CP v2

Tag: Gelbėtojai

  • Vanduo klaidų neatleidžia: 8 taisyklės, kurios dažniausiai apsaugo nuo nelaimių maudantis

    Vanduo klaidų neatleidžia: 8 taisyklės, kurios dažniausiai apsaugo nuo nelaimių maudantis

    Vanduo traukia ir vaikus, ir suaugusiuosius, o šiltuoju sezonu poilsis prie ežerų, upių ar jūros tampa kasdienybe. Tačiau net ir ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų: staigiai gilėjantį dugną, povandenines kliūtis, stipresnę srovę ar šaltą vandenį, greitai atimantį jėgas.

    Lietuvoje kasmet fiksuojamos nelaimės vandenyje, o gelbėtojai pabrėžia, kad dalies jų būtų galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Daugiausia rizikos kyla tada, kai pervertinamos savo jėgos, pasirenkamos neprižiūrimos vietos arba maudomasi apsvaigus.

    Saugiausios vietos ir vaikų priežiūra

    Maudytis rekomenduojama tik gerai žinomose, patikrintose vietose, o dar geriau – oficialiuose paplūdimiuose, kur prižiūrima vandens kokybė ir dažniau būna gelbėtojai. Nežinomose vietose gali būti duobių, akmenų, nuolaužų, staigių dugno nuolydžių ar netikėtai stiprios srovės.

    Vaikų prie vandens negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net ir seklumoje. Nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, todėl mažesniems vaikams verta rinktis gelbėjimosi liemenes ar kitas plūdrumo priemones, tačiau jos nepakeičia budraus suaugusiojo dėmesio.

    Dažniausios klaidos vandenyje

    Viena pavojingiausių klaidų – šokti į nepažįstamą vandens telkinį. Šuolis į nežinomo gylio vietą gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus, o gylis tinkamas.

    Maudytis apsvaigus nuo alkoholio griežtai nerekomenduojama, nes prastėja reakcija, koordinacija ir gebėjimas įvertinti riziką. Ne mažiau svarbu neplaukti per toli: net geri plaukikai gali netikėtai pavargti, o vėsesnis vanduo, bangavimas ar srovė greitai sumažina ištvermę.

    Plaukiant valtimi, baidare ar naudojantis kitomis vandens transporto priemonėmis, gelbėjimosi liemenė turėtų būti dėvima viso plaukimo metu. Gelbėtojai primena, kad nelaimės dažnai įvyksta ne vien dėl vandens, bet ir dėl neatsargaus greičio, prasto matomumo ar dėmesio stokos.

    Ką daryti pamačius skęstantį ir kaip elgtis patekus į bėdą

    Audros metu, ypač žaibuojant, vandenyje būti pavojinga, nes vanduo gerai laidžia elektrą, o atviroje erdvėje žmogus gali tapti vienu aukščiausių taškų. Be to, pablogėjus orui gali sustiprėti bangavimas ir srovės, todėl išlipti į krantą reikia kuo greičiau.

    Pamačius skęstantį žmogų svarbiausia nepanikuoti ir nedelsiant skambinti numeriu 112. Skęstančiajam saugiausia paduoti ar mesti plūduriuojantį daiktą, gelbėjimo ratą, virvę ar lentą, nes tiesioginis plaukimas prie panikuojančio žmogaus gali baigtis tuo, kad jis instinktyviai įsikibs ir paskandins gelbėtoją.

    Jei į bėdą pateko pats, pirmiausia reikia stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje ir nepasiduoti panikai, nes ji greitai išeikvoja jėgas. Reikia kviestis pagalbą, o patekus į stiprią srovę neplaukti tiesiai prieš ją: saugiau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada siekti kranto.

    Atsakingas elgesys, blaivus situacijos vertinimas ir elementarių taisyklių laikymasis dažniausiai lemia, ar poilsis prie vandens baigsis geromis emocijomis. Gelbėtojai primena, kad saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų dar prieš įbrendant į vandenį.

    Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją.

  • Černobylio rezervate per gaisrą išgelbėtas į tinklą įsipainiojęs briedžiukas: mama buvo šalia

    Černobylio radiaciniame-ekologiniame biosferos rezervate gelbėtojai išlaisvino jauną briedžiuką, įsipainiojusį į vadinamąjį antidroninį tinklą. Incidentas įvyko tuo metu, kai atskirties zonoje kelias dienas buvo gesinamas didelis miško gaisras, o gyvūnas pats ištrūkti nebegalėjo.

