CP v2

Tag: Geležinkelio tuneliai

  • Lodzėje – milžiniška TBM: „CPK“ KDP tunelis bus gręžiamas rekordinio dydžio skydu

    Lodzėje – milžiniška TBM: „CPK“ KDP tunelis bus gręžiamas rekordinio dydžio skydu

    Lodzėje į statybvietę atgabentas didžiausias tunelių gręžimo mašinos TBM elementas – pjovimo skydas, kuris bus naudojamas greitųjų geležinkelių KDP tuneliui. Projektas yra platesnės Lenkijos transporto pertvarkos dalis, susijusios su „CPK“ programa ir vadinamąja Y formos greitųjų linijų koncepcija.

    TBM įranga į Lodzę gabenama dalimis, o svarbiausio komponento transportas tapo atskira logistine operacija. Dėl gabaritų ir eismo ribojimų krovinys vežtas naktį, pasitelkiant specializuotą techniką ir iš anksto suderintus maršrutus.

    Skydas, kuris bus montuojamas į TBM priekį, sveria 145 tonas, o jo skersmuo siekia 8,4 metro. Tokie parametrai rodo, kad darbai bus vykdomi dideliame gylyje ir sudėtingomis geologinėmis sąlygomis, todėl itin svarbus tikslus surinkimas bei nuolatinė statybos proceso kontrolė.

    Tunelio rangovu nurodoma bendrovė „PORR“, kuri statybvietėje jau anksčiau parengė pagrindinę infrastruktūrą, reikalingą TBM paleidimui. Tarp svarbiausių darbų – starto ir pabaigos kamerų įrengimas, taip pat kėlimo įrangos testai, būtini saugiam masyvių detalių montavimui.

    Planuojama, kad Lodzės KDP tunelis bus vienas ilgiausių tokio tipo geležinkelio tunelių Lenkijoje – jo ilgis sieks 4,6 kilometro. Projektiniuose sprendiniuose minima ir reikšminga tunelio erdvė, nes numatomas apie 14 metrų plotis, leidžiantis užtikrinti reikiamus techninius ir saugos reikalavimus.

    Pagal skelbiamus grafikus, pagrindinė konstrukcija turėtų būti užbaigta iki 2029 metų pabaigos, o vėliau sektų kiti geležinkelio infrastruktūros įrengimo etapai. Pirmųjų traukinių eismas tuneliu siejamas su 2032 metais, tačiau galutiniai terminai priklausys nuo statybos eigos, bandymų ir visos linijos parengties.

  • CPK tunelis Lodzėje: į starto kamerą suvežta TBM, gręžimą žada pradėti 2027 metais

    CPK tunelis Lodzėje: į starto kamerą suvežta TBM, gręžimą žada pradėti 2027 metais

    Lenkijoje vystomas greitųjų geležinkelių projektas, susijęs su Centriniu transporto mazgu CPK, artėja prie vieno sudėtingiausių etapų. CPK pranešė, kad Lodzėje rengiamasi pradėti svarbaus geležinkelio tunelio gręžimo darbus, kurie, pagal dabartinį planą, turėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Numatoma, kad Lodzės tunelis bus apie 4,6 kilometro ilgio ir taps esmine vadinamosios naujosios Y linijos dalimi, turinčios pagerinti susisiekimą tarp didžiųjų Lenkijos miestų. Tokie infrastruktūros objektai paprastai projektuojami ne tik greičiui, bet ir pralaidumui, kad būtų galima padidinti reisų dažnį bei sumažinti kelionių laiką.

    Kas jau padaryta statybvietėje

    CPK nurodo, kad starto kameroje Lodzės Retkinijos rajone įrengta speciali konstrukcija, skirta tunelio gręžimo mašinai TBM pastatyti ir paruošti darbui. Ši vadinamoji lopšio konstrukcija reikalinga tam, kad sunkioji įranga būtų tiksliai įstumta į pradžios angą ir galėtų pradėti gręžimą pagal projektines trajektorijas.

