CP v2

Tag: Gėlių auginimas

  • Po 16 valandos sužydi ir pakvimpa stipriausiai: pasodinkite jalapos dziwaczeką prie terasos

    Po 16 valandos sužydi ir pakvimpa stipriausiai: pasodinkite jalapos dziwaczeką prie terasos

    Jalapos dziwaczekas (Mirabilis jalapa) dažnai vadinamas nakties gražuole, nes jo žiedai prasiskleidžia vėlyvą popietę, dažniausiai apie 16 valandą, ir skleidžia intensyvų salstelėjusį kvapą. Šis augalas kilęs iš Meksikos, o mūsų klimate dažniausiai auginamas kaip vienmetis, nors šiltose vietose gali peržiemoti kaip daugiametis.

    Dziwaczekas formuoja tankius, šakotus kerus ir paprastai užauga iki 70–80 centimetrų, o palankiomis sąlygomis gali pasiekti ir apie 1 metrą. Didžiausias jo privalumas dekoratyviniame želdinime yra spalvų įvairovė, nes ant vieno krūmo neretai išsiskleidžia skirtingų atspalvių žiedai, įskaitant margus ar dvispalvius.

    Kur sodinti, kad atsiskleistų kvapas

    Kad vakarinis aromatas būtų juntamas, dziwaczeką verta sodinti ten, kur praleidžiate laiką po darbo ar vakarais, pavyzdžiui, prie terasos, pavėsinės ar takelio į namus. Jis geriausiai žydi saulėtoje vietoje, o per kaitrą lapai gali trumpam apvysti, tačiau atvėsus orui paprastai greitai atgauna stangrumą.

    Augalas nėra itin išrankus dirvai, tačiau geriausiai auga purioje, laidžioje žemėje. Sunkesnį gruntą verta pagerinti kompostu ir drenažą gerinančiomis priemonėmis, nes užmirkimas skatina šaknų irimą ir silpnina žydėjimą.

    Dziwaczekas laikomas nuodingu augalu, todėl jį saugiau sodinti atokiau nuo mažų vaikų ir naminių gyvūnų. Nors didelių incidentų pasitaiko retai, atsargumas ypač svarbus, jei sode auga daug smalsių augintinių.

    Sėja ir sodinimas: kada skubėti neverta

    Norint ankstyvesnio žydėjimo, sėklas galima pradėti daiginti namuose kovo ar balandžio mėnesį, o prieš sėją 12–24 valandas pamirkyti šiltame vandenyje. Sėjama maždaug 1–1,5 centimetro gyliu, o dygimas dažniausiai trunka nuo 1 iki 3 savaičių, jei patalpoje laikosi apie 18–20 laipsnių šiluma.

    Į atvirą gruntą daigus ar per žiemą išsaugotus gumbus geriausia perkelti tik tada, kai praeina šalnų rizika, dažniausiai gegužės antroje pusėje. Gumbai sodinami apie 8–10 centimetrų gyliu, o peraugusius galima dalyti, paliekant kiekvienoje dalyje bent vieną gyvybingą pumpurą.

    Priežiūra vasarą ir žiemojimas

    Dziwaczekui tinka vidutinė drėgmė, tačiau jis jautrus perlaistymui, todėl geriau laistyti rečiau, bet gausiau, palaukiant, kol viršutinis žemės sluoksnis šiek tiek pradžius. Karštomis dienomis laistyti patikimiausia anksti ryte arba vakare, vandenį pilant prie augalo pagrindo, o ne ant lapų, kad neskatintumėte grybelinių ligų.

    Tręšiant svarbiausia nepersistengti su azotu, nes tuomet augalas augina lapiją, bet prasčiau krauna žiedus. Žydėjimo laikotarpiu labiau tinka trąšos su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, o nužydėjusius žiedus verta reguliariai pašalinti, kad krūmas ilgiau formuotų naujus pumpurus.

    Mūsų klimato sąlygomis antžeminė dalis dažniausiai žūsta po pirmųjų šalnų, todėl patogiausia kitam sezonui pasiruošti renkant sėklas. Jei norite išsaugoti gumbus, juos reikėtų iškasti prieš stipresnius šalčius, nuvalyti nuo žemių nemirkant vandenyje, laikyti sausai ir vėsiai, maždaug 5–10 laipsnių temperatūroje, apibėrus sausomis pjuvenomis, durpėmis ar smėliu.

  • Mieczykai nekrauna? 5 sodininkų triukai, kad žiedų būtų daugiau – ir ką būtina padaryti po žydėjimo

    Mieczykai nekrauna? 5 sodininkų triukai, kad žiedų būtų daugiau – ir ką būtina padaryti po žydėjimo

    Kas lemia gausų žydėjimą?

    Miečykai yra vieni įspūdingiausių vasaros pabaigos ir rudens pradžios sodo akcentų, tačiau gausus jų žydėjimas nėra savaime suprantamas. Rezultatą dažniausiai nulemia keli dalykai: tinkama vieta, dirva, vanduo, mityba ir apsauga nuo kenkėjų.

    Sodininkai primena, kad miečykai geriausiai auga šiltoje, saulėtoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Pavėsyje augalai dažniau išaugina silpnesnius žiedstiebius, o žydėjimas būna skurdesnis arba vėluoja.

    5 taisyklės, kurios keičia rezultatą

    Pirmas žingsnis yra sodinimas. Svogūnėliai sodinami į lengvą, gerai drenuojamą dirvą, kuri prieš tai pagerinama kompostu ar perpuvusiu mėšlu, o sunkią molingą žemę verta palengvinti smėliu.

    Antra taisyklė – laistymas. Karščio ir sausros metu miečykams reikia pastovesnės drėgmės, tačiau vandens užsistovėjimas yra viena dažniausių puvinių ir grybinės kilmės ligų priežasčių.

    Trečia – tręšimas. Prieš žydėjimą ir žydėjimo metu miečykams ypač svarbūs fosforas ir kalis, o azoto perteklius gali paskatinti vešlius lapus, bet ne žiedus.

    Ketvirta – peržydėjusių žiedynų šalinimas. Reguliarus nužydėjusių žiedų nukirpimas padeda augalui energiją nukreipti ne sėkloms brandinti, o svogūnėliui stiprinti ir likusiems žiedams formuoti.

    Penkta – apsauga nuo kenkėjų, ypač tripsų. Jie pažeidžia lapus ir žiedus, silpnina augalą ir mažina žydėjimo gausą, todėl svarbu stebėti požymius ir laiku taikyti apsaugos priemones.

    Ar miečykus būtina iškasti?

    Nors miečykai yra daugiametės gėlės, mūsų klimato sąlygomis jų svogūnėliai dažniausiai neperžiemoja dirvoje. Dėl to po žydėjimo juos rekomenduojama iškasti, kad per žiemą nesupūtų ir nenušaltų.

    Praktikoje svogūnėliai kasami maždaug po 5 savaičių nuo žydėjimo pabaigos, kai lapai pradeda gelsti. Iškasus nuvaloma žemė, o stiebai patrumpinami paliekant apie 5–10 centimetrų.

    Tuomet svogūnėliai džiovinami šiltoje, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Laikymui tinka popieriniai maišeliai arba ažūrinės dėžutės, o vieta turėtų būti vėsi ir sausa, maždaug 6–8 laipsniai šilumos.

    Svarbu per žiemą svogūnėlius periodiškai patikrinti ir pašalinti suminkštėjusius ar turinčius puvinio požymių. Pavasarį sveiki svogūnėliai vėl sodinami, o laikantis šių taisyklių žydėjimas paprastai būna pastebimai gausesnis.