CP v2

Tag: Gelbėjimo darbai

  • Centrinės Afrikos Respublikoje sugriuvus aukso kasyklai galėjo žūti mažiausiai 100 žmonių

    Centrinės Afrikos Respublikoje sugriuvus aukso kasyklai galėjo žūti mažiausiai 100 žmonių

    Centrinės Afrikos Respublikoje antradienį įvykusi nelaimė aukso kasykloje galėjo nusinešti mažiausiai 100 žmonių gyvybes. Vietos šaltiniai naujienų agentūrai AFP nurodė, kad aukų skaičius dar gali keistis, nes paieškos ir gelbėjimo darbai nebaigti.

    Gelbėtojai dirba Zambojės kasybos vietoje netoli šalies sienos su Kamerūnu. Pranešama, kad dalis teritorijos sunkiai pasiekiama, todėl tikslus nukentėjusiųjų skaičius nustatomas palaipsniui.

    Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip nuo kasyklos šlaito atskyla didelis žemės masyvas ir nuslenka į žmonių minią. Manoma, kad dalis žmonių buvo užversti žemėmis ir akmenimis.

    „Šiuo etapu mums sunku nustatyti oficialų aukų skaičių“, – sakė Baboua miesto išrinktas pareigūnas Laurent Ngon Baba.

    Baboua prokuroro teigimu, incidentą galėjo sukelti kelių požeminių tunelių, kuriuose dirbo kasėjai, griūtis. Tokiose vietose didžiausią riziką kelia ne tik šlaitų nestabilumas, bet ir tunelių konstrukcijų tvirtumas bei grunto prisotėjimas vandeniu.

    Vienas kasykloje dirbęs žmogus nelaimę apibūdino kaip katastrofišką ir teigė, kad žemė „visiškai įgriuvo“, palaidodama žmones. Vietos pareigūnai kol kas nepateikė patvirtinto žuvusiųjų sąrašo, tačiau pabrėžia, kad situacija vertinama kaip itin rimta.

    Kamerūno rytinio regiono gubernatorius Grégoire Mvongo valstybinio radijo eteryje sakė, kad Kamerūnas glaudžiai bendradarbiauja su Centrinės Afrikos Respublikos institucijomis, siekdamas suvaldyti tragedijos padarinius. Toks bendradarbiavimas ypač svarbus pasienio teritorijose, kur į nelaimės vietą dažnai greičiausiai gali atvykti artimiausios kaimyninės šalies pajėgos.

  • Ugniagesiai atskleis, kodėl po avarijos negalima skubėti traukti žmogaus: parodys visą gelbėjimą

    Vasaros eismo įvykių statistika kasmet primena, kad po sunkios avarijos prasideda kova dėl minučių, o pirmieji į įvykio vietą neretai atvyksta ugniagesiai gelbėtojai. Nors iš šalies gali atrodyti, kad svarbiausia kuo greičiau ištraukti nukentėjusįjį, realybėje skubėjimas kartais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose vyks spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, skirta parodyti, kaip organizuojami gelbėjimo darbai eismo įvykio vietoje. Žiniasklaidos atstovams bus pristatyta, kaip specialia gelbėjimo įranga ardomos automobilio konstrukcijos ir kaip išlaisvinamas žmogus iš apvirtusio ar smarkiai deformuoto automobilio.

    Prieš praktinę dalį pareigūnai žada paaiškinti, kokiais principais vadovaujamasi priimant sprendimus, kada ir kur pjauti ar ardyti automobilį, kad būtų išlaikyta nukentėjusiojo sauga. Taip pat bus aptarta, kodėl žmogaus negalima tiesiog staigiai ištraukti, jei įtariami stuburo ar kaklo sužalojimai, ir kodėl itin svarbus automobilio stabilizavimas prieš pradedant darbus.