    Statybvietėje jau yra atgabenta dalis TBM komponentų, kurie vėliau bus sujungti į vieną sistemą. CPK akcentuoja, kad starto kamera paruošta taip, jog būtų įmanoma etapais montuoti didžiosios skydinės mašinos dalis, o prieš pradedant realų gręžimą bus atlikti įvairūs bandymai.

    Pamatų betonavimo ir paruošiamieji darbai, kurie sudaro atramą TBM įrangai, pasak projekto informacijos, truko apie tris savaites ir vyko beveik nepertraukiamai. Tokie darbai miestuose dažniausiai planuojami itin tiksliai, nes bet koks nuokrypis gali turėti įtakos vibracijų kontrolei, grunto elgsenai ir vėlesniam tunelio įrenginių montavimui.

    Kodėl pasirinkta TBM technologija

    CPK teigia, kad TBM metodas šiuo metu laikomas standartu dideliuose tunelių projektuose tankiai urbanizuotose teritorijose, nes leidžia pasiekti aukštą tikslumą ir saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad tunelis kasamas po žeme, sumažinant poreikį ardyti paviršinę infrastruktūrą ir geriau kontroliuojant poveikį aplinkiniams pastatams.

    „Šis metodas šiandien yra standartas dideliems tunelių projektams stipriai urbanizuotose teritorijose, užtikrinantis aukštą saugumo lygį ir TBM tikslumą“, – sakė Mateuszas Kura.

    Prie parengiamųjų darbų, kaip nurodoma projekto komunikacijoje, dirbo tarptautinė specialistų komanda, į kurią įtraukti ekspertai iš kelių Europos šalių. Tokia praktika įprasta didelės apimties tuneliavimo projektuose, kai vienu metu reikia suderinti geologinius tyrimus, statybos logistiką, saugos procedūras ir įrangos montavimą.

    Kaip tunelis atrodo platesniame plane

    Lodzės tunelis turėtų tapti vienu ilgesnių geležinkelio tunelių šalyje, o CPK projekte numatomi ir kiti panašaus masto sprendimai. Skelbiama, kad planuojamas ir tunelis po nauju oro uostu, kurio ilgis galėtų siekti apie 6 kilometrus, taip pat papildomi tuneliniai sprendimai Varšuvos mazge, skirti patogiam traukinių išvedimui Lodzės kryptimi.

    Tokie projektai paprastai vertinami ne tik pagal statybos terminus, bet ir pagal tai, kaip jie pakeis regioninį mobilumą, krovininių bei keleivinių srautų paskirstymą ir atsparumą trikdžiams. CPK atveju svarbus bus ir techninis integravimas su esamu geležinkelių tinklu, kad naujos atkarpos realiai duotų planuojamą kelionės laiko ir pralaidumo efektą.

    Generaliniu rangovu nurodoma bendrovė „PORR S.A.“, o artimiausias etapas iki gręžimo pradžios bus susijęs su TBM surinkimu, testavimu ir papildomomis procedūromis, kurios būtinos prieš leidžiant įrangą į grunto masyvą. Jei planas nesikeis, tunelio gręžimo pradžia numatoma 2027 metų pradžioje.

  • Lodzėje pasirašyta sutartis dėl tunelio: „CPK“ ir „Budimex“ tęs darbus po stotimi „Łódź Fabryczna“

    Lenkijoje žengtas dar vienas žingsnis baigiant strategiškai svarbią geležinkelio investiciją Lodzėje. Valstybinė bendrovė „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK) ir statybų rangovė „Budimex“ pasirašė sutartį dėl darbų tęsimo komoroje ties stotimi Łódź Fabryczna.

    Ši komora yra vienas iš baigiamųjų elementų vadinamajame miesto skersiniame tunelyje, kurį plėtoja PKP Polskie Linie Kolejowe. Projektas svarbus ne tik miesto susisiekimui, bet ir tolimojo susisiekimo maršrutams, jungiantiems centrinius Lenkijos regionus.