    Rezervato vadovas Denisas Nesterovas teigė, kad briedžiukas buvo išsigandęs ir nusilpęs, tačiau šalia visą laiką laikėsi jo mama. Pasak jo, patelė nepasitraukė ir laukė, kol atvyks pagalba.

    „Mažylis buvo įsipainiojęs į antidroninį tinklą ir pats ištrūkti nebegalėjo. Šalia visą laiką stovėjo mama ir jo nepaliko“, – sakė Denisas Nesterovas.

    Gelbėtojai, dirbę gaisro gesinimo teritorijoje, atsargiai perkirpo ir nuėmė tinklą, kad nepadarytų papildomų sužalojimų. Išvaduotas briedžiukas, pasak liudininkų, iškart nubėgo prie mamos.

    Rezervatas taip pat pranešė apie dar vieną iš gaisro zonos išgabentą jauniklį, kurį aptiko organizacijos „Clean Futures Fund“ atstovai ir perdavė specialistams. Gyvūnui fiksuoti sužalojimai, išsekimo požymiai ir erkių pažeidimai, todėl nuspręsta jį perkelti į safari parką Medvino stebėjimui ir reabilitacijai.

    Didelis miško gaisras netoli Černobylio kilo gegužės pradžioje, o jo gesinimą apsunkino sausos oro sąlygos ir vėjas. Tokiose situacijose laukinei faunai pavojų kelia ne tik ugnis ir dūmai, bet ir žmogaus palikti ar karo sąlygomis įrengti barjerai, kurie gyvūnams tampa spąstais.

  • Trakų rajonas ruošiasi maudymosi sezonui: meras su gelbėtojais aptarė priemones prie vandens

    Trakų rajonas ruošiasi maudymosi sezonui: meras su gelbėtojais aptarė priemones prie vandens

    Trakų rajono savivaldybėje aptartas pasirengimas artėjančiam vasaros maudymosi sezonui. Meras Andrius Šatevičius ir administracijos direktorė Dovilė Daudaitė susitiko su Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos vadovu Giedriumi Jasioniu bei savanoriu Viačeslavu Filipovičiumi.

    Susitikime daugiausia dėmesio skirta prevencijai ir saugaus elgesio prie vandens užtikrinimui, nes vasarą išauga poilsiautojų srautai prie ežerų ir kitų vandens telkinių. Taip pat aptarta, kaip užtikrinti operatyvų reagavimą nelaimių atvejais, kai kiekviena minutė gali būti lemiama.

    „Mums svarbu, kad kiekvienas žmogus, pasirinkęs poilsį prie vandens telkinių Trakų rajone, jaustųsi saugus. Todėl nuosekliai stipriname bendradarbiavimą su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistais ir savanoriais“, – sakė meras Andrius Šatevičius.

    Savivaldybė akcentuoja, kad saugumas aktualus ne tik populiariausiose vietose, bet ir mažiau lankomuose pakrančių ruožuose, kur rizikas didina menkesnė infrastruktūra ir informacijos stoka. Pasak savivaldybės, dar anksčiau maudyklų vietos buvo papildomai aprūpintos gelbėjimo ratais, o sezonui artėjant vertinama, kur dar reikėtų stiprinti priemones.

    Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos vadovas Giedrius Jasionis pristatė pasirengimo darbus ir turimus resursus, aptarė budėjimo bei reagavimo organizavimo praktinius klausimus. Savanoris Viačeslavas Filipovičius pasidalijo patirtimi apie situacijas, su kuriomis dažniausiai susiduriama sezono metu, ir kokios prevencinės priemonės padeda išvengti nelaimių.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokie susitikimai leidžia geriau koordinuoti veiksmus ir aiškiau pasiskirstyti atsakomybes dar iki prasidedant intensyviausiam vasaros laikotarpiui. Tikimasi, kad stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas padės užtikrinti, jog poilsis Trakų rajone būtų ne tik aktyvus, bet ir saugus.

  • Karpatų miškuose plinta didelis gaisras: dega apie 75 hektarus, telkiama aviacija ir šimtai gelbėtojų

    Ukrainos Karpatuose, Zakarpatės srityje, tęsiasi didelio masto miško gaisro gesinimas Mučėvės rajone. Ugnis apėmė apie 75 hektarus miško masyvo, o situaciją iš oro padeda stebėti bepiločiai orlaiviai.