    Gelbėjimo operacijose svarbios ne tik žirklės ar hidrauliniai įrankiai, bet ir veiksmai iki medikų atvykimo. Ugniagesiai gelbėtojai dažnai atlieka pirminį nukentėjusiųjų būklės įvertinimą, užtikrina kvėpavimo takų praeinamumą, stabdo kraujavimą ir padeda paruošti saugų perdavimą greitosios pagalbos medikams.

    Konferencijoje planuojama aptarti ir liudininkų elgesį, nes pirmosios minutės po susidūrimo dažnai lemia baigtį. Pareigūnai primena, kad svarbiausia yra nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112, įvertinti, ar nėra gaisro, dūmų ar degalų kvapo, ir tik tuomet, nekeliaujant į pavojų, bandyti padėti pagal savo kompetenciją.

    Renginyje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po spaudos konferencijos bus pademonstruota visa operacijos eiga: automobilio stabilizavimas, konstrukcijų ardymas ir nukentėjusiojo išlaisvinimas.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai akcentuoja, kad tokių demonstracijų tikslas yra ne tik parodyti techniką, bet ir paaiškinti, kaip sprendimai priimami realiomis, stresinėmis sąlygomis, kai svarbi kiekviena detalė.

  • Venesuelos žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė 5 000: gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų

    Venesuelos žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė 5 000: gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų

    Venesueloje po dviejų stiprių žemės drebėjimų, sudrebinusių šalies šiaurinę pakrantę birželio 24 dieną, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 5 069. Skaičiai didėja gelbėtojams ardant griuvėsius ir tikrinant sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Į paieškos ir gelbėjimo operaciją įsitraukė tūkstančiai šalies tarnybų darbuotojų, jiems talkina ir tarptautinės komandos. Laikinoji prezidentė Delcy Rodríguez nelaimę pavadino „žiauriausia stichine katastrofa“ Venesuelos istorijoje.

    Smūgiai per kelias sekundes

    Valdžios institucijų teigimu, per 39 sekundes vienas po kito įvyko 7,2 ir 7,5 magnitudės žemės drebėjimai. Po pagrindinių smūgių užfiksuota daugiau nei 1 300 pakartotinių požeminių sukrėtimų, todėl dalis gyventojų naktis leido lauke.

    Labiausiai nukentėjo šiaurinė pakrantės La Guaira valstija, kur fiksuojama daugiausia sugriuvusių pastatų ir apgadintos infrastruktūros. Skelbiama, kad apgadinti 856 pastatai, o 190 jų visiškai sugriuvo; žalos patyrė ir keliai, tiltai bei kiti statiniai.

    Tūkstančiai liko be namų

    Nuo žemės drebėjimų nukentėjo ir socialinė infrastruktūra, todėl daug žmonių priversti laikinai persikelti į stovyklas. Skaičiuojama, kad per 20 000 gyventojų neteko namų, o dalis jų glaudžiasi perpildytose laikino apgyvendinimo vietose.

    Pagalbos organizacijos įspėja, kad kai kuriose stovyklose trūksta patikimo geriamojo vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Tokios aplinkybės didina infekcijų ir žarnyno ligų riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

    Tarptautinė parama atstatymui

    Delcy Rodríguez pranešė, kad Venesuela atblokavo 302 mln. eurų Tarptautinio valiutos fondo lėšų, kurios bus skirtos atsigavimui ir atstatymo darbams. Šie pinigai, pasak jos, anksčiau buvo įšaldyti, o dabar gali būti panaudoti skubiausioms reikmėms.

    Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas anksčiau buvo sustabdę santykius su Venesuela, tačiau šiais metais paskelbė juos atnaujinantys. Jungtinės Valstijos taip pat pranešė suteikusios daugiau nei 262 mln. eurų humanitarinės pagalbos, kuri skirta skubiems poreikiams ir pagalbai nukentėjusiems.

