtojams ar padėti susisiekti su artimaisiais.

    Kodėl žmonės kreipiasi į socialinius tinklus?

    Tokia situacija išryškina, kaip krizių metu socialiniai tinklai tampa neformaliu pagalbos kanalu, ypač kai ryšys veikia nepastoviai arba institucijų pajėgumai riboti. Nukentėjusieji tikisi, kad tiesioginės transliacijos auditorija, įskaitant žurnalistus ir vietos gyventojus, gali greičiau pastebėti prašymą ir perduoti jį toliau.

    Diskusijose taip pat juntamas nepasitenkinimas dėl gelbėjimo resursų ir technikos trūkumo. Žmonės klausia, kur yra gelbėtojai, ragina telkti daugiau pajėgų, o dalis komentatorių atvirai kaltina valdžios institucijas dėl, jų manymu, nepakankamo pasirengimo ir lėtos reakcijos.

    Aukų skaičius ir paieškos darbai

    Oficialiais duomenimis, po žemės drebėjimų žuvo 589 žmonės, o 2 980 buvo sužeisti. Šimtai gyventojų laikomi dingusiais, todėl paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiasi, o artimieji vis dar ieško informacijos apie dingusius šeimos narius.

    Krizei tęsiantis, internete matyti ir savitarpio pagalbos iniciatyvos: kai kurie naudotojai siūlo dalintis turimais dingusiųjų sąrašais, kiti prašo rašyti privačiai, kad galėtų perduoti kontaktus ar patikslintas vietas. Tuo pat metu institucijos ragina informaciją apie dingusius ar įstrigusius žmones teikti per oficialius kanalus, kad gelbėjimo darbai būtų koordinuojami ir patikrinami.

  • Kauno rajono savanorių ugniagesiai mini 10-metį: 106 nariai ir pagalba gaisruose nuo ūkių iki karjero

    Kauno rajone sukanka 10 metų pirmajai Lietuvoje savanorių ugniagesių komandai, kuri buvo kuriama remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi. Jubiliejus pažymėtas renginiais Raudondvaryje, kur susirinko ugniagesiai, partneriai ir bendruomenės atstovai.

    Minėjimas prasidėjo mišiomis Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje, o vėliau vyko šventinė eisena su orkestru. Renginio dalyviai persikėlė į Raudondvario dvaro menų inkubatorių, kur surengta konferencija ir pagerbti labiausiai nusipelnę ugniagesiai savanoriai.

    Į šventę atvyko ir Kauno rajono policijos komisariato vadovė Monika Puškovienė, taip pat delegacija iš Punsko valsčiaus. Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys akcentavo ilgalaikę partnerystę su Lenkijos kolegomis, kuri apima bendras pratybas, mokymus ir įvairius projektus.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad savanorystės idėja brendo stebint šalis, kur tokia tradicija gyvuoja šimtmečius. „Nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Kauno rajone susikūrė pirmoji savanoriška ugniagesių komanda. Ir tai – ne atsitiktinumas, nes mūsų krašto žmonės labai bendruomeniški“, – sakė V. Makūnas.

    Šiuo metu Kauno rajono savanorių ugniagesių komandoje yra 106 nariai, tarp kurių yra verslininkų, savivaldybės tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų atstovų. Į iškvietimus jie neretai vyksta pasitelkdami turimą techniką, įskaitant traktorius ir kitus ūkio darbus palengvinančius įrenginius, kai to prireikia gaisrams ar stichinių įvykių padariniams likviduoti.

    Per dešimtmetį fiksuota ne viena situacija, kai savanorių veiksmai turėjo lemiamos reikšmės. Tarp ryškesnių pavyzdžių minimas atvejis Drąseikių karjere, kai savanoris Gražvydas Prostenas kartu su Lapių komandos ugniagesiu Viliumi Galinausku išgelbėjo skendusį jauną vyrą.

    Kitu atveju savanorio Vytauto Šniaukos pastangomis nuo ugnies buvo apsaugota saulės elektrinė. Savanoriai taip pat ne kartą gesino laukuose įsiplieskusius gaisrus, vykdė pagalbos darbus po įvairių nelaimių ir talkino užtikrinant saugumą renginių ar ekstremalių situacijų metu.

    Savanorių ugniagesių gretose yra ir Kauno rajono savivaldybės atstovų, tarp jų meras V. Makūnas, jo pavaduotojas Laurynas Dilys, administracijos direktorius Mantas Rikteris. Į komandą įsitraukę ir kiti vietos valdžios bei valstybės institucijose dirbantys žmonės, o savivaldybė prisideda prie iniciatyvų, skirtų ugniagesių aprūpinimui ir jaunimo motyvavimui rinktis savanorystę.