    Zakarpatės gelbėtojai pranešė, kad gaisras kilo gegužės 5 dieną netoli Volovecio gyvenvietės, Kilycios vietovėje. Ankstų gegužės 6 dienos rytą darbai dar vyko, o pagrindinis tikslas buvo sustabdyti ugnies plitimą ir apsaugoti miško kvartalus nuo naujų įsiplieskimų.

    Į gaisro židinio likvidavimą įtraukti 243 žmonės ir 46 specialiosios technikos vienetai. Pastiprinimas atvyko ir iš kitų Ukrainos regionų, tarp jų Lvivo bei Ivano Frankivsko sričių, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas darbas pamainomis.

    Pranešama, kad jau pirmąją dieną buvo panaudota aviacija, atliktas vandens numetimas į gaisro zoną. Tokia taktika dažniausiai taikoma tuomet, kai ugnis plinta sunkiai pasiekiamose vietovėse, o sausas miško paklotės sluoksnis sudaro sąlygas židiniams atsinaujinti.

    Zakarpatės prokuratūra nurodė, kad gaisro kilimo priežastys bus nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Pradėtas tyrimas dėl galimo augalijos pasaulio sunaikinimo ar sugadinimo, kai padariniai laikomi sunkiais.

    Šiuo metu gelbėjimo darbų vietoje veikia operacijų štabas, prie gesinimo prisideda ir miškininkai. Tokiais atvejais ypač svarbu operatyviai atriboti teritoriją, stebėti vėjo krypties pokyčius ir užkirsti kelią kibirkščių pernešimui į naujas zonas.

    Kalnuotose vietovėse gaisrus dažnai sunkina stačios šlaitų atkarpos, ribotas privažiavimas technikai ir greitai besikeičiantys oro srautai. Net lokalizavus pagrindinį frontą, miško paklotėje gali likti smilkstančių židinių, kurie vėl įsidega sustiprėjus vėjui.

    Gelbėtojai ragina gyventojus ir turistus laikytis apribojimų bei nesiartinti prie gesinimo darbų zonos, nes tai trukdo technikos judėjimui ir kelia papildomą riziką. Gesinimas tęsiamas, o situacija vertinama nuolat, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas.

  • Olsztynas ruošiasi vasarai: 16 ežerų mieste ir 4 oficialios maudyklos su gelbėtojais

    Olsztyno savivaldybė skelbia, kad nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos mieste veiks keturios oficialios maudyklos, kuriose budės gelbėtojai. Sprendimas orientuotas į vasaros sezono piką, kai į ežerų pakrantes suplūsta ir vietos gyventojai, ir turistai.

    Didžiausias Olsztyno vandens telkinys yra Ukielio ežeras, prie kurio jau ne vienerius metus veikia pagrindinis miesto paplūdimys su išvystyta poilsio infrastruktūra. Šį sezoną Ukielio pakrantėje planuojama įrengti dvi gelbėtojų prižiūrimas maudymosi zonas, kad būtų lengviau valdyti srautus ir padidinti saugumą.

    Saugumas Słoneczna Polana paplūdimyje

    Vienas svarbiausių šio sezono pokyčių susijęs su Słoneczna Polana paplūdimiu prie Lotnicza gatvės. Iki šiol gelbėtojų priežiūra čia dažniausiai būdavo užtikrinama tik didesnių, bilietinių renginių metu, tačiau dabar numatyta, kad gelbėtojai budės visą sezoną.

    Savivaldybė šį sprendimą sieja su augančiu poilsiautojų skaičiumi ir poreikiu greičiau reaguoti į incidentus vandenyje. Praktikoje tai reiškia aiškiau pažymėtas maudymosi ribas, nuolatinę stebėseną ir didesnę prevenciją, kai rizika išauga karštomis dienomis.

    Skanda ežeras ir ketvirtoji maudykla

    Ketvirtoji oficiali miesto maudykla tradiciškai veiks prie Skandos ežero, Plażowa gatvėje. Kaip ir ankstesniais metais, poilsiautojus čia prižiūrės kvalifikuoti gelbėtojai, o pati teritorija bus pritaikyta saugesniam poilsiui.