    CPK pranešė, kad sutartis leis atnaujinti anksčiau sustabdytus darbus ir užtikrinti tolimojo susisiekimo tunelio „Port Polska“ dalies įgyvendinimą. Sutarties vertė viršija 26 000 000 eurų (be PVM), nurodoma bendrovės komunikate.

    Komoros, skirtos tolimojo susisiekimo „Port Polska“ ir miesto tunelio PKP PLK infrastruktūrai, įrengtos vakarinėje Łódź Fabryczna stoties pusėje. Jas skiria bendra gili sieninė konstrukcija, kai kur siekianti iki 46 metrų, todėl darbai turi būti derinami technologiniu ir saugos požiūriu.

    „Šiandien pasirašyta sutartis leis užbaigti perimtą PLK komorą ir atlikti likusius būtinus darbus mūsų beveik parengtoje greitųjų geležinkelių komoroje“, – sakė CPK vadovas Filipas Czernickis.

    Pasak CPK, darbų perėmimo sprendimas priimtas po to, kai PKP PLK sustabdė darbus savo komoroje ir nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu. CPK tuomet deklaravo pasirengimą perimti dalį konstrukcinių darbų, kad nesustotų tarpusavyje susietų tunelių įgyvendinimas.

    Pagal naują susitarimą „Budimex“ bus atsakinga už konstrukcinių darbų pabaigą, įskaitant perdangų įrengimą, gelžbetonines konstrukcijas, pamatines plokštes, kasimo darbus ir užpylimus. Taip pat rangovas užtikrins geodezinius matavimus ir statybvietės saugą.

    CPK pabrėžia, kad tas pats rangovas jau vykdo darbus ir kitose su projektu susijusiose vietose. Tokia praktika, kai vienas rangovas koordinuoja kelias glaudžiai susijusias atkarpas, dažnai pasirenkama siekiant sumažinti techninių sąsajų riziką ir greičiau stabilizuoti projekto grafiką.

    Lodzės tunelio projektas laikomas vienu sudėtingiausių šalies geležinkelių modernizavimo etapų dėl darbų gylio, tankios miesto infrastruktūros ir būtinybės užtikrinti suderinamumą tarp skirtingų investuotojų dalių. Pasirašyta sutartis turėtų sumažinti neapibrėžtumą ir padėti grįžti prie nuoseklaus darbų tempo.

  • Lenkijoje ruošiamas rekordinis geležinkelio tunelis: 600 tonų TBM „Kinga“ jau keliauja

    Lenkijoje ruošiamas rekordinis geležinkelio tunelis: 600 tonų TBM „Kinga“ jau keliauja

    Lenkijoje pradedamas naujas etapas statant ilgiausią šalies geležinkelio tunelį. Mažosios Lenkijos vaivadijoje ruošiama perkelti tunelių kasimo mašina TBM „Kinga“, kuri netrukus turėtų pradėti darbus prie Szczyrzyco apylinkių.

    Planuojama, kad naujasis tunelis atkarpoje Tymbark–Szczyrzyc bus ilgesnis nei 3,8 kilometro ir pagerins iki šiol galiojantį rekordą. Dabartinis ilgiausias išgręžtas geležinkelio tunelis Lenkijoje yra po Pisarzowa ir siekia apie 3,75 kilometro.

    TBM „Kinga“ anksčiau dirbo po Pisarzowa, kur buvo skirta siauresniam, evakuaciniam tunelio ruožui. Skelbiama, kad šis ruožas buvo pramuštas po 359 darbo dienų, o dabar įranga ruošiama pervežimui į naują statybvietę.

    Didžiausias iššūkis – logistika: surinkta mašina sveria apie 600 tonų, todėl ją tenka išardyti į mažesnes dalis. Transportui numatytos specialios daugiaašės platformos, leidžiančios pervežti ypač sunkius ir nestandartinių gabaritų krovinius.

