Lakas (Erysimum cheiri) – kopūstinių šeimos augalas, kuris vėl grįžta į madas dėl ryškių žiedų ir saldaus kvapo. Dažniausiai jis auginamas kaip dvimetis: pirmais metais suformuoja lapų skrotelę, o antrais – gausiai žydi nuo pavasario iki vasaros pradžios.
Šis augalas paprastai užauga iki 30–80 centimetrų, o žiedai būna geltoni, oranžiniai, rausvi ar raudoni. Lako aromatas sodrus ir šiltas, todėl jis dažnai sodinamas ten, kur kvapą lengva pajusti – prie takelių, terasų ar poilsio zonų.
Norint sulaukti žiedų kitą pavasarį, dvimečių veislių sėklas įprastai sėjama vasaros pradžioje, o paūgėję daigai vėliau persodinami į nuolatinę vietą. Kai kurios selekcinės veislės gali pražysti tais pačiais metais, jei sėjamos vėlyvą pavasarį ir auginamos iš anksto paaugintais daigais.
Lakas laikomas nereikliu, tačiau geriausiai auga saulėtoje, šiltoje vietoje, nors pakelia ir lengvą pusšešėlį. Jam tinka derlinga, laidi, humusinga žemė, o dirvos reakcija turėtų būti neutrali arba silpnai šarminė.
Didžiausia klaida – užmirkimas, nes šaknys nemėgsta stovinčio vandens. Jei dirva sunki ir molinga, ją verta pagerinti įmaišant smėlio ar smulkaus žvyro, o laistyti saikingai: per didelė drėgmė lakui paprastai pavojingesnė nei trumpalaikė sausra.
Ilgesniam žydėjimui padeda nužydėjusių žiedynų šalinimas, o norint tankesnio kerelio – ūglių viršūnių nugnybimas, kai augalas pasiekia maždaug 15 centimetrų. Prieš žiemą, ypač vėsesnėse vietose, pravartu pridengti, kad augalas geriau peržiemotų ir pavasarį startuotų stipresnis.
Gėlyne lakas dera su tuo pačiu metu žydinčiais svogūniniais augalais, tokiais kaip tulpės, hiacintai ar narcizai, nes jų spalvos ir žydėjimo laikas natūraliai papildo vieni kitus. Dėl malonaus aromato jis tinka ir vazonams balkonuose, o skintas gali ilgiau išlikti dekoratyvus, jei reguliariai keičiama vandens talpa.
