Kodėl verta dalyti daugiamečius?
Daugiamečių gėlių dalijimas yra vienas paprasčiausių būdų nemokamai pasidauginti augalų ir kartu atjauninti senstančius kerus. Kai augalas per tankus, silpniau žydi ar ima plikti per vidurį, dalijimas dažnai grąžina jam augimo jėgą.
Praktikoje dauguma daugiamečių dalijami kas 3–5 metus, tačiau dalis rūšių mėgsta ramybę ir gali augti ilgiau. Pavyzdžiui, bijūnai paprastai dalijami rečiau, nes po persodinimo jiems reikia laiko įsitvirtinti.
Kaip dalyti, kad prigytų?
Darbus geriausia planuoti vėsesnę, apniukusią dieną, kad šaknys kuo mažiau išdžiūtų. Kerą atsargiai iškaskite su kuo didesniu šaknų gumulu, nupurtykite perteklinę žemę ir įvertinkite, kur natūraliai galima atskirti dalis.
Kiekvienas naujas gabalėlis turi turėti sveikų šaknų ir bent kelis augimo pumpurus ar ūglių pradmenis. Storai susipynusias šaknis kartais tenka perpjauti aštriu peiliu ar kastuvo briauna, o pažeistas ir apmirusias dalis būtina pašalinti.
Persodinus svarbu gausiai palaistyti ir kelias savaites stebėti drėgmę, nes rudenį šaknys dar aktyviai formuojasi. Iki šalnų likęs laikas yra kritinis, todėl delsimas vėlyvą rudenį dažniau baigiasi prastesniu prigijimu.
Ką galima dalyti rudenį, o ko geriau neliesti?
Rudenį dažniau dalijami pavasarį žydintys daugiamečiai, ypač jei jie jau peraugę ar pradėjo silpniau žydėti. Tarp augalų, kurie paprastai pakankamai gerai toleruoja dalijimą rudenį, dažnai minimos melsvės, bruneros, astrancijos, rudbekijos, viendienės ir raktažolės.
Bijūnus taip pat galima dalyti iki ankstyvo rudens pabaigos, tačiau tai laikoma stresine procedūra, todėl žydėjimas neretai atsistato tik po 1–2 sezonų. Persodinant bijūnus ypač svarbu nepažeisti atsinaujinimo pumpurų ir parinkti vietą, kur jie galės augti daugelį metų.
Kai kuriems daugiamečiams saugesnis pasirinkimas yra pavasaris, nes šiltesniu laikotarpiu nauji kereliai greičiau įsišaknija ir lengviau atlaiko klaidas. Dažnai patariama iki pavasario atidėti tokių augalų kaip snapučiai, kai kurios šalavijų rūšys, driakvės ar kiti jautresni kerai dalijimą, ypač jei ruduo sausas arba prognozuojamos ankstyvos šalnos.
Jei abejojate, įvertinkite dvi rizikas: ar augalas dar turės bent 4–6 savaites įsišaknyti iki stipresnių šalčių ir ar dirva nėra perdžiūvusi. Tokiais atvejais dažnai geriau palaukti pavasario, nei prarasti augalą per žiemą.