    Olsztyno miesto ribose yra 16 ežerų, iš jų 14 didesni nei 1 hektaras. Nors maudymosi vietų prie ežerų netrūksta, savivaldybė pabrėžia, kad tik keturios yra oficialiai prižiūrimos miesto ir turi nuolatinę gelbėtojų komandą viso sezono metu.

    „Tai atsakas į augantį gyventojų ir turistų susidomėjimą bei poreikį didinti saugumą prie vandens“, – sakė Olsztyno savivaldybės atstovai.

    Informacija parengta pagal Lenkijos naujienų agentūros PAP pranešimą.

  • Mazurų gelbėtojai stabdo brangaus katerio aukcioną: naujas konkursas, bet finansavimas neaiškus

    Mazurų MOPR laikinai traukiasi

    Mazurų savanoriška vandens gelbėjimo tarnyba MOPR laikinai sustabdė vieno svarbiausių savo katerių pardavimo aukcioną. Šis sprendimas priimtas po to, kai Varmijos ir Mozūrų vaivada bei kultūros viceministras Gižycke paskelbė apie naują finansavimo konkursą, kuris turėtų sušvelninti organizacijos padėtį.

    Vis dėlto patys gelbėtojai pabrėžia, kad tai nebūtinai išspręs esminę problemą. Konkursinis modelis reiškia, kad lėšos nėra garantuotos, o galutinė skiriama suma gali būti mažesnė, nei realiai reikia viso sezono ir visų metų veiklai.

    „Tai simbolinis, bet ir būtinas žingsnis: per dvejus metus šiam tikslui skiriama suma sumažėjo tiek, kiek vertas šis kateris, o pinigų reikia etatams ir ištisus metus veikiančioms stotims“, – sakė MOPR vadovas Jarosławas Sroka.

    Kateris reikalingas sudėtingiausioms operacijoms

    Pardavimui buvo pasiūlytas galingas gelbėjimo kateris „Parker RIB 900 Baltic“, naudojamas sudėtingiausioms operacijoms Didžiųjų Mozūrų ežerų akvatorijoje. Tokia technika reikalinga ne tik įprastoms paieškos ar pagalbos situacijoms, bet ir ekstremalioms sąlygoms, kai vandenyje kyla didelis pavojus žmonėms ir įguloms.

    Katerio vertė buvo įvardijama apie 46 000 eurų, o būtent tokio dydžio sumos, pasak gelbėtojų, trūksta kasdienėms išlaidoms dengti. Organizacija akcentuoja, kad lėšos reikalingos ne prabangai ar vienkartiniams pirkiniams, o baziniam pajėgumui išlaikyti.

    Konkursas gali padėti, bet neužtikrina stabilumo

    Pasak MOPR vadovo, jei pagal naują konkursą organizacijai atitektų apie 115 000 eurų, tai leistų išlaikyti visas darbo vietas iki metų pabaigos. Tačiau gelbėtojai siekia ne vienkartinių injekcijų, o ilgalaikio sprendimo, kad finansavimas nebūtų kasmetinis konkursas su neaiškia pabaiga.

    MOPR teigia, kad veiksmingam darbui per metus reikėtų maždaug 460 000–690 000 eurų, tačiau iš regiono administracijos gaunama tik dalis šios sumos. Dėl to stokojama lėšų atlyginimams, įrangos atnaujinimui ir budėjimo infrastruktūrai, kuri turi veikti ne tik vasarą.

    „Jeigu šios lėšos pasieks mus, išlaikysime etatus iki metų pabaigos, tačiau vis tiek ieškome sisteminių sprendimų, kad nuo kitų metų tai būtų normalus finansavimas, o ne konkursas“, – sakė Jarosławas Sroka.

    Sezonas jau prasidėjo, laiko mažai

    Papildomą įtampą kelia tai, kad Mozūruose žūklės ir buriavimo sezonas jau įsibėgėja, o didžiausias turistų srautas paprastai prasideda gegužę ir tęsiasi kelis mėnesius. Gelbėtojai pabrėžia, kad teisės aktų pakeitimai per kelias dienas neįmanomi, todėl šiemet realistiškiausios yra tik laikinos priemonės.

    MOPR pateikiami duomenys rodo, kad 2025 metais gelbėtojai atliko 313 intervencijų, o į gretas prisijungė 47 nauji gelbėtojai. Organizacija veikia jau kelis dešimtmečius ir Didžiųjų Mozūrų ežerų sistemoje ištisus metus palaiko nuolatinį budėjimą keliose stotyse.