    Gelbėtojai pabrėžia, kad kritinis laikotarpis gyvybėms išgelbėti trumpėja, tačiau paieškos tęsiamos, nes kai kuriose vietose griuvėsiai dar nepasiekti sunkiosios technikos. Tuo pat metu šalies institucijos vertina ilgalaikę žalą ir rengia planus, kaip atkurti būstą bei svarbiausią infrastruktūrą pakrantės regionuose.

  • Keraloje po nuošliaužos prie tunelio statybų ieškoma 5 dingusiųjų: kaltinama žmogaus veikla

    Keraloje po nuošliaužos prie tunelio statybų ieškoma 5 dingusiųjų: kaltinama žmogaus veikla

    Pietinėje Indijos Keralos valstijoje gelbėtojai tęsia paieškas po nuošliaužos, kurią sukėlė smarkios musoninės liūtys. Pareigūnų teigimu, vis dar ieškoma penkių dingusių žmonių, o darbą apsunkina nesiliaujantis lietus ir nuošliaužų rizika.

    Nuošliauža įvyko Vajjanado (Wayanad) rajone, kalvotoje vietovėje, kur šlaitai po ilgalaikių liūčių tampa itin nestabilūs. Pranešama, kad žuvo mažiausiai trys žmonės, dirbę netoli tunelio statybų aikštelės, dar septyni sužeisti ir gydomi ligoninėje.

    Kas žinoma apie nelaimės vietą

    Vietos tarnybos teritoriją suskirstė į zonas, į paiešką įtrauktos specializuotos nelaimių valdymo komandos ir tarnybiniai šunys. Gelbėtojai tikrina purvo ir nuolaužų užverstą plotą, tačiau prognozuojami krituliai verčia dirbti atsargiau.

    Vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kaip nuo šlaito nuslinkusi didžiulė žemių masė rovė medžius ir nušlavė metalines bei medžiagines užtvaras, įrengtas aplink statybų zoną. Tokiose situacijose papildomą pavojų kelia pakartotinės nuošliaužos, kurios neretai įvyksta praėjus kelioms valandoms ar net dienai po pirmojo slinkimo.

    Įtarimai dėl žmogaus veiklos

    Keralos žemės ūkio ministras T. Siddique žiniasklaidai teigė manantis, kad tai galėjo būti ne vien gamtinis reiškinys. Jo vertinimu, nuošliaužą galėjo paskatinti „ne moksliškai“ supiltos žemės ir nepašalintos statybų atliekos, nors dėl tikslios priežasties dar laukiama ekspertų išvadų.

    Statybų bendrovė savo ruožtu neigia atsakomybę ir tvirtina, kad šlaito slinkimas prasidėjo gerokai aukščiau už darbų vietą. Valdžios institucijos pradėjo tyrimą, kuriame bus vertinami tiek kritulių mastai, tiek statybų aikštelės inžineriniai sprendimai ir šlaitų stabilumo užtikrinimas.

    Musonai ir stiprėjantys ekstremalūs reiškiniai

    Kerala ir kitos Indijos dalys musonų sezonu reguliariai susiduria su potvyniais ir nuošliaužomis, ypač kalvotose vietovėse. Specialistai pabrėžia, kad klimato kaitos įtaka Pietų Azijos musonams didina ekstremalių liūčių tikimybę, o krituliai vis dažniau iškrenta trumpais, bet labai intensyviais pliūpsniais.

    Indijos meteorologijos tarnyba yra perspėjusi, kad artimiausiomis dienomis šiaurinėje šalies dalyje gali būti dar gausesnių kritulių. Tokie orų svyravimai atneša ne tik trumpalaikį atokvėpį nuo karščio, bet ir palieka vandens apsemtas teritorijas bei didina infrastruktūros, įskaitant statybų objektus šlaituose, pažeidžiamumą.