    Jubiliejaus proga simboliškai pasodintas ąžuolas, pabrėžiant ilgalaikės partnerystės ir bendruomeniškumo idėją. Kauno rajono pavyzdys dažnai įvardijamas kaip praktinis modelis, kaip savanoriška veikla gali papildyti profesionalių tarnybų pajėgumus, ypač vietovėse, kur greita reakcija priklauso ir nuo vietos žmonių įsitraukimo.

  • Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena: kaip ji tapo ugniagesių gelbėtojų padėkos proga

    Šv. Florijono dienos prasmė

    Gegužės 4 dieną Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių minima Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo, diena. Ji siejama su dėkingumu ugniagesiams gelbėtojams ir jų tarnybai, kuri dažnai prasideda tada, kai kitiems tenka trauktis į saugią vietą.

    Šv. Florijonas krikščioniškoje tradicijoje laikomas žmonių, saugančių nuo ugnies stichijos, globėju, todėl jo vardu vadinama diena natūraliai tapo simboliniu profesinės bendruomenės akcentu. Ši data primena ne tik istorines ištakas, bet ir šiandienos realybę, kai gaisrai bei gelbėjimo darbai vis dažniau susiję su sudėtingais, greitos reakcijos reikalaujančiais iškvietimais.

    Kodėl ši diena svarbi šiandien

    Pastaraisiais metais visoje Europoje vis daugiau kalbama apie ekstremalių reiškinių dažnėjimą: karščio bangas, sausrą ir staigius orų pokyčius, kurie didina gaisrų riziką. Tokios tendencijos reiškia, kad ugniagesių gelbėtojų darbas tampa intensyvesnis, o pasirengimas turi apimti ne tik gesinimą, bet ir prevenciją, evakuaciją, techninius gelbėjimo darbus.

    Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai kviečiami ne vien į gaisrus: tenka vaduoti žmones po eismo įvykių, šalinti audrų padarinius, reaguoti į pavojingas situacijas buityje ir pramonėje. Šv. Florijono diena tampa proga visuomenei aiškiau pamatyti, kiek skirtingų kompetencijų reikalauja ši tarnyba ir kokia kaina neretai ateina saugumas.

    Padėka tarnybai ir bendruomenės dėmesys

    Ši diena dažnai minima sveikinimais, bendruomenių iniciatyvomis ir viešais padėkos ženklais ugniagesiams gelbėtojams. Tokie gestai svarbūs ne tik kaip pagarba profesijai, bet ir kaip priminimas, kad saugumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus atsakomybės.

    Ugniagesiai gelbėtojai nuolat pabrėžia, kad dalies nelaimių galima išvengti: dėl dūmų detektorių, tvarkingų elektros instaliacijų, atsakingo elgesio su ugnimi bei aiškaus šeimos plano, ką daryti kilus gaisrui. Šv. Florijono diena įprasmina paprastą, bet svarbią mintį: pagarba gelbėtojams turi virsti ir kasdieniais sprendimais, kurie mažina rizikas.

    „Ši diena yra proga pasakyti ačiū tiems, kurie į pavojų žengia pirmi, o iš jo grįžta paskutiniai“, – sakė ugniagesių bendruomenės atstovas.

  • Šv. Florijono diena: kaip ugniagesiai gelbėtojai kasdien saugo gyvybes ir turtą Lietuvoje

    Gegužės 4 dieną minima šv. Florijono diena, tradiciškai siejama su ugniagesiais gelbėtojais ir jų tarnyba visuomenei. Tai proga padėkoti žmonėms, kurie pirmieji skuba į gaisrus, avarijas, gelbėjimo darbus vandenyje ar kitas ekstremalias situacijas.

    Ugniagesių gelbėtojų darbas dažnai prasideda tada, kai kiti traukiasi į šalį: jų sprendimai turi būti greiti, o rizika reali. Tarnyboje svarbūs ne tik fiziniai gebėjimai, bet ir nuolatinės pratybos, komandinis darbas bei psichologinis pasirengimas veikti streso sąlygomis.

    Kas yra šv. Florijono diena?

    Šv. Florijonas laikomas ugniagesių globėju, todėl jo vardu pavadinta diena daugelyje Europos šalių tapo profesinės bendruomenės simboliu. Lietuvoje ši data kasmet primena, kad už operatyvių iškvietimų, prevencijos ir mokymų stovi konkrečių žmonių pastangos.

    Šiandien ugniagesių gelbėtojų darbas apima kur kas daugiau nei gaisrų gesinimą. Gelbėjimo operacijose vis dažniau susipina techniniai, medicininiai ir inžineriniai sprendimai, o sėkmę lemia ir moderni įranga, ir patirtis, įgyta realiuose incidentuose.

