Tag: Geležinkelių logistika

  • PCC Intermodal parką papildė dar dvi „Pesa“ elektrinės „Gama“ lokomotyvos: kiek jų jau dirba?

    Krovinių vežimo geležinkeliais bendrovės PCC Intermodal parką papildė dar dvi naujos elektrinės „Gama“ lokomotyvos, kurias pagamino Bydgoščiuje įsikūrusi „Pesa“. Gamintojas nurodo, kad tai 111Ed serijos mašinos, skirtos intermodaliniams sąstatams, kai kroviniai gabenami konteineriais ar puspriekabėmis.

    Po šio pristatymo PCC Intermodal eksploatuoja penkias „Pesa“ pagamintas lokomotyvas. Toks skaičius rodo, kad vežėjas nuosekliai plečia elektrinės traukos pajėgumus, svarbius maršrutams, kuriuose vis daugiau dėmesio skiriama energijos sąnaudoms ir emisijų mažinimui.

    „Penkių lokomotyvų parkas PCC Intermodal spalvomis yra geriausias pasitikėjimo mūsų sprendimų kokybe patvirtinimas“, – sakė „Pesa“ atstovas Danielis Lewandowskis.

    „Pesa“ pastaruoju metu aktyviai dirba ir kituose geležinkelių segmentuose: bendrovė skelbė gaminsianti šešis naujus elektrinius traukinių sąstatus „ELF 3.0“ vežėjui Polregio. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad šie traukiniai į linijas turėtų išeiti 2029 metų viduryje, o sandorio vertė siekia apie 50 milijonų eurų (be mokesčių).

    Be geležinkelių, „Pesa“ plečia užsakymų portfelį ir miesto transporto srityje. Bendrovė taip pat turi užsakymą pagaminti 20 naujų tramvajų Gdansko viešojo transporto operatoriui; skelbiama, kad pasiūlymo vertė viršija 120 milijonų eurų, o beveik 47 metrų ilgio sąstatai būtų vieni ilgiausių Lenkijoje.

  • „PKP Cargo“ planuoja akcijų emisiją: tikisi skolas padengti iki 2027 metų, o ne 2036-aisiais

    Lenkijos krovinių vežėja „PKP Cargo“, vykdanti restruktūrizavimą, paskelbė, kad akcijų emisija šiuo metu yra, bendrovės vertinimu, greičiausias ir stabiliausias kelias mažinti skolą bei atkurti finansinį lankstumą. Įmonė tikina, jog toks sprendimas naudingas ir kreditoriams, ir akcininkams, nes didina tikimybę grįžti į investicijų bei augimo fazę.

    Bendrovė pakartojo tikslą savo įsiskolinimus padengti iki 2027 metų pabaigos, nors ankstesniuose svarstymuose buvo minimas gerokai ilgesnis terminas iki 2036 metų. „PKP Cargo“ argumentuoja, kad ilgas atsiskaitymo laikotarpis reikštų užsitęsusią stagnaciją ir ribotas galimybes finansuoti atsinaujinimą, technologijas bei naujus logistikos projektus.

    Kaip turėtų veikti planas?

    „PKP Cargo“ nurodo, kad akcininkų susirinkime patvirtintas kapitalo didinimas per akcijų emisiją turėtų sudaryti pagrindą greitesniam atsiskaitymui su kreditoriais. Skelbiama, kad planuojamas kapitalo didinimas siekia apie 280 000 000 eurų, o lėšos būtų nukreiptos į skolos mažinimą ir likvidumo stabilizavimą.

    Įmonė taip pat informavo, kad derasi su kreditoriais dėl galutinių restruktūrizavimo sąlygų ir rengia papildomus analitinius dokumentus. Tikimasi, kad galutinis dokumentų paketas bus parengtas iki rugpjūčio pabaigos, o vėliau turėtų sekti kreditorių tarybos vertinimas ir procesiniai sprendimai teisme.

    Skolų mastas ir derybų kryptis

    Restruktūrizavimo pasiūlymai apima beveik 690 000 000 eurų vertės reikalavimus, o kreditoriai suskirstomi į kelias grupes, kurioms taikomi nevienodi atsiskaitymo ir įsipareigojimų mažinimo scenarijai. Bendrovė pabrėžia, kad vienas svarbiausių pakeitimų yra didesnis dėmesys atsiskaitymui grynaisiais, o ne skolų konvertavimui į akcijas.

    Konversijos mechanizmas, kaip teigiama, labiau būtų taikomas su geležinkelių sektoriumi susijusiems ir valstybės kontroliuojamiems subjektams, o finansiniams kreditoriams dažniau siūlomas atsiskaitymas pinigais. Šiai daliai finansuoti, anot bendrovės, ir reikalingas dokapitalizavimas, įskaitant akcijų emisijas.