  • Mokslininkai sukūrė nardančius tarakonus-ciborgus: po katastrofų jie pasiektų ten, kur robotai neįlenda

    Mokslininkai sukūrė nardančius tarakonus-ciborgus: po katastrofų jie pasiektų ten, kur robotai neįlenda

    Tarakonai-ciborgai – tai gyvi vabzdžiai, prie kurių kūno pritvirtinama miniatiūrinė elektronika su elektrodais, leidžianti nuotoliniu būdu koreguoti jų judėjimą. Tokia hibridinė sistema išnaudoja natūralius raumenis ir nervų sistemą, todėl energijos sąnaudos paprastai gerokai mažesnės nei mažų robotų.

    Dėl savo anatomijos tarakonai gali įveikti nelygų reljefą, pralįsti per siaurus plyšius ir išlikti funkcionalūs ten, kur tradicinė gelbėjimo robotika stringa. Tačiau iki šiol šią idėją ribojo paprastas biologinis faktas: sausumos vabzdžiai kvėpuoja per kvėptukus, o panardinti į vandenį greitai netenka deguonies.

    Nanyang technologijos universiteto Singapūre ir Japonijos Waseda universiteto mokslininkai pristatė sprendimą, leidžiantį tarakonams veikti ir po vandeniu. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“.

    Naujoji sistema primena nardymo įrangą: lankstus 3D spausdinimu pagamintas apvalkalas saugo kvėptukus nuo vandens, o ploni vamzdeliai nukreipia deguonį tiesiai į vabzdžio kvėpavimo sistemą. Deguonį generuoja mažas cheminis įrenginys, kuriam nereikia baterijų ar elektros maitinimo.

    Deguonis išgaunamas kontroliuojama reakcija tarp vandenilio peroksido ir mangano dioksido, todėl jis išsiskiria palaipsniui ir gali būti tiekiamas ilgą laiką. Tokia schema svarbi ekstremaliomis sąlygomis, kai papildomas maitinimas ar įkrovimas yra sudėtingas arba neįmanomas.

    Eksperimentuose naudoti Madagaskaro šnypščiantieji tarakonai Gromphadorhina portentosa. Su nauja įranga jie po vandeniu galėjo kvėpuoti ir judėti 2–3 valandas, kai tuo tarpu kontrolinės grupės vabzdžiai, neturėję sistemos, kvėpavimą nutraukdavo maždaug po 2 minučių.

    Pasak tyrėjų, sprendimas svarbus ne vien dėl deguonies tiekimo: išlaikomas normalus metabolizmas ir judrumas, todėl vabzdys iš esmės tampa amfibiniu ciborgu, galinčiu dirbti tiek sausumoje, tiek užlietose erdvėse. Tai ypač aktualu po potvynių, griūčių ar žemės drebėjimų, kai paieška persikelia į vandeniu užpiltus rūsius, tunelius ar komunikacijų šulinius.

    Mokslininkai mano, kad tokie vabzdžiai galėtų pasitarnauti ieškant žmonių griuvėsiuose, tikrinant vamzdynų, kanalų ir techninių ertmių būklę, kur patekti sudėtinga net specializuotai įrangai. Ateityje panašų apvalkalą, tikėtina, būtų galima pritaikyti ir kitiems vabzdžiams, pavyzdžiui, vabalams ar skėriams, nes jų kvėpavimo sistema yra panašaus tipo.

    Kartu tai kelia ir platesnį klausimą apie naujos kartos paieškos technologijas, kuriose biologija derinama su DI valdymo sprendimais, jutikliais ir lengvomis ryšio sistemomis. Tokie projektai siekia rasti kompromisą tarp efektyvumo, autonomijos ir gebėjimo veikti ten, kur klasikinė robotika dėl dydžio, energijos ar manevringumo tampa per lėta.

    Vis dėlto praktiniam pritaikymui reikės papildomų bandymų realiomis sąlygomis, taip pat aiškių standartų dėl saugos ir gyvūnų gerovės. Tyrėjų teigimu, tikslas yra sukurti patikimą platformą, kuri gelbėtojams suteiktų daugiau galimybių greičiau pasiekti užblokuotas, užlietąs ar nestabilias vietas.