    Kodėl jų tarnyba svarbi kasdien?

    Didelė dalis iškvietimų susiję su žmonių saugumu namuose, darbo vietose ir keliuose, todėl svarbi ir prevencija: dūmų detektoriai, elektros instaliacijos priežiūra, atsargus elgesys su ugnimi. Kuo daugiau dėmesio skiriama prevencijai, tuo mažesnė rizika, kad ugniagesiams teks dirbti pavojingiausiomis sąlygomis.

    Ugniagesiai gelbėtojai neretai tampa ir paskutine viltimi, kai sprendžiasi minutės: uždūmintose patalpose, sudėtingose eismo nelaimėse ar griūčių vietose. Tokiose situacijose ypač svarbus visuomenės bendradarbiavimas, aiškus informacijos perdavimas skambinant 112 ir netrukdymas gelbėjimo darbams.

    Šv. Florijono dienos proga ugniagesiams gelbėtojams linkima saugumo, ištvermės ir stiprybės, o visuomenei tai priminimas įvertinti jų tarnybą ne tik šventinę dieną. Paprastas padėkos žodis ir atsakingas elgesys kasdien yra reali parama tiems, kurie saugo gyvybes ir turtą.

  • Ignalinos ugniagesiai Šv. Florijono dieną: atvirų durų renginyje – technika ir prevencijos patarimai

    Ignalinos ugniagesiai Šv. Florijono dieną: atvirų durų renginyje – technika ir prevencijos patarimai

    Gegužės 4 dieną ugniagesiai visoje Lietuvoje mini profesinę šventę – Šv. Florijono dieną. Ignalinoje ta proga ryte miesto gatvėmis važiavo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių kolona, o vėliau surengta atvirų durų diena vietos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.

    Renginio metu gyventojai galėjo iš arčiau pamatyti gaisrų gesinimo įrangą ir techniką, sužinoti apie ugniagesių darbo sąlygas bei pasikonsultuoti gaisrinės saugos klausimais. Tokie susitikimai laikomi viena veiksmingiausių prevencijos formų, nes leidžia žmonėms aiškiai suprasti, kaip elgtis kilus gaisrui ir kaip jo išvengti kasdienybėje.

    Šventės proga Ignalinos ugniagesius aplankė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemerai Imantas Umbražiūnas ir Vaidotas Židanavičius. Vizito metu domėtasi turima technika, gaisrų statistika ir ugniagesių buities sąlygomis, taip pat pasveikinti pareigūnai už jų atsakingą tarnybą.

    Ignalinos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba 30 ugniagesių gelbėtojų. Rajone veikia ir 6 savivaldybės ugniagesių komandos Dūkšte, Meikštuose, Naujajame Daugėliškyje, Didžiasalyje, Mielagėnuose ir Linkmenyse, kuriose dirba dar 54 ugniagesiai.

    Susitikime akcentuota, kad rajone gaisrų skaičius mažėja. Pernai Ignalinos mieste ir rajone registruoti 62 gaisrai, o didžiąją dalį iškvietimų sudarė gelbėjimo darbai: apie 70 proc. išvykimų buvo susiję su pagalba žmonėms ir įvairiomis gelbėjimo situacijomis, o apie 30 proc. – su gaisrais.

    Pasak pareigūnų, prie pokyčių prisideda prevencinis darbas ir pasikeitusi aplinka, kai praktiškai nebelikę nedirbamų, apleistų žemės sklypų, kuriuose anksčiau dažnai kildavo žolės gaisrai. Gyventojams taip pat nuolat primenama, kad saugumas namuose prasideda nuo elementarių, bet reguliariai atliekamų veiksmų.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos Ignalinos mieste ir rajone ugniagesiai vykdys gyventojų saugumui skirtas prevencijos akcijas Saugūs namai ir Daugiabučiai namai be gaisrų. Jų metu gyventojams primenama apie autonominių dūmų detektorių įrengimą ir tikrinimą, šildymo įrenginių priežiūrą bei būtinybę namuose turėti pirmines gaisro gesinimo priemones, pavyzdžiui, gesintuvą.

    Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Juozas Kirka pabrėžė, kad tarnyba laukia norinčių tapti ugniagesiais ir kviečia pasikonsultuoti atvykus į tarnybą. Pasiteirauti galima ir telefonu 0 386 50 607.