    Pagrindinį tunelį planuojama gręžti dar didesne TBM „Jadwiga“. Nurodoma, kad ji sveria daugiau nei 2 500 tonų, o jos skydas siekia beveik 11 metrų skersmens, todėl pervežimas yra dar sudėtingesnis ir turėtų vykti kiek vėliau.

    Šis tunelis yra didesnio projekto dalis – geležinkelio investicijų programos Podłęże–Piekiełko, kuria siekiama reikšmingai sutrumpinti kelionių laiką ir padidinti pralaidumą pietų Lenkijoje. Pagal viešai skelbiamus planus, visa infrastruktūra turėtų būti užbaigta iki 2030 metų.

  • Velse atgaivinti apleisti Viktorijos laikų tuneliai: po 50 metų jie vėl sujungė du miestelius

    Velse, po Gvinedo kalvomis, naujam gyvenimui prikelti du apleisti Viktorijos laikų geležinkelio tuneliai, kadaise vežioję turistus ir vietos darbininkus per kaimiškas apylinkes. Dabar jie vėl tapo svarbia jungtimi pėstiesiems ir dviratininkams, keliaujantiems vaizdingu maršrutu link Snoudonijos.

    Tuneliai buvo iškirsti uolose prie Tregarto kaimo 1883 metais, vykdant ambicingą geležinkelio projektą, turėjusį sujungti Bangorą ir Betesdą. Statybos darbai tuomet buvo itin pavojingi, o darbų metu žuvo du žmonės.

    Vienas tunelis siekia apie 25 metrus, o kitas, vadinamas Tynal Tywyll, driekiasi beveik 275 metrus per kalno šlaitą. Abu jie buvo geležinkelio linijos dalis, kuri keleiviams atidaryta 1884 metų birželį, o netrukus maršrutu pradėjo kursuoti ir krovininiai sąstatai.

    XX amžiaus pradžioje maršrutas išpopuliarėjo dar labiau, kai pradėti naudoti lengvieji bėginiai motoriniai vagonai, o per parą važiuodavo iki 16 traukinių. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo keleivių srautai ėmė mažėti, nes greta einantys autobusų maršrutai daugeliui tapo patogesni.

    Paskutiniai traukiniai šiame ruože išnyko šeštajame dešimtmetyje, o 1963 metais linija buvo visiškai uždaryta. Ilgiau nei penkis dešimtmečius tuneliai liko nenaudojami, o pėstiesiems ir dviratininkams tekdavo rinktis alternatyvą, kuri kai kuriose atkarpose vesdavo į intensyvaus eismo kelią.

    Situaciją pakeitė augantis vaizdingo maršruto Lon Las Ogwen populiarumas, nes jis jungia šiaurinę Velso pakrantę ir vedą Ogveno slėnio kryptimi Snoudonijos link. Skaičiuojama, kad trasa kasmet gali pritraukti iki 100 000 lankytojų, todėl tunelių grąžinimas į naudojimą tapo ir saugumo, ir regiono turizmo klausimu.

    Galiausiai Velso vyriausybė kartu su Gvinedo savivaldybe sutarė skirti finansavimą restauracijai. Po maždaug keturių mėnesių trukusių darbų 2017 metais tuneliai buvo atidaryti iš naujo, o keliaujantieji tarp Tregarto ir Betesdos dabar gali judėti nenukrypdami nuo ramesnio, gamtos apsupto maršruto.

    Tvarus judumas ir paveldas

    Tokių infrastruktūros projektų kryptis vis dažniau sieja dvi užduotis: išsaugoti pramoninį paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniam judumui. Apleistų geležinkelių pritaikymas dviračių ir pėsčiųjų takams leidžia mažinti konfliktus su automobilių eismu ir kartu stiprina vietos ekonomiką per turizmą.

    Atnaujinti tuneliai Velse tapo pavyzdžiu, kaip istoriniai objektai gali spręsti labai praktiškas problemas: sukurti saugesnį maršrutą, sumažinti poreikį važiuoti judriais keliais ir išlaikyti vientisą, patrauklią trasą visų lygių keliautojams.