  • Po Venesuelos žemės drebėjimų prašo pagalbos per „Euronews“ „TikTok“: „Esame įstrigę“

    Po Venesuelos žemės drebėjimų prašo pagalbos per „Euronews“ „TikTok“: „Esame įstrigę“

    Praėjus daugiau nei parai po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, dalis nukentėjusiųjų pagalbos ieško ne tik per gelbėjimo tarnybas, bet ir socialiniuose tinkluose. Žmonės masiškai rašo žinutes „Euronews“ ispanakalbio „TikTok“ kanalo tiesioginės transliacijos pokalbyje, tikėdamiesi, kad jų prašymai pasieks gelbėtojus ar savanorius.

    Į „Euronews“ transliaciją jungiasi tiek tie, kurie teigia esantys įstrigę griuvėsiuose, tiek artimųjų ieškantys gyventojai. Pokalbyje kartojasi konkrečios vietos, pastatų pavadinimai, prašymai atvykti į nurodytus aukštus ar patikrinti tam tikrus rajonus, kuriuose esą liko žmonių, įskaitant vaikus.

    Pagalbos prašymai tiesioginėje transliacijoje

    Viena plačiausiai dalintų žinučių buvo prašymas gelbėti žmones, kurie teigė esantys įstrigę septintame aukšte kartu su mažais vaikais ir kūdikiu. Vėliau tame pačiame pokalbyje pasirodė žinutė, kad žmonės galėjo būti išgelbėti, tačiau dalis kitų prašymų liko be aiškaus patvirtinimo.

    Kituose komentaruose minimos pakrantės teritorijos ir gyvenamieji kompleksai, kur, pasak rašančiųjų, yra daug vaikų ar žmonių, kuriems skubiai reikia evakuacijos. Kai kurie prašymai susiję su viešbučiais ir daugiabučiais, o rašantieji prašo perduoti informaciją gelbėtojams ar padėti susisiekti su artimaisiais.

    Kodėl žmonės kreipiasi į socialinius tinklus?

    Tokia situacija išryškina, kaip krizių metu socialiniai tinklai tampa neformaliu pagalbos kanalu, ypač kai ryšys veikia nepastoviai arba institucijų pajėgumai riboti. Nukentėjusieji tikisi, kad tiesioginės transliacijos auditorija, įskaitant žurnalistus ir vietos gyventojus, gali greičiau pastebėti prašymą ir perduoti jį toliau.

    Diskusijose taip pat juntamas nepasitenkinimas dėl gelbėjimo resursų ir technikos trūkumo. Žmonės klausia, kur yra gelbėtojai, ragina telkti daugiau pajėgų, o dalis komentatorių atvirai kaltina valdžios institucijas dėl, jų manymu, nepakankamo pasirengimo ir lėtos reakcijos.

    Aukų skaičius ir paieškos darbai

    Oficialiais duomenimis, po žemės drebėjimų žuvo 589 žmonės, o 2 980 buvo sužeisti. Šimtai gyventojų laikomi dingusiais, todėl paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiasi, o artimieji vis dar ieško informacijos apie dingusius šeimos narius.

    Krizei tęsiantis, internete matyti ir savitarpio pagalbos iniciatyvos: kai kurie naudotojai siūlo dalintis turimais dingusiųjų sąrašais, kiti prašo rašyti privačiai, kad galėtų perduoti kontaktus ar patikslintas vietas. Tuo pat metu institucijos ragina informaciją apie dingusius ar įstrigusius žmones teikti per oficialius kanalus, kad gelbėjimo darbai būtų koordinuojami ir patikrinami.

  • Kauno rajono savanorių ugniagesiai mini 10-metį: 106 nariai ir pagalba gaisruose nuo ūkių iki karjero

    Kauno rajone sukanka 10 metų pirmajai Lietuvoje savanorių ugniagesių komandai, kuri buvo kuriama remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi. Jubiliejus pažymėtas renginiais Raudondvaryje, kur susirinko ugniagesiai, partneriai ir bendruomenės atstovai.

