Artėjant šalčiams dalį gėlių verta iškasti dar rudenį – kitaip svogūnėliai ir gumbai gali neatlaikyti įšalo ir žūti.
Ypač jautrūs yra šilumamėgiai augalai, kurių požeminės dalys paliktos lauke dažnai supūva arba nušąla, kai dirva ima stingti.
Kaip rašoma portale „noviydoctor.com“, svarbiausia nepramiegoti tinkamo momento: kai kurios gėlės kasamos po pirmųjų lengvų šalnų, o kitoms geriau palaukti, kol šalnos „pakąs“ antžeminę dalį.
Toks pasiruošimas leidžia išsaugoti sodinamąją medžiagą iki pavasario ir kitą sezoną išvengti tuščių vietų gėlyne.
Kurias gėles reikėtų iškasti
Pirmiausia dėmesį siūloma atkreipti į kardelius, jurginus ir begonijas – šios gėlės laikomos vienomis pažeidžiamiausių, kai temperatūra krenta.
Kardelius rekomenduojama kasti po pirmųjų lengvų šalnų, kai lapai ima gelsti. Tai signalas, kad augalas baigia vegetaciją.
Jurginus patariama iškasti tada, kai šalna jau apgadina antžeminę dalį – tuomet augalas skatina maisto medžiagų nutekėjimą į gumbus, o tai svarbu sėkmingam laikymui.
Kaip paruošti ir laikyti per žiemą
Iškasus svarbu švelniai nuvalyti žemes, stengiantis nepažeisti svogūnėlių ar gumbų paviršiaus.
Tuomet sodinamąją medžiagą reikėtų gerai pradžiovinti sausoje, vėdinamoje vietoje 1–2 savaites.
Siekiant sumažinti grybelinių ligų riziką laikymo metu, minima dezinfekcija silpnu kalio permanganato tirpalu.
Laikyti patariama popieriniuose maišeliuose arba medinėse dėžėse, permaišant pjuvenomis ar smėliu, vėsioje tamsioje patalpoje, kur temperatūra nenukrenta žemiau nulio.
Ką dar verta prisiminti
Patogu iš anksto pažymėti veisles ir pavadinimus – pavasarį taip lengviau planuoti gėlyno dizainą.
Per žiemą verta reguliariai patikrinti, ar svogūnėliai ir gumbai nepradėjo pūti: pažeistus egzempliorius patariama nedelsiant pašalinti, kad neužkrėstų likusių.
Tinkamai atlikti darbai rudenį dažnai tampa svarbia prielaida, kad kitais metais gėlės vėl džiugintų gausiu žydėjimu.