    Finansiniai rezultatai ir rinkos padėtis

    „PKP Cargo“ grupė pirmąjį 2026 metų ketvirtį baigė patirdama maždaug 10 700 000 eurų grynojo nuostolio, kai prieš metus nuostolis buvo apie 11 400 000 eurų. Veiklos pajamos per metus sumažėjo iki maždaug 216 000 000 eurų, o EBITDA rodiklis krito iki maždaug 16 100 000 eurų.

    Bendrovė nurodė, kad 2026 metų kovo 31 dieną pinigų ir jų ekvivalentų likutis siekė apie 90 700 000 eurų ir buvo mažesnis nei 2025 metų pabaigoje. Tuo pat metu bendrovė pažymi, kad jos dalis pagal pervežtų krovinių masę 2026 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 28,4 proc. ir buvo kiek didesnė nei prieš metus.

    „Mūsų tikslas yra išlaisvinti bendrovę nuo skolų ir greitai pereiti į plėtros etapą. Noriu, kad būtų sakoma: „PKP Cargo“ yra augimo, o ne restruktūrizavimo bendrovė“, – sakė „PKP Cargo“ vadovas Zbigniewas Prusas.

    „PKP Cargo“ yra Varšuvos vertybinių popierių biržoje listinguojama bendrovė, o didžiausias akcininkas yra PKP S.A. Įmonė teikia logistikos paslaugas, jungdama geležinkelių, kelių ir jūrų transportą, ir vykdo veiklą ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Vidurio Europos bei Baltijos regiono šalyse.

  • PKP Cargo vėl dirba pelningai, bet pajamos traukiasi: kas laukia vežimų ir kreditorių susitarimo

    Po itin sudėtingų 2024 metų Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė PKP Cargo 2025 metais grįžo į pelną. Bendrovė skelbia uždirbusi apie 9 milijonus eurų grynojo pelno, o EBITDA siekė maždaug 94 milijonus eurų. Tačiau kartu fiksuojamas apčiuopiamas veiklos masto ir pajamų kritimas.

    PKP Cargo operacinės pajamos 2025 metais sudarė apie 892 milijonus eurų ir buvo mažesnės maždaug 15,1 proc. nei metais anksčiau. Bendrovė akcentuoja, kad rezultatą padėjo stabilizuoti reikšmingai sumažintos operacinės sąnaudos ir restruktūrizavimo priemonės. Vis dėlto rinka vertina, ar pelningumas tvarus, kai krinta pajamų bazė.

    Krovinių apimtys taip pat mažėjo: pervežta apie 65,7 milijono tonų, tai yra 7,2 proc. mažiau nei prieš metus. Krovinių apyvarta smuko iki maždaug 16,641 milijardo tonkilometrių, arba 7,5 proc. Bendrovė nurodo, kad jos veiklos nuosmukis buvo didesnis nei viso rinkos kritimas, todėl spaudimas konkurencingumui išlieka.

    Mažėja anglies vaidmuo

    Pervežimų struktūroje ir toliau dominuoja kietasis kuras, o anglis sudaro apie 43,5 proc. PKP Cargo krovinių. Šiame segmente apimtys mažėjo, tačiau bendrovei svarbu tai, kad sparčiausiai augo metalo ir rūdos, taip pat intermodaliniai pervežimai. Pastarieji segmentai dažniau siejami su stabilesnėmis maržomis ir ilgalaikiu augimu, ypač kai tiekimo grandinėse daugėja konteinerizacijos.

    Tuo pat metu ryškesnis kritimas fiksuotas statybinių medžiagų ir inertinių krovinių segmente, kur apimtys mažėjo beveik penktadaliu. Tai atspindi jautrumą statybų ciklui ir infrastruktūros investicijų tempams, o PKP Cargo atveju verčia dar aktyviau perbalansuoti krovinių portfelį.

    Restruktūrizacija palietė ir darbuotojus

    2025 metais PKP Cargo grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 1 776 ir metų pabaigoje siekė 12 958. Bendrovė šį pokytį aiškina restruktūrizavimo planu, organizaciniais pakeitimais ir natūralia kaita. Per kelerius metus darbuotojų skaičiaus kritimas tapo vienu ryškiausių kaštų mažinimo elementų.

    Bendrovė taip pat skelbė užbaigusi anksčiau susikaupusių įsipareigojimų darbuotojams padengimą. Tokie žingsniai, anot vadovybės, turėtų prisidėti prie pasitikėjimo atkūrimo ir supaprastinti derybas dėl atnaujintų darbo santykių taisyklių.

    „Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas iki beveik 13 tūkstančių yra restruktūrizacijos pasekmė, o uždelstų išmokų padengimas yra signalas, kad atkuriame darbdavio patikimumą“, – sakė PKP Cargo vadovas Zbigniewas Prus.