    Minėjimas prasidėjo mišiomis Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje, o vėliau vyko šventinė eisena su orkestru. Renginio dalyviai persikėlė į Raudondvario dvaro menų inkubatorių, kur surengta konferencija ir pagerbti labiausiai nusipelnę ugniagesiai savanoriai.

    Į šventę atvyko ir Kauno rajono policijos komisariato vadovė Monika Puškovienė, taip pat delegacija iš Punsko valsčiaus. Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys akcentavo ilgalaikę partnerystę su Lenkijos kolegomis, kuri apima bendras pratybas, mokymus ir įvairius projektus.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad savanorystės idėja brendo stebint šalis, kur tokia tradicija gyvuoja šimtmečius. „Nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Kauno rajone susikūrė pirmoji savanoriška ugniagesių komanda. Ir tai – ne atsitiktinumas, nes mūsų krašto žmonės labai bendruomeniški“, – sakė V. Makūnas.

    Šiuo metu Kauno rajono savanorių ugniagesių komandoje yra 106 nariai, tarp kurių yra verslininkų, savivaldybės tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų atstovų. Į iškvietimus jie neretai vyksta pasitelkdami turimą techniką, įskaitant traktorius ir kitus ūkio darbus palengvinančius įrenginius, kai to prireikia gaisrams ar stichinių įvykių padariniams likviduoti.

    Per dešimtmetį fiksuota ne viena situacija, kai savanorių veiksmai turėjo lemiamos reikšmės. Tarp ryškesnių pavyzdžių minimas atvejis Drąseikių karjere, kai savanoris Gražvydas Prostenas kartu su Lapių komandos ugniagesiu Viliumi Galinausku išgelbėjo skendusį jauną vyrą.

    Kitu atveju savanorio Vytauto Šniaukos pastangomis nuo ugnies buvo apsaugota saulės elektrinė. Savanoriai taip pat ne kartą gesino laukuose įsiplieskusius gaisrus, vykdė pagalbos darbus po įvairių nelaimių ir talkino užtikrinant saugumą renginių ar ekstremalių situacijų metu.

    Savanorių ugniagesių gretose yra ir Kauno rajono savivaldybės atstovų, tarp jų meras V. Makūnas, jo pavaduotojas Laurynas Dilys, administracijos direktorius Mantas Rikteris. Į komandą įsitraukę ir kiti vietos valdžios bei valstybės institucijose dirbantys žmonės, o savivaldybė prisideda prie iniciatyvų, skirtų ugniagesių aprūpinimui ir jaunimo motyvavimui rinktis savanorystę.

    Jubiliejaus proga simboliškai pasodintas ąžuolas, pabrėžiant ilgalaikės partnerystės ir bendruomeniškumo idėją. Kauno rajono pavyzdys dažnai įvardijamas kaip praktinis modelis, kaip savanoriška veikla gali papildyti profesionalių tarnybų pajėgumus, ypač vietovėse, kur greita reakcija priklauso ir nuo vietos žmonių įsitraukimo.

  • Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena: kaip ji tapo ugniagesių gelbėtojų padėkos proga

    Šv. Florijono dienos prasmė

    Gegužės 4 dieną Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių minima Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo, diena. Ji siejama su dėkingumu ugniagesiams gelbėtojams ir jų tarnybai, kuri dažnai prasideda tada, kai kitiems tenka trauktis į saugią vietą.

    Šv. Florijonas krikščioniškoje tradicijoje laikomas žmonių, saugančių nuo ugnies stichijos, globėju, todėl jo vardu vadinama diena natūraliai tapo simboliniu profesinės bendruomenės akcentu. Ši data primena ne tik istorines ištakas, bet ir šiandienos realybę, kai gaisrai bei gelbėjimo darbai vis dažniau susiję su sudėtingais, greitos reakcijos reikalaujančiais iškvietimais.