  • Šv. Florijono diena Palangoje: meras Šarūnas Vaitkus dėkoja ugniagesiams už kasdienę drąsą

    Šv. Florijono dienos proga Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus, pabrėždamas jų kasdienį ryžtą, drąsą ir pasiaukojimą. Pasak mero, būtent ugniagesiai dažnai pirmieji atsiduria įvykių vietoje, kai nelaimė ištinka netikėtai ir kiekviena minutė tampa lemiama.

    Sveikinime akcentuojama, kad ugniagesių darbas apima kur kas daugiau nei gaisrų gesinimą. Jie skuba į pagalbą eismo įvykiuose, gelbėja žmones ekstremalių situacijų metu, talkina likviduojant audrų padarinius ir padeda užtikrinti bendruomenės saugumą kasdienėse, iš pirmo žvilgsnio nematomose situacijose.

    Padėka už tarnystę bendruomenei

    „Kiekvieną dieną jūs rodote nepaprastą drąsą, pasiaukojimą ir meilę savo darbui, saugodami mus ir mūsų artimuosius“, – sakė Šarūnas Vaitkus.

    Mero teigimu, ugniagesių stiprybė ir profesionalumas suteikia gyventojams ramybės jausmą, nes žinojimas, kad pagalba atvyks laiku, yra viena svarbiausių visuomenės pasitikėjimo prielaidų. Jis taip pat dėkojo už tai, kad ugniagesių tarnyba primena apie gyvenimo trapumą ir skatina branginti kiekvieną akimirką.

    Linkėjimai profesinės šventės proga

    Visų palangiškių vardu meras pasveikino ugniagesius su profesine švente ir palinkėjo, kad kasdienėje tarnyboje nepritrūktų stiprybės, kantrybės ir ryžto. Anot jo, ne mažiau svarbi ir visuomenės pagarba bei pasitikėjimas, kurie tampa moraline atrama sudėtingose situacijose.

    Sveikinimą meras užbaigė palinkėjimu būti sveikiems, saugiems ir laimingiems, pabrėždamas artimųjų palaikymo svarbą. Sveikinimas perduotas Palangos miesto savivaldybės tarybos ir administracijos vardu.

  • Šv. Florijono diena gegužės 4 dieną: kuo ši data svarbi ugniagesiams gelbėtojams Lietuvoje

    Šv. Florijono diena gegužės 4 dieną: kuo ši data svarbi ugniagesiams gelbėtojams Lietuvoje

    Kas minima gegužės 4 dieną?

    Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena, tradiciškai siejama su ugniagesiais gelbėtojais ir jų tarnyba visuomenei. Tai proga atkreipti dėmesį į žmones, kurių darbas kasdien susijęs su rizika, greitais sprendimais ir atsakomybe už kitų saugumą.

    Šv. Florijonas krikščioniškoje tradicijoje laikomas ugniagesių globėju, todėl jo vardu pavadinta diena daugelyje Europos šalių tapo simboline padėkos ir pagarbos profesijai data. Lietuvoje ši diena dažnai minima bendruomenėse, savivaldybėse ir pačiuose ugniagesių padaliniuose.

    Ką visuomenei reiškia ugniagesių darbas?

    Ugniagesiai gelbėtojai į nelaimes vyksta ne tik dėl gaisrų. Jų darbas apima ir pagalbą eismo įvykiuose, žmonių gelbėjimą iš pavojingų situacijų, reagavimą į ekstremalias situacijas bei prevencinę veiklą, kuri mažina nelaimių tikimybę.

    Tokiose dienose kaip Šv. Florijono minėjimas dažniausiai pabrėžiamas ne vien drąsos aspektas, bet ir profesionalumas: mokymai, įgūdžiai, komandinis darbas ir gebėjimas veikti esant stresui. Būtent tai kuria tą saugumo jausmą, kurį gyventojai labiausiai vertina, kai nutinka nelaimė.

    Padėka ugniagesiams gelbėtojams

    Šv. Florijono diena daugeliui savivaldybių tampa proga viešai padėkoti ugniagesiams gelbėtojams už tarnybą ir pasiaukojimą. Sveikinimuose paprastai akcentuojama, kad jų darbas yra ramybė namuose ir bendruomenėje, o kiekvienas iškvietimas reiškia realią pagalbą žmonėms.

    „Ši diena skirta Jums – žmonėms, kuriuos kasdien lydi atsakomybė, drąsa ir tarnystė“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Ši data taip pat primena ir apie prevencijos svarbą: dūmų detektorių naudojimą, atsakingą elgesį su ugnimi, elektros instaliacijos priežiūrą ir aiškius veiksmus nelaimės atveju. Kuo daugiau dėmesio skiriama pasirengimui, tuo mažiau situacijų baigiasi skaudžiomis pasekmėmis.