    Kreditorių susitarimas – lemiamas

    PKP Cargo restruktūrizacijos byloje vienas svarbiausių klausimų yra susitarimas su kreditoriais. Bendrovė nurodo, kad vadinamasis „įšaldytas“ įsipareigojimų portfelis siekia apie 677 milijonus eurų. Galutinis pasiūlymų kreditoriams pateikimo terminas numatytas 2026 metų birželio 30 dieną, o valdyba tikisi susitarimą pasiekti iki 2026 metų pabaigos.

    Rinkoje diskutuojama, kad dalis kreditorių norėtų, jog lėšos iš turto pardavimo ir galimos kompensacijos už ankstesnius sprendimus dėl anglies būtų kuo greičiau nukreiptos skolai padengti. Bendrovės pozicija kitokia: ji siekia, kad šie pinigai pirmiausia sustiprintų veiklą ir investicinius pajėgumus, o tai ilgainiui, bendrovės vertinimu, leistų patikimiau atsiskaityti su kreditoriais.

    „Nemanytume, kad bendrovės tikslas yra vien įvykdyti susitarimą ir tuo viskas baigsis“, – sakė už restruktūrizaciją atsakingas PKP Cargo vadovybės atstovas Pawełas Miłekas.

    PKP Cargo akcentuoja ir galimybę dalį skolos konvertuoti į akcijas, tačiau tokio sprendimo patrauklumas priklausys nuo įmonės veiklos atsigavimo ir rinkos pasitikėjimo. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks suderinti kreditorių lūkesčius dėl greitesnių išmokų su bendrovės siekiu finansuoti veiklos atstatymą ir pereiti prie didesnės pridėtinės vertės krovinių.

  • Du nauji „Vectron“ lokomotyvai stiprina intermodalą: „Laude“ žada konkurenciją sunkvežimiams

    Intermodalinio transporto operatorė „Laude Smart Intermodal“ papildė parką dviem daugiatėmis „Siemens“ lokomotyvomis „Vectron MS“. Bendrovė teigia, kad naujieji traukiniai leis siūlyti pervežimus maršrutu Ukraina–Lenkija–Vokietija ir pirmą kartą – iki Belgijos, konkuruojant su kelių transportu kainomis bei tranzito laikais.

    Įmonės vertinimu, būtent greitis ir kaštai šiandien lemia, ar geležinkelis realiai gali perimti dalį krovinių iš sunkvežimių. Tai ypač aktualu augant vežėjų sąnaudoms keliuose, griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams ir didėjant poreikiui užtikrinti tiekimo grandinių patikimumą.

    „Laude“ valdybos pirmininkas Marcinas Witczakas pabrėžė, kad daugiatės lokomotyvos padeda paprasčiau organizuoti tarptautinius reisus ir mažina operacinius trikdžius kertant sienas.

    „Nuosekliai stipriname operatoriaus poziciją, kuris ne tik aptarnauja intermodalo rinką, bet ir ją formuoja. Daugiatės lokomotyvos leidžia mums vežti krovinius iš Ukrainos per Lenkiją į Vokietiją, o dabar ir į Belgiją, konkurencingomis kainomis bei važiavimo laikais, palyginti su kelių transportu“, – sakė M. Witczakas.

    Abi „Vectron MS“ lokomotyvos yra 6,4 MW galios, kai maitinimas kintamąja srove, ir 6,0 MW galios, kai maitinimas nuolatine srove. Jos taip pat aprūpintos ETCS traukinių valdymo sistema pagal Baseline 3 specifikaciją, kuri yra svarbi sklandžiam eismui skirtingų šalių geležinkelių tinkluose.

    Pagal gamintojo koncepciją daugiatė technika aktuali vežant krovinius per kelias valstybes be ilgesnių sustojimų dėl techninių ar suderinamumo procedūrų. „Laude“ nurodo, kad lokomotyvos turi leidimus eksploatuoti 11 Europos šalių, tarp jų Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Rumunijoje, o Belgija šio operatoriaus parke atsiranda pirmą kartą.

    „Laude“ šią plėtrą sieja su platesne investicijų programa, orientuota į intermodalinių pervežimų plėtrą Vidurio ir Vakarų Europoje. Intermodalo sektoriuje pagrindinis tikslas – daugiau krovinių perkelti nuo kelių į geležinkelius, derinant traukinį su pirmos ir paskutinės mylios pervežimu sunkvežimiais.

    Finansavimo struktūroje įvardijami viešieji ir privatūs šaltiniai: investicija remta per Lenkijos nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą, administruojant su ES transporto projektais dirbančiai institucijai. Likusi dalis finansuota investicine paskola, kuri, bendrovės teigimu, padengė 95 proc. sandorio vertės.