    Kodėl ši diena svarbi šiandien

    Pastaraisiais metais visoje Europoje vis daugiau kalbama apie ekstremalių reiškinių dažnėjimą: karščio bangas, sausrą ir staigius orų pokyčius, kurie didina gaisrų riziką. Tokios tendencijos reiškia, kad ugniagesių gelbėtojų darbas tampa intensyvesnis, o pasirengimas turi apimti ne tik gesinimą, bet ir prevenciją, evakuaciją, techninius gelbėjimo darbus.

    Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai kviečiami ne vien į gaisrus: tenka vaduoti žmones po eismo įvykių, šalinti audrų padarinius, reaguoti į pavojingas situacijas buityje ir pramonėje. Šv. Florijono diena tampa proga visuomenei aiškiau pamatyti, kiek skirtingų kompetencijų reikalauja ši tarnyba ir kokia kaina neretai ateina saugumas.

    Padėka tarnybai ir bendruomenės dėmesys

    Ši diena dažnai minima sveikinimais, bendruomenių iniciatyvomis ir viešais padėkos ženklais ugniagesiams gelbėtojams. Tokie gestai svarbūs ne tik kaip pagarba profesijai, bet ir kaip priminimas, kad saugumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus atsakomybės.

    Ugniagesiai gelbėtojai nuolat pabrėžia, kad dalies nelaimių galima išvengti: dėl dūmų detektorių, tvarkingų elektros instaliacijų, atsakingo elgesio su ugnimi bei aiškaus šeimos plano, ką daryti kilus gaisrui. Šv. Florijono diena įprasmina paprastą, bet svarbią mintį: pagarba gelbėtojams turi virsti ir kasdieniais sprendimais, kurie mažina rizikas.

    „Ši diena yra proga pasakyti ačiū tiems, kurie į pavojų žengia pirmi, o iš jo grįžta paskutiniai“, – sakė ugniagesių bendruomenės atstovas.

  • Šv. Florijono diena: kaip ugniagesiai gelbėtojai kasdien saugo gyvybes ir turtą Lietuvoje

    Gegužės 4 dieną minima šv. Florijono diena, tradiciškai siejama su ugniagesiais gelbėtojais ir jų tarnyba visuomenei. Tai proga padėkoti žmonėms, kurie pirmieji skuba į gaisrus, avarijas, gelbėjimo darbus vandenyje ar kitas ekstremalias situacijas.

    Ugniagesių gelbėtojų darbas dažnai prasideda tada, kai kiti traukiasi į šalį: jų sprendimai turi būti greiti, o rizika reali. Tarnyboje svarbūs ne tik fiziniai gebėjimai, bet ir nuolatinės pratybos, komandinis darbas bei psichologinis pasirengimas veikti streso sąlygomis.

    Kas yra šv. Florijono diena?

    Šv. Florijonas laikomas ugniagesių globėju, todėl jo vardu pavadinta diena daugelyje Europos šalių tapo profesinės bendruomenės simboliu. Lietuvoje ši data kasmet primena, kad už operatyvių iškvietimų, prevencijos ir mokymų stovi konkrečių žmonių pastangos.

    Šiandien ugniagesių gelbėtojų darbas apima kur kas daugiau nei gaisrų gesinimą. Gelbėjimo operacijose vis dažniau susipina techniniai, medicininiai ir inžineriniai sprendimai, o sėkmę lemia ir moderni įranga, ir patirtis, įgyta realiuose incidentuose.

    Kodėl jų tarnyba svarbi kasdien?

    Didelė dalis iškvietimų susiję su žmonių saugumu namuose, darbo vietose ir keliuose, todėl svarbi ir prevencija: dūmų detektoriai, elektros instaliacijos priežiūra, atsargus elgesys su ugnimi. Kuo daugiau dėmesio skiriama prevencijai, tuo mažesnė rizika, kad ugniagesiams teks dirbti pavojingiausiomis sąlygomis.

