Arbata daugeliui atrodo saugus kasdienis įprotis, tačiau dideli kiekiai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių. Pagrindinės rizikos siejamos su kofeinu, taninais, oksalatais ir fluoru, kurie, vartojant per daug, veikia nervų sistemą, virškinimą ir mineralų pasisavinimą.
Suaugusiesiems dažniausiai minima saugi kofeino riba yra apie 400 miligramų per parą, tačiau jautresni žmonės simptomus gali pajusti ir anksčiau. Per didelis kofeino kiekis gali pasireikšti padažnėjusiu širdies plakimu, padidėjusiu nerimu, drebuliu, galvos skausmu ar pakilusiu kraujospūdžiu.
Ne mažiau svarbus ir miego klausimas, nes kofeinas gali slopinti mieguistumą ir trikdyti užmigimą net tada, kai arbata geriama dienos pabaigoje. Dėl prastesnės miego kokybės dažniau pasireiškia nuovargis, sumažėja dėmesio koncentracija, o ilgainiui nukenčia ir bendra savijauta.
Stipri arbata kai kuriems žmonėms dirgina skrandį, ypač jei geriama nevalgius. Taninai ir kitos medžiagos gali prisidėti prie pykinimo, nemalonaus pojūčio skrandyje, o jautresniems asmenims sustiprinti rėmens ar refliukso simptomus.
Dar viena dažnai pamirštama tema yra geležies pasisavinimas. Arbatoje esantys taninai gali mažinti augalinės kilmės geležies įsisavinimą, todėl įprotis gerti arbatą valgant kai kuriems žmonėms gali padidinti geležies stokos riziką, ypač jei mityboje mažiau gyvūninės kilmės produktų.
Juodojoje arbatoje yra oksalatų, kurie organizme gali prisidėti prie kalcio oksalato kristalų susidarymo. Žmonėms, turintiems polinkį į inkstų akmenligę ar jau susidūrusiems su šia problema, dideli arbatos kiekiai gali būti papildomas rizikos veiksnys, todėl jiems ypač svarbus saikas ir pakankamas vandens vartojimas.
Arbatžolės natūraliai kaupia fluorą: mažesni kiekiai įprastai nėra problema, bet ilgą laiką geriant ypač daug arbatos teorinė per didelio fluoro suvartojimo rizika didėja. Tai svarbu įvertinti žmonėms, kurie kasdien išgeria daug stiprios arbatos ir papildomai gauna fluoro iš kitų šaltinių.
Nėštumo metu rekomendacijos paprastai griežtesnės, o kofeino kiekį patariama riboti iki maždaug 200 miligramų per parą. Tai dažnai atitinka kelis puodelius arbatos, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo rūšies, plikymo trukmės ir porcijos dydžio.
Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą dažniausiai duoda nuoseklus saikas: rinktis silpnesnį plikymą, negerti arbatos vėlai vakare ir nevartoti jos kartu su pagrindiniais valgiais, jei trūksta geležies. Jei pasireiškia nerimas, nemiga, širdies permušimai ar virškinimo sutrikimai, verta sumažinti kofeino kiekį ir pasitarti su gydytoju.