    Ugniagesiai gelbėtojai neretai tampa ir paskutine viltimi, kai sprendžiasi minutės: uždūmintose patalpose, sudėtingose eismo nelaimėse ar griūčių vietose. Tokiose situacijose ypač svarbus visuomenės bendradarbiavimas, aiškus informacijos perdavimas skambinant 112 ir netrukdymas gelbėjimo darbams.

    Šv. Florijono dienos proga ugniagesiams gelbėtojams linkima saugumo, ištvermės ir stiprybės, o visuomenei tai priminimas įvertinti jų tarnybą ne tik šventinę dieną. Paprastas padėkos žodis ir atsakingas elgesys kasdien yra reali parama tiems, kurie saugo gyvybes ir turtą.

  • Ignalinos ugniagesiai Šv. Florijono dieną: atvirų durų renginyje – technika ir prevencijos patarimai

    Ignalinos ugniagesiai Šv. Florijono dieną: atvirų durų renginyje – technika ir prevencijos patarimai

    Gegužės 4 dieną ugniagesiai visoje Lietuvoje mini profesinę šventę – Šv. Florijono dieną. Ignalinoje ta proga ryte miesto gatvėmis važiavo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių kolona, o vėliau surengta atvirų durų diena vietos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.

    Renginio metu gyventojai galėjo iš arčiau pamatyti gaisrų gesinimo įrangą ir techniką, sužinoti apie ugniagesių darbo sąlygas bei pasikonsultuoti gaisrinės saugos klausimais. Tokie susitikimai laikomi viena veiksmingiausių prevencijos formų, nes leidžia žmonėms aiškiai suprasti, kaip elgtis kilus gaisrui ir kaip jo išvengti kasdienybėje.

    Šventės proga Ignalinos ugniagesius aplankė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemerai Imantas Umbražiūnas ir Vaidotas Židanavičius. Vizito metu domėtasi turima technika, gaisrų statistika ir ugniagesių buities sąlygomis, taip pat pasveikinti pareigūnai už jų atsakingą tarnybą.

    Ignalinos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba 30 ugniagesių gelbėtojų. Rajone veikia ir 6 savivaldybės ugniagesių komandos Dūkšte, Meikštuose, Naujajame Daugėliškyje, Didžiasalyje, Mielagėnuose ir Linkmenyse, kuriose dirba dar 54 ugniagesiai.

    Susitikime akcentuota, kad rajone gaisrų skaičius mažėja. Pernai Ignalinos mieste ir rajone registruoti 62 gaisrai, o didžiąją dalį iškvietimų sudarė gelbėjimo darbai: apie 70 proc. išvykimų buvo susiję su pagalba žmonėms ir įvairiomis gelbėjimo situacijomis, o apie 30 proc. – su gaisrais.

    Pasak pareigūnų, prie pokyčių prisideda prevencinis darbas ir pasikeitusi aplinka, kai praktiškai nebelikę nedirbamų, apleistų žemės sklypų, kuriuose anksčiau dažnai kildavo žolės gaisrai. Gyventojams taip pat nuolat primenama, kad saugumas namuose prasideda nuo elementarių, bet reguliariai atliekamų veiksmų.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos Ignalinos mieste ir rajone ugniagesiai vykdys gyventojų saugumui skirtas prevencijos akcijas Saugūs namai ir Daugiabučiai namai be gaisrų. Jų metu gyventojams primenama apie autonominių dūmų detektorių įrengimą ir tikrinimą, šildymo įrenginių priežiūrą bei būtinybę namuose turėti pirmines gaisro gesinimo priemones, pavyzdžiui, gesintuvą.

    Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Juozas Kirka pabrėžė, kad tarnyba laukia norinčių tapti ugniagesiais ir kviečia pasikonsultuoti atvykus į tarnybą. Pasiteirauti galima ir telefonu 0 386 50 607.